- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- 1-144-175/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Kaltinamasis
- A. J.
- Civilinis ieškovas
- A.
- Advokatai
- Mindaugas Vasiliauskas, Egidijus Blažys
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Verdnikovienei, kaltinamajam A. J., jo gynėjui advokatui Mindaugui Vasiliauskui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A.‘ui H.‘ui ( A. H.), jo atstovui advokatui Egidijui Blažiui, vertėjai Virginijai Jefremovai teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,
A. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, vedęs, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ (duomenys neskelbtini), teistas 2017-01-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d. 15 MGL ( 564,90 eurų) bauda, bauda nesumokėta, kaltinamas pagal LR BK 222 str. 1d., 183 str. 2 d., 300 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. J. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:
laikotarpiu nuo 2011-05-09 iki 2013-04-10 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi ir pagal 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio l dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, ir dėl užimamų pareigų būdamas materialiai atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, laikotarpiu nuo 2011-05-09 iki 2013-04-10 :
- apskaitos registruose nenurodė apskaitos dokumentų, kuriais vadovaujantis buvo atliktas 274120,96 Lt (79 390,92 Eur) įmokėjimas į įmonės sąskaitą, nepateikė dokumentų, kokiu pagrindu apskaitoje dalis į sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įmokėtos sumos buvo pripažintos kaip A. J. suteikta paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kita dalis – 122 635,30 Lt (35 517,64 Eur), kaip A. H.‘ui suteikta paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“, įrašus padarė be pateisinamųjų dokumentų, ūkinių operacijų nepagrindžiant apskaitos dokumentais, taip pat netinkamai organizavo apskaitos tvarkymą, pasirinko buhalterinės apskaitos sistemą, kuri yra neišsami, neužpildė grynųjų pinigų priėmimo iš A. H.‘o kvito ar kasos pajamų orderio, ir neužpajamavo kasos knygoje visa apimtimi iš A. H.‘o gautų 320 000 Lt (92 678,41 Eur) grynųjų pinigų, kuriuos jis asmeniškai iki 2011-09-30 gavo iš A. H.‘o 2011-09-30 (duomenys neskelbtini) notarų biure sudarytos paskolos sutarties tarp kreditoriaus – A. H.‘o ir skolininko - UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bendrovės generalinio direktoriaus A. J., pagrindu, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 4 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“; taip pat 2000-02-17 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu (Nr. 179) patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių‘‘ 10 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda ,,Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše‘‘, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 (Žin., 2002, Nr. 82-3522; 2005, Nr. 97-3654), nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita). Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas‘‘;
taip pat, už 2011 metus tik iš dalies deklaravo 320 000 Lt (92 678,41 Eur) gautą paskolą, t. y. deklaravo 197 366 Lt (57 161,14 Eur) mažiau iš fizinio asmens - A. H.‘o gautą paskolą, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis, nes deklaravo iš A. H.‘o 122 634 Lt (35 517,26 Eur) gautą paskolą, o 2012 metų deklaracijoje deklaravo A. H.‘o grąžintą 162 465 Lt (47 053,12 Eur) sumą, o A. J. grąžintą 86 067 Lt (24 926,73 Eur) sumą, kai pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į A. H.‘ui priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 56 034 Lt (16 228,57 Eur), t. y. deklaravo 106 431 Lt (30 824,55 Eur) didesnę grąžintą A. H.‘ui paskolos sumą, negu pervedė į A. H.‘o sąskaitą, tuo pažeidė 2004 m. balandžio 13 d. LR Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 56 str. 1 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys (išskyrus kredito įstaigas) privalo kartą per metus pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas ir iš fizinių asmenų gautas paskolas bei jų dydį centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais”, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM viršininko 2004-10-29 įsakymu Nr.VA–172 patvirtintų „Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B, FR0711C, FR0711D pildymo bei teikimo taisyklių” 47 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Juridinis asmuo, kuriam nustatyta prievolė teikti FR0711 formą, tačiau jos nepateikęs, pateikęs pavėluotai, arba į ją įrašęs neteisingus duomenis, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka”, ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad ,,už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys”, taip apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-05-09 iki 2013-04-10, šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.
Taip pat jis, laikotarpiu nuo 2011-05-09 iki 2013-04-10 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, dėl užimamų pareigų būdamas materialiai atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, turėdamas tikslą jas pasisavinti, tarp kreditoriaus – A. H.‘o ir skolininko - UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bendrovės generalinio direktoriaus A. J., 2011-09-30 (duomenys neskelbtini) notarų biure sudarytos paskolos sutarties, kuria A. H.‘as UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 320 000 Lt (92 678,41 Eur) paskolą, pagrindu, iš A. H.‘o dar iki paskolos pasirašymo, laikotarpiu nuo 2011-05-05 iki 2011-09-30, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, per kelis kartus, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis sumomis, gavęs (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir kitose tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, grynaisiais 320 000 Lt (92 678,41 Eur), tačiau iš šios A. H.‘o gautos 320 000 Lt (92 678,41 Eur) paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 197 364,70 Lt (57 160,77 Eur) sumos ir 197 364,70 Lt (57 160,77 Eur) neįmokėjo nei į bendrovės sąskaitą banke, nei į kasą, nepateikė jų panaudojimo patvirtinančių dokumentų, t. y. A. J. paimdamas pasisavino 197 364,70 Lt (57 160,77 Eur) A. H.‘o UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolintą pinigų sumą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 197364,70 Lt(57160,77 Eurų) žalą;
