Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl išvados panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir CDMEK) 2021 m. sausio 28 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“ (toliau – ir Išvada).

Nurodo, kad nuo 2017 m. balandžio 18 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Švaistūnas“. Į pareiškėjos darbo funkcijas įėjo atvežtą produkciją (t. y. vištas ir vištų ketvirčius, kurie buvo sukraunami dėžėse po 15 kg) paruošti kaip pusfabrikačius (gamybos darbininkė). Pareiškėjos teigimu, nepaisant to, kad į jos darbo funkcijas neįėjo dėžių su atvežtais gaminiais kilnojimas ar iškrovimas, darbdavys jos neaprūpino tinkamomis darbo priemonėmis, todėl pareiškėjai teko sunkiai dirbti, nuolatos kilnojant sunkias dėžes, kurios kartais sverdavo net daugiau nei 15 kg.

Pareiškėja teigia, kad UAB „Švaistūnas“ išdirbo 1.31 m. Dėl sunkaus fizinio darbo, dėžių kilnojimų pareiškėjai prasidėjo stiprūs nugaros skausmai, teko kreiptis į medicinos įstaigas. Nurodo, kad pareiškėjai buvo taikytas medikamentinis gydymas. Siekdama nustatyti profesinės ligos mastą, pareiškėja kreipėsi į CDMEK.

Nurodo, kad 2021 m. vasario 23 d. gauta CDMEK Išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjai įtarta stuburo juosmeninės dalies diskogeninė radikulopatija, sukelta krovinių kėlimo, pagrįstai nepripažinta profesine liga. Pareiškėja su Išvada nesutinka ir teigia, jog Išvada buvo pateikta neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, nepašalinus prieštaravimų ir abejonių dėl galimų rizikos veiksnių galimo poveikio darbuotojai diagnozuotai ligai, kas sąlygojo jos nepagrįstumą ir neteisėtumą. Mano, jog CDMEK objektyviai nevertino pareiškėjos darbo veiklos. Pažymi, jog CDMEK privalo spręsti ginčytinus klausimus, susijusius su profesinių ligų nustatymu, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims, tačiau posėdis įvyko nedalyvaujant pareiškėjai. Skundžiamoje Išvadoje nevertinami panašūs susirgimai įmonėje ar analogiškose darbo vietose. Pareiškėja mano, kad CDMEK privalėjo vertinti rizikos veiksnių stebėjimo rezultatus, tačiau neatkreiptas dėmesys, kad profesinės rizikos vertinimo kortelė Nr. 1 yra 2010 metų, t. y. 11 metų senumo. Informacija kortelėje neatitinka šiuo metu esančios padėties įmonėje. Teigia, jog CDMEK turi teisę gauti visą reikiamą informaciją ir dokumentus iš Valstybinės darbo inspekcijos, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, darbdavių ir kt., tačiau tuo nepasinaudojo.

Pareiškėjos teigimu, CDMEK Išvadoje nurodė, kad iš turėtos medžiagos negali būti įrodytas sunkių krovinių kėlimo ir pernešimo darbo aplinkoje faktas. Mano, kad Išvada yra neobjektyvi, pateikta neatsižvelgiant į esamus prieštaravimus, neištyrus reikšmingų dokumentų priežastinio ryšio tarp pareiškėjai diagnozuotai ligai ir kenksmingų darbo aplinkos sąlygų nustatymui. Teigia, kad profesinės rizikos kortelėje Nr. 1 nurodyta, kad darbdavio UAB „Švaistūnas“ mėsos gamybos ceche, gamybos darbininko darbo vietoje vienkartinio keliamo krovinio masė yra 8-10 kg. Pažymi, kad per vieną darbo dieną tokį svorį darbuotojams tenka kelti daug kartų. Ir nors šis vienkartinis keliamas svoris neviršija priimtinos, t. y. labai mažos, nereikšmingos profesinės rizikos (remiantis profesinės rizikos kortele Nr. 1), tačiau ilgalaikis šio veiksnio poveikis skatina tiek bendros, tiek profesinės patologijos atsiradimą. Pareiškėjos teigimu įvertinant riziką darbuotojo sveikatai labai svarbu atsižvelgti ne tik į kenksmingus darbo aplinkos veiksnius, jų dydžius, bet ir į darbuotojo lytį, amžių bei individualias organizmo savybes.

