- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-20
- Bylos Nr.
- PK-2337-935/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00165-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Kaltinamasis
- A. S.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Baudžiamoji byla Nr. PK-2337-935/2016Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00165-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8., 2.9.1.
2016 m. gruodžio 20 d.
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. 2016 m. liepos 10 d., apie 04.00 val., prie naktinio klubo „Metelica“, esančio Vokiečių g. 2, Vilniuje, įėjimo A. Ž. rankomis sudavė du smūgius į veido sritį, tokiu būdu nulauždamas jam dvidešimt trečio danties vainiką ir padarydamas A. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Tokiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu A. S. nurodė, jog A. Ž. į naktinį klubą atvyko su didele kompanija. A. Ž. su vienu iš draugų nuolat išeidavo iš klubo į lauką ir grįždavo atgal į klubo patalpas. Vienu metu A. Ž. grįžtant į klubo patalpas, jam buvo paaiškinta, jog taip elgtis negalima. Prieš įvykį A. Ž. draugas įėjo pirmas, jis nebuvo sustabdytas ir nuėjo toliau. A. Ž. buvo labai girtas, todėl jis nebuvo įleistas į klubą. A. Ž. nenorėjo išeiti iš klubo patalpų, įsikabino į turėklus. A. S. teigė, kad jis paėmė A. Ž. už rankos ir išvedė jį pro duris į lauką. Jis nukentėjusįjį palydėjo iki lauko durų ir jas uždarė. A. Ž. buvo nepatenkintas dėl tokių veiksmų. A. Ž. draugas į lauką išėjo po 10-15 minučių, dar vėliau išėjo visa jo kompanija. Po kiek laiko atvažiavo policija, kurią iškvietė A. Ž.. A. S. nurodė, jog jis A. Ž. anksčiau aiškino, kad vaikščioti iš klubo ir grįžti atgal į jį negalima, be to, nukentėjusysis buvo neblaivus, todėl jo buvo paprašyta iš klubo išeiti. Kaltinamasis teigė, jog tuo metu, kai A. Ž. užėjo į klubą, jis stovėjo prie durų, o V. R. apačioje. Iš klubo išėjo dvi panelės, kurios pasakė, jog klube vaikinai kabinėjosi prie jų. Tuomet jis ir atkreipė dėmesį į A. Ž.. Kai A. Ž. sugriebė už rankos, jis jau buvo paėjęs kelis žingsnius į vidų, gal porą laiptukų nulipęs į apačią. Jis buvo įsikabinęs į turėklą. Turėklas eina nuo durų iki laiptų ir laiptais žemyn. Nukentėjusįjį paėmė už rankų, už nugaros ir nuvedė prie durų.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. R. paaiškino, jog jis dirba kartu su A. S.. A. Ž. yra matęs vieną kartą, tai buvo šių metų liepos mėnesio pradžioje. A. Ž. į klubą buvo atvykęs su kompanija, kiek joje buvo asmenų, nežino. A. Ž. su draugu pastoviai vaikščiojo į lauką ir atgal į klubo patalpas. Liudytojas nurodė, jog klube galioja taisyklė, kad negalima išeiti iš klubo, t. y., jeigu išeini iš klubo, grįžtant atgal vėl reikia sumokėti už įėjimą. Jeigu asmuo išeina vieną ar du kartus iš klubo, toks asmuo yra informuojamas apie minėtą taisyklę. A. Ž. ir jo draugui buvo pasakyta, kad jie nevaikščiotų pirmyn ir atgal, tačiau jie į pastabą nesureagavo. Vienu metu, A. Ž. grįžtant į klubą, A. S. jį sustabdė ir pasakė, kad jo nebeįleis į klubo vidų, nes šis yra gerokai išgėręs ir nesilaiko klubo taisyklių. A. Ž. dėl to buvo nepatenkintas, reiškė nepasitenkinimą, norėjo užeiti į vidų, aiškino, jog ten yra jo kompanija. Liudytojas teigė, kad tuo metu, kai A. Ž. reiškė nepasitenkinimą, jis priėjo prie A. S.. A. Ž. buvo paaiškinta, kad jis nebus įleistas į vidų. A. S. paėmė A. Ž. už rankos ir palydėjo jį prie stiklinių išėjimo į lauką durų. A. S. į lauką nebuvo išėjęs, viskas vyko klubo patalpose. Pirmas į klubo vidų užėjo A. Ž. draugas, jis į klubą buvo įleistas, kadangi nebuvo toks neblaivus kaip privatus kaltintojas. Liudytojas nurodė, jog tuo metu, kai į klubo vidų užėjo A. Ž. ir jo draugas, jis buvo aikštelėje, kuri yra nulipus laiptais į klubo vidų. Iš šios aikštelės matosi, kas dedasi prie įėjimo į klubo vidų. Toje vietoje jis stovėjo vienas. Į klubo vidų pirmas įėjo A. Ž. draugas, kuris buvo ne toks girtas, todėl jis nebuvo sustabdytas ir nuėjo toliau. A. Ž. draugas praėjo pro liudytoją. A. Ž. buvo neblaivus, savęs nekontroliavo. A. Ž. vaikščiojo lauke, po kurio laiko į lauką išėjo visa jo kompanija, kažką diskutavo, iškvietė policiją. Dėl kokių priežasčių buvo iškviesta policija, nežino, jis su policija nebendravo. Liudytojas teigė, jog jis A. Ž. sakė pastabas dėl vaikščiojimo iš klubo patalpų į lauką.