be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-09-17 bankiniu pavedimu į bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke gavo iš A. H.‘o papildomai 33 100 Lt (9 586,42 Eur) paskolą, taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš A. H.‘o gavo viso 353100 Lt (102 264,83 Eur) paskolą, o A. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas pasisavinti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 18 d. iki 2012 gruodžio17 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į savo, t. y. A. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke 2012-10-18 persivedė 6 000 Eur (20 716,8 Lt), 2012-10-29 persivedė 12 000 Eur (41 433,6 Lt), 2012-11-08 persivedė 3 000 Lt (868,86 Eur), 2012-11-08 persivedė 3 000 Lt ( 868,86 Eur), 2012-11-12 persivedė 16 000 Lt (4 633,92 Eur), 2012-11-29 persivedė 60 000 Lt (17 377,2 Eur), 2012-12-04 persivedė 8 000 Lt (2 316,96 Eur), 2012-12-17 persivedė 4 000 Eur (13 811,2 Lt ), iš viso persivedė sau 165 961,60 Lt (48 065,80 Eur); 2012-12-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) išsimokėjo sau 22 161,84 Lt (6 418,51 Eur), mokėjimo dokumentuose mokėjimo paskirtį nurodydamas kaip „paskolos grąžinimą“, taip pat 2012-12-31 18 436,53 Lt (5 339,59 Eur) užskaitė kaip paskolos A. J. padengimą, avansinėje apyskaitoje ir apskaitos registruose nurodydamas „sudengimas“, kai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenis A. J. 2011-07-04 paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 171 299,75 Lt (49 611,84 Eur), o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ viso A. J. paėmė 206 559,97 Lt (59 823,90 Eur), taip 35 260,22 Lt (10 212,07 Eur), priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepagrįstai, neteisėtai išsimokėjo sau, šiuos pinigus pasisavindamas ir bendrovei padarydamas 35 260,22 Lt (10 212,07 Eur) žalą;
tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas nuslėpti, kad pasisavino svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą, pasinaudodamas tuo, kad A. H.‘as nesupranta lietuvių kalbos, nurodydamas jam, kad reikalinga pateikti duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai, 2013-01-03 iš savo elektroninio pašto adr. (duomenys neskelbtini) nusiuntė į A. H.‘o elektroninį paštą adr. (duomenys neskelbtini) 2012-11-14 datos „Paskolos grąžinimo aktą“, kuriame nurodoma, kad „Skolininkas“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bendrovės generalinio direktoriaus A. J., remdamasis paskolos sutartimi (pasirašyta 2011-09-30, patvirtinta notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) papildomai grąžino grynais pinigais 50 000 Lt (14 481 Eur) „Kreditoriui“ A.‘ui H.‘ui, kuris pasitikėdamas A. J., manydamas, kad pasirašo, jog 2012-07-14 bankiniu pavedimu į savo banko sąskaitą gavo 56034 Lt, 2013 metų sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, elektroniniu paštu iš nukentėjusiojo A. H.‘o gavo minėtą A. H.‘o pasirašytą ir nuskenuotą dokumentą, patvirtinantį, kad A. H.‘as gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai 50 000 Lt (14 481 Eur) iš 320 000 Lt (92 678,41 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paskolos. Be to, A. J., pasinaudodamas tuo, kad A. H.‘as paprašė, jog A. J. 2013-01-03 siųstą 2012-11-14 „Paskolos grąžinimo aktą“, atsiųstų kaip paprastą Word failą, kadangi ant atsiųsto el. paštu, ant kurio jau buvo A. J. parašyta data ir parašas, atspausdinus nesimatė teksto, nors ir buvo A. H.‘as jį pasirašęs ir nuskenavęs grąžinęs A. J., A. J. 2013-01-05 iš savo elektroninio pašto adr. (duomenys neskelbtini) nusiuntė A. H.‘ui elektroniniu paštu adr. (duomenys neskelbtini) tokį pat surašytą, bet nepasirašytą, be datos, „Paskolos grąžinimo aktą“, kuriame nurodoma, kad „Skolininkas“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bendrovės generalinio direktoriaus A. J., remdamasis paskolos sutartimi (pasirašyta 2011-09-30, patvirtinta notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) papildomai grąžino grynais pinigais 50 000 Lt (14 481 Eur) „Kreditoriui“ A.‘ui H.‘ui, vėliau, t. y. 2013-01-10 elektroniniu paštu nurodęs A. H.‘ui pakeisti „Paskolos grąžinimo akto“ datą į 2012-09-17, 2013 metų sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, A. J. paštu iš nukentėjusiojo A. H.‘o gavo minėtą 2012-09-17 A. H.‘o pasirašytą originalų dokumentą, patvirtinantį, kad A. H.‘as gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai 50 000 Lt (14 481 Eur) iš 320 000 Lt (92 678,41 Eur) suteiktos paskolos, ir šiuos abu dokumentus - t. y. 2012-09-17 ir 2012-11-14 „Paskolos grąžinimo aktus“, 2013 metų sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei įtraukti į buhalterinę apskaitą, traktuodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra grąžinusi A. H.‘ui viso 156 034 Lt (45 190,56 Eur) sumos iš 353 100 LT (102 264,83 Eur) suteiktos jai paskolos, kai tuo tarpu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, 2012-07-14 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), A. J., nurodydamas kaip dalinį skolos grąžinimą, pervedė į A. H.‘o banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 56 034 Lt (16 228,57 Eur), A. H.‘o teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino A. H.‘ui tik 56 034 Lt (16228,57 Eur), tokiu būdu A. J., įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, suklastojo tikrus dokumentus, juos siuntė ir panaudojo padarant didelę žalą bei pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas, viso 332 624,92 Lt ( 96 334,83 Eur) ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 332 624,92 Lt (96 334,83 Eur) turtinę žalą, šiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d., 300 str. 3 d.
Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad įmonės buhalteriją buhalterė tvarkė ne įmonės patalpose. Ji buvo įdarbinta nepilnu etatu. Buhalterei buvo perduodami dokumentai, suteikti prisijungimai prie bankininkystės. Dokumentus ji pasiimdavo pati arba jai nuveždavo kolegė. A. H.‘o paskola nebuvo užpajamuota, kadangi jos nebuvo, ji realiai nebuvo gauta. Iš 320000 Lt paskolos jis negavo nei vieno lito, nes pinigai nebuvo perduoti. Notarinė sutartis buvo sudaryta, kadangi buvo toks susitarimas su A. H.‘u. Iš 320 000 Lt įmonė negavo nieko. Su A. H.‘u buvo susitarimas, kad pinigai bus pervesti įmonei po notarinės sutarties pasirašymo, tačiau pinigai įmonei pervesti nebuvo, nors sutartyje jis pasirašė, kad pinigus gavo. Apie įmonės buhalteriją jis nenusimano, todėl buhalterinėje apskaitoje galėjo būti padaryta klaidų. Dėl savo paskolos suteikimo įmonei paaiškino, kad visus dokumentus perdavė buhalterei, todėl pinigai turėjo būti deklaruoti ir įforminti buhalterijoje. Kokiu tikslu jį apkalba A. H.‘as ir liudytojai, jis nežino. Laikotarpyje nuo 2011-05-09 iki 2011-09-30 A. H.‘as į Lietuvą buvo atvykęs kelis kartus. Mano, kad jis nedeklaravęs grynųjų pinigų negalėjo įvežti jų į Lietuvą. Jokių pinigų A. H.‘as jam neperdavė. Kiek buvo skolingas A. H.‘ui pinigų, jis visus juos grąžino.
