Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-04-03 · Civilinė byla Nr. 2YT-557-359/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-03
Bylos Nr.
2YT-557-359/2017
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00255-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Pareiškėjas
V. M.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ „Turto bankas“, Kaišiadorių rajono savivaldybei
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. 2YT-557-359/2017
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00255-2017-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.4.5.15.2
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 3 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ „Turto bankas“ ir Kaišiadorių rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, jog patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), esančios prie buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr. 49-7379, registro Nr. 20/193068, plane, parengtame 2007 m. birželio 7 d. UAB „Geosoma“, licenzijos Nr. 81G-310, pažymėtos indeksais 9-5/21,39 m², 9-2/3,97 m², 9-4/13,43 m², pagal nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį asmeninės nuosavybės teise priklauso V. M..

Pareiškime nurodyta, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjas gavo paskyrimu ir minėtą butą išsipirko iš Kaišiadorių valstybinės akcinės statybos įmonės. Šalia išpirkto buto buvo niekam nepriklausančios ir nenaudojamos patalpos, plane, parengtame 2007 m. birželio 7 d. UAB „Geosoma“, licenzijos Nr. 81G-310, pažymėtos indeksais 9-5/21,39 m², 9-2/3,97 m², 9-4/13,43 m², kurias pareiškėjas 1993 m. vadovybės paprašė paskirti jam. Vadovybė jam atsakė, kad patalpos niekam nepriklauso, todėl pareiškėjas jomis gali naudotis kaip savo, jose gyventi bei pasidaryti vieną butą. Pareiškėjui pasiteiravus, ar nereikia patalpų oficialiai užregistruoti jo vardu, atsakyta, kad patalpas reikia sujungti į vieną ir bus kaip vienas vienetas. Nuo 1993 m. pareiškėjas patalpomis naudojosi, jomis rūpinosi ir jas išlaikė – pasidarė buto kapitalinį remontą, prijungė patalpas prie savo buto, mokėjo mokesčius, šildė butą, tai darė atvirai ir nepertraukiamai. Pareiškėjas su sutuoktine gyvena šiame sujungtame bute nuo 1993 m., 1989 m. sausio 27 d. yra deklaravę savo gyvenamąsias vietas, nuo 2003 m. spalio 7 d. šiame bute gyvena ir pareiškėjo dukra su šeima. VĮ „Registrų centras“ informavo pareiškėją, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. balandžio 13 d. duomenimis, daiktinės teisės, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai į nekilnojamąjį daiktą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Kadangi pareiškėjas 1993 m. patalpas prie savo buto prijungė sąžiningai, teisėtai, atvirai, minėtą turtą valdo nepertraukiamai daugiau nei 24 m., juo rūpinasi, naudojasi, prižiūri, remontuoja bei moka mokesčius, prašo teismo nustatyti, kad minėtas patalpas pareiškėjas įgijo pagal įgyjamąją senatį.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimas priimtas, suinteresuotais asmenimis byloje įtraukti Valstybinė mokesčių inspekcija ir VĮ „Turto bankas“ (b. l. 35-36). Teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi nutarta nelaikyti VĮ „Registrų centras“ suinteresuotu asmeniu šioje byloje, byloje suinteresuotu asmeniu įtraukta Kaišiadorių rajono savivaldybė (b. l. 66-67).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 str. reikalavimais pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt 2017 m. vasario 27 d. paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą (b. l. 39). Per įstatymo numatytą 14 dienų terminą teisme nebuvo gautas suinteresuotų asmenų pareiškimas dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. kovo 1 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog juridinių asmenų registro duomenimis, Kaišiadorių valstybinės akcinės statybos įmonės, įregistruotos 1990 m. spalio 15 d., išregistruotos 1993 m. kovo 8 d., teisinis statutas – savivaldybės įmonė. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymą (1990 m. rugsėjo 25 d., I-604) valstybinė įmonė yra iš valstybės (vietos savivaldos) lėšų įsteigta įmonė, kurios ekonominį pagrindą sudaro valstybei (vietos savivaldybei) nuosavybės teise priklausantis kapitalas. Nenustačius, kad ginčo patalpos buvo privatizuotos fizinių ar juridinių asmenų, nesant ginčo buto prikimo-pardavimo sutarties ir duomenų, kad valstybė būtų atsisakiusi ar suteikusi teisę disponuoti valstybei priklausančiu turtu, galioja prezumpcija, kad turtas priklauso valstybei, todėl tik pareiškėjui įrodžius, kad ginčo butas nepriklauso valstybei ar savivaldybei, suinteresuotas asmuo pareiškėjo pareiškimui neprieštaraus (b. l. 43-44).

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ 2017 m. kovo 13 d. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas galėtų būti tenkinamas tik nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygas (b. l. 55-56).

Teisme 2017 m. kovo 16 d. gautas VĮ „Registrų centras“ atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui V. M. priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į šį butą įregistruota 1992 m. gruodžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-24 pagrindu. Nuosavybės teisės į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), yra neįregistruotos. Pažymėta, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data – 1992 m. gruodžio 3 d., o buto, esančio (duomenys neskelbtini) – 1989 m. balandžio 28 d. Taip pat, kad iš pareiškėjo teismui pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad minėtuose butuose buvo išardyta dalis pertvarų, šie butai sujungti į vieną, tačiau kadastriniai matavimai Nekilnojamojo turto kadastre neįregistruoti (b. l. 60-62).

