- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-18
- Bylos Nr.
- 2A-226-345/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pran.), Danutė Kutrienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- N. P.
- Advokatai
- Jonas Korsakas
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. gegužės 17 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui BĮ (duomenys neskelbtini)dėl įsakymo panaikinimo, darbo sutarties pakeitimo pripažinimo negaliojančiu bei darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. P. kreipėsi į teismą su ir patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) direktorės 2009-06-04 įsakymą Nr. P-167 dėl drausminės nuobaudos ir 2009-06-29 Darbo ginčų komisijos sprendimą; 2) pripažinti 2005-11-02 Darbo sutarties Nr. 65-1 3 punkto pakeitimą nuo 2009-01-01 negaliojančiu; 3) priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini)ieškovės naudai 1024 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 135,07 Lt delspinigių, iš viso – 1159,07 Lt bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Nurodė, kad atsakovo 2009-05-28 tarnybiniu pranešimu ieškovė buvo įpareigota iki 2009-05-29 15.00 val. pateikti pasiaiškinimą dėl įtariamo darbo drausmės pažeidimo, nes buvo įtariama, jog dėl jos kaltės neteisėtai ir nepagrįstai, nesivadovaujant Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo (toliau – įstatymo) nuostatomis, I. N. buvo paskirta ir išmokėta socialinė pašalpa (1890 Lt), taip pat, kad ieškovė nevykdė savo tiesioginių pareigų arba blogai jas vykdė: du kartus nepatikrino ar neatsakingai patikrino pašalpos gavėjos I. N. bylą ir patvirtino sprendimus, neužfiksavusi, kad byloje trūksta duomenų, įrodančių pareiškėjos teisę į socialinę pašalpą (įstatymo 7 str. 1 d. 6 p.) ir tuo pažeidė darbo drausmę (DK 228 str.), o taip pat (duomenys neskelbtini)skyriaus vyresniojo (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 14.1 ir 14.2 p. bei Darbo tvarkos reglamento IX skyriaus 91.2-4, 7, 10, 94 bei 97 p. reikalavimus. Pažymėjo, kad 2009-05-29 paaiškinime į direktorės tarnybinį pranešimą nurodė, jog patvirtino sprendimus I. N. byloje, todėl pažymėjo, kad nurodytą bylą buvo gavusi, o joje buvo visi reikalingi įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujami dokumentai, dėl ko, pasak ieškovės, pareigas vykdė tinkamai, abu kartus atsakingai patikrino pašalpos gavėjos I. N. bylą. Todėl darbo drausmės pažeidimo nepadarė. Tačiau atsakovas, neatsižvelgęs į ieškovės paaiškinimus, 2009-06-04 įsakymu skyrė jai drausminę nuobaudą – papeikimą. Nurodytą įsakymą ieškovė apskundė Darbo ginčų komisijai, kuri 2009-06-29 sprendimu įsakymą paliko galioti. Ieškovės manymu, tiek 2009-06-04 įsakymas, tiek 2009-06-29 darbo ginčų komisijos sprendimas yra nepagrįsti, neteisėti, todėl turi būti panaikinti. Pažymėjo, kad pašalpos gavėjos I. N. byla iš Centro archyvo yra dingusi, o vietoj jos buvo suformuota nauja byla. Todėl nėra galimybės nustatyti, kad byloje trūko dokumentų, o būtent: slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikio pažymos. Nesant I. N. bylos originalo, teigti, jog ji tikrino jos bylą, nėra pagrindo. Taip pat ieškovė prašė pripažinti 2005-11-02 Darbo sutarties Nr. 65-1 pakeitimą negaliojančiu. Nurodė, kad paskutinis darbo sutarties pakeitimas yra be datos ir buvo pateiktas pasirašyti tik 2008-09-08, o pakeitimas padarytas nuo 2009-01-01. Pažymėjo, kad pakeitimas buvo pateiktas pasirašyti tik po ieškinio pareiškimo