Nurodo, kad CDMEK rėmėsi UAB „Švaistūnas“ atsakymu neatsižvelgiant į jo prieštaringą poziciją. Darbdavys 2020 m. vasario 17 d. atsakyme Valstybinei mokesčių inspekcijai nurodė, kad dėžes pristatydavo krovėjai, pati darbuotoja dėžių nekilnojo, o keldavo po vieną vištą ir ją išdorodavo. Toks darbdavio pasiaiškinimas prieštarauja pareiškėjos parodymams ir profesinės rizikos vertinimo kortelėje Nr. 1 nurodytai informacijai.

Teigia, kad CDMEK neatsižvelgė į darbdavio pateiktas nuotraukas, kuriose užfiksuotos 15 kg dėžės, kurias pareiškėjai tekdavo kelti darbe. Pažymi, kad darbdavio pateiktos nuotraukos įrodo, kad darbuotojų keliamos dėžės stipriai viršija profesinės rizikos vertinimo kortelėje nurodytą svorį.

Mano, jog CDMEK išvada, kad pareiškėjos gretutinė patologija galėjo turėti įtakos stuburo patologijai atsirasti, yra neobjektyvi ir paviršutiniška, nepagrįsta medicininiais dokumentais. CDMEK netyrė susirgimo medicininio aspekto, nesiėmė jokių papildomų jai teisės aktais suteiktų galimybių nustatyti, ar gretutinė patologija iš tikrųjų turėjo įtakos nustatytai diagnozei, t. y. nepasinaudojo CDMEK nuostatuose įtvirtintomis teisėmis siųsti asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigas papildomai ištirti, pasitelkti ekspertus sprendžiant ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu ir kt. Ši abejonė nebuvo analizuojama, kas sąlygoja neobjektyvų ir neteisėtą aplinkybių vertinimą.

Atsakovė CDMEK pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad CDMEK vertino visą pareiškėjos darbo veiklą, kuri tęsėsi iš viso tik 6,13 metų, tame tarpe paskutinėje darbovietėje - UAB „Švaistūnas“ ji dirbo nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. (1,31 metų) bei nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. spalio 25 d. (0,79 metų), t.y. viso 2,1 metų. Teigia, kad CDMEK analizavo pareiškėjos darbo aprašymą, kuriame ji įvardijo keltus svorius, kurie iki įsidarbinimo UAB „Švaistūnas“ neviršijo 10 kg, o paskutinėje darbovietėje buvo 15 kg ir galbūt 20 kg. CDMEK įvertino ir UAB „Švaistūnas“ 2020 m. vasario 17 d. atsakymą Valstybinei darbo inspekcijai, kuriame teigiama, kad pagrindiniai gamybos darbininkės darbo procesai tai vištienos išpjaustymas, kurią į darbo vietą pristato krovėjas dėžėmis ant vežimėlių. Gamybos darbininkei dėžių kilnoti nereikia, pagrindinė jos funkcija pasiimti vištą, kuri sveria apie 2 kg iš dėžės ir pasidėjus ant darbastalio ją išpjaustyti bei išrūšiuoti dalimis. CDMEK vertino ir profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 1 (2010 m. lapkričio 9 d.), kurioje nurodyta vienkartinio rankomis keliamo krovinio masė - 8-10 kg ir vertino, kaip priimtinos rizikos, nes neviršijami leidžiami dydžiai.

Pažymi, jog pareiškėja buvo kviesta dalyvauti CDMEK 2021 m. kovo 28 d. posėdyje, bet nedalyvavo. Nurodo, kad informacijos, ar analogiškose darbo vietose įmonėje panašūs profesinės susirgimai nėra diagnozuoti kitiems darbuotojams profesinės ligos tyrimo akte nėra. CDMEK sudėtyje yra Valstybinės darbo inspekcijos atstovas, kuris, tokiems atvejams esant, paprastai referuoja komisijai apie daugybinius profesinių ligų atvejus įmonėse.

