Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-231-579/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-21
Bylos Nr.
1S-231-579/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
V. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-231-579/2017
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisijos) 2017 m. sausio 25 d. nutarimo netaikyti V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. B. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2003 m. vasario 19 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m.) (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 8 punktą, 105 straipsnio 5,7,8,12 punktus, 82 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį, 26 straipsnio 1 dalies 1 punktą galutine bausme – laisvės atėmimu 17 metų su turto konfiskavimu. 2003 m. gegužės 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos į BK (2002 m.) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9, 11 punktus, 291 straipsnio 1 dalį ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 17 metų. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 18 d.Komisija 2017 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 357-33 nutarė netenkinti nuteistojo prašymo dėl lygtinio paleidimo, nes pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. Komisijos nutarimą V. B. skundė apylinkės teismui. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nutarimas yra pagrįstas ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, kad lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis V. B. skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodoma, kad nutartis nepagrįsta, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis atlikdamas bausmę siekia prasmingo užimtumo, dirbo, dalyvavo meno būrelio programoje, galiojančių nuobaudų neturi, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas, nuteistojo manymu, ir sudaro pagrindą priimti teigiamą sprendimą dėl lygtinio paleidimo.Nuteistojo V. B. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priskiriamas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (75 balas), todėl, net ir įvertinus tai, kad šis vertinimas sumažėjo 7 balais (nuo 82), vis tik turi būti nustatyta akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga, kuri sudarytų pagrindą išvadai, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Šiuo atveju abejonių pakankama V. B. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia jam ir po didesnės bausmės dalies atlikimo nustatytų kriminogeninių veiksnių – alkoholio probleminio vartojimo, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų įtaka jo elgesiui. Įvertinus nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nėra pagrindo išvadai, kad jo nuostatose, elgesyje, yra akivaizdūs, aiškūs pokyčiai, rodantys žymią pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, o kartu ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, V. B. ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių labai sunkių tyčinių nusikaltimų, kurie susiję su gyvybės atėmimu, padarymą. Šiuos nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip matyti iš nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje, ši problema vis dar aktuali. Nors nuteistasis teigia, jog suvokia alkoholio daromą žalą, savikontrolės sumažėjimą esant apsvaigimo būsenoje, tačiau nėra linkęs pasimokyti iš senų klaidų, priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo. Iš viso atlikdamas bausmę, V. B. baustas 12 kartų, 3 iš jų – už alkoholio vartojimą, skatintas keturis kartus. Pažymėtina ir tai, kad nors nuobaudos negaliojančios, tačiau po paskutinio Komisijos posėdžio nuteistasis drausmine tvarka baustas du kartus, vieną iš jų – už alkoholio vartojimą. 2015 m. liepos 15 d. apsvarsčius V. B. prašymą dėl lygtinio paleidimo ir nutarus jo netaikyti, jau 2015 m. rugpjūčio 5 d. jam buvo nustatytas 1, 36 promilių neblaivumas (asmens byla, II dalis b. l. 29-34). Be to, vertinant kitus kriminogeninius veiksnius – mąstymo stilių ir elgesį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors nuteistasis teigia niekada nebuvęs paveiktas grupės spaudimo, tačiau socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog nuteistasis gali būti lengvatikis, savęs vertinimo klausimyne nurodė turintis problemų bendraudamas su bloga kompanija. Apygardos teismo manymu, ne mažiau svarbi yra ir aplinkybė dėl kito kriminogeninio veiksnio – su darbu susijusios problemos laisvėje. Nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų, prieš suėmimą nuteistasis niekur nedirbo, neturėjo jokio pajamų šaltinio. Pataisos įstaigoje dirbo nuo 2007 metų iki 2016 metų, tačiau duomenų, kad šiuo metu dirbtų, nėra. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog 2016 m. sausio 13 d. buvo svarstomas Valstybinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Alytaus filialo direktoriaus prašymas svarstyti netinkamą nuteistojo elgesį darbo vietoje ir spręsti klausimą dėl jo tolimesnio buvimo gamybinėje zonoje (asmens byla, II dalis, b. l. 47). Svarstant šį klausimą prieita išvados, jog netinkamas nuteistojo elgesys gamybinėje zonoje gali iššaukti naują konfliktinę situaciją ar net gali būti įvykdytas nusikaltimas, todėl, siekiant užtikrinti stabilią kriminogeninę padėtį 7 lokaliniame sektoriuje, siūlyta perkelti nuteistąjį į kitą sektorių, tačiau pasiūlyto darbo 17 būryje nuteistasis atsisakė ir tai patvirtino savo parašu (asmens byla, II dalis, b. l. 48). Visos šios aplinkybės rodo, jog nuteistojo pastangos keisti savo elgesį ir nuostatas nepakankamos, jog būtų galima spręsti, kad juo jau galima pasitikėti ir pagrįstai manyti, jog būdamas lygtinai paleistas jis laikysis skirtų įpareigojimų, draudimų, nedarys nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis V. B., net ir esant jo skunde ir socialinio tyrimo išvadoje išdėstytiems teigiamai jį charakterizuojantiems duomenims (siekia prasmingo užimtumo, dirbo, dalyvavo meno būrelio programoje, galiojančių nuobaudų neturi, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones), neatitinka Bausmių vykdymo kodekse numatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Todėl skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2017 m. sausio 25 d. nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo V. B. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėEvaldas GražysOlegas Šibkovas