Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei , dalyvaujant prokurorui Vitoldui Guliavičiui , gynėjui advokatui Mečislovui Norvaišui , kaltinamajai L. K., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. S., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. K.,a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, našlė, turinti 3 nepilnamečius vaikus: (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neteista, -

-kaltinama, padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BK/ 129str.2d.3p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji L. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, 2008m. lapkričio 12 d. apie 13 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su vyru V. K. metu tyčia smogė jam vieną kartą peiliu į krūtinę ir padarė durtinę pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su širdiplėvės ir širdies kiauriniu pažeidimu, ko pasėkoje V. K. nuo ūmaus nukraujavimo mirė.

Šiais veiksmais kaltinamoji L. K. nužudė savo šeimos narį sutuoktinį V. K. ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129str.2d.3p.

Kaltinamoji L. K. pripažino nusikaltimo padarymo aplinkybes ir paaiškino: su vyru V. K. santuokoje apie 15 metų, gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaimynai A. A. ir jos sugyventinis D. K. gyvena tame pat aukšte, (duomenys neskelbtini) bute. Ji, kaltinamoji, turi tris nepilnamečius vaikus. 2008-11-12 rytą abi mergaitės išėjo į mokyklą, o berniukas liko namuose, nes turėjo eiti į polikniniką. Vyras V. apie 8 val. parnešė alaus 2 l butelį, kurį abu su juo išgėrė. Vėliau vyras pardavė uogas, parsinešė alaus 3 l talpos, apie 10 val. pasikvietė kaimynus A. ir D. ir visi 4 tą stiprų alų išgėrė, kaimynai apie 11.30 val. išėjo. Visada gerdavo stiprų alų, 9,5 procentų stiprumo. Sūnus išėjo į polikniniką, o ji su vyru ruošėsi valgyti. Vyras dar norėjo išgerti, reikalavo iš jos 20 litų, tada ji pradėjo bartis. Jis ją pagriebė už plaukų ir 3 kartus trenkė į kambario sieną, rankomis daužė per šonus apie 4 kartus, nuo ko ji juto skausmą. Taip vyras elgiasi ne pirmą kartą būdamas girtas, be priežasties. Prieš 2-3 mėnesius vyras suspardė jai šonkaulius, dėl ko buvo iškviesta policija, ją nuvežė į ligoninę. Jiedu išgerdavo gal 3 kartus į mėnesį, vyras ją mušdavo, be pagrindo prikaišiojo kitus vyrus. Tą dieną, 11-12 apie 13 val. jiems bevalgant, barėsi, ji rankoje turėjo nedidelį plastmasine rusva rankena lenktinį peilį, kurį naudojo maistui. Jai sėdint ant sofos, vyras pasviro ant jos, o ji nesusivaldė ir dešinėje rankoje turėtu peiliu tiesiai, iš priekio įdūrė jam į kairę krūtinės pusę širdies plote, nieko nepasakydama. Peilis iškrito iš rankos, vyras atšoko, nuvertė stalą su indais, nuėjo į tualetą, grįžo, atsigulė ant lovos virtuvėje. Ji apžiūrėjo žaizdą vyro krūtinėje, siūlė iškviesti GMP, tačiau jis prašė palikti jį ramybėje. Ji nuėjo pas kaimynę A. parūkyti, pasakė kas atsitiko, ir abi atėjo į butą pažiūrėti jos vyro. A. kažką kalbėjo su jos vyru, tačiau ką, ji neprisimena. Vyro kojos buvo šaltos, jis nekalbėjo, dejavo, ir A. iškvietė GMP. Kai GMP atvažiavo, vyras jau buvo miręs, ji, kaltinamoji, pasakė gydytojai, kad vyrą nudūrė peiliu, todėl gydytoja paskambino policijai. Vyro mirties kaltinamoji nenorėjo, norėjo tik pagąsdinti, pati nesuvokė, kaip įdūrė jam peiliu, buvo girta. Jeigu abu nebūtų girtavę, to nebūtų nutikę. Konfliktai išgėrusių buvo dažni, ji jam buvo įdūrusi šakute. Nusikaltimo padarymo momentu pavojus jos gyvybei negrėsė, ji buvo apsirengusi daug rūbų, tačiau vyro bijojo, norėjo jį atstumti nuo savęs. Pergyvena ir gailisi dėl padarytų veiksmų.