Nukentėjusysis A. H.‘as paaiškino, kad su A. J. susipažino 2003 m. (duomenys neskelbtini). Įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)“ pirkdavo profilius iš kurių darydavo plastikinius langus. A. dirbo vadybininku ir techniniu vadovu. Vėliau buvo įkurta įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo trys steigėjai, t.y. jis, V. Z.‘as ir A. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkurta 2011 m. Kompanijos tikslas buvo prekybinė veikla. Įmonė pardavinėjo langų furnitūrą, dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) įmonės partneriais. Kadangi A. dirbo šioje srityje ir gerai žinojo Pabaltijo rinką, asmeniškai žinojo daug kompanijų, todėl jo funkcija buvo produkcijos pardavimai, o iš jų pusės buvo projekto finansavimas. Pelningam įmonės veiklos vykdymui reikėjo pinigų. Kadangi jis dažnai buvo Lietuvoje, jis grynuosius pinigus pats atveždavo ir perduodavo A. Pinigus J. perduodavo pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, pinigus perduodavo ir (duomenys neskelbtini). Kiek jis atsimena, vieną kartą pinigus jis perdavė pas kitą steigėją V. Z.‘ą namuose (duomenys neskelbtini). A. J. turėdavo pinigus įnešti į įmonės sąskaitą. Tokiu būdu pinigai būdavo papildomi įmonės apyvartai. Vėliau, pinigų sumai augant buvo notariškai sudaryta paskolos sutartis 320000 Lt sumai. Kiek vėliau, vykdant veiklą jis norėjo susigrąžinti įmonei paskolintus pinigus, tačiau A. J. nustojo bendrauti aiškindamas įvairias priežastis. Jis suprato, kad pinigų jam A. J. nesiruošia grąžinti. Kai pavykdavo pasišnekėti su A., jam buvo paaiškinta, kad jis pervedė pinigus iš (duomenys neskelbtini) į kitą banką, lyg (duomenys neskelbtini) banką, paaiškindamas, kad (duomenys neskelbtini) teikė didesnį depozitą, o A. norėjo papildomai užsidirbti pasinaudodamas tais pinigais. Jis tuos pinigus pervedė į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, o bankas žlugo. Jis prašė pateikti kokius nors dokumentus apie pervedimą į šį banką, bet tokių dokumentų jam nebuvo pateikta. Jam buvo grąžinta tik 50 000 Lt. Civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytoja D. B. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2011-09-15 iki 2012-04-20 prekybos vadove. Įmonės direktoriumi buvo A. J., akcininkai buvo du baltarusiai, tai A. H.‘as ir dar vienas. Buhalteriją tvarkė samdyta buhalterė G. M.. Įmonėje buvo keli darbuotojai. Buhalterei kiekvieną mėnesį pateikdavo visus dokumentus, su ja susitikdavo. Dėl įmonei skolintų lėšų ji nieko nežino. Jokių prašymų iš A. J. grobstyti lėšas nebuvo. Apie akcininkų konfliktus ji nieko nežino.
Liudytoja G. M. paaiškino, kad nuo 2011 – 2013 metų tvarkė įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ją tvarkė namuose. Dokumentus važiuodavo pasiimti kartą per mėnesį į ofisą, grįžusi namo juos suvesdavo į apskaitą. Įmonės direktorius buvo A. J.. Visus finansinius metus dokumentai būdavo pas ją, o kai dokumentai būdavo sutvarkyti ir paruošta finansinė atskaitomybė, dokumentus grąžindavo įmonei į archyvą. Įmonė užsiėmė langų profilių ir kitomis su langų gamybos susijusių detalių prekyba. Iš įstatų žinojo, kad įmonės akcininkai buvo du (duomenys neskelbtini) piliečiai ir vienas Lietuvos pilietis. Apie A. H.‘o suteiktą paskolą įmonei jai žinoma tiek, kad ji pasiėmusi praėjusio mėnesio buhalterinius dokumentus pamatė pačius pirmuosius įrašus banke apie įneštus pinigus į atsiskaitomąją sąskaitą. Paskambinus vadovui ir paklausus kas tai per pinigai, direktorius ją informavo, kad tai yra paskola, nes trūkstant apyvartinių lėšų nuolat bus teikiami pinigai, o juos kaip paskolą duos (duomenys neskelbtini) pilietis A. H.‘as. Ji A. J. pasakė, kad taip nėra gerai, kad reikia sudaryti paskolų sutartis, kadangi jis yra užsienietis, sutarčiai reikia notaro patvirtinimo. Direktorius jai patvirtino, kad šis klausimas bus sutvarkytas. Pinigai į atsiskaitomąją įmonės sąskaitą kartais būdavo įnešami, kasos pajamų orderiai nebuvo išrašomi. Kokią sumą yra paskolinęs A. H.‘as ji nepamena, jai notarinė paskolos sutartis nebuvo pateikta.
Liudytoja I. J. paaiškino, kad kartu su A. J. gyveno iki 2014 m. spalio mėnesio. Kiek jai yra žinoma, A. J. ,, (duomenys neskelbtini)“ atidarinėjo kartu su buvusiais kitos įmonės klientais, kurie sutiko investuoti ir bendrai kurti verslą. Akcininkus ji pažįsta. Įmonėje buvo du akcininkai. Dažniausiai ji matė A. H.‘ą. Jis jų namuose lankėsi ne kartą. Pinigų perdavimo faktą pas juos namuose ji matė, tačiau sumos įvardinti negali, nes nežino. Pinigai buvo perduodami doleriais. Dar vieną kartą pinigus perdavinėjo (duomenys neskelbtini). Kokie tai buvo metai ji nepamena. Tai buvo įmonės steigimo pradžioje. Sumų ji nežino, bet sumos buvo nemažos. Pinigai buvo susukti į ritinėlį ir susegti gumute.
Liudytojas M. V. paaiškino, kad notaru dirba nuo 2009 metų. 2011-09-30 paskolos sutarties aplinkybių nepamena.
Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. teisėjas perskaito liudytojo M. V. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. V. parodė, kad jis nuo 2009 m. sausio mėn. dirba (duomenys neskelbtini) notarų biure, adr. (duomenys neskelbtini), notaru.
Pagal tyrėjos jam pateiktos 2011-09-30 paskolos sutarties kopiją mato, kad paskolos sutartį patvirtino jis, savo parašą atpažįsta, tačiau nelabai prisimena tokių aplinkybių. Pagal minėtą paskolos sutartį „skolininkas“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama bendrovės generalinio direktoriaus A. J., pasiskolino iš „kreditoriaus“ A.‘aus H.‘o 320 000 Lt (92 678,41 Eur), kurie buvo perduoti „skolininkui“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamam bendrovės generalinio direktoriaus A. J., prieš pasirašant sutartį grynais pinigais. Gali užtikrinti, kad minėti pinigai pas jį biure nebuvo perduoti, nes tuomet būtų pažymėję tai paskolos sutartyje, tačiau iš A. J. žodžių, kuris savo parašu patvirtino, kad pinigus gavęs grynaisiais anksčiau, jis tai ir patvirtino. Jis tiksliai negali pasakyti, ar tie pinigai buvo perduoti, ir jei buvo perduoti, tai kiek, tiesiog ant sutarties, kad pinigus gavo, patvirtina skolininkas. „Skolininkas“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama bendrovės generalinio direktoriaus A. J. savo parašu patvirtino ir garantavo, kad 320 000 Lt (92 678,41 Eur) grynais pinigais gavo. Jokios grynųjų pinigų sumos prie jo nebuvo perduodama. Kadangi A.‘us H.‘as yra (duomenys neskelbtini) pilietis, ir lietuviškai nekalba, tai 2011-09-30 paskolos sutartis buvo garsiai žodžiu išversta į rusų kalbą. Ir kadangi A. H.‘as buvo tos įmonės akcininkas, tai jie visada patvirtina neginčijamus sandorius. Jie neturi pareigos prašyti, kad pateiktų grynųjų pinigų priėmimo perdavimo kvitus (2 t., b.l. 43-45).
Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. teisėjas perskaito liudytojo S. D. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu S. D. parodė, kad 2012 metų pradžioje, jis buvo (duomenys neskelbtini), norėjo pirkti keturratį, A.‘us H.‘as jo paprašė paskolinti pinigų, nes jis turėjo tokią sumą, kadangi jis nepirko keturračio, ir žinojo, kad A.‘ui reikalingi pinigai, kad nereikėtų vežiotis pirmyn atgal, jis jam paskolino 9000 dolerių. Kadangi žinojo, kad A.‘us vysto veiklą Lietuvoje, ir jam reikalingi pinigai, tai jis sutiko juos jam paskolinti. Jis nedalyvavo, ir nežino kaip ir kada tuos pinigus perdavė A. J.. A. jis yra matęs pas A.‘ų H.‘ą (duomenys neskelbtini) gimtadienyje. Tai buvo vienintelė jo paskolinta pinigų suma A.‘ui. Jam šiuos pinigus grąžino, kažkur po mėnesio. Taip pat dar nori pridurti, kad kažkurio atvykimo metu, jam būnant su A. H.‘u, buvo susitikę su A. J., ir A.‘us prašė, kad suorganizuotų susitikimą su buhaltere, tačiau A. vis teigė, kad buhalterės jam nereikia, kad tai neįmanoma, kad ji nekalba rusiškai, todėl susitikimas neįvyko (2 t., b.l. 46-48).
Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. teisėjas perskaito liudytojo A.‘o Š. (A. S.) parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A.‘as Š. parodė, kad jis yra A. H.‘o draugas, užsiima technikos pardavimu, kažkur gal 2011 metų vasarą, tačiau tikslios datos neprisimena, jis vyko iš (duomenys neskelbtini), ten norėjo pirkti sunkvežimį, tačiau kai jo nenupirko, A.‘us H.‘as jo paprašė, kad jis perduotų A. J. pinigų. Kadangi jis turėjo 21 000 eurų, tai tiek ir perdavė A. J.. Jis prieš tai A. pažinojo, todėl su juo susitiko, ir perdavė minėtą pinigų sumą. Perdavimo metu, telefonu paskambino A.‘us, kad perduoda pinigus, o A. J. tai patvirtino. Kadangi tarp jo, A.‘aus ir tuo metu A. buvo normalūs santykiai, jie ganėtinai šiltai bendravo, todėl įtarimų, kad gali pinigų neįnešti į įmonės sąskaitą, negalvojo. Neprisimena, ar ant kur nors pasirašė, dėl pinigų priėmimo ir perdavimo akto, tačiau, jei būtų ką pasirašę, jis būtų perdavęs A.‘ui. Minėta 21 000 eurų pinigų suma buvo tik eurais, nes vyko iš (duomenys neskelbtini), tai turėjo eurų. Pinigus perdavė pas A. namuose, tačiau nėra tikras, ar kas nors matė, kad perdavė pinigus. Tai buvo vienintelis kartas, kai jis perdavė A. pinigus, žinojo, kad pinigai skirti įmonės veiklai, kurioje A. buvo direktorius, o A.‘us akcininkas. Įmonės veikla buvo langų sistemos. Tuo pat metu, jam būnant Lietuvoje, A. parodė jam nupirktą automobilį Ford Transit, kuris buvo daužtas, tačiau kurį planavo naudoti įmonės veikloje, dirbti ir plėstis. Tuo metu A. dar dirbo kitame darbe, tačiau sakė, kad tuoj išeis iš darbo, ir pradės plėtoti šitą verslą, todėl jam tai pasirodė rimtai (2 t., b.l. 49-52).
Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. teisėjas perskaito liudytojo V. Z.‘o parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Z.‘as parodė, kad gyvenamojoje vietoje jis gyvena su sutuoktine Z. N. K.. 2011 m. rugsėjo mėn., tikslios datos jis neprisimena dėl įvykių senumo, tuometinė jo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) pas jį svečiavosi jo pažįstamas A. J. ir sūnėnas A.‘us H.‘as. A. J. tuo metu dirbo prekybos įmonėje Lietuvos Respublikoje. Į jo pareigas įėjo PVCH profilio tiekimas jų įmonei. Jų įmonė vadinosi „(duomenys neskelbtini)“. A. J. taip pat užsiėmė jų įmonės techniniu aprūpinimu bei pardavimais. Buvo priimtas sprendimas įkurti juridinį asmenį pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuris vykdytų didmeninę prekybą. Jie kartu su A. J. ir A. H.‘u buvo jo steigėjai. Įstatiniam fondui suformuoti jie perdavė J. pinigines lėšas suma, ekvivalentiška 20 000 litų. Juridinis asmuo buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Projekto realizacijai iš viso reikėjo akumuliuoti pinigine lėšas 100 000 eurų suma, kad būtų galima nupirkti furnitūrą (duomenys neskelbtini). A. H.‘as dažniau vykdavo į Lietuvą, todėl buvo priimtas sprendimas perduoti pinigus šiai kompanijai per jį. Paskui per jį į Lietuvos Respubliką juridinio asmens reikmėms buvo perduotos piniginės lėšos – maždaug 100 000 eurų suma. Tikslios sumos jis neprisimena. Apie pinigų perdavimą A. J. jis žino iš sūnėno A. H.‘o. Taipogi jis kelis sykius dalyvavo vykstant pinigų perdavimui. A. H.‘as pasirašė kreditinę sutartį su A. J. per notarą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Skolinta pinigų suma buvo dalinai grąžinta, šiuo klausimu užsiėmė H.‘as, kadangi pinigai grįždavo į jo sąskaitą Lietuvoje. Kažkokio pelno jie negavo. A. J. vėliau užvaldė pinigines lėšas. Jis ne kartą išsisukinėjo nuo jų reikalavimų supažindinti juos su buhalteriu, kuris vykdo buhalterinę apskaitą. Taip pat jie negalėjo matyti dokumentų, patvirtinančių pinigų buvimą ir jų judėjimą kompanijos atsiskaitomosiose sąskaitose. Asmeniškai jis nedalyvavo bendrovės akcininkų susirinkimuose. Ar jie vyko, ar ne, nepamena dėl įvykių senumo. Apie bendrovės veiklą jam yra žinoma, jog buvo įgytas vienas langų furnitūros konteineris, transporto priemonė, biuro įranga. Buvo išnuomotos biuro ir sandėlio patalpos, perkama technika biurui ir reikmenys. Buvo užsakoma reklama. Juridinis asmuo pelno neturėjo. Planuotas šios furnitūros realizavimas neįvyko. Jis asmeniškai kelis kartus bendravo su A. J. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl kitų akcininkų kreditų jam nėra žinoma. Jam nežinoma, kas dar skolino bendrovei pinigus. Kada, kiek kartų, kokią pinigų sumą jie, būdami Lietuvos Respublikoje, perdavė A. J., jis nepamena. Visą informaciją apie tai jie per (duomenys neskelbtini) pasienio komitetą pateikė Lietuvos prokuratūrai (3 t., b.l. 111-131).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Kaip matyti iš 2016-02-26 savarankiško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, liudytojas A. H.‘as pateikė elektroninio susirašinėjimo išrašus, iš kurių matyti, jog A. J. el. paštu siuntė aktus, prašė juos pasirašyti, ir atsiųsti atgal paštu (2 t., b.l. 162-171; 1 t., b.l. 171-182).
