- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-01
- Bylos Nr.
- e2-2473-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31928-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- UAB „MANO TURTAS“
- Advokatai
- Saulius Aviža, Kazimieras Karpickis
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4Žala
dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui advokatui J. S., atsakovo UAB „MANO TURTAS“ atstovui advokatui Sauliui Avižai, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje „If P&C Insurance AS“ atstovui advokato padėjėjui Kazimierui Karpickiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo atsakovui UAB „MANO TURTAS“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „MAXIMA LT“, UAB, ir „IF P&C Insurance AS“ filialas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl regreso teisės į pastato savininką, įrodinėjant žalos atsiradimą dėl statinio trūkumų (b.l.3-5).
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad tarp akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus universalinė parduotuvė“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus prekybos“ nekilnojamasis turtas 2000 m. gegužės 3 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. 2000 m. birželio 30 d. Priėmimo perdavimo aktu patalpos pagal sutartį perduotos nuomininkui. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje „MAXIMA LT“, UAB, valdomose patalpose, esančiose Gedimino pr. 18, Vilniuje, kilo gaisras, kurio metu išdegė Maxima naudojamų patalpų dalis ir aprūko antžeminėje. Gaisras kilo dėl parduotuvės sandėliavimo patalpoje esančio šaldiklio elektros instaliacijos gedimo. Pastato dalyje UAB „Apranga LT“ nuomojamos patalpos, kuriose yra parduotuvė „Zara“. 2013 m. liepos 29 d. sprendimu ieškovas išmokėjo „MAXIMA LT“, UAB draudikui AB „Lietuvos draudimas“ 144.306,64 EUR dydžio draudimo išmoką. 2015 m. rugpjūčio 14 d. Ieškovas pateikė atsakovui raštą dėl žalos Nr. 108411-0660_1-120 atlyginimo regreso tvarka, kuriuo reikalavo 72.153,21 EUR sumokėjimo. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas turi prisiimti pusę kaltės, nes:
2.1. ekspertas K. L. konstatavo, jog degimo produktai galėjo patekti per nesandarias pastato perdangos ir pertvarų tarp rūsio ir pirmo aukšto angas. Tai reiškia, kad atsakovas, kuris yra statytojas pagal 2000 m. techninį projektą, yra atsakingas dėl netinkamo dūmų šalinimo sistemos įrengimo;
2.2. statybos darbų metu už vykdomus darbus atsako statinio statytojas, o naudojimo metu – statinio naudotojas. 2012-09-16 pasato rūsyje kilęs gaisras buvo pakankamai nedidelis, tuo tarpu pastato antžeminei daliai buvo padaryta žala dėl dūmų ir suodžių pasklidimo į ją;
2.3. pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 73 dalį atsakovas yra atsakingas kaip statinio savininkas. Taip pat jis privalo atsakyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalį, 6.270 straipsnio 1 dalį (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.42-46).
3. Dublike ieškovas pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad neapjungtos gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos parduotuvėje „Zara“ ir prekybos centre „Maxima“ paveikė žalos dydį. Rėmėsi eksperto K. L. ekspertizės akte nurodytomis aplinkybės dėl gaisro kilimo priežasties (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.123-125).
