- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-15
- Bylos Nr.
- e1-95-876/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38672-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- D. B.
- Nukentėjusysis
- M. G.
- Kategorijos
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį – 5 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2017 m. lapkričio 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,
kaltinamas pagal 284 straipsnį, BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B. 2019 m. rugsėjo 8 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl chuliganiškų paskatų, be jokios dingsties, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia vieną kartą kumščiu smogė M. G. į dešinę galvos pusę, taip padarydamas jam muštinę žaizdą dešiniame užausyje ir tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą. Šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šioje D. B. padarytoje veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje.
Be to, D. B. 2020 m. liepos 11 d., apie 21.22 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholiu matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0269, patikros sertifikato Nr. 1180414, jam buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas, privataus gyvenamojo namo kieme, vairavo jam priklausantį automobilį „Ford KA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Šioje D. B. padarytoje veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2019 m. rugsėjo 8 d. įvykių tiksliai nebeatsimena, bet prisipažįsta, jog sudavė nukentėjusiajam M. G. vieną ar du kartus. Tuo metu buvo išgėręs, jeigu būtų buvęs blaivus, nebūtų vėlęsis į konfliktą. Nurodė, jog apskritai alkoholį vartoja nedažnai, o jei ir išgeria, tai agresija taip pat kyla nedažnai. Priklausomybės dėl alkoholinių gėrimų vartojimo neturi. Dėl 2020 m. liepos 11 d. įvykio nurodė, kad būdamas neblaivus, sugalvojo pasivažinėti kieme, kadangi dėl savo neblaivumo negalėjo važinėtis gatvėje. Pilnai supranta, jog buvo neblaivus, dėl ko išvis negalėjo sėsti už vairo, o pasivažinėti galėjo ir būdamas blaivus. Nurodė, jog anksčiau jau buvo teistas už tokį patį nusikaltimą, kurio pasekmės buvo didesnės, tačiau teistumas padarė įtaką, daugiau taip nebesielgė. Teisė vairuoti transporto priemones praeityje buvo atimta 2 metams, o vėliau ir 4 metams, tačiau, kai vairavo automobilį kieme neblaivus, jau buvo suėjęs teisių atėmimo terminas. Parodė, kad teisės vairuoti jis išvis neturėjo, visus nusikaltimus padarė neturėdamas teisių.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis parodė, kad 2019 m. rugsėjo 8 d. kartu su R. G., jo namuose, vartojo alkoholį. Vėliau vakare susiruošęs eiti namo, pamatė, kad jo brolis M. G. pjauna žolę. Praeinant pro jį, M. G. kažką pasakė, ką tiksliai pasakė nepamena, bet žino, kad jo pasakymas jam nepatiko. Tuomet priėjęs prie M. G. vieną kartą kumščiu smogė jam į galvą. Po smūgio M. G. trenkė atgal. Supranta, kad taip jis padarė besigindamas, kadangi tuo metu D. B. buvo piktas ir nusiteikęs agresyviai. Kaip sugalvojo eiti atgal pas R. G. į kiemą, nelabai pamena. Kartu su juo ėjo ir D. B. sūnus. Priėjus prie M. G., jis vis dar kieme pjovė žolę, o D. B. jį pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais. Jiems sukonfliktavus, abu pradėjo vienas kitą stumdyti. Kuris pirmas pradėjo stumdyti, neatsimena. Susistumdę jie abu parvirto, tačiau vienas kitam smūgių daugiau nesudavė. Po to kai parvirto, D. B. atsistojo ir nuėjo namo. D. B. sūnus nuo jų abiejų laikėsi atokiau, todėl ne kažką galėjo matyti. Einant namo, pamatė, kad ant žemės mėtėsi M. G. telefonas, kurį D. B. paėmė su tikslu jį grąžinti sekančią dieną M. G. broliui. Sekančią dieną, kai D. B. išsiblaivė, suprato savo blogą poelgį, todėl vėliau jis M. G. atsiprašė ir abu susitaikė (1 t., b. l. 136–138).