teisme. Atkreipė dėmesį į tai, kad darbo sutarties pakeitimu buvo keičiamos darbo apmokėjimo sąlygos (darbo užmokesčio dydis), nebemokant numatyto 50 proc. priedo. Toks darbo sutarties pakeitimas turi būti pripažintas negaliojančiu, nes atsakovas pažeidė DK 203 str. – pranešti prieš vieną mėnesį apie numatomą darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą. Nurodyto pranešimo ieškovė negavo. Kadangi atsakovas pagal 2005-11-02 Darbo sutarties pakeitimą nuo 2009-01-01 nemokėjo ieškovei 50 proc. priedo, prašo teismo priteisti 1024 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, taip pat 135,07 Lt dydžio delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2010 gegužės 17 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį atmetė. Nurodė, kad ištyrus ir įvertinus byloje esančius duomenis matyti, jog slaugos pažyma pateikta nebuvo, nors sprendimas skirti socialinę pašalpą I. N. buvo priimtas ir patvirtintas. Vadinasi, ieškovė, būdama duomenų tikrinimo darbo grupės darbuotoja neatliko savo tiesioginių pareigų – neatsakingai patikrino I. N. bylą ir patvirtino sprendimus, neužfiksavusi, kad byloje trūksta dokumentų, įrodančių pareiškėjos I. N. teisę į socialinę pašalpą. Tai patvirtina I. N. byla, kuri dingo, tačiau buvo atkurta pagal IS „Parama“ duomenis bei I. N. paaiškinimus. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad I. N. neatitiko sąlygų, kurioms esant ji turėtų teisę į socialinę piniginę paramą. Tačiau, ieškovei, patikrinus bylą ir priėmus sprendimą skirti socialinę paramą I. N., buvo pažeisti ne tik teisės aktų reikalavimai, bet padaryta ir 1890 Lt dydžio materialinė žala valstybės biudžetui. Ieškovė pažeidė savo pareigines instrukcijas bei Darbo Kodekse įtvirtintas pareigas, todėl 2009-06-04 įsakymu drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta pagrįstai, taipogi, nėra pagrindo naikinti 2009-06-29 Darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo 2009-06-04 įsakymas buvo paliktas galioti. Taip pat padarė išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atliko ieškovės darbo sutarties pakeitimą nuo 2009-01-01, vadovaudamasis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-01-20 įsakymu Nr. A1-22 „Dėl socialinį darbą dirbančiųjų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Iš byloje esančios 2005-11-02 Darbo sutarties Nr. 65-1 matyti, jog darbo sutarties pakeitimas, o būtent jos 3 punktas, kuriuo nustatyta, kad nuo 2009-01-01 bus mokamas tik 10,8 koeficiento bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinis atlyginimas, yra patvirtintas ieškovės parašu. Tokiu būdu, darytina išvada, kad darbo sutarties pakeitimas atitiko DK 120 str. 3 d. reikalavimus. Ta aplinkybė, jog ieškovė šį pakeitimą įformino tik 2009-09-07, nesudaro pagrindo pripažinti jį negaliojančiu. Juolab, kad šios aplinkybės, t.y.: kodėl darbo sutarties pakeitimai buvo įforminti vėliau, buvo išsiaiškintos teismo posėdyje. Be to, darbo sutarties pakeitimas buvo įformintas, kaip to reikalauja DK 120 str. 4 d.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-628-845/2010 ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodo, kad 1) pirmosios instancijos teismas vertino ne visus byloje surinktus įrodymus, neteisingai aiškino ir netinkamai taikė įstatymus, o teismo išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų. Ieškovės ir liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovė atsiminti konkrečią bylą, o juo labiau kokie konkrečioje, šiuo atveju I. N. byloje, buvo ar nebuvo dokumentai negalėjo. 