Teisiamojo posėdžio metu privatus kaltintojas A. Ž. parodė, jog įvykis įvyko 2016 m. liepos 10 d., apie 04.00 val., prie naktinio klubo „Metelica“, esančio Vokiečių g. 2, Vilniuje. A. Ž. teigė, jog jis išėjo iš klubo į lauką, kai po kelių minučių ėjo atgal į klubo vidų apsaugos darbuotojas A. S., kuris stovėjo prie įėjimo į klubą, vartodamas necenzūrinius žodžius, paklausė, kodėl jis ir jo draugas A. K. vaikšto pirmyn ir atgal. Jis A. S. pasakė, kad šis nevartotų keiksmažodžių viešoje vietoje. Tuomet A. S. priėjo arčiau, čiupo jį už rankos, išvedė iš klubo, sudavė vieną smūgį ranka į kairę veido pusę ir vieną smūgį kita ranka į dešinę veido pusę, po smūgių pastebėjo, jog yra išmuštas dantis, tuomet buvo iškviesta policija. Visą įvykį matė A. K.. Privatus kaltintojas teigė, kad bendravimas su apsaugos darbuotoju prasidėjo, kai jis jau buvo kelis žingsnius žengęs į klubo patalpas. Smūgiai jam buvo suduoti lauke, 2-3 metrai nuo įėjimo į klubą. A. Ž. nurodė, jog pirmas į klubo patalpas įėjo A. K.. Tuo metu, kai prasidėjo bendravimas su apsaugos darbuotoju, A. K. buvo prie laiptų ar ant laiptų, kuriais galima nusileisti į klubo patalpas. Laiptai yra apie du metrai nuo įėjimo į klubą. Privatus kaltintojas tvirtino, jog A. K. prie jo priėjo tuomet, kai jis jau skambino policijai. A. K. priėjo ne iš karto po smūgių sudavimo. Visas įvykis vyko apie 3-4 minutes. Prie klubo įėjimo tuo metu stovėjo tik A. S., kitų apsaugos darbuotojų nematė. A. Ž. nurodė, jog įvykio dieną jis buvo išgėręs vieną bokalą alaus. Faktą, kad yra nuskeltas dantis, pastebėjo apytiksliai po minutės, kai buvo suduoti smūgiai.