Atsiliepimas

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 27 d. pateiktame atsiliepime nurodyta, kad patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajono savivaldybei nebuvo perduotos ir į Kaišiadorių rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą neįtrauktos, todėl neprieštaraujama, kad pareiškėjo pareiškimas būtų tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 533 str. 1 d.).

Pareiškimas atmestinas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir pareiškėjo pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis nustatyta, kad pareiškėjas V. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), gavo paskyrimu. Kaišiadorių valstybinė akcinė statybos įmonė 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka 1992 m. gruodžio 3 d. sutartimi butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):, pardavė V. M. (b. l. 9-12, 11-12). Daiktinės teisės, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai į nekilnojamąjį daiktą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti (b. l. 25). Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla nustatyta, kad pareiškėjas 1993 m. atliko buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, kuria prie minėto buto pristatytas priestatas, išardyta dalis pertvarų ir prijungtos kito buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos (b. l. 13-24). VĮ „Registrų centras“ 2016 m. vasario 12 d. sprendimu atmetė V. M. prašymą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo ir daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, sprendime nurodė, jog V. M. nepateikė dokumentų, atitinkančių Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus pagal atliktų statybos darbų rūšį, taip pat nepateikė jokių dokumentų dėl daiktinių teisių (nuosavybės) atsiradimo į padidėjusią buto dalį (patalpas 9-5/21,39 m², 9-2/3,97 m², 9-4/13,43 m²) (b. l. 26-27). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių seniūnijos pažymomis nustatyta, kad pareiškėjas V. M. ir jo sutuoktinė Z. M. 1989 m. sausio 27 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), taip pat minėtu adresu 2003 m. spalio 7 d. deklaruota J. V., o 2010 m. gruodžio 13 d. – R. D. gyvenamosios vietos (b. l. 21-30). 2014 m. gruodžio 1 d. V. M. ir UAB „Kaišiadorių vandenys“ sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį (b. l. 31-34).

Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 str. 1 d. 11 p.). Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas tik esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.22 str., 4.68 str.). Daikto valdymas kitu pagrindu, pvz., pagal nuomos sutartį, neatitinka nurodytos įstatymo sąlygos; 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (Lietuvos Respublikos CK 4.68 str., 4.70 str.); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (Lietuvos Respublikos CK 4.23 str., 4.68 str.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (Lietuvos Respublikos CK 4.68 str.). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Respublikos CK 4.68 str., 4.71 str.).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 4.69 str. 3 d. įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą. Draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su viešuoju interesu.

Pareiškėjas butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo pirkimo-pardavimo sutartimi 1991 m. butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka iš Kaišiadorių valstybinės akcinės statybos įmonės, todėl galima daryti išvadą, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas 1993 m. rekonstrukcija prijungė prie jam nuosavybės teise priklausančio buto, taip pat priklausė Kaišiadorių valstybinei akcinei statybos įmonei. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad Kaišiadorių valstybinės akcinės statybos įmonės, įregistruotos 1990 m. spalio 15 d., išregistruotos 1993 m. kovo 8 d., teisinis statutas – savivaldybės įmonė. Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo (1990 m. rugsėjo 25 d., I-604) 2-3 str. nurodyta, kad valstybinė įmonė yra iš valstybės (vietos savivaldybės) lėšų įsteigtą įmonė, kurios veiklos ekonominį pagrindą sudaro valstybei (vietos savivaldybei) nuosavybės teise priklausantis kapitalas, kurį valstybė (vietos savivaldybė), investuodama į įmonę, perduoda jai kaip patikėtiniui. Pagal senąjį Lietuvos Respublikos CK turtą, priskirtą valstybinėms, tarpkolūkinėms, valstybinėms kolūkinėms ir kitokioms valstybinėms-kooperatinėms organizacijoms, tvarkė šios organizacijos. Jos, neviršydamos įstatymų nustatytų ribų, įgyvendino turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teises, tačiau to turto savininkė likdavo valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis Nr. 3K-3-535/2008 ir kt.).

Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačia nuosavybę vykdytas 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo ir Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto nebuvo galima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis Nr.3K-3-41/2011, 2011-02-21 nutartis Nr.3K-7-67/2011, 2013-04-12 nutartis Nr. K-3-211/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat byloje nesant duomenų apie ginčo patalpų privatizaciją, laikytina, kad turtas, priklausęs Kaišiadorių valstybinei akcinei statybos įmonei, po jos išregistravimo 1993 m. kovo 8 d., liko valstybės nuosavybė. Nors nuosavybės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos valstybės vardu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad jis nebėra valstybės nuosavybė. Byloje nėra duomenų, kad valstybė (jos įgaliotos institucijos) būtų atsisakiusios ar suteikusios teisę disponuoti valstybei priklausančiu turtu, tokiu atveju pareiškėjo V. M. nurodytas valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas (nekilnojamasis daiktas) – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise negali būti įgytas įgyjamąja senatimi (Lietuvos Respublikos CK 4.69 str. 3 d.), todėl pareiškėjo V. M. pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 265-270 str. ir 533 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Gintautas Kaulakis