- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- 1-2950-1035/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48706-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- T. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S. 2017 m. rugsėjo 20 d., apie 20.52 val., Vilniuje, Antakalnio ir Tverečiaus g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,13 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis T. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. pasiėmė mamai priklausančio automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus be jos žinios. Nuvažiavo į Švenčionių rajoną pas draugus ir ten visą dieną gėrė alkoholinius gėrimus. 2017 m. rugsėjo 20 d. taip pat gėrė alkoholinius gėrimus – visą laiką gėrė 6 procentų alkoholio stiprumo alų, dvi dienas iš eilės neprasiblaivė. 2017 m. rugsėjo 20 d. vakare nusprendė važiuoti namo į Antakalnio mikrorajoną Vilniuje, kur gyvena kartu su mama. Apie 20.00 val. sėdo į automobilį ir nuvažiavo link Vilniaus, o Antakalnio gatvėje ties sankryža su Tverečiaus gatve per vėlai pastebėjo priekyje sustojusį automobilį ir į jį atsitrenkė nespėjęs sustabdyti. Sutinka su specialisto išvadoje nurodytu jo kraujo tyrimo rezultatu ir labai gailisi dėl to, kad vairavo girtas (b. l. 42).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
L. M. Zaleckas parodė, kad 2017 m. rugsėjo 20 d., apie 20.50 val., vairavo automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo Antakalnio gatvės antra eismo juosta link miesto centro. Ties sankryža su Tverečiaus gatve sustojo, nes ketino sukti į kairę, priešinga kryptimi važiavo automobilių srautas. Maždaug po minutės į jo sustojusį automobilį atsitrenkė iš paskos atvažiavęs automobilis VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po susidūrimo išlipo iš automobilio, tuo metu kaip tik privažiavo įjungtais švyturėliais policija. Automobilį VW Polo vairavusio asmens nematė, nes šis policininkų jau buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. Kai vėliau policijos paliepimu nuvyko į policijos tarnybines patalpas rašyti paaiškinimo dėl eismo įvykio, matė, jog tie patys patruliai parsivežė iš priklausomybės ligų centro automobilio vairuotoją, kuris sunkiai ėjo – policininkams teko jį vesti už parankių, kalbėjo nerišliai, sunkiai orientavosi aplinkoje, taip pat nuo jo sklido alkoholio kvapas. Dėl automobilio sugadinimo kreipėsi į kaltininko draudimo bendrovę „Seesam“, sugadinimu padaryta žala nėra didelė (b. l. 22).
Liudytojas D. V. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 20 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu K. B., apie 20.50 val., gavo pranešimą iš Vilniaus aps. VPK OVS apie tai, kad nuo Nemenčinės plento pusės link Antakalnio gatvės važiuoja automobilis VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sudaro avarines situacijas. Įvažiavęs į Antakalnio gatvę, pamatė maždaug už 100 metrų ką tik įvykusį automobilių susidūrimą, jame dalyvavo automobilis VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Privažiavęs įvykio vietą, išlipo iš automobilio ir nuėjo prie sugadinto automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas tuo metu kaip tik išlipo iš automobilio. Automobilio salone vairuotojas T. S. buvo vienas. Vairuotojas išlipo basas, svirduliavo, sunkiai galėjo stovėti. Paklausė jo, kur jo apavas, tada šis iš automobilio išsitraukė savo batus. Vairuotojas T. S. paaiškino, kad dėl slidžios kelio dangos nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį. Nuo T. S. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Į įvykio vietą iškvietė kelių policijos patrulį. T. S. buvo patikrintas alkoholio matuokliu ir jam nustatytas 2,60 promilių girtumas (b. l. 25).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. 20.52 val. užregistruotas įvykis, kad link Antakalnio važiuoja automobilis VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlinėja avarines situacijas (b. l. 4).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. 21.00 val. T. S. nustatytas 2,60 promilių girtumo laipsnis (b. l. 17).
Iš specialisto išvados Nr. T-A 9802/2017(01) matyti, kad T. S. kraujyje, paimtame 2017 m. rugsėjo 20 d. 21.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija yra 3,13 promilės etilo alkoholio (b. l. 20).
Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad automobilio „VW Polo 50“ kaina su PVM yra 560 Eur (b. l. 27).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. S. (b. l. 28).
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. S. nurodė, kad siūlomi bausmės rūšis ir dydis yra suprantami, su jais sutinka (b. l. 52–53).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę – nedirbantis, neteistas (b. l. 45), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat už automobilio vairavimą esant neblaiviam bei kitus pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu (b. l. 46–49). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BPK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro pasiūlytą ir įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant jo dydį, mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam T. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju T. S. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad T. S. yra praeityje ne kartą baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, T. S. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų įstatymo numatytą šios priemonės taikymo terminą.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam T. S. nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo motinai V. S.. Tai patvirtina tiek paties kaltinamojo paaiškinimai, tiek ir byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 28). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – V. S., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo T. S. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo T. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, kai anksčiau buvo baustas administracine tvarka už analogišką veiką. Byloje nustatyta, kad T. S. vairuojamos transporto priemonės vidutinė kaina yra 560 Eur (b. l. 27), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, neturėdamas šios teisės, sukėlė eismo įvykį.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2017 m. rugsėjo mėnesiui nustatyta 560 Eur (b. l. 27), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.
Ikiteisminio tyrimo metu T. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 43) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. S. skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą, jį atliekant areštinėje.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo T. S. sulaikymo, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti T. S. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams;
– automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 560 (penkių šimtų šešiasdešimties) Eur konfiskavimą.
T. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.