Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-04-03 · Civilinė byla Nr. 2S-221-252/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-03
Bylos Nr.
2S-221-252/2012
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02919-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Pareiškėjas
R. R.
Suinteresuotas asmuo
UAB „Baltic Agro“
Civilinė byla Nr. 2S - 221 - 252 - 2012Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02919-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 121.14; 122.4; 128.11
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-155-188/2012 pagal pareiškėjo R. R. skundą antstolei R. M., suinteresuotam asmeniui UAB „Baltic Agro“ dėl neteisėtų antstolio veiksmų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. R. prašė pripažinti antstolės R. M. veiksmus neteisėtais, t. y. kad ji 2011-11-24 neteisėtai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – NMA) paėmė 10 882,25 Lt ir persivedė į savo sąskaitą; prašė grąžinti šiuos pinigus jam ir palikti jo žinioje būsimas išmokas iš NMA. Nurodė, kad pagal antstolės reikalavimą NMA 2011-11-24 pervedus 10 882,25 Lt avansinę išmoką už 2011 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus į antstolės depozitinę sąskaitą, jis neteko jam priklausančių pinigų, reikalingų pragyvenimui, atsiskaitymui su SODRA, ligonių kasomis, kitais žmonėmis, kurių pagalba galėjo ūkininkauti ir dirbti 2011 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Kitokių piniginių lėšų jis neturi. Pajamos, gaunamos iš NMA, yra pagrindinės jo pajamos, skirtos pragyvenimui ir tolimesniam ūkininkavimui. Su UAB „Baltic Agro“, kiek leidžia sąlygos, jis atsiskaitinėja. Dėl jo turtui uždėtų areštų negali tinkamai vykdyti ūkininkavimo veiklos, nes trūksta apyvartinių lėšų. Daug kartų yra kreipęsis į UAB „Baltic Agro“ dėl bendradarbiavimo, taikos sutarties sudarymo, tačiau geros valios dialogas su šia įmone neįvyko, nevyksta ir dabar, nors jis buvo pasiruošęs pagal ūkio galimybes kuo greičiau su ja atsiskaityti.

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Įpareigojo antstolę grąžinti pareiškėjui pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Likusioje dalyje pareiškėjo skundą dėl 10 082,25 Lt jam grąžinimo atmetė. Priteisė iš pareiškėjo 787,71 Lt, o iš antstolės 59,29 Lt suinteresuoto asmens UAB „Baltic Agro“ naudai turėtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Teismas nustatė, kad antstolė R. M. pagal Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 4-2742, išduotą 2009-09-28, pagal Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 4-2741, išduotą 2009-09-28, ir Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 4-2844, išduotą 2009-10-08, vykdo 682 901,60 Lt skolos išieškojimą iš ūkininko R. R. išieškotojui UAB „Baltic Agro“ (buvusiai UAB „Kemira GrowHow“). 2009-12-21 patvarkymu Nr. 0064/09/01580/1 antstolė areštavo NMA esančias R. R. priklausančias lėšas 682 901,60 Lt sumai. Šio patvarkymo pagrindu NMA 2011-11-15 vykdydama 2011-11-05 antstolės reikalavimą Nr. S-7160 informavo antstolę, kad R. R. priskaičiuotų išmokų (avansinė išmoka už 2011 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus) suma sudaro 10 882,25 Lt. Ši suma buvo pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą. 2011-11-24 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-7547 antstolė išieškotas išlaidas paskirstė apmokėti išieškotojui skolos dalį (2011-11-25 pervedė UAB „Baltic Agro“ 10 137,87 Lt), 1 244 Lt paskirstė būtinoms vykdymo išlaidoms bei 383 Lt atlyginimo antstoliui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundžia būtent konkretų antstolės veiksmą – 10 882,25 Lt avansinės išmokos iš NMA pervedimą į antstolės depozitinę sąskaitą ir jų paskirstymą, todėl CPK 512 str. nustatytų skundo padavimo terminų jis nepraleido. Nurodė, kad nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei nacionalinės teisės aktai nenustato draudimo nukreipti priverstinį išieškojimą iš ES finansinės paramos (tiesioginių išmokų), todėl pareiškėjo prašymas grąžinti jam 10 882,25 Lt negali būti tenkinamas pilna apimtimi, nes tokiu atveju būtų pažeistos išieškotojo teisės ir skolininkui sudarytos prielaidos nepagrįstai išvengti skolos grąžinimo. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus apie sunkią jo materialinę padėtį, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, remdamasis vykdomojoje bei civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. pažyma iš SODROS, kurioje nurodyta, kad R. R. SODRAI skolingas 2 052 Lt ūkininkų valstybinio socialinio draudimo įmokų, 51,66 Lt delspinigių, 936 Lt sveikatos draudimo įmokų, 311,77 Lt už darbuotojus ir 5,18 Lt delspinigių, tuo, kad visas pareiškėjo turimas nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, žemės ūkio technika yra areštuotos, bankų sąskaitose lėšų jis taip pat neturi, užauginama produkcija taip pat buvo areštuota, sprendė, jog šiuo atveju siekiant apsaugoti pareiškėjo interesus ir užtikrinti bent minimalius būtiniausius asmens kasdieninius poreikius turi būti taikomi tam tikri apribojimai išieškant iš jo turto. Teismo nuomone, tiesioginės išmokos, kaip žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama, nepatenka į grynųjų pajamų, gaunamų už darbą žemės ūkyje, sąvokos turinį, todėl CPK 737 str. 1 d. norma, kaip skolininko interesų apsaugos garantu, šiuo atveju remtis negalima. Tačiau R. R. negauna daugiau jokių pajamų, kurios būtų paliekamos pareiškėjo bent kasdienių poreikių patenkinimui ar atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pvz. SODRA, nes šiuo atveju asmuo negali naudotis sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, bent minimaliai ir toliau vykdyti ūkinę veiklą, vadovaujantis humaniškumo ir protingumo principu, atsižvelgiant į tai, kad nors iš pareiškėjo turto vykdomas skolų UAB „Baltic Agro“ išieškojimas vyksta kaip iš ūkininko, dėl ūkininkavimo veiklos susidariusių skolų apmokėjimui, tačiau CPK nesant daugiau teisės normų, šiuo konkrečiu atveju bent minimaliai galinčių apsaugoti skolininko, kaip privataus fizinio asmens interesus, antstolis, vykdydamas išieškojimą iš pareiškėjo gaunamų tiesioginių išmokų, kurių mokėjimas nepriklauso nuo jų panaudojimo tikslų, turėjo vadovautis CPK 668 str. 1 d. ir 2011-11-24 darydamas išieškotų lėšų paskirstymą pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri šiuo metu yra 800 Lt, turėjo grąžinti pareiškėjui. Teismo nuomone, šiuo straipsniu antstolis turėtų vadovautis ir ateityje vykdant lėšų, gautų iš NMA, paskirstymą, o vykdant išieškojimą iš pareiškėjo grynųjų pajamų už darbą žemės ūkyje, turėtų vadovautis CPK 733 str.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-02-08 nutartį pakeisti ir įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjui 9 600 Lt, t. y. pinigų sumą, atitinkančią dvylikos minimalių mėnesių algų dydį, bei proporcingai padalinti suinteresuoto asmens UAB „Baltic Agro“ turėtas išlaidas teisinei pagalbai. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė CPK 668 str. 1 d., nes NMA išmokos yra už visus kalendorinius metus (2011 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus), todėl taikant CPK 668 str. 1 d. nuostatą išieškojimas negali būti nukreipiamas ne į pinigų sumą, neviršinančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, o į dvylikos minimalių mėnesinių algų sumą, kas šiuo atveju sudarytų 9 600 Lt (800 Lt x 12 mėn.). Priešingai nei sprendė teismas, šiuo atveju turėtų būti taikomi CPK 737 str. 1 d. numatyti išieškojimo apribojimai, nes NMA R. R. išmokamos išmokos yra būtent už darbą žemės ūkyje.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Agro“ ir antstolė R. M. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad taikant CPK 668 str. 1 d. pareiškėjas privalėjo teismui pateikti įrodymus apie savo visas gaunamas pajamas ir tik tuo atveju, jei pareiškėjas be tiesioginių išmokų negauna visiškai jokių pajamų, teismas galėjo svarstyti priimti tokią nutartį, kokią priėmė šioje civilinėje byloje. Šiuo atveju pareiškėjas yra ūkininkas, turintis įregistravęs ūkininko ūkį, iš kurio gauna nemažas pajamas. Kiekvienais metais ūkininkai privalo Valstybinei mokesčių inspekcijai pristatyti PVM deklaracijas. Tačiau PVM deklaracijų pareiškėjas į bylą nepateikė, todėl nėra nustatyta, kokias pajamas jis gavo 2011 metais, t. y. pareiškėjas neįrodė, kad NMA mokamos tiesioginės išmokos buvo jo vienintelės pajamos ir jų dalis, neviršijanti vienos MMA ,turi būti palikta pareiškėjui. 2011 kovo 10 d. LR Žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės 2011 m. taisyklių patvirtinimo“ 4 punkte nurodyta, jog pagrindinė tiesioginė išmoka – tai išmoka, mokama pareiškėjui iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą už paramos teikimo reikalavimus atitinkančius einamaisiais metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Remiantis šiuo apibrėžimu, yra akivaizdu, jog tiesioginės išmokos yra vienkartinės išmokos, kurios mokamos vien už pareiškėjo turimus deklaruotus žemės ūkio naudmenų ar pasėlių plotus, ir tai nėra, kaip atskirajame skunde nurodo pareiškėjas, išmokos, mokamos už darbą žemės ūkyje. Priešingai nei teigia apeliantas, ūkininkams už turimų žemės ūkio paskirties sklypų plotus mokamos tiesioginės išmokos nėra laikytinos nei jų darbo užmokesčiu, nei grynosiomis pajamomis už darbą žemės ūkyje. Atskirojo skundo teiginius, jog NMA mokamos tiesioginės išmokos turi būti prilyginamos grynosioms pajamoms už darbą žemės ūkyje visiškai paneigia ir tai, jog asmuo nuo gautų tiesioginių išmokų nemoka absoliučiai jokių mokesčių. Be to, jokie teisės aktai nenumato, kad fizinio asmens gaunamos vienkartinės išmokos turi būti dalinamos iš mėnesių skaičiaus ir skaičiuojamos kaip pajamos, gaunamos kiekvieną mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos įgyvendina valstybės politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse, administruoja valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atlieka jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-17 (2007 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 3D-231 redakcija) patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 punktas). Tiesioginės išmokos yra viena iš NMA administruojamų žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros paramos įgyvendinimo priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 7 str. 2 d. Šio įstatymo 2 str. 16 p. tiesioginės išmokos apibrėžiamos kaip žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama. 2003 m. įvykusios ES Bendrosios žemės ūkio politikos reforma vienas svarbiausių tikslų buvo atsieti paramą nuo pagamintos produkcijos kiekio ar rūšies. Nauja vienkartinių tiesioginių išmokų sistema siekiama garantuoti stabilias pajamas ūkininkams, užtikrinant tinkamą žemės ūkio bendruomenės pragyvenimo lygį (vienas tikslų). Tiesioginių išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus žemės ūkio veiklos subjektui mokėjimas siejamas su geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės palaikymo juose sąlyga (šios išmokos - kaip kompensacija už tai, kad palaikoma gera žemės ūkio paskirties žemės būklė). Nurodytos lėšos nėra tikslinės ta prasme, kad dėl jų konkretaus panaudojimo nereikia atsiskaityti, ir NMA, kaip ES lėšas administruojančios institucijos, vaidmuo kontrolės kontekste patikrinti, ar asmuo, prašęs paramos, pateikė teisingus duomenis paramai gauti – ar tiksliai deklaravo plotus, ar plotų būklė atitinka kriterijus paramai gauti ir pan. Nurodyti tiesiogines