Teismo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu duotus kaltinamojo parodymus, D. B. papildomai parodė, jog 2019 m. rugsėjo 8 d. kartu su R. G., jo namuose, vartojo alkoholį. Vėliau vakare susiruošęs eiti namo, pamatė, kad jo brolis M. G. pjauna žolę. Praeinant pro jį, M. G. kažką pasakė, ką tiksliai pasakė nepamena, bet žino, kad jo pasakymas jam nepatiko. Tuomet priėjęs prie M. G. vieną kartą kumščiu smogė jam į galvą. Po smūgio M. G. trenkė atgal. Supranta, kad taip jis padarė besigindamas, kadangi tuo metu D. B. buvo piktas ir nusiteikęs agresyviai. Grįžęs namo nusprendė, kad reikia grįžti atgal pas M. G. į namus bei išsiaiškinti nesutarimus. D. B. savo sūnaus eiti kartu nesikvietė, jis pats ėjo kartu su juo. D. B. beeinant pasiėmė prožektorių su elektrošoku, kuris neveikia, tačiau pagalvojo, kad taip galėtų pagąsdinti M. G. Priėjus prie M. G., pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais. Vėliau, M. G. sugriebus D. B. už rankos, abu parvirto ir toliau grūmėsi gulėdami. Po susistumdymo, D. B. su sūnumi išėjo namo. Apie M. G. telefoną D. B. nieko nežino, kadangi jo neėmė. Po šio įvykio M. G. su D. B. susitaikė (1 t., b. l. 144–146).
Pagarsinus parodymus D. B. patvirtino, kad parodymai yra teisingi.
Nukentėjusysis M. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad tiksliai įvykio detalių neatsimena, kadangi tai buvo seniai, tačiau pamena, jog buvo įvykęs nedidelis konfliktas, kadangi jį užpuolė D. B.. Pro šalį ėjo moteris, kuri matė kaip viskas įvyko. Parodė, kad jokių pretenzijų D. B. jis neturi, viską atleidžia, pats nenukentėjo. Nors muštynių metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y., muštinė žaizda už dešinės ausies, tačiau jis dėl to nei civilinio ieškinio, nei pretenzijų nereiškia.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis parodė, kad 2019 m. rugsėjo 8 d., apie 18 val., buvo tėvų namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo pasiėmęs žoliapjovę ir pradėjęs pjauti žolę. Matė kaip kieme jo brolis R. G. kartu su D. B. tvarkė automobilį. Abu jie buvo neblaivūs, dėl ko M. G. motina D. B. išvijo iš namų. D. B., išėjęs į gatvę, M. G. motiną išvadino necenzūriniais žodžiais, nes ši jį išvijo iš namų. M. G. pasakė, kad motina gerai pasielgė taip padarydama. Šie žodžiai jam nepatiko, todėl priėjęs D. B. su kumščiu sudavė M. G. į galvos dešinę pusę, prie pat ausies. M. G. taip pat sudavė atgal ranka į galvą ne mažiau nei du kartus, todėl jis atsitraukė ir išėjo link savo namų. Toliau bepjaunant žolę, M. G. vėl pamatė, kad ateina D. B. su savo nepilnamečiu sūnumi. Matė, kad D. B. rankoje turėjo prožektorių, kuriame buvo įmontuotas elektrošokas, kadangi iš jo sklido kibirkštys. Kai D. B. priėjo arčiau, M. G. paėmė jam už rankos ir, kai abudu parvirto ant keliuko, M. G. elektrošoką numetė į kitą gatvės pusę. Tuo metu vienas kitą vadino keiksmažodžiais, įsikibo į atlapus ir apsistumdė. Kai abu apsistumdė, M. G. matė, kad pro šalį ėjo kaimynė, kuri gyvena netoli ir galėjo viską matyti. Tuomet D. B. pagrasino, kad atvažiuos jo broliai ir M. G. bus negerai. Po tų žodžių jis su sūnumi išėjo namo. Po visko, M. G. apsižiūrėjo, kad kišenėje nebėra telefono, nors prieš eidamas pjauti žolę, tikrai jį turėjo. Įtarė, kad telefonas neaiškiomis aplinkybėmis galėjo dingti konflikto metu. Ligoninėje M. G. diagnozavo galvos žaizdą. Tikslios dingusio telefono vertės nežino, todėl nežino ir konkrečios patirtos turtinės žalos. Kadangi konfliktas įvyko gatvėje, neatmeta galimybės, kad įvykį galėjo matyti ir kiti kaimynystėje gyvenantys asmenys (1 t., b. l. 18–23).