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimais, nes:
4.1 tiesioginė nuostolių atsiradimo (gaisro kilimo) priežastis yra „MAXIMA LT“, UAB veiksmai ar neveikimas, todėl atsakomybės už nuostolius skirstymas lygiomis dalimis (50 proc. / 50 proc.) yra nepagrįstas ir pažeidžia atsakovo teises;
4.2. nuomos sutartis tarp atsakovo bei „MAXIMA LT“, UAB ir patalpų, kuriose kilo gaisras, perdavimo aktas pagrindžia, kad būtent „MAXIMA LT“, UAB turėjo pareigą įsirengti patalpas ir jose atlikti kapitalinį remontą, taigi prisiėmė riziką už projektų netinkamą parengimą / įgyvendinimą. 2000 m. sutarties 2 straipsnio 2 punkte buvo numatyta nuomininko pareiga atlikti kapitalinį patalpų remontą, paruošti patalpas eksploatacijai ir suremontuoti patalpas savo jėgomis iš lėšomis. Prisiėmus šias pareigas pagal 2000 m. sutartį, „MAXIMA LT“, UAB atitinkamai prisiėmė ir riziką dėl kapitalinio remonto, eksploatacijos paruošimo projektų trūkumų ar netinkamo įgyvendinimo. Dėl šios priežasties, „MAXIMA LT“, UAB yra atsakinga ne tik už einamąją šaldiklio elektros instaliacijos priežiūrą, bet taip pat būtent „MAXIMA LT“, UAB, o ne atsakovas, buvo prisiėmusi pareigą atlikti kapitalinį remontą, kurį atliekant turėjo būti laikomasi techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio dokumentuose nustatytų priežiūros reikalavimų. 2009 m. sutartimi 2000 m. sutartis išdėstyta nauja redakcija, tačiau 2009 m. sutarties 2 straipsnyje šalys susitarė ir konstatavo, kad iki 2009 m. sutarties sudarymo patalpos „MAXIMA LT“, UAB jau buvo perduotos 2000 m. sutarties pagrindu, būtent šio perdavimo pagrindu „MAXIMA LT“, UAB patalpose jau vykdė veiklą, todėl patalpų perdavimo tvarka ir sąlygos nepakeistos;
4.3. ieškovas neįrodė, kad tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir žalos atsakovo draudėjui egzistuoja priežastinis ryšys. Kaip nurodyta ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, akte Nr. 65-11 EA, labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – parduotuvės „MAXIMA LT“, UAB sandėliavimo patalpoje esančio šaldiklio elektros instaliacijos avarinis darbo rėžimas. Taigi akivaizdu, kad bet kokių nuostolių, kilusių dėl 2012 m. spalio 19 d. draudiminio įvykio, priežastis būtent ir yra gaisras „MAXIMA LT“, UAB patalpose, kurias gaisro kilimo metu „MAXIMA LT“, UAB valdė ir kuriomis naudojosi nuomos pagrindu ir būtent Maxima priklausė šaldiklis, buvęs tiesiogine gaisro kilimo priežastimi. Taikant kasacinio teismo praktikoje pripažįstamą dviejų pakopų priežastinio ryšio testą, šiuo atveju faktinis priežastinis ryšys (conditio sine qua non) tarp atsakovo veiksmų ar neveikimo ir padarinių – gaisro, sukėlusio nuostolius, neegzistuoja. Vertinant ieškovo teiginius dėl tiesioginio priežastinio ryšio, akivaizdu, kad vien faktas, kad Atsakovas yra pastato savininkas, kuris, skirtingai negu „MAXIMA LT“, UAB, nebuvo prisiėmęs pareigų prižiūrėti Maxima šaldiklių veikimą, yra nepakankamas ir pernelyg nutolęs nuo patalpoms („MAXIMA LT“, UAB ir / ar UAB „Apranga LT“) sukeltų nuostolių (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.109-115).
5. Triplike atsakovas nurodė, kad draudimo teisinių santykių buvimas nekeičia civilinės atsakomybės principų ir, net jeigu būtų laikoma, kad atsakingas yra atsakovas, atsakovas turėtų regreso teisę į „MAXIMA LT“, UAB pagal tarp atsakovo ir „MAXIMA LT“, UAB sudarytą nuomos sutartį, nes būtent „MAXIMA LT“, UAB, kaip nuomininkas, padarė žalą, o „MAXIMA LT“, UAB atsakomybė yra apdrausta paties ieškovo. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, 2012 m. spalio 19 d. akte dėl gaisro kilusio 2012 m. rugsėjo 16 d. „MAXIMA LT“, UAB priklausančioje parduotuvėje, taip pat ir ieškovo užsakytos teismo eksperto K. L. atliktos ekspertizės akte Nr. GE-12.62 nustatyta, kad gaisras, kuris ir sukėlė žalą „Zara“ patalpose, kilo būtent „MAXIMA LT“, UAB, pagalbinėje patalpoje. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog, atsakydamas į užsakovo (ieškovo) pateiktus klausimus ekspertizei, ekspertas K. L. akte pažymėjo, kad už vykdomuosius darbus statinyje (patalpose) „naudojimo metu [atsako] statinio naudotojas“, taigi šiuo atveju – būtent nuomininkas „MAXIMA LT“, UAB.
6. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje „If P&C Insurance AS“ atsiliepime nurodyta, kad jis nesutinka su ieškiniu, nes:
6.1. ieškovas neturi reikalavimo teisės. ERGO ir „MAXIMA LT“, UAB Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-660-108-411 draudimo sutarties sąlygų 8.3. p. nustatyta, kad: „Tais atvejais, kai draudėjas pastatų (patalpų), statinių, įrengimų ar kitokių konstrukcijų nuomos, panaudos ar kita sutartimi prisiėmė pagal teisės aktus pastatų (patalpų), statinių, įrengimų ar kitokių konstrukcijų savininkui tenkančias pareigas (tačiau ne daugiau nei pareigą vykdyti pastatų (patalpų), statinių, įrengimų ar kitokių konstrukcijų techninę priežiūrą, daryti einamąjį ir/ar kapitalinį remontą) draudikas subrogacijos pagrindu nereiškia regresinių reikalavimų pastato savininkui (-ams).“ Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad subrogacijos atveju, yra taikomos deliktinės civilinės atsakomybės nuostatos. Vadinasi, ieškovas turi įrodyti visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas.
6.2. Nuomos sutartimis nuomininkams UAB „Apranga LT“ ir „MAXIMA LT“, UAB iš esmės buvo perduotas visiškas pastato dalies valdymas, apimantis teisę ir pareigą atlikti pastato atitinkamų patalpų kapitalinį remontą, savarankiškai sudaryti sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais ir pan. Žalos priežastis yra gaisras, o ne pastato ar patalpų trūkumai, todėl CK 6.266 straipsnis netaikytinas;
6.3. nuomininkai buvo įsipareigoję atlikti patalpų remontą / rekonstrukciją ir parengti patalpas eksploatacijai, todėl jei pastatas ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, tai yra nuomininkų neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);
6.4. ieškovas tinkamai nepagrindžia išmokėtos draudiminės išmokos, o taip pat nenurodo, kokiu pagrindu iš atsakovo reikalauja būtent 50 procentų draudiminės išmokos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje negalima ir solidarioji atsakomybė (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.137-148).
7. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, naujų esminių aplinkybių nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados
8. Byloje nustatyta, kad patalpose, išnuomotose „MAXIMA LT“, UAB, 2012-09-16 kilo gaisras. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų misterijos Gaisrinių tyrimų centro 2012-10-19 ekspertizės akte Nr. 65-11 EA buvo nustatyta, kad gaisro židinio zona yra rūsio patalpose esančio šaldiklio elektros instaliacijos įrenginių skyriuje, o labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – parduotuvės sandėliavimo patalpoje esančio šaldiklio elektros instaliacijos avarinis darbo režimas (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 7-11). Taip pat šią gaisro priežastį nurodė ir teismo ekspertas K. L. ekspertizės akte Nr. GE-12.62 (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 18-31). Įvykio metu buvo apgadintas UAB „APRANGA LT“ priklausantis turas, kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Minėtas draudikas, išmokėjęs 505 617,78 Lt draudimo išmoką, pareiškė pretenziją „MAXIMA LT“, UAB (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.12,13). „MAXIMA LT“, UAB draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (ieškovas) atlygino 144 306,64 eurų (498 261,99 Lt) nuostolius, priimdamas sprendimą draudimo išmoką išmokėti AB „Lietuvos draudimas“ (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.14,79-82). Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja, kad atsakovas, kaip patalpų savininkas, lygiai kaltas su draudėju „MAXIMA LT“, UAB, todėl prašo priteisti pusę išmokėtos draudimo išmokos, t.y. 72 153,32 eurų.
9. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį „žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės“.
10. Ieškovas nurodė, kad, kilęs gaisras, buvo nedidelis, o žala atsirado antžeminiai daliai dėl dūmų ir suodžių pasklidimo. Anot jo, žalos buvo galima išvengti, jei statinyje būtų įrengtos gaisrinės saugos ir gaisro produktų sklidimo ribojimo priemonės (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.44). Taigi įrodinėja išnuomoto draudėjui statinio trūkumus. Atsakovas atsikerta, jog yra aplinkybės, šalinančios jo atsakomybę, ir tai, pirmiausia, nuomotojo ir nuomininko „MAXIMA LT“, UAB pasirašytų sutarčių sąlygos.
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Vilniaus universalinė parduotuvė“ (nuomotojas) ir UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamasis turtas (nuomininkas) 2000 m. gegužės 3 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios 2 straipsnio 2 punkte buvo nurodyta, jog visa patalpų būklė bus aptarta perdavimo – priėmimo akte (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.149). 2000 m. birželio 30 d. tarp šalių pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas, kuriame numatyta, kad patalpoms reikalingas kapitalinis remontas ir nuomininkas įsipareigojo paruošti patalpas eksploatacijai bei jas suremontuoti savo jėgomis ir lėšomis (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.115). Byloje nėra ginčo, kad patalpos buvo išsinuomotos su tikslu ten vykdyti mažmeninę prekybą maisto produktais ir pirmojo būtinumo prekėmis Maxima prekės ženklo parduotuvėje ir tai, be kita ko, aptarta 2000 m. gegužės 3 d. sutartimi dėl patalpų paruošimo eksploatacijai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
12. Kaip minėta, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį patalpų savininkas yra atleidžiamas nuo atsakomybės, jei įrodo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes. CK 6.270 straipsnio 1 dalis numato, jog „asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo“.
13. Teismas įvertindamas, kad 2000 m. birželio 30 d. priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, jog nuomininkas žino aplinkybę, kad daliai patalpų yra reikalingas kapitalinis remontas, konstatuoja, jog jis išsinuomodamas patalpas ir vykdymas juose veiklą prisiėmė visą iš sutartinių santykių kylančią riziką (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad patalpų būklę jis suvokė, nes nuomininko iniciatyva buvo parengtas UAB „RENOVA“ rūsio patalpų perplanavimo, įrengiant maisto produktų parduotuvę, techninis projektas (elektroninės bylos priedo T. 2, b.l.7-23). Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovas ieškinyje nurodė, kad žala kilo dėl nesandarios pastato perdangos ir pertvarų tarp rūsio ir pirmo aukšto angų. Taigi iš esmės dėl to, kuo nuomininkas kaip statybos darbų užsakovas nepasirūpino, nes tik nuo jo valios priklausė rūsio patalų įrengimas. Atvirkščiai, architekto S. B. aiškinamajame rašte nurodyta, jog didesnė dalis esamų pertvarų nuardomos, siekiant įrengti prekybines patalpas ir dalyje buvusių pagrindinių patalpų, taip pat įrengiami laiptai į pirmą aukštą, o patalpose įrengiama apsauginė priešgaisrinė signalizacija (elektroninės bylos priedo T. 2, b.l.6). Tokiu atveju, kai užsakovo – nuomininko, iniciatyva dėl prekybinių patalpų įrengimo yra nuardoma didesnė dalis esamų pertvarų, jis užsako signalizacijos įrengimo darbus, ieškovui įrodinėjant, kad žala atsirado dėl nesandarių pertvarų tarp rūsio ir pirmo aukšto angų, tinkamai neįrengtos apsauginės priešgaisrinės signalizacijos, teismas konstatuoja, jog atsakovas pagrindė atsikirtimo argumentą, kad ieškovas neįrodė CK 6.247 straipsnyje reglamentuoto priežastinio ryšio ir mišrios kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų.