Kaltinamosios parodymai patikrinti vietoje/b.l.76-82/, kurių metu ji nurodė nusikaltimo padarymo veiksmus. Apklausta įtariamąja, kaltinamoji davė analogiškus parodymus /b.l.70-72, 74-75/.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. S. parodė, kad V. K. buvo jos brolis. Abu K. daug girtavo, o vaikai prižiūrėjo vienas kitą. Brolis buvo neagresyvus, o kaltinamoji išgėrusi dažnai prie jo kabinėjosi, kumščiuodavo jį, matė brolį su mėlyne paaky. 2008m. rudenį brolis rodė, kur kaltinamoji jam įdūrė šakute. Kaltinamoji girta naktį skambina, aiškina, kad su broliu susimušė, liepdavo brolį pasiimti. Kaltinamoji parašė jai žinutę – V. negyvas, pasiimti morge. Kaltinamoji brolio nelaidojo ir laidotuvėse nedalyvavo. Ji, nukentėjusioji, savo lėšomis brolį palaidojo, laidotuvės kainavo 3 290 litų, valstybės skirtą laidojimo pašalpą 1 040 litų ji gavo. Prašo priteisti laidojimo išlaidas ir 1 000 litų neturtinės žalos.

Liudytojai, kaimynai A. A. ir D. K. patvirtino, kad kaimynai K. abu išgerdavo, triukšmaudavo. 2008-11-12 apie 10 val. jie atėjo pas K. ir gėrė stiprų alų. Mergaitės buvo mokykloje, o berniukas liko namuose, sirgo. Begeriant alų, tarp K. jokių konfliktų nebuvo. Apie 11.30val. jie išėjo į savo butą. Girdėjo K. rėkaujant. Atėjo kaltinamoji ir pasakė, kad V. įdūrė peiliu. Nuėję į butą, virtuvėje matė gulintį V., kuris sakė, kad nereikia GMP. Po kurio laiko girdėjo šaukiant kaltinamąją, kad V. negyvas, nuėjo į jų butą, rado V. be gyvybės ženklų, iškvietė GMP. Kaltinamoji sakė nežinanti, kas jai pasidarė, kodėl dūrė vyrui peiliu, buvo išgėrusi.

Liudytojas D. V., gydytojas, parodė, kad 2008-11-13 L. K. skundėsi, kad ją sumušė vyras, trenkė į pakaušį, dešinį šoną, skausmas dešinėje pusėje. Buvo atliktos galvos ir dešinės pusės rengenogramos, sužalojimų nerasta, objektyviai išrautų plaukų, galvos, šonų sužalojimų išorinių požymių nerasta. Skausmas vertinamas iš žodžių. Įtariama ogrovacija.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, liudytojų parodymų, kaltinamosios nusikalstamus veiksmus įrodo ir rašytiniai ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai.

2008-11-12 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina nusikaltimo padarymo vietą – (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu šiame bute, virtuvėje rastas V. K. lavonas su krauju suteptais marškinėliais , krūtinės kairėje pusėje durtine žaizda, nusikaltimo įrankis – lenktinis peilis žalios spalvos rankena/b.l.3-19/, kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti /b.l.28-30/. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio specialisto išvada patvirtina, kad V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. mirtis įvyko nuo ūmaus nukraujavimo durtinės pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos kairės pusės žaizdos su širdiplėvės ir širdies kiauriniu sužalojimu pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje, kuo galėjo būti ir ekspertizei pateiktas peilis. Pažeidimai drabužiuose atitinka lavone rastą durtinę pjautinę kiauryminę žaizdą. V. K. lavono kraujuje rasta 3,68 promilės etilo alkoholio/b.l.23-27/. Alkotesto prietaiso duomenys patvirtina, kad 2008-11-12 15.41 val., po nusikaltimo padarymo kaltinamosios kraujuje rasta 1,87 promilės etilo alkoholio/b.l.63/. Santuokos liudijimo nuorašas bei pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad V. K. buvo kaltinamosios sutuoktinis , šeimos narys ir gyveno kartu/b.l.97,99/.

Šie rašytinai įrodymai patvirtina faktinius nusikaltimo padarymo būdą ir pasekmes bei patvirtina kaltinamosios ir liudytojų parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Byloje surinktų ir patikrintų įrodymų visetas aptvirtina, kad kaltinamoji L. K. 2008-11-12 nužudė savo šeimos narį sutuoktinį V. K. ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129str.2d.3p.