Teisiamojo posėdžio metu A. K. parodė, jog jį su A. Ž. sieja draugiški santykiai. Įvykio metu buvo kartu su A. Ž.. Jie išeidavo į lauką parūkyti, tuomet grįždavo į klubą. Apsaugos darbuotojas vartodamas keiksmažodžius paklausė, ko jie vaikšto. Liudytojas teigė, kad į tokius apsaugos darbuotojo žodžius nesureagavo, praėjo pro jį. Laukė, kol A. Ž. užeis, jis buvo prie laiptų, jais nulipęs nebuvo. A. Ž. paprašė apsaugos darbuotojo nesikeikti. Apsaugos darbuotojas išvedė A. Ž. į lauką ir du kartus kumščiu trenkė į galvą. Kur tiksliai buvo pataikyta, nematė. Smūgius sudavė A. S.. Liudytojas teigė, kad negali nurodyti, kaip buvo išvestas A. Ž., nes neatsimena. Draugo laukė iš karto už apsaugos darbuotojo. A. Ž. apsaugos darbuotojui pasakė pastabas užėjęs į patalpų vidų. Smūgiai buvo suduoti lauke, porą žingsnių nuo įėjimo. Liudytojas teigė, kad jis stebėjo įvykį ir nieko nedarė. Paskui apsaugos darbuotoją ir A. Ž. nėjo. Liudytojas tvirtino, jog po smūgių sudavimo jis nuėjo toliau į klubą. Po smūgių sudavimo prie A. Ž. nepriėjo. Į klubą „Metelica“ atvyko keliese, tačiau su kuo, neatsimena. Po 5-10 minučių išėjo iš klubo, norėjo pasižiūrėti, kas nutiko A. Ž.. A. Ž. parodė, jog jo dantis juda. Kitų danties defektų nematė. A. Ž. pasakė, jog kvies policiją, rašys pareiškimą. Galimai J. J. taip pat buvo klube. Liudytojas aiškino, jog jis nuėjo į klubą, nes norėjo pranešti pažįstamiems apie įvykį. Klube buvo daug pažįstamų, vieni ateidavo, kiti išeidavo. Apsaugos darbuotojai anksčiau jiems pastabų nesakė. Įvykio dieną klube galimai dirbo du apsaugos darbuotojai. Įvykio metu prie durų buvo vienas apsaugos darbuotojas, kur buvo kitas apsaugos darbuotojas, nematė, nekreipė dėmesio. Kai atvyko policija, buvo kartu su A. Ž.. Vėliau kartu nuvyko rašyti pareiškimo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. J. parodė, jog jis pažįsta A. Ž., jie yra tik pažįstami, galima sakyti, jog nebendrauja, juos šiek tiek siejo darbiniai reikalai. Jis turi nukentėjusiojo telefono numerį. Liudytojas teigė, jog jis su draugais buvo klube „Metelica“. Jis keletą kartų buvo išėjęs į lauką ir grįždavo atgal. Prie jo buvo prisikabinęs kaltinamasis, klausė, kodėl jis vaikšto pirmyn ir atgal. Apsaugos darbuotojui jis nieko neatsakė, paprasčiausiai praėjo. Išvykstant iš klubo kartu su žmona laukė, kol atvažiuos taksi. Tuo metu matė A. Ž., kuris norėjo įeiti į klubą, tačiau prie jo prisikabino apsaugos darbuotojas, tarp jų įvyko kažkas panašaus į konfliktą. Tarp A. Ž. ir apsaugos darbuotojo vyko pokalbis, kurio turinio negirdėjo. Liudytojas teigė, kad jis matė kažką panašaus į smūgį į veido pusę. Nuo įvykio vietos jis stovėjo apie tris metrus. A. Ž. tuo metu buvo lauke ir bandė įeiti į klubo vidų, o apsaugos darbuotojas buvo prie įėjimo, tarpduryje. Smūgis buvo suduotas toje pačioje vietoje, kur ir buvo kalbėta. Apsaugos darbuotojas A. Ž. niekur nevedė. Liudytojas teigė, jog matė tik vieną smūgį, po kurio A. Ž. susiėmė už burnos. Konfliktą iš esmės stebėjo nepertraukiamai. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar po įvykio jam skambino A. Ž., taip pat jis negalėjo nurodyti, ar jis skambino A. Ž.. Galbūt jis praleido skambutį ir bandė perskambinti A. Ž.. Liudytojas nurodė, kad su A. Ž. susisiekė per Facebook, kadangi pamatė jo pagalbos prašymą. Prašymą galimai gavo per draugus, kadangi A. Ž. nėra įtrauktas į jo Facebook draugus. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar tą dieną iki įvykio bendravo su A. Ž..
Teisiamojo posėdžio metu specialistė R. G. parodė, jog A. Ž. nustatyti sužalojimai buvo padaryti kietu buku daiktu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgį kumščiu, atsitrenkiant į ribotą paviršių ar plokščią paviršių, labai stipriai sukandant dantį į dantį ir pan. Patikslinti, koks poveikis buvo, negalima, kadangi nėra užfiksuotų objekto požymių, užsifiksavusių pėdsakų. Sužalojimai gleivinėje po smūgio sudavimo galėjo ir neatsirasti. Tokių sužalojimų atsiradimas priklauso nuo smūgio stiprumo bei asmens biologinių savybių. Jeigu lūžo dantis, tai smūgis turėjo būti pakankamai stiprus. Tikėtina, jog nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti esant aplinkybėms, kokios nurodytos specialisto išvadoje. Nuskeltas buvo vienas iš priekinių dantų. Kada buvo padarytas sužalojimas, pasakyti negalima, kadangi dantis buvo protezuotas ir sutvarkytas, kitų požymių, kurie leistų nustatyti sužalojimo padarymo laiką, neišlikę. Vizualiai danties apgadinimas turėjo būti matomas. Kokio dydžio buvo danties skeveldra, medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota.