Iš 2015-06-02 (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) AVMI pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Juridinių asmenų duomenis apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas už 2011, 2012 metus. Tačiau šie duomenys yra nepriimti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacines duomenų bazes, nes yra pateikti su kritinėmis klaidomis (nenurodyta nenuolatinio Lietuvos gyventojo rezidavimo valstybės kodas bei fizinio asmens mokesčio mokėtojo kodas užsienio valstybėje) (2 t., b.l. 66-132).
Iš 2015-05-25 Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) bei CDB išrašo matyti, kad V.‘us Z.‘as laikotarpiu per 2011-2014 metus į Lietuvos Respubliką buvo atvykęs 5 kartus. A.‘us H.‘as laikotarpiu per 2011-2014 metus į Lietuvos Respubliką buvo atvykęs 34 kartus (2 t., b.l. 134-145).
Iš 2015-07-15 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto nr. (duomenys neskelbtini), matyti kad įvertinus VMI prie FM duomenų bazėse turimus duomenis apie A. ir I. J. bei atlikus preliminarią pajamų – išlaidų analizę, išlaidų (įvertinus ir policijos rašte minimas lėšas – 161 486 Lt – įneštas A. J. 2011 m. į UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini)) neatitikimo šių asmenų apmokestintoms pajamoms nenustatyta – 2014-12-31 nustatytas teigiamas galimai turimas piniginių lėšų likutis – (43 015 Lt), todėl atlikti jų atžvilgiu kontrolės veiksmus dėl galimo turto/išlaidų neatitikimo apmokestinamoms pajamoms šiuo metu netikslinga. A. ir I. J. 2010-2014 m. nekilnojamojo turto pirkimo ar/ir statybų būdu neįsigijo/neįgijo, įsigytoms transporto priemonėms lėšų, įvertinus jų kainas pagal internetiniuose tinklalapiuose skelbiamų parduodamų analogiškų transporto priemonių kainų vidurkius, galimai užteko (2 t., b.l. 154).
Kaip matyti iš 2016-10-06 AB „(duomenys neskelbtini)“ banko išrašo, A. J. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-07-12 iki 2011-07-19 pervedė 13 500 Eur iš savo asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 156-161).
Iš 2016-03-31 savarankiško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. J. pateikė 2011-07-04 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jis įmonei suteikė 15 500 Eur, 39 900 USD, 2 500 Lt paskolą, sutartį pasirašė A. J. ir UAB "(duomenys neskelbtini)" atstovas A. J., kas pagrįstai leidžia teigti, jog sutartis buvo surašyta J., ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 172-173).
Kaip matyti iš 2016-12-22 liudytojo A. H.‘o savarankiško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, liudytojas pateikė darbo knygelės kopijas ir detalizaciją rusų kalba, iš kurių matyti A. J. perduoti pinigai (2 t., b.l. 174-179).
Iš 2016-07-07 CDB išrašo matyti, kad automobilis Ford Transit FT 330 (duomenys neskelbtini) registruotas A. J. vardu, o (duomenys neskelbtini) A. H.‘o vardu (2 t., b.l. 199-200).
Iš 2015-11-06 FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB "(duomenys neskelbtini)" ūkinės finansinės veiklos ( 3t., b.l. 13-39), bei papildomos 2016-09-30 FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ ūkinės finansinės veikos (3t., b.l. 91-102) , matyti, kad:
buhalterinės apskaitos registruose nenurodyta, kokiu pagrindu dalis į sąskaitą banke A. J. vardu įmokėtos sumos buvo pripažintos kaip A. J. suteikta paskola, o kita dalis kaip A. H.‘o paskola, t.y. apskaitos registruose nenurodyta nei A. J., nei A. H.‘o paskolos sutartys (jų datos ar numeriai). Tačiau tyrimui pateiktos paskolų sutartys: 2011-09-30 A. H. paskolos sutartis 320000 Lt ir 2011-07-04 A. J. paskolos sutartis (papildomam tyrimui ) 15500 Eur, 39900 USD ir 2500 Lt (perskaičiavus į litus 151485,66 Lt).
A. J. papildomam tyrimui pateiktoje 2011-07-04 paskolos sutartyje nurodytos paskolos sumos 15500 Eur, 39900 USD ir 2500 Lt sutampa su apskaitos registruose įrašytomis jo suteiktos paskolos sumomis, kurios pagrįstos mokėjimais į banko sąskaitą (3 t., b.l. 95).
Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad buhalterinės apskaitos dokumentai - grynųjų pinigų priėmimo kvitas ar kasos pajamų orderis iš A. H.‘o gautiems gryniesiems pinigams bendrovėje užpildyti nebuvo, pinigai kasos knygoje neužpajamuoti, nors sutartyje nurodyta: „Skolininkas“ UAB ,, (duomenys neskelbtini)”, atstovaujama bendrovės generalinio direktoriaus A. J., patvirtina ir garantuoja, kad 320000,00 Lt (tris šimtus dvidešimt tūkstančių litų) grynais pinigais gavo“ (3 t., b.l.95).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos banke išrašų duomenimis, laikotarpiu nuo 2011-05-26 iki paskolos sutarties pasirašymo datos 2011-09-30 A. J. savo vardu į bendrovės sąskaitą banke sumokėjo 70900 USD, 29000 EUR ir 2500 Lt (bendra suma litais pagal mokėjimo metu galiojusį buhalterinį kursą 274120,96 Lt), nurodydamas “sąskaitos papildymui”.
Šias A. J. vardu į sąskaitą banke sumokėtas sumas bendrovė buhalterinėje apskaitoje apskaitė:
31000 USD ir 13500 EUR , perskaičiavus į litus iš viso 122635,30 Lt kaip A. H.‘o paskolą;
39900 USD, 15500 EUR ir 2500 Lt arba 151485,66 Lt kaip A. J. suteiktą paskolą. (3 t.,b.l. 96).
Papildomam tyrimui A. J. pateikė 2011-07-04 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikti 39900 USD, 15500 Eur ir 2500 Lt paskolą. Ši sutartyje nurodyta paskolos suma sutapo su buhalterinėje apskaitoje fiksuota A. J. paskolos suma 39900 USD, 15500 EUR ir 2500 Lt arba 151485,66 Lt pagal sumokėjimo į sąskaitą metu galiojusį užsienio valiutos buhalterinį kursą.
Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. (duomenys neskelbtini) paskolos sutartyje patvirtino, kad gavo 320000 Lt (perskaičiavus į eurus 92678,41 EUR) iš A. H.‘o grynaisiais pinigais dar iki sutarties pasirašymo, tačiau bendrovė buhalterinėje apskaitoje kaip A. H.‘o paskolą apskaitė iš viso tik 151485,66 Lt, daroma išvada, kad buhalterinėje apskaitoje neapskaitė iš A. H.‘o gautos 197364,70 Lt (57160,77 EUR) paskolos. Šios lėšos liko A. J. žinioje, jų panaudojimo dokumentinio tyrimo metu nustatyti nebuvo galimybės. Išvada daroma vadovaujantis notariškai paskolos sutartyje patvirtintu faktu, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)”, atstovaujama bendrovės generalinio direktoriaus A. J., gavo iš A. H.‘o 320000,00 Lt, taip pat papildomai tyrimui pateikta A. J. paskolos sutartimi (3 t.,b.l. 96).