14. Ieškovas įrodinėja, kad rūsio patalpų įrengimo metu statytoju buvo nurodytas UAB „Vilniaus universalinė parduotuvė“, todėl jis atsako už vykdomus darbus. Faktinį ieškinio pagrindą ieškovas iš esmės grindžia eksperto K. L. nustatytomis aplinkybėmis dėl normatyvinių teisės aktų pažeidimo (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.44).
15. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 punkte (statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu teisės akto redakcija, galiojusi nuo 1997 07 09 iki 2000 09 15) buvo numatyta, kad statytojo teisė gali būti realizuojama asmens, turinčio daiktinę teisę į turtą. Taigi pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą statytoju galėjo būti UAB „Vilniaus universalinė parduotuvė“ (elektroninės bylos priedo T. 2, b.l. 9). Tačiau pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį statytoju (užsakovu) laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuris investuoja kapitalą į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas perduoda kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui). Statybos įstatymo 10 straipsnio 7 dalis numatė, kad statytojas (užsakovas) privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. To paties įstatymo 26 straipsnio 3 dalis numatė, kad statinio statybos techninę priežiūrą organizuoja statytojas (užsakovas). Pagal 27 straipsnio 1 dalį statinio statybos autorinę priežiūrą atlieka statybos projekto autoriai pagal statytojo (užsakovo) ir projektuotojo sutartį. Taigi sistemiškai įvertinus tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, galima spręsti, kad būtent nuomininkas, veikdamas kaip užsakovas dėl rūsio patalpų perplanavimo, įrengiant maisto produktų parduotuvę, siekdamas įgyvendinti 2000-06-30 priėmimo – perdavimo akto 2 punkte įgytą teisę paruošti patalpas eksploatacijai, prisiėmė pareigą organizuoti statybos darbų vykdymą pagal teisės aktus. Tokiu atveju pripažįstamas neįrodytu ieškovo argumentas, kad atsakovas dėl to, jog jis nurodytas statytoju projekto rengimo ir projektavimų sąlygų sąvade ir jam išduotas statybos leidimas, yra atsakingas už tuo metu galiojančių statybą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą (CPK 185 straipsnis).
16. CK 189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.
17. AB „Vilniaus universalinė parduotuvė“ ir „MAXIMA LT“, UAB 2009 m. sausio 30 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 02-01, kuria papildyta ir pakeista 2000 m. gegužės 3 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Šios sutarties preambulėje aiškiai nurodyta, jog visos UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamasis turtas teisės ir pareigos, kylančios iš šios sutarties, buvo perleistos nuomininkui, t.y. draudėjui MAXIMA LT“, UAB (B papunktis). Inter alia, akcentuotas tarpusavio sutartinių santykių tęstinumas (C papunktis). Taip pat 2009 m. sutarties 2 straipsnyje šalys susitarė ir konstatavo, kad iki 2009 m. sutarties sudarymo patalpos „MAXIMA LT“, UAB patalpos jau perduotos pagal 2000 m. birželio 30 d. tarp šalių pasirašytą priėmimo – perdavimo aktą. Tokiu atveju teismas sprendžia, jog 2009 m. sausio 30 d. sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 02-01 apėmė ir iki tol buvusias UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamasis turtas pareigas kaip užsakovo, kurios perėjo „MAXIMA LT“, UAB, tame tarpe, dėl įsipareigojimo įrengti apsauginę priešgaisrinę signalizaciją, atitinkančią tuo metu galiojusius normatyvus. Pagal Statybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą ( projekto užsakymo metu teisės akto redakcija, galiojusi nuo 1997 07 09 iki 2000 09 15) užsakovas privalėjo turėti nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą statinio projektą (iki tvirtinimo atlikti projekto privalomą ekspertizę) pagal normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Taigi, jei, kaip įrodinėja, ieškovas buvo pažeisti normatyviniais statybos dokumentai dėl nesuprojektuotos ir neįrengtos dūmų šalinimo sistemos, tai atsakomybė tenka draudėjui MAXIMA LT“, UAB, perėmusiam UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamasis turtas teises ir pareigas, nes jis privalėjo elgtis pagal sutartinius ir normatyvinius reikalavimus naudojantis patalpomis ir jas valdant (CK 189 straipsnio 1 dalis).