išmokas apibūdinantys požymiai leidžia daryti išvadą, kad tiesioginių išmokų mokėjimas nepriklauso nuo jų panaudojimo tikslų. Tiesioginių išmokų lėšos yra paramos gavėjo turtas šiam įvykdžius teisės aktuose nustatytas tiesioginių išmokų gavimo sąlygas. Tuo tarpu pajamos, prilygintos darbo užmokesčiui, yra reglamentuotos CPK 737 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių: grynųjų pajamų už darbą žemės ūkyje, autorinio atlyginimo, moksleivių, studentų, doktorantų stipendijų, sumų, gaunamų atlyginti žalai, laimėjimų loterijose, dividendų ir pensijų. Išieškojimas iš NMA išmokamų tiesioginių išmokų šiame straipsnyje nenumatytas, todėl darytina išvada, kad tokios išmokos negali būti laikomos darbo užmokesčiui prilygintoms išmokoms ar pajamoms. Darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių bei žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama sąvokos akivaizdžiai skiriasi, nes darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 186 str. 1 d.). Tas pats taikytina ir darbo užmokesčiui prilygintoms išmokoms ir daviniams. Esant tokioms aplinkybėms, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog CPK 737 str. 1 p. norma kaip skolininko interesų apsaugos garantu šiuo atveju remtis negalima.

Kadangi nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei nacionalinės teisės aktai nenustato draudimo nukreipti priverstinį išieškojimą iš ES finansinės paramos (tiesioginių išmokų), todėl teismas skundžiama nutartimi pagrįstai laikė, jog pareiškėjo prašymas grąžinti jam 10 882,25 Lt pilna apimtimi negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad išieškojimas iš fizinio asmens nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Minėta, kad, tiesioginių išmokų gavėjui įvykdžius teisės aktuose nustatytas jų gavimo sąlygas, šios išmokos laikytinos paramos gavėjo turtu. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, išvardytas CPK 668 str. Jame nurodyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šiame straipsnyje nenustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininkui priklausančias NMA administruojamas tiesiogines išmokas. Tačiau išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, t. y. kad pareiškėjas iš esmės negauna daugiau jokių pajamų, kurios būtų paliekamos jo bent kasdienių poreikių patenkinimui ar atsiskaitymui su kitais kreditoriais, sprendė, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą iš pareiškėjo gaunamų tiesioginių išmokų, turėjo vadovautis CPK 668 str. 1 d. ir 2011-11-24, darydamas išieškotų lėšų paskirstymą, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, turėjo grąžinti pareiškėjui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia teismo išvada atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 str. 1 d.). Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad taikant CPK 668 str. 1 d. nuostatą, išieškojimas negali būti nukreiptas ne į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, o į dvylikos minimalių mėnesinių algų sumą, kas viso sudarytų 9 600 Lt. Kaip minėta, tiesioginė išmoka mokama iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą už paramos teikimo reikalavimus atitinkančius einamaisiais metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Tai yra vienkartinė išmoka, kuri mokama vien už turimus deklaruotus žemės ūkio naudmenų ar pasėlių plotus. Jokie teisės aktai nenumato, kad fizinio asmens gaunamos vienkartinės išmokos turi būti dalinamos iš mėnesių skaičiaus ir skaičiuojamos kaip pajamos, gaunamos kiekvieną mėnesį. Šiuo atveju, kai buvo vykdomas išieškojimas iš skolininkui priklausiančios 10 882,25 Lt sumos, kurią į antstolės sąskaitą, vykdydama antstolės patvarkymą, pervedė NMA, išieškojimas negalėjo būti nukreiptas būtent tik į 800 Lt sumą.

Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė