- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-02
- Bylos Nr.
- 1S-586-594/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00127-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- R. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Jankauskienės ir Nerijaus Meilučio,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. J. (toliau – R. J.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. J. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nuosprendžiu 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendis pakeistas ir R. J. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. balandžio 7 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 24 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019 m. birželio 12 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis R. J. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3.1. Nuteistojo teigimu apylinkės teismo nutartis yra nepagrįstą ir subjektyvi, priimta šališkai išnagrinėjus visas aplinkybes. Pažymima, kad yra visos formalios sąlygos taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, o jo pažanga taip pat yra pakankama, jog būtų galima konstatuoti, kad jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti laikydamasis įstatymo ir teisėtomis priemonėmis.
3.2. Nuteistasis pabrėžia, kad padarė tinkamas išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi, pakeitė savo elgesį ir požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir pasižada būdamas laisvėje nedaryti naujų nusikalstamų veikų bei laikytis įstatymų, nori pradėti dirbti ir būti naudingas visuomenei. Nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas nepagrįstai kritiškai vertina jo galimybes įsidarbinti. Nors skundžiamoje nutartyje ir pabrėžiama, kad nuteistasis baigęs tik 11 klasių, tačiau toks teismo argumentavimas laikytinas diskriminaciniu, kadangi išsilavinimas negali būti kliūtis netaikyti lygtinio paleidimo.
3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad teismo argumentas dėl abejotinos galimybės nuteistajam įsidarbinti būnant laisvėje, nes ūkininko pateikta pažymą to neįrodo, laikytinas nepagrįstu. Nuteistasis brėžia, kad jam būnant pataisos namuose jo įdarbinti niekas ir negali, todėl legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimas ar neturėjimas tėra teismo spėjimas. Ūkininko sutikimas įdarbinti nuteistąjį šiam išėjus į laisvę nėra atšauktas, todėl galioja. Jei teismas abejojo šios pažymos tikrumu, turėjo kreiptis į minėtą asmenį ir gauti iš jo patvirtinimą.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo R. J. skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. J. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik šių aplinkybių, priešingai nei savo skunde nurodo nuteistasis, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant
5.2. Atlikus nuteistojo R. J. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 13 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, būtina įvertinti ir R. J. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
5.3. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia teigti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pakankamo pagrindo jo panaikinimui.
6. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu R. J. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose mokosi, baigė 12 klasę, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nesilaiko kriminalinės subkultūros ir neišreiškia diskriminacinių nuostatų, 6 kartus yra skatintas už gerą elgesį ir mokymąsi, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę siekia prasmingo užimtumo, dalyvauja ne tik privalomose, bet ir papildomose resocializacijos programose, išėjęs į laisvę turės darbą ir pastovią gyvenamą vietą, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama R. J. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kad nepaisant žemos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, atitinkančios 13 balų, nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, vis dar galima ir šiuo konkrečiu atveju būtina, kadangi statinių svertinių taškų suma tesiekia 2 balus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš 2019 m. birželio 5 d. Socialinio tyrimo išvados, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus: 2014 m pagal OASys nustatyta 38 balų rizika, 2017 m. – 35 balų rizika, 2018 m. liepą 15 balų rizika, tuo tarpu 2018 m. gruodžio mėn. - 18 balų rizika, kas rodo rizikos padidėjimą, todėl nors šiuo metu ši rizika vėl yra sumažėjusi iki 13 balų, tačiau toks netolygus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo pagrįstumu.
7. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Pažymėtina, kad šis teistumas R. J. nėra pirmasis: 2013 m. lapkričio 19 d. jis buvo nuteistas už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), BK 145 straipsnio 1 dalyje, įvykdytus 2013 m. liepos-rugpjūčio mėn. Analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už sunkaus nusikalstamo padarymą (disponavimas dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti), kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir jo elgesio pokyčius šiam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nepaisant to, jog analizuojamu atveju jo nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai neišskiriami, reikalauja vertinti itin atidžiai. Šiame kontekste pažymėtina, kad galimas nuteistojo finansinis nestabilumas, įvertinus nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį bei finansinės naudos gavimo motyvą, kelia pagrįstų abejonių probacijos sėkme. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs tik 11 klasių išsilavinimą, specialybės neturėjo, o jo darbo patirtis laisvėje taip pat yra nedidelė. Pataisos namuose nuteistasis įgijo 12 klasių išsilavinimą, tačiau nedirbo, specialybės, kuri neabejotinai galėtų asmeniui padėti įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, taip pat neįgijo. Toks nuteistojo požiūris į darbą pataisos namuose, galimybių įgyti specialybių neišnaudojimas, sudaro pagrindą abejoti, kad nuteistasis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla ir dirbti. Juolab, kad nors nuteistasis nurodė, jog laisvėje gyveno iš gaunamo darbo užmokesčio, tačiau jo, įvertinus R. J. padarytos nusikalstamos veikos finansinės naudos gavimo motyvą, neužteko patenkinti visus nuteistojo poreikius ir tai paskatino jį nusikalsti. Paminėtų aplinkybių visumoje pagrįstai abejotina, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis net ir esant darbo vietai lygtinio paleidimo atveju. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad pataisos namuose nuteistasis gerai mokėsi, žada toliau mokytis anglų kalbos ir įsidarbinti pas ūkininką (pridėta tai patvirtinanti pažyma), kadangi įvertinus jo menką darbinę patirtį, jokios specialybės neturėjimą, pagrįstai manytina, kad laisvėje gali kilti problemų dėl sklandaus R. J. įsiliejimo į darbo rinką, kas neabejotinai gali lemti ir pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą.
8. Sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nuteistojo elgesys nebuvo nuosekliai koreguojamas net ir bausmės atlikimo metu: R. J. keturis kartus pažeidė nustatytą pataisos įstaigos vidaus tvarką, dėl ko keturis kartus buvo baustas įvairiomis drausminėmis nuobaudomis. Nors šios nuobaudos, kaip teisingai nurodoma ir skunde, yra nebegaliojančios, paskutinė jų gauta 2015 m. balandžio 22 d., po šių nuobaudų gavimo nuteistasis 6 kartus buvo skatintas už stropų mokymąsi ir gerą elgesį, tačiau kryptingo pozityvaus elgesio jam išlaikyti nepavyko, nes 2018 m. lapkričio 5 d. nuteistasis vėl pažeidė pataisos namų vidaus tvarkos taisykles – pas jį buvo rastas mobilaus ryšio telefonas. Nors drausminė nuobauda neskirta, tačiau akivaizdu, jog paskatinimų gavimas nebuvo efektyvus bei neskatino R. J. ir toliau rinktis pavyzdingą elgesį. Aptartos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, kaip teigia savo skunde, iš tiesų padarė rimtas išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi, nori būti naudingas visuomenei bei įrodyti, kad jau pasikeitė.
9. Abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo ydinga mąstysena bei pasirenkami netinkami, neadekvatūs problemų sprendimo būdai. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, R. J. bausmės atlikimo metu ne kartą dalyvavo bado akcijose, siekdamas atkreipti dėmesį į neva neteisingus BVK atitinkamų straipsnių pakeitimus, taip pat į netinkamas kalinimo sąlygas. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis negeba spręsti problemų ar to, ką jis vertina kaip problemą, konstruktyviais bendradarbiavimo būdais, renkasi kraštutines priemones, pasiduota kitų nuteistųjų neigiamai įtakai.
10. Nors skunde nuteistasis akcentuoja glaudžius santykius su artimaisiais ir tai neabejotinai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima egzistavo ir jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai analizuojamu atveju yra tokia reikšminga aplinkybė, kurios egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje R. J. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
11. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. J. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių – bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse, palaiko glaudžius socialinius ryšius su savo artimaisiais, turi realius planus įsidarbinti, gerai mokosi, baigė dvylika klasių, 6 kartus skatintas, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus R. J. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, dėl ko jis patirtų mažiau nepatogumų ar išlaidų, neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. J. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.