Iš A. Ž. pareiškimo matyti, jog jis nurodė, kad 2016 m. liepos 10 d., apie 04.00 val., apsaugos darbuotojas išvijo jį iš klubo „Metelica“, trenkė du kartus į veidą, ko pasekoje jam pradėjo klibėti dantis. Pareiškime nurodoma, kad A. Ž. iš klubo buvo išvytas, kadangi pasakė apsaugos darbuotojui nesikeikti. Apsaugos darbuotojas jam buvo pasakęs necenzūrinius žodžius. (b. l. 39)
Iš A. S. paaiškinimo matyti, jog jis nurodė, kad 2016 m. liepos 10 d., apie 04.00 val., Vokiečių g. 2, Vilniuje, dirbo kartu su V. R.. Pamatęs, jog A. Ž. kabinėjasi prie žmonių, pakvietė jį, tačiau A. Ž. vis tiek nuėjo į klubo vidų, žemyn. A. Ž. buvo liepta išeiti, tačiau šis vis tiek stovėjo vietoje. A. S. teigė, jog paėmė A. Ž. už rankos ir palydėjo jį iki laiptinės. A. Ž. įsikibo į laiptų turėklus, todėl jis buvo pastumtas į nugarą. A. Ž. bandė suduoti smūgį dešine alkūne, tačiau nepataikė. A. Ž. buvo išstumtas iš klubo patalpų ir liko stovėti lauke. Vėliau atėjo A. Ž. draugai ir pradėjo reikšti pretenzijas. A. S. teigė, jog jis į veidą A. Ž. nei karto netrenkė, necenzūrinių žodžių nevartojo. A. S. aiškino, jog jo parodymus gali patvirtinti V. R.. A. K. įvykio nematė, kadangi jis buvo klubo viduje. A. Ž. draugai atėjo po 15 minučių, kai šis buvo išvarytas iš klubo. (b. l. 41-42)
Iš A. Ž. apklausos protokolo matyti, jog 2016 m. liepos 10 d., apie 04.00 val., Vokiečių g. 2, Vilniuje, jis išėjo iš naktinio klubo „Metelica“, po kelių minučių grįžtant į klubo vidų, t. y. tarpduryje, naktinio klubo apsaugos darbuotojas A. S. vartodamas necenzūrinius žodžius papriekaištavo dėl vaikščiojimo iš klubo ir į klubą. A. Ž. tvirtino, jog jis apsaugos darbuotojui pasakė, kad šis nesikeiktų. Tuomet apsaugos darbuotojas prie jo priėjo, paėmė už dešinės rankos ir išvedė iš klubo į lauką. Tuomet A. S. apie 2 metrus nuo įėjimo į klubą sudavė kairia ranka ir dešine ranka smūgius į veido sritį. Po smūgių sudavimo A. S. iš karto grįžo į klubo vidų. A. Ž. teigė, kad po įvykio jam pradėjo skaudėti dantis, vėliau pastebėjo, jog yra nuskeltas dantis. Prieš konfliktą jis buvo išgėręs tik vieną bokalą alaus, viso konflikto metu elgėsi adekvačiai, nebuvo agresyvus, nevartojo necenzūrinių žodžių. (b. l. 48-49)
Iš A. K. apklausos protokolo matyti, jog 2016 m. liepos 10 d., apie 04.00 val., naktiniame klube „Metelica“, esančiame Vokiečių g. 2, Vilniuje, tarp jo draugo A. Ž. ir apsaugos darbuotojo A. S. kilo konfliktas. Konfliktas prasidėjo, kadangi A. S. A. Ž. vartodamas necenzūrinius žodžius papriekaištavo dėl vaikščiojimo iš klubo ir į klubą. A. K. teigė, jog jis į apsaugos darbuotojo žodžius nesureagavo ir pro klubo duris įėjo į klubo vidų. A. Ž. apsaugos darbuotojui pasakė, kad šis nesikeiktų. Apsaugos darbuotojas A. Ž. į klubo vidų neįleido, jį nusivedė nuo klubo išėjimo apie 1,5 metro. Liudytojas teigė, jog jis matė, kaip A. S. du kartus tiek kaire, tiek dešine ranka trenkė A. Ž. į veido sritį. Po smūgių A. Ž. pasitraukė nuo A. S. ir ištraukęs iš savo kišenės mobiliojo ryšio telefoną skambino policijai. A. K. tvirtino, jog įvykį stebėjo būdamas netoli įėjimo į klubo vidų, laukė A. Ž.. (b. l. 45-46)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, jog į Bendrąjį pagalbos centrą 2016 m. liepos 10 d. 03.39 val. skambino A. Ž., kuris pranešė, kad apsauginis jam sudavė per veidą. (b. l. 38)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, jog į Bendrąjį pagalbos centrą 2016 m. liepos 10 d. 04.15 val. skambino A. K., kuris pranešė, kad apsauga sumušė draugą, kuriam buvo išmuštas dantis. (b. l. 37)
Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. liepos 10 d., apie 04.15 val., buvo gautas pranešimas, jog Vokiečių g. 2, prie klubo „Metelica“ laukia pranešėjas, kuriam apsaugos darbuotojas išmušė dantį. Atvykus į įvykio vietą A. Ž. nurodė apsaugos darbuotoją A. S., kuris A. Ž. teigimu jam sudavė du smūgius į veidą, ko pasekoje pradėjo klibėti dantis. A. S. paaiškino, jog nieko nemušė ir jokio konflikto nebuvo. Įvykį matė A. Ž. draugas A. K.. (b. l. 40)