2) teismas netyrė išrašų, kuriuos I. N. buvo pateikusi iš Raudonojo Kryžiaus ligoninės ir Santariškių ligoninės. VšĮ Centro poliklinikos Naujamiesčio filialo rašte nurodoma, kad pacientė V. N. yra stebima VUOJ, tačiau teismas netyrė šios aplinkybės. Be to, I. N. teisme patvirtino, kad atnešė iš ligoninės pažymą, jog močiutei reikalinga priežiūra. Teismas nevertino ir I. N. parodymų duotų ikiteisminiame tyrime, kur ji nurodo, jog gaudama pašalpą, manė, kad ją gauna teisėtai, nes pateikė visus dokumentus bei pažymas iš ligoninės. 3) teismas nevertino liudytojos B. S. parodymų, kur ji patvirtina, kad matosi, kai prieš ją kas nors sistemoje įveda duomenis, o jeigu iš Suvedimo grupės kas nors įvedė kokius duomenis, programoje iššoka ir jo pavardė, o su savo slaptažodžiu matai, ką darė visos grupės, kas visiškai paneigia liudytojo UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus V. S. parodymus. Iš Parama" matyti, kad duomenis apie I. N. 2008-11-26 įvedė ir koregavo K. L., o patvirtino ieškovė 2008-11-26, tačiau teismas neatsižvelgia į tai, kad 2009-01-29 buvo atliktas Administratoriaus koregavimas 07:11 val.. Tai patvirtina liudytojo V. S. parodymus, kad jeigu situaciją su M. R. galima sumodeliuoti, tai šioje sistemoje galima sumodeliuoti ką tik nori, juolab, kad tokią techninę galimybę teisme 2010-03-10 patvirtino ir atsakovo vyriausiasis kompiuterinės technikos specialistas, liudytojas T. B. bei nurodė, jog kai yra koregavimas nurodant Administratorius, tai kalba eina apie pačios sistemos administratorių iš UAB „(duomenys neskelbtini)". 4) teismas vertindamas liudytojos M. T. parodymus, neatsižvelgė, kad ji dirba kitame skyriuje, o ten visai kita darbo specifika, dirba skirtingose patalpose. M. T. Darbo ginčų komisijoje 2009-06-29 pasiūlė naikinti N. P. skirtą drausminę nuobaudą ir tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) nėra tinkamos bylų archyvavimo tvarkos ir nėra aišku, kokiu būdu dingo I. N. byla. 5) teismas nevertino liudytojų parodymų, kad visą dieną kompiuteriai būna įjungti išėjus iš kabineto, bet kas galijais pasinaudoti, todėl duomenys nėra apsaugoti. 6) teismas neatsižvelgė į K. L. parodymus teisme, kad keturi tarnybiniai paaiškinimai neatitinka tikrovės, nes rašė tą, ką liepė rašyti direktorė. 7) tai, kad informacinės sistemos „Parama" duomenys yra nepatikimi, neginčijamai patvirtina M. R. 2009-10-15 Prašymas - Paraiška piniginei socialinei paramai gauti. 8) teismas daro išvadą, kad ieškovė apie darbo sutarties pakeitimą turėjo sužinoti iš centro tinklalapio, kas pripažintina nepagrįstu ir atmestina, nes DK 203 str.. imperaiyviai numatyta, jog kai nustatomos naujos darbo apmokėjimo sąlygos, darbdavys turi raštu pranešti darbuotojui ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų įsigaliojimo. Teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad darbo sutarties pakeitimas be datos. Netaikytinos DK 120 str. 3 d. nuostatos, kadangi ji numato konkretų teisės aktų sąrašą, t.y. įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir kolektyvinę sutartį, todėl šią normą aiškinti plečiamai ir ją taikyti ministro įsakymams nėra jokio pagrindo, nes tai negalioja, o keičiant darbo sutartį netaikant DK 203 str. imperatyvo, pripažintina, kad tuo buvo pažeistos ieškovės teisės, dėl ko toks pakeitimas teismo pripažintinas neteisėtu ir naikintinas. Darbo sutartis buvo keičiama vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008-12-04 įsakymu Nr, A l-401 ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-01-20 įsakymu Nr. Al-22, nuo 2009-01-01, t.y. pritaikomas dar negaliojantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas, tačiau teismas tai pateisino. DK 127 str. 4 d. numato, kad darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos. Ieškovė savo parašą dėl darbo sutarties pakeitimo atšaukė sekančią dieną, todėl argumentuojant, jog net nutraukiant darbo sutartį darbuotojui leidžiama apsigalvoti, teismo buvo prašoma Mutatis mutandis taikyti DK 127 str. d., ir pripažinti, kad šis pakeitimas ieškovės yra nepasirašytas. Ieškovės prašymą kreiptis į prokuratūrą dėl galimai Sjankauskaitės nuskalstamų veikų teismas atmetė, tačiau kad tokie teismo vertinimai yra klaidingi, patvirtino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, kuris 2009-06-11 galutine ir neskundžiamą nutartimi išnagrinėjęs skundą Nr. IS-369-86-2010 nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad pačios direktorės S. J. veiksmuose yra nusikalstamų veikų požymių ir nutarė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 228 str. l d.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad su skunde nurodytais motyvais ir prašo Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d.). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė dirba pas atsakovą Vilniaus miesto socialinės paramos centre nuo 1993-01-07, o nuo 2005-11-02 (duomenys neskelbtini)vyresniosios socialinių išmokų specialistės pareigose. 2009-06-04 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu ieškovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad netinkamai vykdė pareigas – t.y. du kartus nepatikrino ar neatsakingai patikrino pašalpos gavėjos I. N. bylą ir patvirtino sprendimus skirti socialinę pašalpą, neužfiksavusi, kad byloje trūksta dokumentų, įrodančių pareiškėjos teisę į socialinę pašalpą (LR Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įst. 7 str. 1 d.), ir tuo pažeidė darbo drausmę – DK 228 str., (duomenys neskelbtini) vyresniojo socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo 14.1 p. ir 14.2 p., (duomenys neskelbtini) darbo tvarkos reglamento 91.2.; 91.3; 91.4; 91.7; 91.10; 94 ir 97 punktus, ko pasekoje neteisėtai ir nepagrįstai I. N. buvo skirta bei išmokėta socialinė pašalpa ir tuo valstybės biudžetui padaryta materialinė žala. 2009-06-23 ieškovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisiją su prašymu dėl nuobaudos panaikinimo. Prašyme patvirtino, kad I. N. bylą buvo gavusi ir joje buvo visi socialinei pašalpai išmokėti reikalingi įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujami dokumentai, dėl ko savo pareigas atliko tinkamai ir abu kartus atsakingai patikrino pašalpos gavėjos I. N. bylą. Todėl, patvirtindama sprendimus, nepažeidė teisės aktų. Nurodytas ieškovės prašymas buvo išnagrinėtas 2009-06-29 vykusiame darbo ginčų komisijos posėdyje, kuriame ieškovė paaiškino, kad savo darbo funkcijas ji atliko tinkamai, nes I. N. bylą patikrino ji ir, kadangi joje buvo visi socialinei pašalpai išmokėti reikalingi įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujami dokumentai, patvirtino sprendimus skirti socialinę pašalpą. Išklausiusi darbuotojos paaiškinimus bei įvertinusi darbdavio atstovų pasiūlymus, Darbo ginčų komisija 2009-06-29 sprendimu paliko galioti ieškovei N. P. direktoriaus 2009-06-24 įsakymu Nr. P-167 paskirtą drausminę nuobaudą papeikimą.