Objektyviai byloje nesurinkta įrodymų gynybos iškeltai versijai, kad kaltinamoji gynėsi nuo ją užpuolusio ir sužalojusio sutuoktinio ir peilį panaudojo proporcingai dėl būtinosios ginties, patvirtinti. Kaltinamoji buvo girta, ką patvirtina alkotesto duomenys, pripažįsta pati- blaivi nebūtų dūrusi peiliu sutuoktiniui, ir nurodo, jog užpuolimo metu pavojus jos gyvybei negrėsė. Liudytojai A. A. kaltinamoji tuojau po įvykio nurodė kodėl dūrė peiliu - nežinanti kas jai pasidarė. Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriaus apskaitos kortelė, specialisto išvada/b.l.38-41/ ir liudytojas gydytojas D. V. patvirtino , kad 2008-11-13 objektyviai jokių sužalojimų pas kaltinamąją L. K. nerasta ir nenustatyta, įtariama agrovacija/ sužalojimai iš žodžių/. Sutuoktinis V. K. įvykio metu buvo labai girtas, jo kraujuje rasta 3.68 promilės etilo alkoholio, todėl vargu ar galėjo atlikti aktyvius fizinius veiksmus ir realiai kelti pavojų kaltinamosios gyvybei, ir abejotina ar kaltinamoji neturėjo galimybių atsitraukti nuo jo galimo fizinio smurto. Kaltinamoji pati buitinio konflikto metu 2008-08 sužalojo V. K., ką patvirtina nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą/b.l. 92/ bei nukentėjusioji I. S. Pažymėtina, kad įvykus konfliktui su V. K., kaltinamoji ne pirmą kartą pristatoma į gydymo įstaigą, kur jai sužalojimai nenustatyti /b.l.91/. Kaltinamosios teiginys, kad jai diagnozuota juosmeninės stuburo dalies osteochondrozė, protrūzija bei išvarža/b.l.98/ atsirado dėl sutuoktinio smurto jos atžvilgiu, niekuo nepatvirtinta, priešingai, gydytojo liudytojo D. V. teigimu, tai galėjo būti priežastimi justi skausmą 2008-11-13, tuojau po įvykio ją apžiūrint gydymo įstaigoje.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad buitinio konflikto tarp kaltinamosios ir jos sutuoktinio, pasibaigusio V. K. mirtimi, priežastimi buvo jų nuolatiniai girtavimai, kurie baigdavosi atitinkamu fiziniu smurtu ir dėl kaltinamosios veiksmų, ką patvirtina ir 2008-06-10, 2008-09-03 nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą/b.l.91,92/.

Nepaneigtas kaltinamosios aiškinimas, kad 2008-11-12 konflikto su sutuoktiniu priežastimi buvo eilinis jų girtavimas, sutuoktinio reikalavimas pinigų tolesniam girtavimui ir grasinimas vartoti smurtą jos atžvilgiu. Tačiau pagal bylos aplinkybes ir sutuoktinių gyvenimo būdą tai nebuvo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, įtakojęs kaltinamosios nusikaltimo padarymą. Teisėjų kolegija sutuoktinio konflikto su kaltinamąja inicijavimą pripažįsta ir tai įvertina skiriant bausmę.

Bausmės skyrimo motyvai, kiti procesiniai klausimai.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę kaltinamajai, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais , numatytais LR BK 54 str. ir BK 61 str. nuostatomis.

Kaltinamosios padarytas nusikaltimas – savo šeimos nario nužudymas- yra labai sunkus tyčinis nusikaltimas- LR BK 11 str.6d. Juo padaryta didelė žala visuomenei, šeimai, atimta žmogaus gyvybė, 3 mažamečių vaikų tėvo, ir pasekmės neatstatomos.