A. H.‘o paskolos suma, kurią A. J. sumokėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke ir apskaitė kaip A. H.‘o paskolą, buvo panaudota bendrovės veikloje:
2011-05-26 įmokėta 20000 USD paskola buvo panaudota 2011-06-28 pervedant 20000 USD (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) (2011-07-25 invoice Nr. (duomenys neskelbtini));
2011-07-12 įmokėti 500 Eur ir 2011-07-15 įmokėti 12000 Eur bei 11000 USD panaudoti 2011-07-15 pervedant 65776,58 USD (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) (2011-07-25 invoice Nr. (duomenys neskelbtini));
2011-07-19 įmokėti 1000 Eur buvo panaudoti 2011-07-20 pervedant 3000 USD (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini). už prekes (2011-07-25 invoice Nr. (duomenys neskelbtini)), tyrimui pateikta sąskaita faktūra 2011-07-25 Nr. (duomenys neskelbtini), suma 88776,70 USD (langų gamybai varčios, sijos, užraktai, spynos, vyriai ir kt.). (3 t.,b.l. 96-97).
Sutartyje nurodyta, kad 320000 Lt A. J. gavo dar iki sutarties pasirašymo, t.y. iki 2011-09-30, tą jis patvirtino sutartyje savo parašu. Tačiau buhalterinės apskaitos dokumentas bendrovės direktoriui A. J. priimant grynuosius pinigus iš paskolos davėjo A. H.‘o, įformintas nebuvo. Banko išrašų duomenimis, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke A. H.‘as iki 2011-09-30 nebuvo įmokėjęs. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke iki paskolos sutarties pasirašymo 274120,96 Lt (70900 USD, 29000 € ir 2500 Lt) buvo įmokėjęs A. J. savo vardu. Buhalterinėje apskaitoje visa A. J. vardu į sąskaitą banke įmokėta suma 274120,96 Lt (70900 USD, 29000 € ir 2500 Lt), apskaityta kaip gautos paskolos , iš jos:
- 151485,66 Lt kaip A. J. suteikta paskola;
- 122635,30 Lt kaip A. H.‘o suteikta paskola (3 t.,b.l. 25).
Pagal tyrimui pateiktus banko išrašus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-05-26 iki 2011-08-19 A. J. į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke savo vardu sąskaitos papildymui įmokėjo 274120,96 Lt, buhalterinėje apskaitoje ši suma buvo apskaityta kaip gauta paskola: dalis šios sumos A. H.‘o paskola (31000 USD ir 13500 EUR arba iš viso litais 122635,30 Lt) ir dalis A. J. paskola (39900 USD, 15500 Eur ir 2500 Lt arba iš viso litais 151485,66 Lt).
Pagal tyrimui pateiktus banko išrašus, kasos dokumentus ir buhalterinės apskaitos registrus nustatyta, kad 2012 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) į A. J. sąskaitą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo pervesta ir grynaisiais banko kortele bei kasoje A. J. kaip paskolos grąžinimas išmokėta iš viso 206559,97 Lt :
22000 EUR (75961,60 Lt) pervesta į A. J. sąskaitą eurais, ;
90000 Lt pervesta į A. J. sąskaitą litais ;
18436,53 Lt išmokėta A. J. grynaisiais banko kortele (A. J. kaip atskaitingam asmeniui buvo išmokėti avansai, jie apskaityti avansinėse apyskaitose ir 2012-12-31 nepanaudotas jų likutis apskaitoje užskaitytas kaip paskolos padengimas);
22161,84 Lt išmokėta A. J. pagal 2012-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini). (3 t.,b.l. 97).
Pervedus A. J. 206559,97 Lt, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo paskolos grąžinimą ir A. J., ir A. H.‘ui:
A. J. 94839,37 Lt (4000 EUR ir 81028,17 Lt);
A. H.‘ui 111720,60 Lt (18000 EUR ir 49570,20 Lt).
Buhalterinėje apskaitoje 111720,60 Lt paskolos grąžinimą A. H.‘as fiksavo be jokių tai pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų.
Kadangi buhalterinės apskaitos duomenimis A. J. suteikta paskola sudarė 171299,75 Lt (151485,66+19814,09), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ į A. J. asmeninę sąskaitą banke kaip paskolos grąžinimą pervedė 206559,97 Lt, todėl daroma išvada, kad A. J. 35260,22 Lt grąžinta daugiau, negu jis buvo paskolinęs, t.y. 35260,22 Lt kaip paskolos grąžinimas išmokėti nepagristai, bendrovei padarytas 35260,22 Lt (arba 10212,06 Eur) nuostolis.
Be to, A. J. žinioje liko 197364,70 Lt iš 320000 Lt gautos paskolos (320000-274120,96), nes šios (duomenys neskelbtini) piliečio A. H.‘o bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos ir A. J. perduotos paskolos dalies A. J. neįmokėjo nei į bendrovės sąskaitą banke, nei į kasą, todėl nuostolis iš viso 232624,92 Lt (35260,22 Lt+197364,70 Lt) arba 67372,83 EUR (3 t.,b.l. 97-98)
Pagal tyrimui pateiktus banko išrašus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" į A. H.‘o sąskaitą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) banke) 2012-07-14 pervedė 56034 Lt (pervedė litais). Grynaisiais iš bendrovės kasos buhalterinės apskaitos duomenimis A. H.‘ui išmokėta nebuvo.
Dokumentiniam tyrimui buvo pateikti 2012-09-17 ir 2011-11-14 paskolos grąžinimo aktai, kuriuose nurodyta, kad „Skolininkas“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bendrovės generalinio direktoriaus A. J., grąžino „Kreditoriui“ A. H.‘ui iš viso 100000 Lt:
2012-09-17 paskolos grąžinimo aktas , suma 50000 Lt,
2012-11-14 paskolos grąžinimo aktas , suma 50000 Lt.
Abiejuose aktuose yra ir kreditoriaus, ir skolininko parašai.
Dokumentinio tyrimo metu įvertinus ikiteisminio tyrimo bylos duomenis (apklausų protokolus, A. H.‘o, V. Z.‘o ir advokatės D. T. pareiškimą (duomenys neskelbtini) AVPK KP NTV viršininkui) , nustatyti, ar A. J. grąžino paskolos davėjui A. H.‘ui 2012-09-17 ir 2012-11-14 aktuose nurodytą visą sumą 100000 Lt (A. J. apklausoje nurodė, kad tame skaičiuje nurodyta ir mokėjimo pavedimu pervesta 56034 Lt suma), nebuvo galimybės. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų išmokėjimas paskolos davėjui A. H.‘ui dokumentais įformintas nebuvo, o iš sąskaitos banke pervesta tik 56034 Lt.