Nurodo, kad CDMEK vertino rizikos veiksnių stebėjimo rezultatus, analizavo informaciją apie ribines ir išmatuotas rizikos veiksnių vertes. Mano, jog pateiktos nuotraukos su sudėtomis dėžėmis ir ant jų užrašytais svoriais negali būti vertinamas kaip krovinio kėlimo įrodymas, juolab, kad darbdavys teigia, kad dėžes atveždavo krovėjai. Akcentuoja, kad CDMEK, priimdama sprendimą, turėjo visą reikiamą informaciją iš darbdavio, Valstybinės darbo inspekcijos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, nes tik gavusi pareiškėjos skundą, kito posėdžio metu priėmė sprendimą kreiptis į Valstybines ligonių kasas, siekdama gauti visą asmens sveikatos informaciją apie pareiškėją. Nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. buvo gautas Valstybinių ligonių kasų atsakymas apie įstaigas, kuriose gydėsi pareiškėja. 2020 m. spalio 12 d. CDMEK išsiuntė paklausimą dėl asmens sveikatos duomenų pateikimo gydymo įstaigoms. Teigia, kad CDMEK išanalizavo visus gautus pareiškėjos sveikatos istorijų įrašus. Iš pateiktos medicininės informacijos nustatyta, jog pareiškėjos sveikatos problemos, susijusios su nugaros skausmais fiksuotos jau 2011 metais, kai pareiškėja niekur nedirbo ir vėliau kartojasi buitinių sąlygų plotmėje (skausmas paūmėjo pakėlus vaiką, skausmai kartojasi jau keletą metų ir t.t.) bei dirbant, o 2019 metais ima dominuoti klubo sąnario ligos ir tik 2020 metais atsiranda mediciniškai dokumentuotos stuburo diskų išvaržos.

Pažymi, kad pareiškėja nugaros skausmais pradėjo skųstis tada, kai nedirbo ir krovinių nekilnojo, vėliau jai diagnozuotos juosmeninės stuburo dalies ligos vystėsi kartu su (duomenys neskelbtini) (negana to, ji yra įvardinta medicininiuose dokumentuose, kaip įgimta), kuri neabejotinai turėjo įtakos (duomenys neskelbtini) vystymuisi, nes (duomenys neskelbtini) ligos turi įtakos viso stuburo biomechanikai. Todėl CDMEK ir konstatavo, kad liga negali būti pripažinta profesine. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje nepatenka į profesinių ligų sąrašą ir negali būti pripažintos profesinėmis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti.

Nurodo, kad CDMEK vertindama pareiškėjos darbo aplinkoje buvusius rizikos veiksnius įvertino ne tik pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, bet kompleksiškai įvertino ir kitus surinktus duomenis bei Išvadoje nurodytų teisės aktų reglamentavimą, nustatant profesines ligas. Teigia, jog CDMEK Išvadoje nustatyta, kad pagal surinktus pareiškėjos medicininius dokumentus, pirmas nusiskundimas (duomenys neskelbtini), medicininiuose dokumentuose fiksuotas (duomenys neskelbtini) Kaip nurodyta 2020 m. vasario 19 d. profesinės ligos priežasčių tyrimo akte pareiškėja laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d. niekur nedirbo. Tokiu būdu, pagrista CDMEK išvada, kad negali būti įrodytas sunkių krovinių kėlimo ir pernešimo darbo aplinkoje faktas, kadangi pareiškėjos darbo aplinkoje 2007 metais ir anksčiau buvę rizikos veiksniai negalėjo įtakoti 2011 m. užfiksuotų sveikatos nusiskundimų, nes viršijamas 2 metų maksimalus latentinis periodas, o 2014 metais ir vėliau darbo aplinkoje buvusių rizikos veiksnių ekspozicija įvyko vėliau nei pareiškėjai pasireiškė pirmieji ligos simptomai.

Teigia, kad nėra ginčo, kad iki darbo UAB „Švaistūnas” pareiškėjos keliami svoriai nesiekė nurodyto ribinio dydžio. Dirbti UAB „Švaistūnas” pareiškėja pradėjo 2017 m. balandžio 19 d. Ministerijos manymu, pareiškėjos teiginiai, jog dirbant UAB „Švaistūnas” jai teko kelti dėžes po 15-20 kg, dėl ko pareiškėjai prasidėjo stiprūs nugaros skausmai prieštarauja CDMEK surinktiems duomenims, kur skausmai juosmens srityje fiksuoti anksčiau nei 2017 m. Kaip nurodyta CDMEK Išvadoje pagal iš sveikatos įstaigų gautus medicininius dokumentus pareiškėjos nusiskundimai juosmens skausmais fiksuoti (duomenys neskelbtini), kelis kartus (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad skausmas juosmenyje kartojasi keli metai.