Iš tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, jog 2016 m. liepos 11 d., apie 15.00 val., telefonu buvo paskambinta naktinio klubo „Metelica“ direktoriui, kuris paaiškino, jog įvykio vaizdo įrašo pateikti negali, nes vaizdo stebėjimo kameros vaizdo neįrašo, o yra skirtos tiesioginiam aplinkos stebėjimui. (b. l. 43)
Iš specialisto išvados Nr. G 2088/2016(01) matyti, jog A. Ž. VšĮ Centro poliklinikos Naujamiesčio filiale nustatytas 23-o danties vainiko lūžis, sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 7)
Iš UAB „TELE2“ rašto Nr. SD-25057 matyti, jog telefono numeris (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 10 d. nuo 03.00 val. iki 05.00 val. buvo prisijungęs prie celės 012F, kuri yra Didžioji g. 33/2, Vilniuje. (b. l. 82)
Iš UAB „TELE2“ raštų Nr. SD-25103 ir Nr. SD-25138 matyti, jog į telefono numerį (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 10 d. 03.36.49 val. ir 03.46.31 val. skambino telefono numeris (duomenys neskelbtini), o telefono numeris (duomenys neskelbtini) 03.39.34 val. skambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini), pirmas skambutis truko 39 sekundes, antras skambutis truko 25 sekundes, o trečias skambutis truko 33 sekundes. (b. l. 85, 88)
Iš Bendrojo pagalbos cento rašto Nr. 41D(V)-1848 matyti, jog 2016 m. liepos 10 d. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruoti du pranešimai iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini)ir vienas pranešimas iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktų garso rinkmenų pavadinimai sudaryti pagal įrašų datą, įrašų pradžios laiką ir telefono abonentinį numerį. (b. l. 76)
Teismui pateiktame garso įraše Nr. download_10.102.186.21_2016-07-10_03-37_57_25.03_37060373986 girdėti, kaip A. Ž. sako, jog apsaugos darbuotojas jam sudavė, operatorei buvo pranešta, kad jis nori iškviesti policiją prie „Metelica“ klubo, esančio Vokiečių gatvėje. A. Ž. nurodė, jog apsaugos darbuotojas davė jam per veidą, už tai, kad jis pasakė šiam nesikeikti. A. Ž. nurodė, jog greitosios medicinos pagalbos jam nereikia. Garso įraše Nr. download_10.102.186.21_2016-07-10_03-56_05_25.00_37060373986 užfiksuota, jog A. Ž. operatorės teiraujasi, kada atvažiuos policija prie „Metelica“ dėl muštynių. A. Ž. nurodė, jog jam apsaugos darbuotojas sulaužė dantį, davė jam du kartus į veidą, dantis dabar siūbuoja, nori parašyti pareiškimą. Operatorei buvo nurodyta, kad greitosios medicinos pagalbos nereikia. Garso įraše Nr. download_10.102.186.21_2016-07-10_04-12_06_25.00_37067151442 užfiksuota, jog Bendruoju pagalbos telefonu A. K. kviečia policiją į klubą „Metelica“, esantį Vokiečių g. 2, nurodo, kad apsaugos darbuotojas sumušė draugą, išmušė jam dantį, neįleido į klubą. (b. l. 77)
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog pareikštas kaltinimas A. S. pasitvirtino, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2016 m. liepos 10 d., klube „Metelica“ (viduje prie įėjimo), esančiame Vokiečių g. 2, Vilniuje, tarp A. S. ir A. Ž. kilo ginčas/konfliktas. Šį faktą patvirtino tiek A. S., tiek A. Ž., tiek liudytojai A. K. bei V. R.. Byloje kilo ginčas tik dėl šio konflikto kilimo priežasčių ir baigties, t. y. A. S. ir liudytojas V. R. tvirtino, kad A. Ž. buvo išprašytas iš klubo, kadangi nesilaikė jame nustatytos tvarkos, A. S. taip pat tvirtino, jog A. Ž. klube kabinėjosi prie kitų lankytojų, fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį nebuvo naudojamas, aplinkybę, kad fizinis smurtas nebuvo naudojamas nurodė ir liudytojas V. R., o A. Ž., liudytojas A. K. tvirtino, kad konfliktas kilo dėl nederamo A. S. elgesio, minėti asmenys bei liudytojas J. J. nurodė, kad fizinis smurtas buvo panaudotas.