Kadangi 2011-09-30 notaro patvirtintoje paskolos sutartyje bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. patvirtino, kad iš A. H.‘o gavo 320000 Lt grynaisiais pinigais, o bendrovė 2012-07-14 mokėjimo pavedimu grąžino 56034 Lt, iš to seka, kad paskolos davėjui A. H.‘ui nebuvo grąžinta 263966 Lt arba 76449,84 EUR iš 320000 Lt (320000-56034) paskolos, tuo padarant jam nuostolį.
Be to, 2012-09-17 A. H.‘as pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)" sąskaitą banke 33100 Lt, banko išraše nurodyta „finansinė parama“. Ši suma buhalterinėje apskaitoje apskaityta kaip A. H.‘o paskola ir tiriamuoju laikotarpiu taip pat negrąžinta (3 t.,b.l. 91).
Deklaracijos yra pateiktos, bet jų statusas „nepriimta“ dėl nenurodytų arba neteisingų asmens kodų (pirmojoje deklaracijoje nenurodytas A. H.‘o asmens kodas, antrojoje neteisingas kodas).
Už 2011 metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė dvi deklaracijas: 2012-04-02 ir 2013-06-10. Abejose deklaravo iš fizinių asmenų gautų paskolų sumą 274120 Lt, kuri sutapo su suma, kuri apskaityta buhalterinėje apskaitoje, bet pirmojoje deklaracijoje (pateikimo data 2012-04-02) visų paskolų davėju nurodė A. H.‘ą, antrojoje (pateikimo data 2013-06-10) nurodė, kad A. H.‘as suteikė 122634 Lt paskolą, o 151486 Lt paskolą suteikė A. J., taip yra fiksuota buhalterinės apskaitos registruose.
Atsižvelgiant į A. H.‘o paskolos sutartį, kurioje notariškai patvirtintas 320000 Lt paskolos suteikimas jau faktiškai bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. J. perduotiems pinigams, ir į 211-07-04 A. J. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (151486 Lt), daroma išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis, nes nedeklaravo iš A. H.‘o gautos paskolos 197366 Lt (320000-122634) (3 t., b.l. 99).
2012 metų deklaracijoje (pildymo data 2013-04-02, pateikimo data 2013-06-10, vertinama vėliau pateikta deklaracija) nurodyti neteisingi duomenys apie paskolų A. H.‘ui ir A. J. grąžinimą, deklaracijoje deklaruota A. H.‘ui grąžinta 162465 Lt, o A. J. grąžinta 86067 Lt suma, iš viso grąžinta 248532 Lt. Pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į A. H.‘o sąskaitą banke pervedė tik 56034 Lt, t.y. deklaravo 106431 Lt didesnę grąžintą paskolos sumą, negu pervedė į A. H.‘o sąskaitą. (3 t., b.l. 99).
Iš tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų <… >, t.y. dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai ir objektyviai, kad buhalteriniais apskaitos dokumentais nebuvo įformintas paskolos grynaisiais pinigais gavimas iš A. H.‘o, bendrovėje apskaityta ne visa iš A. H.‘o pagal 2011-09-30 paskolos sutartį gauta paskola, taip pat dėl to, kad dalies paskolos grąžinimas A. H.‘ui buhalterinėje apskaitoje fiksuotas be jokių tai pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų, iš dalies negalima nustatyti tiriamojo laikotarpio bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad buhalterinės apskaitos dokumentai (grynųjų pinigų priėmimo kvitai ar kasos pajamų orderiai) iš (duomenys neskelbtini) piliečio A. H.‘o kaip paskola gautiems gryniesiems pinigams bendrovėje užpildyti nebuvo, pinigai kasos knygoje neužpajamuoti, nors sutartyje nurodyta: <...> (3 t.,b.l. 100).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos banke išrašų duomenimis, laikotarpiu nuo 2011-05-26 iki paskolos sutarties pasirašymo 2011-09-30, A. J. savo vardu į bendrovės sąskaitą banke įmokėjo 70900 USD, 29000 EUR ir 2500 Lt, nurodydamas “sąskaitos papildymui”. Šios įmokėtos sumos buhalterinėje apskaitoje apskaitytos:
31000 USD ir 13500 EUR, perskaičiavus į litus iš viso 122635,30 Lt kaip A. H.‘o suteikta paskola;
39900 USD, 15500 EUR ir 2500 Lt arba 151485,66 Lt kaip A. J. suteikta paskola. Papildomam tyrimui buvo pateikta 2011-07-04 A. J. paskolos sutartis, kurioje nurodyta, kad paskolos davėjas įsipareigoja į bendrovės sąskaitą banke perduoti paskolą 39900 USD, 15500 EUR ir 2500 Lt arba iš viso 151485,66 Lt.
Pagal tyrimui pateiktus banko išrašus, kasos dokumentus ir apskaitos registrus nustatyta, kad 2012 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) į A. J. sąskaitą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo pervesta ir grynaisiais banko kortele bei kasoje A. J. kaip paskolos grąžinimas išmokėta iš viso 206559,97 Lt. Buhalterinėje apskaitoje fiksuotas paskolos grąžinimas: A. J. 94839,37 Lt (4000 EUR ir 81028,17 Lt) ir A. H.‘ui 111720,60 Lt (18000 EUR ir 49570,20 Lt), nors pinigai pervesti į A. J. sąskaitą.
Buhalterinėje apskaitoje paskolos grąžinimas A. H.‘ui fiksuotas be jokių tai pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų (3 t.,b.l. 101) (3 t.,b.l. 88).
Pagal tyrimui pateiktus atlyginimų žiniaraščius ir buhalterinės apskaitos registrus nustatyta, kad A. J. laikotarpiu nuo 2011-05-09 iki 2013-04-30 buvo priskaičiuota 5208,25 Lt darbo užmokesčio, išskaičiavus GPM, socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas, išmokėjimui skirta suma sudarė 3962,16 Lt, išmokėta suma 3962,16 Lt, į A. J. sąskaitą banke pervedant 2560,73 Lt ir 1401,43 Lt iš sąskaitos banke išmokant kortele grynaisiais.
Buhalterinės apskaitos duomenimis, laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2012-10-19 nei kasoje nebuvo fiksuotas darbo užmokesčio išmokėjimas 12000 Lt, nei iš sąskaitos banke tokia suma A. J. kaip darbo užmokestis išmokėta nebuvo, laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2012-10-19 A. J. darbo užmokesčio iš sąskaitos banke buvo pervesta 228 Lt.
A. J. iš sąskaitos banke laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 19 d. kortele išėmė 12000Lt grynųjų pinigų, kurie buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti kaip avansas atskaitingam asmeniui. Iš viso tiriamuoju laikotarpiu A. J. buvo išmokėta 30122,39 Lt avanso, iš jų 2012 m. spalio 1d. – 19 d. 12000 Lt. Apskaitos duomenimis, iš jų 18436,53 Lt suma 2012-12-31 buvo užskaityta kaip paskolos A. J. grąžinimas (3 t., b.l. 35).