Akcentuoja, jog pareiškėjos teiginių, kad jai teko kilnoti 15-20 kg sveriančias dėžes, nepatvirtina kiti CDMEK surinkti ir CDMEK išvadoje nurodyti duomenys: darbdavio UAB „Švaistūnas“ 2020 m. vasario 17 d. paaiškinime, nurodoma, kad dėžes pristatydavo krovėjai, pačios darbuotojos dėžių nekilnodavo, keldavo po vieną vištą ir ją išdorodavo. Profesinės rizikos vertinimo kortelėje Nr.1 nurodyta, kad UAB „Švaistūnas“ mėsos gamybos ceche, gamybos darbininko darbo vietoje vienkartinio keliamo krovinio masė – 8-10 kg. Pati pareiškėja pripažįsta, kad į jos darbo funkcijas neįėjo dėžių su atvežtais gaminiais kilnojimas ar iškrovimas, atsižvelgiant į tai pareiškėjos paaiškinimai apie kilnotus svorius vertintini kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl CDMEK 2021 m. sausio 28 d. Išvados pagrįstumo ir teisėtumo.

Nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinis skyrius 2020 m. vasario 19 d. profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu pranešta apie pareiškėjai įtariamą profesinę ligą – (duomenys neskelbtini), sukeltą svorių kėlimo ir nešimo.

Lietuvos sveikatos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikų 2020 m. profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatyta pareiškėjai profesinė liga.

CDMEK skundžiama Išvada nusprendė, kad pareiškėjai įtarta (duomenys neskelbtini), sukela svorių kėlimo pagrįstai nepripažinta profesine liga.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog profesinė liga privalo būti ištirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo išvados ir profesinės ligos patvirtinimas turi būti surašyti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sąrašu.

Įstatymo 44 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad darbuotojas, darbdavys, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sudaroma iš 12 Sveikatos apsaugos ministerijos, darbdavių ir darbuotojų organizacijų ir kitų valstybės įstaigų atstovų. Ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai, turintys galiojančias medicinos praktikos licencijas, suteikiančias teisę verstis medicinos praktika pagal įgytą profesinę kvalifikaciją. Šios komisijos sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų ginčytinų klausimų, susijusių su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro patvirtinti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Darbuotojas, darbdavys, Fondo valdyba ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami su Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimu, gali jį skųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3 punkte įtvirtinta, kad Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais Nuostatais.

Komisijos uždavinys – vertinti profesinių ligų diagnozės nustatymo pagrįstumą ar nepagrįstumą pagal darbuotojo ar darbdavio (-ių), kurio (-ių) įmonėje (-ėse) buvo atliekamas darbuotojo profesinių ligų priežasčių tyrimas, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundus (Nuostatų 7 punktas).

Iš Nuostatų 30 ir 31 punktų matyti, kad sprendimas dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo įforminamas surašant atitinkamą Komisijos išvadą.

Nuostatų 21 punkte numatyta, kad Komisijos posėdyje turi teisę dalyvauti darbuotojas ir (ar) jo atstovas, darbdavys (-iai), kurio (-ių) įmonėje (-ėse) buvo atliktas darbuotojo profesinių ligų priežasčių tyrimas, Fondo valdybos, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovas, taip pat Komisijos pasitelkti ekspertai, specialistai ir kiti suinteresuoti asmenys.

Nuostatų 9 punkte nustatyta, kad Komisija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę gauti iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus (toliau – Valstybinės darbo inspekcijos teritorinis skyrius), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos teritorinio skyriaus (toliau – Fondo valdyba), asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, darbdavių ir kitų institucijų informaciją ir dokumentus, kurių reikia Komisijos funkcijoms vykdyti. Šiame papunktyje minimi subjektai prašomą informaciją ir dokumentus turi pateikti per Komisijos nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų, išskyrus Nuostatų 26 punkte numatytus atvejus;

Pagal Profesinių ligų nustatymo kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087 „Dėl Profesinių ligų nustatymo kriterijų patvirtinimo“ (toliau – Profesinių ligų nustatymo kriterijai), 4.3 papunktį, profesinės ligos diagnozė nustatoma vadovaujantis šiais kriterijais: nustatytas ryšys tarp rizikos veiksnio (-ių) poveikio ir ligos atsiradimo bei vystimosi: rizikos veiksnio (-ių) ekspozicija turi būti prasidėjusi anksčiau nei pasireiškė pirmieji ligos simptomai, požymiai (netaikoma išimtinais alerginių ligų atvejais, tokiais kaip bronchinė astma); minimalus rizikos veiksnio (-ių) ekspozicijos intensyvumas ir trukmė, minimalus indukcijos periodas, maksimalus latentinis periodas (išskyrus Kriterijų 4.5 papunktyje nurodytą atvejį).