Teismas pažymi, jog ginčo/konflikto kilimo priežastys nagrinėjamu atveju nėra svarbios, kadangi jos neturi reikšmės A. S. veiksmų kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju yra akivaizdu tik tai, jog ginčas/konfliktas tarp A. S. ir A. Ž. kilo dėl šių asmenų nepasitenkinimo vienas kito elgesiu. Teismo įsitikinimu, sprendžiant klausimą, ar prieš A. Ž. iš tikrųjų buvo panaudotas fizinis smurtas, nėra reikšminga tai, ar A. S. į nukentėjusįjį kreipėsi vartodamas keiksmažodžius, ar kaltinamasis turėjo pagrindą neįleisti nukentėjusiojo į klubą ir pan. Čia pažymėtina, jog tiek iš A. S., tiek iš A. Ž. parodymų, tiek iš teisme apklaustų liudytojų parodymų matyti, jog A. S. neturėjo jokios pateisinamos priežasties suduoti nukentėjusiajam smūgių. Nukentėjusysis niekam pavojaus nekėlė, apie tai, kad jo elgesys būtų neadekvatus, objektyvių duomenų byloje nėra. Pabrėžtina, jog net ir tuo atveju, jeigu būtų galima be jokių abejonių konstatuoti, jog A. Ž. elgesys klube buvo nederamas, paties A. S. parodymai leidžia daryti išvadą, kad A. Ž. užteko tik išlydėti iš klubo patalpų, t. y. jokio fizinio smurto naudoti nebuvo būtinybės. Esant anksčiau aptartoms aplinkybėms, teismas detaliau neanalizuos duomenų, susijusių su ginčo/konflikto kilimo priežastimis tarp A. S. ir A. Ž..
Teismas konstatuoja, jog byloje surinkti duomenys, kurie laikytini įrodymais, patvirtina, kad A. S. prieš A. Ž. panaudojo fizinį smurtą, t. y. du kartus sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, tokiu būdu nulauždamas jam dvidešimt trečio danties vainiką ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
A. Ž. teisme nurodė, jog, kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir A. S., šis jį suėmė už rankos, išvedė iš klubo patalpų į lauką ir prie įėjimo į klubą du kartus rankomis sudavė į veido sritį, dėl panaudotos fizinės prievartos jam buvo išmuštas dantis. Tokias aplinkybes A. Ž. nurodė ir pareiškime, taip pat pareiškime nurodytų aplinkybių patikrinimo metu, kai buvo apklausiamas liudytoju. Pažymėtina, jog Bendrojo pagalbos centro pateiktuose garso įrašuose, kuriuose yra įrašyti A. Ž. pokalbiai su Bendrojo pagalbos centro operatoriais, užfiksuota, kad pirmojo skambučio metu nukentėjusysis praneša, jog prie klubo „Metelica“ apsaugos darbuotojas sudavė jam į veidą, už tai, kad jis pasakė apsaugos darbuotojui nesikeikti, o antrojo skambučio metu A. Ž. nurodė, kad jam apsaugos darbuotojas sudavė du smūgius į veidą, sulaužė dantį, dantis dabar siūbuoja. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, jog atvykus į įvykio vietą, A. Ž. nurodė, kad apsaugos darbuotojas A. S. jam sudavė du smūgius į veidą, ko pasekoje pradėjo klibėti dantis. Taigi A. Ž. tiek iš karto po įvykio, tiek jo pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo, kurio iki aptariamo įvykio apskritai su kaltinamuoju nesiejo jokie santykiai, teiginiais. Teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusysis gali apkalbėti kaltinamąjį vien tik dėl to, kad nebuvo įleistas į klubą, tuo labiau, jog jo teiginius patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.