Teismo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu duotus nukentėjusiojo parodymus, M. G. parodė, jog kai įvyko konfliktas, jo nematė nei jo motina, nei brolis. Visą šį konfliktą matė tik M. G. kaimynė. Po šio įvykio sekančią dieną atsirado dingęs telefonas, kurio po konflikto M. G. nerado. Nurodė, jog po įvykio niekur nesigydė, o po to, kai susiuvo žaizdą, jokio skausmo nejautė, todėl vykti pas teismo medicinos ekspertą atsisakė. Kitą dieną D. B. atsiprašė M. G. ir jie abu susitaikė. Civilinio ieškinio nereiškia ir prašo bylą nutraukti (1 t., b. l. 25–26).
Pagarsinus parodymus M. G. patvirtino, kad parodymai yra teisingi.
Teismo posėdžio metu pagarsinta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G 369/2019 (10), kurioje nurodyta, kad M. G. nustatyta muštinė žaizda kairiame užausyje. Sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu, pvz., ranka, koja ir pan. Sužalojimas padarytas vieno smūgio galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. M. G. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 65).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. B. kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK Šakių r. PK) pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl BK 284 straipsnyje nurodytos veikos, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 8 d., apie 19 val., M. G. viešoje vietoje užsipuolė neblaivus pažįstamas asmuo (1 t., b. l. 10–12);
- Marijampolės AVPK Šakių r. PK pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, kuriame nurodyta, kad 2020 m. liepos 11 d. kieme neblaivus vairuotojas, kuriam buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas, atsitrenkė į namo sieną bei norėjo išvažiuoti į gatvę, tačiau po to atsitrenkė į elektros stulpą (1 t., b. l. 13–15);
- įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis prie jo, kuriose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 28–32);
- nutarimu M. G. pripažinti nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 38–39);
- nutarimu Kauno teritorinę ligonių kasą (toliau – Kauno TLK) pripažinti civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 45);
- Kauno TLK pareikšto civilinio ieškinio 53,74 Eur sumai sumokėjimo įrodymu (1 t., b. l. 47);
- asmens apžiūros protokolu ir priedais prie jo, kuriuose užfiksuota, kad apžiūrint M. G., prie dešinės ausies matosi pridėtas baltos spalvos bintas, o ausies kraštas paraudonavęs. Taip pat dešinėje kaklo pusėje matomi nežymūs raudonos spalvos apibraižymai. Kitų smurtinių žymių ant vizualiai matomų kūno vietų nematyti (1 t., b. l. 55–59);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada, Nr. G 369/2019 (10), kuri buvo pagarsinta teismo posėdžio metu (1t., b. l. 65);
- tarnybiniu pranešimu dėl klaidos specialisto išvadoje, kuriame nurodyta, kad M. G. sužalojimas padarytas dešiniame užausyje, nors specialisto išvadoje, dėl apsirikimo klaidos, nurodyta, kad sužalojimas padarytas kairiame užausyje (1 t., b. l. 66);
- 2020 m. liepos 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame fiksuojama, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Prie įvažiavimo, sodybos teritorijoje, matomas automobilis „Ford KA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekis yra apgadintas, t. y., sulankstytas kapotas, apgadintas priekinis bamperis, išlūžęs priekinis kairės pusės ratas. Prie automobilio priekio matomas elektros stulpas. Nuo automobilio galinės dalies ant pievos matomos paliktos ratų provėžos, kurios veda link namo Nr. 12 sienos. Toliau matomos ant pievos paliktos automobilio padangų žymės. Prie namo Nr. 12, matomas sulaužytas stalas, kuris yra skersai atremtas į namo sieną (1 t., b. l. 73–84);
- sprendimu D. B. nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo bei neleisti vairuoti transporto priemones (1 t., b. l. 89);
- neblaivumo nustatymo aktu, kuriame fiksuojama, jog 2020 m. liepos 11 d., 18.50 val., D. B. alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0269, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus pirmąjį patikrinimą, nustatytas 2,03 promilių girtumas, o 19.10 val. atlikus antrąjį patikrinimą, nustatytas 2,34 promilių girtumas. D. B. su tikrinimo rezultatais sutiko (1 t., b. l. 86);
- reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu, kuriame fiksuojama, kad D. B. pateikė automobilį „Ford KA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (1 t., b. l. 92–93);
- 2019 m. spalio 11 d. M. G. prašymu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-38672-19, kurioje jis pripažintas nukentėjusiuoju, kadangi su susitaikė su D. B. (1 t., b. l. 152);
- 2019 m. spalio 11 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolu (1 t., b. l. 154–155);
- 2019 m. spalio 28 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius (1 t., b. l. 156–159);
- 2020 m. liepos 13 d. pranešimu D. B. dėl įtarimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 180–181);
- pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t., b. l. 2–5).