Nustatant profesines ligas, įtrauktas į Profesinių ligų sąrašą, bet neįtrauktas į Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos vadovą, turi būti taikomi tokie maksimalūs latentiniai periodai: nustatant kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies diskų ligas, sukeltas ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir nešimo, – iki 2 metų (Profesinių ligų nustatymo kriterijų 4.5.2. papunktis).

Remiantis Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/A1-210 „Dėl Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų patvirtinimo“, 1 priedu, ergonominio veiksnio – vienkartinio rankomis keliamo krovinio masė, kai krovinys nuolat pernešamas per pamainą ar dirbant kitą darbą, nustatyta ribinė vertė moterims yra 10 kg.

Nagrinėjamu atveju, vykdydama teisės aktuose nurodytas funkcijas, CDMEK, gavusi pareiškėjos nesutikimą su profesinės ligos diagnozės nenustatymu, turėjo atlikti kompleksinę dokumentų analizę ir nustatyti, ar profesinės ligos diagnozė pareiškėjai nenustatyta pagrįstai bei surašyti atitinkamą išvadą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog CDMEK, vadovaudamasi Nuostatų 9.1 ir 26 punktais, kreipėsi į Valstybines ligonių kasas prie Sveikatos apsaugos ministerijos, prašydama pateikti visą turimą informaciją apie pareiškėjos gydymosi istoriją bei visas gydymo įstaigas, kuriose ji lankėsi ir jai buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Valstybinių ligonių kasų prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 1EK(13.1)-255 CDMEK pateikta informacija, kokiose gydymo įstaigose pareiškėjai buvo teiktos sveikatos priežiūros paslaugos per paskutinius penkerius metus. CDMEK 2020 m. spalio 12 d. raštu Nr. 3EK (13.2)-621 įpareigojo, jog visos gydymo įstaigos, kuriose pareiškėjai buvo teiktos sveikatos priežiūros paslaugos, t. y. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, VšĮ Kauno miesto poliklinika, UAB „Affidea Lietuva“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė, VšĮ Kauno miesto poliklinika, UAB „Patologijos diagnostika“ pateiktų turimą informaciją apie pareiškėjos sveikatą – pilnas patvirtintas asmens sveikatos istorijų kopijas, kitų atliktų diagnostinių tyrimų medžiagą. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos skundo argumentas, jog CDMEK nepasinaudojo teise gauti reikiamą informaciją iš Valstybinės darbo inspekcijos, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, darbdavių ir kt.

Iš Išvados turinio matyti, jog CDMEK nagrinėdama ar pagrįstai pareiškėjai nenustatyta profesinės ligos diagnozė išanalizavo visus gautus pareiškėjos sveikatos istorijos įrašus, pareiškėjos darbo aprašymą, UAB „Švaistūnas“ 2020 m. vasario 17 d. atsakymą Valstybinei darbo inspekcijai ir profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 1 (2010 m. lapkričio 9 d.).

Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, VšĮ Kauno miesto poliklinikos, UAB „Affidea Lietuva“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės, VšĮ Kauno miesto poliklinikos, UAB „Patologijos diagnostika“ pateiktų medicininių dokumentų CDMEK nustatė, kad pareiškėjos nusiskundimai (duomenys neskelbtini) fiksuoti (duomenys neskelbtini), kai pareiškėja niekur nedirbo, (duomenys neskelbtini), kelis kartus (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad skausmas (duomenys neskelbtini) kartojasi keleri metai (VšĮ Kauno miesto poliklinikos asmens sveikatos istorija Nr. (duomenys neskelbtini)). 2019 m. ima dominuoti (duomenys neskelbtini) ligos ir (duomenys neskelbtini)medicininiuose dokumentuose nurodyta mediciniškai dokumentuota (duomenys neskelbtini) (VšĮ Kauno miesto poliklinikos asmens sveikatos istorija Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, pareiškėja nugaros skausmais pradėjo skųstis tada, kai nedirbo UAB „Švaistūnas“ ir krovinių nekilnojo. Kaip jau buvo minėta aukščiau, pagal Profesinių ligų nustatymo kriterijų 4.3 papunktį, rizikos veiksnio (-ių) ekspozicija turi būti prasidėjusi anksčiau nei pasireiškė pirmieji ligos simptomai, požymiai. Nagrinėjamu atveju rizikos veiksnio ekspozicija prasidėjo vėliau nei pasireiškė pirmieji pareiškėjos ligos simptomai. Be to, CDMEK Išvadoje nustatė, pareiškėja serga gretutine patalogija – (duomenys neskelbtini), kuri gali turėti įtakos (duomenys neskelbtini) atsirasti. Taigi, teismo vertinimu, CDMEK atliko išsamią pareiškėjos medicininių dokumentų analizę.