Nukentėjusiojo išsakytus teiginius patvirtina liudytojo A. K. parodymai, duoti teisme, taip pat šio liudytojo parodymai duoti tikslinant nukentėjusiojo pareiškime nurodytas aplinkybes. A. K. teigė, jog matė, kaip A. S. nukentėjusiajam lauke netoli įėjimo į klubą sudavė du smūgius į galvos sritį. Teisme liudytojas teigė, jog matė, kad A. Ž. dantis kliba. Pažymėtina, jog Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše, kuriame yra įrašytas A. K. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi, užfiksuota, kad šis liudytojas kviečia policiją, kadangi apsaugos darbuotojas sumušė draugą, išmušė draugui dantį. Teismas įvertina aplinkybę, kad A. K. ir A. Ž. sieja draugiški santykiai, vis tik šis faktas nėra pakankamas pagrindas abejoti liudytojo parodymų teisingumu, kadangi juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.
Iš dalies nukentėjusiojo bei liudytojo A. K. teiginius patvirtina teisme apklausto liudytojo J. J. parodymai. Šis liudytojas nurodė, jog A. S. A. Ž. atliko veiksmus panašius į smūgį, po ko nukentėjusysis susiėmė už burnos. Taigi nors šis liudytojas ir nurodė, jog matė tik vieną A. S. smūgį, tiksliau kažką panašaus į smūgį, vis tik jis patvirtino smurto panaudojimo prieš A. Ž. faktą. Taip pat šis liudytojas tvirtino, jog matė, kad po A. S. veiksmų A. Ž. susiėmė už burnos, o būtent toje vietoje ir buvo padarytas sužalojimas nukentėjusiajam. Teismas pastebi, kad J. J. teisme nurodė, jog smūgiai buvo suduoti tuo metu, kai apsaugos darbuotojas stovėjo tarpduryje, o nukentėjusysis buvo lauke, apsaugos darbuotojas nukentėjusiojo niekur nevedė. Tokie liudytojo teiginiai nevisiškai sutampa su nukentėjusiojo bei liudytojo A. K. parodymais. Vis tik tokie parodymų nesutapimai nėra priežastis nesivadovauti J. J. parodymais dalyje dėl fizinio smurto panaudojimo fakto. Teismas konstatuoja, jog nuo aptariamo įvykio iki liudytojo apklausos buvo praėję keli mėnesiai, jis įvykį matė iš kelių metrų atstumo, todėl tam tikri netikslumai, kurie nelaikytini esminiais, galėjo atsirasti būtent dėl šių aplinkybių, taip pat liudytojo subjektyvaus įvykusių faktų suvokimo (čia pabrėžtina, jog A. Ž. ir A. K. nurodė, jog smūgiai buvo suduoti 2-3 metrai nuo įėjimo į klubą, t. y. iš esmės prie pat įėjimo). Kita vertus, nustatytų netikslumų egzistavimo faktas tik patvirtina tai, jog liudytojas nurodė tas aplinkybes, kurias matė ir pateikė savo matytų įvykių vertinimą, t. y. jis nederino savo parodymų su kitų byloje apklaustų asmenų parodymais. Teismas įvertina ir faktą, jog J. J. pažįsta A. Ž., jie turėjo bendrų darbinių reikalų. Vis tik nukentėjusiojo ir liudytojo nesieja jokie glaudesni santykiai, kurie leistų manyti, kad J. J. yra suinteresuotas duoti nukentėjusiajam naudingus parodymus, apkalbėti kaltinamąjį. A. Ž., taip pat liudytojų A. K. ir J. J. parodymus iš dalies patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog 2016 m. liepos 11 d. A. Ž. VšĮ Centro poliklinikos Naujamiesčio filiale nustatytas sužalojimas buvo padarytas paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos ir yra vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Iš specialistės R. G. parodymų matyti, jog A. Ž. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu.
Anksčiau aptarti duomenys tarpusavyje sutampa, todėl nėra jokio pagrindo jais netikėti, jie patvirtina tiek nusikalstamos veikos padarymo faktą, tiek A. S. kaltę padarius nusikalstamą veiką.