LR BPK 20 str. 5d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais byloje darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
Nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011). Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).
Nagrinėjamos bylos aplinkybės pagrįstai neleidžia daryti išvadą apie civilinį kaltinamojo ir nukentėjusiojo konflikto prigimtį. Teismas pažymi, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino šiuo atveju nukentėjusiojo galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei nukentėjusiojo teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų kaltinamojo veiksmų, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. J. kaltinamas ne tik suteiktos paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavinimu bet ir apgaulingu apskaitos tvarkymu bei dokumentų klastojimu. Visos kaltinime nurodytos aplinkybės yra betarpiškai susiję su paskolos suteikimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. J., kuris šį faktą neigia. Byloje nustatyta aplinkybių visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. J. veiksmai ir jų sukelti padariniai pasiekė tokį pavojingumo lygį, dėl kurio būtų galima konstatuoti nusikalstamos veikos požymius.
Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu. Įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys visiškai patvirtina byloje nustatytus faktus ir aplinkybes.
Kaip matyti iš liudytojo M. V. parodymų, pastarasis nurodė, kad paskolos sutartį tarp „skolininko“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos bendrovės generalinio direktoriaus A. J., bei „kreditoriaus“ A.‘aus H.‘o patvirtino jis. Pagal minėtą paskolos sutartį „skolininkas“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama bendrovės generalinio direktoriaus A. J., pasiskolino iš „kreditoriaus“ A.‘aus H.‘o 320 000 Lt (92 678,41 Eur), kurie buvo perduoti „skolininkui“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamam bendrovės generalinio direktoriaus A. J., prieš pasirašant sutartį grynais pinigais. Minėti pinigai pas jį biure nebuvo perduoti, tačiau iš A. J. žodžių, kuris savo parašu patvirtino, kad pinigus gavęs grynaisiais anksčiau, jis tai ir patvirtino.
Liudytoja I. J. apklausta teisminio nagrinėjimo metu, nurodė, jog ne kartą matė, kaip A. H.‘as perdavinėjo jos vyrui A. J. įvairias pinigų sumas, įvairia valiuta. Pinigai buvo perdavinėjamai grynais namuose bei kitose vietose. Tiklių sumų įvardinti negali, nes nežino, tačiau jos manymu tai buvo nemažos pinigų sumos.
Teismas neturi pagrindo netikėti notaro patvirtintos (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties sąlygomis bei tikrumu dėl kaltinamojo A. J. pinigų gavimo iš nukentėjusiojo A. H.‘o. Kaltinamojo teiginiai, jog jis negavo iš A. H.‘o paskolos pagal notarinę sutartį vertinami kritiškai kaip jo gynybinė versija, todėl atmetami. Kaltinamąjį A. J. ir nukentėjusįjį A. H.‘ą siejo bendri verslo santykiai. Duomenų, kad tarp šių asmenų buvo nesutarimų, konfliktinių situacijų byloje nėra. Liudytojų asmeninis suinteresuotumas šioje byloje, siekis pakenkti kaltinamajam jį apkalbant, duodant melagingus parodymus, taip pat nenustatytas, todėl teismas tiki aukščiau aptartais bei teisminio nagrinėjimo metu ištirtais liudytojų parodymais.
Kaltinamasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas tuo, kad nenustatytu laiku, per kelis kartus, tiksliau ikiteiminio tyrimo nenustatytomis sumomis gavęs (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir kitose ikiteisminio tyrimo nenustatytose vietose grynaisiais 320 000 Lt ( 92678,41 euro), tačiau liudytoja I. J. patvirtino, jog ji su A. J. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), todėl ši aplinkybė kaltinime tikslinama.
Teismas sprendžia, jog teisminio nagrinėjimo metu ištyrus byloje esančius įrodymus, įvertinus byloje esančias specialistų išvadas, liudytojų parodymus, kaltinimai pilnai pasitvirtino. Kaltinamojo A. J. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 222 str. 1d., 183 str. 2 d., 300 str. 3d. padarymo pilnai įrodyta, veikos kvalifikuotos teisingai.
Dėl civilinio ieškinio
Byloje buvo pareikštas 24707,77 eurų A. H.‘o civilinis ieškinys kaltinamajam A. J.. Kaip matyti iš byloje pateikto prašymo (t 5., b.l. 14), nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. H.‘as pareikšto civilinio ieškinio atsisakė, todėl teismas civilinio ieškinio procesą šioje baudžiamoje byloje nutraukia ir nuosprendžiui įsiteisėjus panaikina paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą (LR BPK 107 str.).
Bausmės skyrimas
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.
Taigi, skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.
BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai reglamentuoja BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatos.
Spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau jos neturi būti kažkokios ekstraordinarinės, tiktai kurioms esant būtų galima taikyti šią teisės normą.
Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje A. J. atžvilgiu nėra pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų, taip pat BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.
Nors kaltinamojo A. J. padaryta nusikalstama veika numatyta LR BK 183 str. 2 d. pagal BK 11 str. nuostatas yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika padaryta nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, tačiau ji yra mažiau pavojinga, nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan. Taigi, pagal jos padarymo pobūdį veika negali būti vertinama kaip itin pavojinga, už kurią kaltinamajam šioje byloje turėtų būti paskirtas realus laisvės atėmimas, izoliuojant jį nuo visuomenės.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismo vertinimu, paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 183 str. 2 d. ji būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Aukščiau nurodyti duomenys apie kaltinamąjį, jo asmenybę, kaltinamasis dirba, nuo kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei penkeri metai, todėl teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, ir paskirtosios bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant įpareigojimus. Teismo nuomone ir taikius bausmės vykdymo atidėjimą, bausmės tikslai numatyti BK 41 str., bus įgyvendinti.
Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 4 dalimi, 297, 301-303 straipsniais,
nusprendė:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1d., 183 str. 2 d., 300 str. 3 d. ir nuteisti:
-pagal LR BK 222 str. 1 d. 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo;
-pagal LR BK 183 str. 2 d. 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;
-pagal LR BK 300 str. 3 d. 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.
Pritaikyti LR BK 63 str. 1 d., 2 d. bausmes paskirtas pagal LR BK 183 str. 2d., 300 str. 3d. subendrinti apėmimo būdu bei paskirti subendrintą bausmę 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Pritaikyti LR BK 63 str. 4 d. ir bausmę paskirtą pagal LR BK 183 str. 2d., 300 str. 3d. subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme paskirta pagal LR BK 222 str. 1d. ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (tris) metus laisvės atėmimo.
Pritaikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 3 (trims) metams vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos, miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Civilinio ieškinio procesą šioje baudžiamoje byloje nutraukti.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą į A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą – žemės sklypą ir pastatą-gyvenamąjį namą ir priklausinius: pastatą-gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas – (duomenys neskelbtini); pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 kambarių; priklausinį-pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius A. J. ir I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant šiuo turtu disponuoti.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus (duomenys neskelbtini) apskr. VPK KP ENTV, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. J..
Kardomąją priemonę - dokumentų paėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.