Kaltinamoji šį nusikaltimą padarė veikdama netiesiogine tyčia. Ji, darydama nusikaltimą- durdama peiliu į gyvybei pavojingą sritį širdies plotą sutuoktiniui- suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio nusikalstamo elgesio gali nužudyti jį, nors ir nenorėjo, bet sąmoningai leido pasekmėms atsirasti/ LR BK 15str.3d./ . Pažymėtinas ir kaltinamosios elgesys po nusikaltimo padarymo.Ji nekviečia GMP, išeina parūkyti pas kaimynę ir tik po kurio laiko, kai sutuoktinis neberodo gyvybės ženklų, kaimynė iškviečia GMP, nors kaltinamoji pripažįsta, jog pati turėjo mobilaus ryšio telefoną. Tai rodo jos neigiamą požiūrį į artimo žmogaus gyvybę ir savo elgesio pasekmes.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teisėjų kolegija pripažįsta tai, kad ji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, gailisi ir pergyvena dėl pasekmių – LR BK 59str.1d.2p.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe teisėjų kolegija pripažįsta jos apsvaigimą nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veiksmų padarymui- LR BK 60str.1d.9p. Girtumą ir įtaką nusikalstamiems veiksmams kaltinamoji pripažino teisminio bylos nagrinėjimo metu, jos girtumą patvirtino liudytojai A. A., D. K., alkotesto duomenys.

Kaltinamoji charakterizuojama teigiamai/b.l.94/, turi 3 mažamečius vaikus: (duomenys neskelbtini)./b.l.95/, nedirbo /b.l.93/, 2008-02-19 teismo nutarimu bausta už netinkamą vaikų priežiūrą /b.l.90/, praeityje neteista/b.l.88/.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu už padarytą nusikaltimą asmeniui, siekiant jį nubausti, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus kaltinamosios padaryto nusikaltimo sunkumą, neatstatomas pasekmes, jos asmenybę charakterizuojančius duomenis, skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės trukmė nustatoma atsižvelgus į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į nukentėjusiojo įnicijuotą konfliktą, į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, šeiminę padėtį, į kaltinamosios elgesį po nusikaltimo padarymo, į savo nusikalstamų veiksmų ir pasekmių vertinimą/iki šiol nė kiek neatlyginta turtinė ir neturtinė žala/. Šių duomenų visetas leidžia kaltinamajai skirti individualizuotą laisvės atėmimo bausmę ,artimą sankcijos vidurkiui.

Teisinių pagrindų kaltinamosios atžvilgiu taikyti LR BK 54str.3d., 62 str. 75str. nuostatas byloje nėra.

Kaltinamoji buvo laikinai sulaikyta nuo 2008-11-12 iki 2008-11-14. Sutinkamai su LR BK 66 str. suėmimas įskaičiuotinas į paskirtos bausmės laiką.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti sunaikintini/b.l. 28-36/.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. S. pripažinta civiline ieškove dėl 3290 litų turtinės žalos ir 1 000litų neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso /toliau- LR BPK/ 109 str. nustato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę į jos atlyginimą iš kaltojo asmens baudžiamajame procese.

Dėl brolio V. K. nužudymo, nukentėjusioji sesuo I. S. patyrė laidojimo išlaidas, kurias sudaro 3 290 litų / (duomenys neskelbtini) paslaugos – 2690 litų, gėlės -200litų, /b.l.52-54/, 400 litų duobkasiams/.I.S. išmokėta 1040 litų speciali laidojimo išmoka /b.l.55/, todėl ši suma minusuotina iš bendrų laidojimo išlaidų. Priteistina turtinė žala 2 250 litų.

Nukentėjusioji, laidojant nužudytą brolį, patyrė ir neturtinę žalą. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso/toliau- LR CK/ 6.250str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas. Reikalaujama priteisti 1 000 litų dydžio neturtinė žala yra simbolinė. Atsižvelgiant į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, bei į kaltinamosios kaltę, nusikaltimo pasekmes, į jos turtinę padėtį, ši neturtinė žala priteistina.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys , jo dydis yra pagrįstas byloje esančiais dokumentais, todėl visiškai tenkintinas – LR BPK 115 str.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 297-199, 301-305,307-308, 313, 115 str. LR BK 66 str.

nusprendžia:

-L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padariusią nusikaltimą, numatytą LR BK 129str.2d.3p. ir nuteisti laisvės atėmimu 10/ dešimt/ metų;

-bausmę skirti atlikti Pataisos namuose;

-bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaičiuoti laikiną sulaikymą nuo 2008-11-12 iki 2008-11-14;

-kardomųjų priemonių- įpareigojimo periodiškai registruotis Policijos įstaigoje ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio vykdymo, nekeisti, po to panaikinti;

-priteisti iš kaltinamosios L. K. 2 250 /du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt/ litų turtinei žalai ir 1 000/vieną tūkstantį/ litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. S.;

-daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: lenktinį peilį, drabužius – sunaikinti.

Šis nuosprendis per 20 dienų/ nuteistosios- nuo nuosprendžio nuorašo gavimo/ gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.