Pats A. S. neigė, jog sudavė smūgius nukentėjusiajam. Liudytojas V. R. teisme taip pat parodė, jog A. S. nesudavė jokių smūgių nukentėjusiajam. Vis tik teismas nesivadovauja tokiais A. S. ir V. R. teiginiais, kadangi jie prieštarauja anksčiau aptartiems įrodymas. Čia pastebėtina, jog A. S. parodymais abejoti verčia ir tai, kad jis nesugebėjo nuosekliai paaiškinti, kodėl A. Ž. buvo nuspręsta išvaryti iš klubo. A. Ž. pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimo metu A. S. aiškino, jog matė, kad A. Ž. kabinėjosi prie žmonių, todėl buvo nuspręsta jo nebeįleisti į klubą. Teisme kaltinamasis jau aiškino, jog A. Ž. į klubą nebeįleido, kadangi šis buvo neblaivus, taip pat aiškino, jog A. Ž. nuolat išeidavo iš klubo ir grįždavo į klubą, o tai prieštarauja klubo taisyklėms, kurios nukentėjusiajam prieš tai buvo paaiškintos. Be to, kaltinamasis teigė, kad iš klubo išeinančios panelės nurodė, jog vaikinai prie jų kabinėjosi, todėl jis ir atkreipė dėmesį į A. Ž.. Taigi akivaizdu, jog A. S. parodymai, susiję su priežastimis, dėl kurių A. Ž. nebuvo įleistas į klubą, nėra nuoseklūs, todėl verčia abejoti jo nurodoma įvykių versija. Liudytojas V. R. yra A. S. bendradarbis, todėl, manytina, jog, siekdamas palengvinti kaltinamojo teisinę padėtį, jis gali duoti šiam naudingus parodymus. Kita vertus, šio liudytojo parodymai nevisiškai sutampa ir su paties kaltinamojo išsakytai teiginiais, t. y. liudytojas nenurodė, kad A. Ž. būtų bandęs suduoti A. S. smūgį, jis nenurodė, kad prieš sustabdant A. Ž. merginos būtų pasiskundusios šio bei A. K. elgesiu klube. Pažymėtina, jog tiek iš A. S., tiek iš V. R. parodymų galima suprasti, kad pagrindinė priežastis, dėl ko A. Ž. nebuvo įleistas į klubą, buvo nuolatinis jo ir jo draugo vaikščiojimas iš klubo bei atgal, vis tik veiksmų kažkodėl buvo imtasi tik prieš nukentėjusįjį.
Teismas nenustatė A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalyje, taip pat nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalyje.
Skirdamas A. S. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, įvertina nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jais sukeltas pasekmes, neteisėtų veiksmų padarymo vietą bei laiką. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad A. S. anksčiau nėra teistas, buvo padaręs administracinių teisė pažeidimų, tačiau nuobaudos nei nusikalstamos veikos padarymo metu, nei šiuo metu negaliojo, jis dirba, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas. Įvertinus aptartas aplinkybes, A. S. yra skirtina viena švelnesnių Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių, t. y. laisvės apribojimas. A. S. skiriamos bausmės dydis yra nustatytinas artimas minimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam šios bausmės dydžiui. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Iš sąskaitos faktūros Serija MICH Nr. 0049 ir UAB „Deodentis“ kasos pajamų orderio Serija MK Nr. 969 matyti, jog A. Ž. už nuskelto priekinio danties tvarkymą sumokėjo 330 Eur. Iš mokėjimo nurodymo Nr. 65 matyti, jog A. Ž. sumokėjo 23,30 Eur Valstybinei teismo medicinos tarnybai. Taigi byloje yra įrodyta, kad A. Ž. dėl A. S. nusikalstamų veiksmų patyrė 353,30 Eur turtinę žalą. Šią žalą privalo atlyginti A. S., todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 353,30 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nustatant patirtos neturtinės žalos dydį yra būtina atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau taip pat yra labai svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius.
Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl A. Ž. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio, atsižvelgia į tyčiniu nusikaltimu sukeltus padarinius, t. y. nukentėjusiajam buvo sukeltas skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajam prireikė medikų pagalbos šalinant nusikalstamos veikos padarinius. Teismui nekyla abejonių, kad A. Ž. dėl poveikio jo kūnui ir padaryto sužalojimo patyrė stresą bei nepatogumų. Įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas konstatuoja, jog A. Ž. patirta neturtinė žala yra įvertintina 300 Eur. Šią žalą privalo atlyginti kaltinamasis A. S..
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 016-0928-1 nukentėjusysis už jam suteiktas paslaugas sumokėjo 750,00 Eur. Taigi nukentėjusiojo turėtos išlaidos atstovo pagalbai jam turi būti apmokėtos. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iš kaltininko.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
A. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. S. A. Ž. priteisti 353,20 Eur turtinei žalai ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat iš A. S. A. Ž. priteisti 750 Eur turėtoms teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.