Pagal BK 284 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, <…> būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, <…>.
Išklausius teisme kaltinamojo bei nukentėjusiojo duotus parodymus, specialisto išvadą, įvertinus byloje esančią surinktą medžiagą, teismas sprendžia, jog kaltinamasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku bei vietoje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, privataus gyvenamojo namo kieme, vairavo jam priklausantį automobilį, kai jam buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas. Be to, D. B. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia vieną kartą kumščiu smogė M. G. į dešinę galvos pusę, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą.
Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skiriant bausmę kaltinamajam D. B., būtina atsižvelgti į tai, kad jis įvykdė tyčines nusikalstamas veikas – du nesunkius nusikaltimus. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų stadiją – nusikaltimai baigti, į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai, kas parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimai padaryti dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, į kaltinamojo asmenybę – nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis, teistas, baustas, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog D. B. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė, o už BK 284 straipsnyje padarytą nusikaltimą skirtina 60 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginus vienai arešto dienai (1:1) bei BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės sudedamos iš dalies, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir skirtina galutinė 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
BK 75 straipsnyje nurodoma, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos duomenų matyti, jog D. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo bei su juo susitaikė, atlygino padarytą žalą (b. l. 47, 156–159). Šios aplinkybės leidžia teismui manyti, kad kaltinamasis suprato savo neatsakingo elgesio pasekmes ir ateityje nusikaltimų nedarys, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės, todėl tikslinga D. B. paskirtą bausmę atidėti 3 metų laikotarpiui. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei neišvykti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslais.
Pažymėtina, kad nors D. B. nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė netrukdo jo atžvilgiu taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones) 3 metų laikotarpiui. Įvertinus D. B. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas 3 metų laikotarpiui nepažeis teisingumo principo bei yra tinkama priemonė ne tik nubausti, bet ir sulaikyti D. B. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas taikomas, kai kaltininkui ar kitiems asmenims priklausantis turtas įstatymo nurodytais aspektais buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką. Turto konfiskavimas yra būtina priemonė siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus, o šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltinamajam vairuojant transporto priemonę – automobilį „Ford KA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nurodė, kad minėta transporto priemonė pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso jam (1 t., b. l. 94–98). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad faktinis automobilio „Ford KA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra kaltinamasis D. B., todėl kaltinamojo vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką ir šiuo atveju taikytinas minėtos transporto priemonės konfiskavimas.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. B. laikinai sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė paskirta nebuvo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- transporto priemonė – automobilis „Ford KA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas individualios įmonės „Jomamotors“ aikštelėje, adresu Tauragės m., Paberžių g. 7, bei automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir perduotini valstybės nuosavybėn;
- transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (originalą) palikti saugoti prie ikiteisminio tyrimo bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir BPK 302–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
D. B., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes sudėti iš dalies, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trijų) metų laikotarpiui, įpareigojant D. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei neišvykti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslais.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, transporto priemonę – automobilį „Ford KA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai priklausantį D. B. bei automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonės 2020 m. birželio 25 d. pirkimo – pardavimo sutartį (originalą) palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.