18. K. L. atliktos ekspertizės akte Nr. GE-12.62 nustatyta aplinkybė, kad prekybos centre „Maxima“ nebuvo suprojektuota ir įrengta pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.09..02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ dūmų šalinimo sistema. Taip pat prekybos salėje turėjo būti įrengta priešdūminė vėdinimo sistema, nes atidengti švieslangiai yra nutolę daugiau kaip 15 m ir negali būti skirti dūmų šalinimui (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.66). Tai reiškia, jog buvo nurodyti kaip netinkami projektiniai sprendiniai, kurie buvo suprojektuoti UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamasis turtas užsakymu architekto S. B. (elektroninės bylos priedo T. 2, b.l.6). Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti CK 6.266 straipsnio 1 dalį, nes atsakovas įrodė, kad žala atsirado dėl nuomininko (nukentėjusio asmens) kaltės (CK 6.248 straipsnio 2 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis).
19. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 88, kuri 2004-04-30 buvo sudaryta tarp UAB „Apranga LT“ ir atsakovo (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.156), UAB „Apranga LT“ įgijo teisę vykdyti patalpų įrengimo darbus (2.1 punktas). Inter alia, būtent UAB „Apranga LT“ įsipareigojo paruošti nuomojamų patalpų rekonstrukcijos projektą, pritaikant jas veiklai. Ieškovas išmokėjo draudimo išmoką UAB „Apranga LT“, todėl laikytina, jog jis yra ištyręs aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, kaip tai numato Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalis. Byloje esantis atsakovo raštas patvirtina, kad šalių susitarta dėl UAB „Apranga LT“ teisės vykdyti statybos darbus (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 84). Dėl šios aplinkybės vertinimo teismas nekartoja motyvų, nurodytų sprendimo 15, 17, 18 punktuose. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos bylos objektu nėra 2000 metais, 2004 metais vykdytų statinio pertvarkų teisėtumas, eksperto S. M. ekspertinio tyrimo 2013-03-17 aktas plačiau nevertinamas kaip neturintis teisinės reikšmės ginčui (CPK 13 straipsnis). Kita vertus, eksperto 2013-03-17 parengtame akte aiškiai nurodyta, jog teisės aktuose nėra numatyta pareiga statytojui patikrinti projektinius sprendinius (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l. 170–202). K. L. atliktos ekspertizės akte Nr. GE-12.62 nurodyta aplinkybė, jog už vykdomuosius darbus statinyje (patalpose) naudojimo metu atsako statinio naudotojas. Taigi nagrinėjamoje byloje būtent nuomininkas „MAXIMA LT“, UAB yra atsakingas tiek už išsinuomotų patalpų įrengimą, tiek už vėlesnes jų pertvarkas. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad parengto rekonstrukcijos projekto užsakovais buvo atsakovas ir UAB „Apranga LT“ nekeičia teisinių santykių kvalifikavimo, konstatavus draudėjo MAXIMA LT“, UAB neteisėtą veiką dėl gaisro, kilusio užsidegus šaldikliui jo naudojamose patalpose. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, jog ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp žalos „Zara“ parduotuvės patalpoms ir atsakovo veikos (CPK 178 straipsnis, CK 6.247 straipsnis).
20. Sutiktina su trečiojo asmens „If P&C Insurance AS“ argumentu, jog ieškovo reikalavimo teisę paneigia ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ir „MAXIMA LT“, UAB Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-660-108-411 draudimo sutarties sąlygų 8.2. p., kuriame nustatyta, kad: „Tais atvejais, kai draudėjas pastatų (patalpų), statinių, įrengimų ar kitokių konstrukcijų nuomos, panaudos ar kita sutartimi prisiėmė pagal teisės aktus pastatų (patalpų), statinių, įrengimų ar kitokių konstrukcijų savininkui tenkančias pareigas (tačiau ne daugiau nei pareigą vykdyti pastatų (patalpų), statinių, įrengimų ar kitokių konstrukcijų techninę priežiūrą, daryti einamąjį ir/ar kapitalinį remontą) draudikas subrogacijos pagrindu nereiškia regresinių reikalavimų pastato savininkui (-ams).“ (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.53). Jau minėta, kad K. L. atliktos ekspertizės akte Nr. GE-12.62 nurodyta, jog dūmai galėjo patekti per nesandarias rūsio vėdinimo šachtas, lifto šachtą bei nesandarias pastato perdangos ir pertvarų tarp rūsio ir pirmo aukšto angas. Šie statinio darbai buvo užsakyti UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamasis turtas. Nagrinėjamoje byloje taip pat konstatuota, jog projektiniai sprendiniai buvo suprojektuoti UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamasis turtas užsakymu architekto S. B., o nuomininkas atsakingas už normatyvinių statybos dokumentų įgyvendinimą pagal sutartinius santykius. Konstatavus „MAXIMA LT“, UAB veikos neteisėtumą, atsakovas turėtų regreso teisę į į jį, nes būtent „MAXIMA LT“, UAB, kaip nuomininkas, padarė žalą, kurio atsakomybė yra apdrausta paties ieškovo. AB „Vilniaus universalinė parduotuvė“ ir „MAXIMA LT“, UAB 2009 m. sausio 30 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 02-01 8 straipsnyje aiškiai nurodyta, jog „MAXIMA LT“, UAB įsipareigojo atsakyti už nuostolius, kurie padaryti palaipoms jo kalta ar nerūpestinga veika (elektroninės bylos priedo T. 1, b.l.91).
21. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė atsakovo veikos neteisėtumo ir priežastinio ryšio tarp įrodinėjamos žalos, ieškinys atmetamas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų
22. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog ieškovo materialinis reikalavimas neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai), atmetamas prašymas dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80-87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88-92, 97-99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimai atmesti, todėl iš jo priteisiamos byloje dalyvaujančių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos.
24. Atsakovas patyrė 1 874,81 eurų teisinės pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimuose nustatytus maksimalius dydžius; byloje buvo pateiktas prieštaravimas dėl teismo įsakymo, atsiliepimas į ieškinį, triplikas, surinkti įrodymai, atsikirtimams pagrįsti, advokatas atstovavo teismo posėdyje, todėl nėra pagrindo jų mažinti.
25. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje „If P&C Insurance AS“ bylinėjimosi išlaidos yra 3 025 eurų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje rengiant atsiliepimą į ieškovo procesinius dokumentus buvo panaudota dalis įrodymų, esančių byloje, o trečiojo asmens sumokėta suma atstovui viršija Rekomenduojamą priteisti dydį, įvertinant tai, kad šalį teismo posėdyje atstovavo advokato padėjėjas, bylinėjimosi išlaidos mažinamos iki 1 892,25 eurų (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
26. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) Vilniaus apygardos teisme išlaidos yra 4,61 eurų, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškovo ieškinį.
Priteisti atsakovui UAB „MANO TURTAS“ (j.ak. 300050337) iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (j.a.k. 302912288), 1 874,81 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje „If P&C Insurance AS“ (j.ak. 302279548) naudai iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (j.a.k. 302912288), 1 892,25 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (j.a.k. 302912288), 4,61 eurų bylinėjimosi išlaidų (mokamos į sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752)). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.