- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-19
- Bylos Nr.
- 1S-1920-290/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00183-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- R. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo R. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 93-679 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad R. L., nuteistas Vilnius miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. Anksčiau neteistas.
Bausmės pradžia 2013-11-26, o pabaiga 2015-11-26.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2014-09-23 nutarimu Nr. 93-679 nusprendė taikyti nuteistajam R. L., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 2 mėn. 8 d. laisvės atėmimo bausmės (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2014-09-18).
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. L. paleidimo iš pataisos įstaigos, nes nepadarė išvados, kad paleidus nuteistąjį lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. L. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Jis teigia, kad teismas, spręsdamas galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, subjektyviai įvertino jo elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kitas aplinkybes, kurios turi turėti įtakos sprendimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumui. Teismas sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo pagrindė vien tik didele neatliktos bausmės dalimi ir tuo, kad bausmę jis atlieka už sunkaus nusikaltimo įvykdymą.
Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 3 d., kad nagrinėdami bylas privalo klausyti tik įstatymo, o sprendimą dėl lygtinio paleidimo netaikymo, argumentavo tik tuo, kad neatliktos bausmės dalis yra dar didelė, nors minimalų atliktos bausmės dalies dydį nurodo įstatymų leidėjas – Lietuvos Respublikos BVK (toliau – BVK) 157 str. 2 d., kuriame yra apibrėžtas ir asmenų ratas, ir nusikaltimų sunkumo lygis, kad būtų galimas lygtinio paleidimo nuostatų taikymas nuteistojo atžvilgiu. Komisija svarstė ir tenkino mano prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Pagal teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį įstatymo nuostatų taikymas galimas tik atlikus daug didesnę bausmės dalį nei nustato įstatymas, nors to reikalauti nėra faktinio pagrindo. Reikalavimas atlikti didesnę laisvės atėmimo bausmę nei reikalauja įstatymas - yra esminis įstatymo teisinės normos iškreipimas, pakeičiantis šios normos prasmę ir tuo pačiu pažeidžiantis LR Konstitucijos reikalavimą, kad teismai sprendimus grindžia vadovaujantis tik įstatymu.
Skunde nurodoma, kad teismo aiškinimas, jog negali neginčijamai teigti, kad nuteistasis tinkamai elgsis grįžęs į savo socialinę aplinką, nes bausmę atlieka už sunkų nusikaltimą, tapatus antro baudimo nuostatai, nes teismas, atsižvelgė į aplinkybę, kuri neturi jokios įtakos lygtiniam paleidimui (nes įstatymas nenumato netaikyti lygtinio paleidimo, jei nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus/ių ar labai sunkaus/ių nusikaltimo įvykdymą). Pagal „OASys“ metodiką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema (12 balų), jis atlikęs beveik vienerius metus laisvės atėmimo bausmės iš paskirtų dviejų metų, kurių metu mokėsi siekdamas įgyti specialybę, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, palaikė socialinius ryšius. Teismas neatsižvelgė, kad bausmės atlikimo metu jis stengiasi tinkamai koreguoti savo asmenybę ir elgesį, pakartotino nusikalstamumo rizika žema, darbo neatsisakė, renkasi socialines vertybes, pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos turės kur gyventi ir dirbti - tinkamai integruotis į visuomenę, nes mano, kad lygtinis paleidimas prieštarauja visuomenės interesams, o jei būtų pritaikytas lygtinis paleidimas, tai būtų pažeistas teisingumo principo įgyvendinimo procesas. Teismas, pažeidė BVK 1 str. 2 d., kuriame nurodoma, nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Teismas atsižvelgė tik į tai, kad bausmę jis atlieka už sunkų nusikaltimą, tačiau teismas turėtų atsižvelgti, kad buvo skirta griežta laisvės atėmimo bausmė būtent dėl įvykdyto nusikaltimo sunkumo, kad teismo nuosprendžio paskelbimo metu buvo įgyvendintas teisingumo principas jo kaip nusikaltimą padariusio asmens atžvilgiu, atsižvelgus į visuomenės interesą, kurį gina Baudžiamojo kodekso nuostatos. Teismui pakartotinai ginti visuomenės intereso, įgyvendinti teisingumo principo baudžiamojoje byloje, kurioje jau paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, neleidžia joks įstatymas. Teismas neįvertino to, kad dalį Komisijos sudaro visuomenės atstovai, kurie neprieštaravo lygtiniam paleidimui. Teismas gina visuomenės interesą neatsižvelgdamas į Komisijos narių nuomonę, nors lygtinio paleidimo metu visuomenės interesą atstovauja ir Komisijos nariai, ir prokuroras.
Nuteistojo skunde nurodoma, kad BVK ir BPK nesuteikia teisės teismui įgyvendinti teisingumo principo nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo metu. Esminiai teisingumo principai yra išreikšti Konstitucijoje, tai, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą, teisingumą vykdo tik teismai. Bet teismas nusprendė vykdyti pakartotinį teisingumą nuteistojo atžvilgiu neturėdamas tam jokių teisių. Teismas pažeidė BVK 6 str. kuriame nurodoma, kad visi nuteistieji lygūs. Įstatymas nenumato, kad nuteistojo mąstymas ir draugai panaikina galimybę pasinaudoti lygtiniu paleidimu, toks teismo argumentas nepagrįstas. Be to, teismas nepaaiškino, kas yra nuteistojo draugai, kurie trukdo pasinaudoti lygtiniu paleidimu, nuteistasis atlikdamas bausmę palaiko socialinius ryšius tik su artimaisiais.