CDMEK taip pat analizavo UAB „Švaistūnas“ 2020 m. vasario 17 d. atsakymą Valstybinei darbo inspekcijai, kuriame buvo nurodyta, kad pagrindiniai gamybos darbininkės darbo procesai tai vištienos išpjaustymas, kurią į darbo vietą pristato krovėjas dėžėmis ant vežimėlių. Gamybos darbininkei dėžių kilnoti nereikia, pagrindinė jos funkcija pasiimti vištą, kuri sveria apie 2 kg iš dėžės ir pasidėjus ant darbastalio ją išpjaustyti bei išrūšiuoti dalimis. CDMEK vertino ir profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 1 (2010 m. lapkričio 9 d.), kurioje nurodyta vienkartinio rankomis keliamo krovinio masė - 8-10 kg. Kaip jau buvo minėta aukščiau remiantis Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų 1 priedu, ergonominio veiksnio – vienkartinio rankomis keliamo krovinio masė, kai krovinys nuolat pernešamas per pamainą ar dirbant kitą darbą, nustatyta ribinė vertė moterims yra 10 kg. Taigi, teismas daro išvadą, jog net jeigu pareiškėja darbo UAB „Švaistūnas“ metu ir kėlė 8-10 kg dėžes (toks svoris nurodytas profesinės rizikos nustatymo kortelėje Nr. 1), tačiau šis svoris nesiekia nurodyto ribinio dydžio. Nors pareiškėja skunde nurodo, kad profesinės rizikos nustatymo kortelėje Nr. 1 esanti informacija neatitinka neatitinka šiuo metu esančios padėties įmonėje, jai tekdavo kilnoti 15-20 kg sveriančias dėžes, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytus teiginius. Teismo įsitikinimu, darbdavio pateiktos nuotraukos su sudėtomis dėžėmis ir ant jų užrašytas svoriais negali būti vertinamas kaip krovinio kėlimo įrodymas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog CDMEK padarė pagrįstą Išvadą, jog negalima įrodyti tiesioginiio ryšio tarp darbinėje aplinkoje buvusio krovinių kėlimo veiksnio poveikio ir pareiškėjos sveikatos būklės bei stuburo patalogijos.

Dėl pareiškėjos skundo argumento, jog Išvadoje nevertinami panašūs susirgimai įmonėje ar analogiškose darbo vietose, teismas pažymi, jog CDMEK sudėtis yra patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 6 d. Nr. V-180 įsakymu ir joje viena iš CDMEK narų yra Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė (akto redakcija galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki 2021 m. birželio 12 d.), kuri referuoja CDMEK apie daugybinius profesinių ligų atvejus įmonėse. Nagrinėjamu atveju CDMEK nevertino panašių susirgimų įmonėje ar analogiškose darbo vietose, nes nebuvo informacijos apie tai, jog tokie susirgimai apskritai būtų. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė CDMEK taip pat nereferavo apie tokius susirgimus.

Sutiktina su pareiškėjos skundo argumentu, kad pagal Nuostatų 21 punktą CDMEK posėdyje turi teisę dalyvauti darbuotojas, tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2021 m. sausio 19 d. pranešimu pareiškėjai buvo pranešta, kad jos byla bus nagrinėjama 2021 m. sausio 28 d. posėdyje nuotoliniu būdu ir pareiškėjai pasiūlyta galimybė prisijungti į teismo posėdį, tačiau šia jai suteikta teise pati pareiškėja nepasinaudojo,

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijama CDMEK Išvada priimta tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, yra pagrįsta bei teisėta, todėl jos naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Teismas taip pat nenustatė kitų ginčijamos Išvados panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje, todėl pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti CDMEK Išvadą atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.