Skundo autoriaus teigimu, teismas pažeidė BVK 157 str. 1 d., nes jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema ir jis yra skatinamas bausmės atlikimo metu, o teismas mano, kad ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals. Teismas neatsižvelgė, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka Sporto klube „Padėk sau“, kad stengiasi koreguoti savo elgesį pozityvia linkme, renkasi socialines vertybes.
Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ antrame skirsnyje „Bendrieji principai“ rekomenduojama, kad minimalus arba nustatytas lygtinio paleidimo taikymo terminas neturi būti toks ilgas, jog nebūtų galima pasiekti lygtinio paleidimo tikslo - padėti kalinimas pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo, laikantis įstatymų visuomenėje.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. L. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
BVK kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d., 164 str. 2 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, sprendžiama iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 dalyje numatytą minimalų laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti.
Nors R. L. ir atliko būtinąją bausmės dalį, kada galima svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, tačiau, įvertinus šio klausimo sprendimui aktualias aplinkybes, ji dar nėra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra pakankama, jog leistų pagrįstai tikėtis, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti. Lygtinio paleidimo taikymui ypatingą reikšmę turi materialųjį pagrindą sudarančios aplinkybės, kurios ir parodo, ar atlikta bausmės dalis jau yra pakankama.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties ir Komisijos nutarimo, ir Komisija, ir teismas įvertino teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai kad: nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra žemas – 12 balų, yra skatintas už gerą elgesį bei aktyvų dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, turi konkrečių darbinių planų ir kitas aplinkybes. Be abejonės, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, parodo, jog nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, kiekvienas nuteistasis turi elgtis tik teigiamai.
Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek Socialinio tyrimo, tiek ir Psichologinės tarnybos išvadas, bei nurodė, jog nuteistasis tvirtina, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar tikėtina, kad jos gali atsirasti vėl. Nuteistojo vertybinės nuostatos netvirtos, formuojamos besiblaškant, trūksta gilesnės savo elgesio ir motyvų analizės, gebėjimo prisiimti pilną atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus. Išskiriami pagrindiniai nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys bei kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai (netinkamų draugų/pažįstamų pasirinkimas), mąstymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų naudojimas, siekiant materialinės gerovės). Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais pirmos instancijos teismo argumentais, kurie yra pagrįsti byloje esančia medžiaga, t.y. kompetentingų specialistų išvadomis. Šios išvados niekaip nėra susiję diskriminacija nuteistojo atžvilgiu. Nuteistojo draugai, buvo vienas iš veiksnių susijusių su jo nusikalstamumu, jo mastymas ir elgesys, t.y., kad nuteistasis nepastebi problemų, kurios vis dar egzistuoja, ar tikėtina, kad atsiras ateityje, leido teismui suabejoti sėkminga probacija.
BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Priešingai nei mano nuteistasis, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, būtina atsižvelgti ir į teisingumo principą bei visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas.
Didelis neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau likusi neatliktos bausmės dalis priskiriama BVK 157 str. 1 d. nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas. Nagrinėjamu atveju R. L. bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo, susijusio disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, padarymą, neatlikta bausmės dalis – 1 metai 2 mėnesiai 8 dienos (Komisijos posėdžio, vykusio 2014-09-18 dieną) dar yra gana didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 2 metai). Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nuosprendžiu skirdamas 2 metų laisvės atėmimo bausmę, teismas sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, tikintis, kad laisvės atėmimo bausmė bus atlikta visa, be sutrumpinimų ar sąlygų sušvelninimo, skundo argumentai, jog buvo paskirta itin griežta bausmė, yra neteisingi, iš bylos duomenų matyti, jog nuteistajam buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje, už kurio padarymą jis atlieka bausmę, numatyta bausmė. Nors nuteistasis skunde nesutinka su tuo, jog teismas apskritai vertina likusią bausmės dalį, tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus.
Negalima sutikti su nuteistojo skunde dėstomais argumentais, kad teisingumo principas buvo įgyvendintas ir visuomenės interesai užtikrinti nuosprendžiu jam paskyrus bausmę, nes vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Aukštesnysis teismas pažymi, jog teisingumas ir visuomenės interesai užtikrinami ne nuosprendžio paskelbimu, kaip teigia nuteistasis, o nuteistajam realiai patiriant neigiamus padarinius dėl jo neteisėtos veikos, tai yra atliekant jam paskirtą bausmę. Anot nuteistojo, visuomenės interesus gina Komisijos nariai, kurių dalį sudaro visuomenės atstovai, ir prokuroras. Šiuo aspektu aukštesnysis teismas pažymi, jog Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą buvo priimtas ne vienbalsiai, vienas Komisijos narys prieštaravo lygtiniam R. L. paleidimui, taip pat nepritarė ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartyje, įvertinęs nuteistojo padarytą nusikaltimą, jo pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos ir neatliktos bausmės balansą, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, elgesį bausmės atlikimo, padarė teisingą išvadą, kad paleidus nuteistąjį R. L. iš pataisos namų lygtinai jau šiuo metu, nebus įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, ir bus pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, todėl pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimo. Nuteistojo skunde nurodytos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos taip pat nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisinga, teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
atmesti nuteistojo R. L. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.