Darbuotojas, sudaręs darbo sutartį, privalo tinkamai atlikti savo darbo pareigas ir griežtai laikytis jų atlikimo tvarkos. Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. Taigi asmuo, tapęs darbuotoju, privalo paklusti darbovietėje nustatytai vidaus darbo tvarkai. Darbo tvarkos taisyklėmis siekiama stiprinti darbo drausmę, užtikrinti racionalų darbo laiko panaudojimą, didinti darbo našumą. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo supažindinti priimamą dirbti asmenį su darbovietėje galiojančiomis darbo tvarkos taisyklėmis (DK 99 straipsnio 4 dalis). Darbuotojui, pažeidusiam darbo drausmę, gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Šios atsakomybės tikslas yra tiek darbo drausmės pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą darbo funkcijų atlikimą. Taigi drausminės atsakomybės taikymo pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas. Pagal DK 234 straipsnį darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę. Darbo drausmės pažeidimo subjektu laikomas nusižengęs darbuotojas, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą. Darbo drausmės pažeidimo objektu pripažįstama darbovietėje nustatyta darbo tvarka. Darbo drausmės pažeidimo objektyvioji pusė – tai darbuotojo neteisėtas elgesys (darbo pareigų, nustatytų darbo sutartyje ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Darbo drausmės pažeidimo subjektyvioji pusė – tai darbo drausmę pažeidusio darbuotojo kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-153/2009 civilinėje byloje L.V. v. UAB Žvėryno klinika 2009 m. balandžio 27 d.). Teisėjų kolegija susipažinusi su bylos medžiaga daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad ieškovei drausminė nuobauda – papeikimas, buvo skirta pagrįstai. Ieškovė dirbo pas atsakovą, kur jos teises ir pareigas detaliai apibrėžia 2008-05-21 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu patvirtintas (duomenys neskelbtini)skyriaus socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymas (toliau – pareigybės aprašymas) pagal kurio 14.1 p., duomenų tikrinimo darbo grupės specialistas privalo patikrinti kitose darbo grupėse (t.y. asmenų aptarnavimo ir išmokų skyrimo) dirbančių specialistų priimtus asmenų prašymus ir pateiktus dokumentus išmokai skirti, parengtus sprendimų projektus išmokų mokėjimui, prašymo pateikimo išmokai skirti datą bei laikotarpį, per kurį jis buvo sutvarkytas, suvestus duomenis apie asmenį ir jo šeimos narius IS „Parama“ ir SPIS bei surinktus duomenis iš kitų informacinių sistemų duomenų bazių; pagal 14.2 p., duomenų tikrinimo darbo specialistas privalo grąžinti išmokos gavėjo asmens bylą Išmokų skyrimo darbo grupės specialistui dėl neteisingai paskirtos išmokos, duomenų trūkumo apie asmenį ar jo šeimos narius, nurodo klaidas. Specialistui už neteisingą išmokos skyrimą, neteisingą išmokos mokėjimo sprendimo priėmimą, už aplaidumą vykdant pareigas pareigybės aprašymo 25 p. numato atsakomybę. Be to, jos teisės ir pareigos pareigos yra apibrėžtos 2007-04-02 Socialinės paramos centro direktoriaus įsakymu patvirtintu (duomenys neskelbtini)Darbo tvarkos reglamentu, kurio 6.8 p. įtvirtinta duomenų tikrinimo darbo grupės funkciją – tikrinti paskirtų pašalpų, išmokų bei kompensacijų skyrimo teisingumą, grąžinti bylas su klaidingu sprendimo projektu. Pagal 6.8.2 p., vyresnysis socialinių išmokų specialistas, dirbantis duomenų tikrinimo darbo grupėje, vykdo šiai darbo grupei priskirtą funkciją, vadovaudamasis savo pareiginiais nuostatais bei šiuo reglamentu. Nurodyto reglamento XI skyriaus nuostatos reglamentuoja duomenų tikrinimo darbo grupės darbo organizavimo tvarką, pagal kurią darbuotojas privalo patikrinti, ar asmenų aptarnavimo darbo grupės darbuotojas surinko ir pateikė išsamią informaciją apie asmenį ir jo šeimos narius, ar teisingai ir išsamiai asmuo užpildė prašymą (91.2 p.), taip pat patikrinti, ar byloje įrišti reikalingi dokumentai skirti pašalpas, išmokas, ar jie yra teisingi bei tvarkingi (91.4 p.), patikrinti, ar teisingai parengti sprendimų projektai dėl pašalpų, išmokų, kompensacijų skyrimo (91.7 p.). Pagal reglamento 94 p., darbuotojas grąžina bylą Išmokų skyrimo darbo grupės darbuotojui arba Asmenų aptarnavimo grupės darbuotojui, jeigu priimti dokumentai neteisingi, trūksta informacijos apie asmenį ir jo šeimos narius arba jie neteisingai suvesti į programą ar dėl kitų priežasčių, kurių negalima patvirtinti skyrimo. Teisėjų kolegija, daro išvadą kad ieškovė žinojo savo teises ir pareigas bei apie atsakomybę už jų nevykdymą ar aplaidumą jas vykdant, kadangi ji su pareigybės aprašymu buvo supažindinta pasirašytinai, be to, tai pati ieškovė patvirtino pirmos instancijos teismo posėdyje.
Vykdydama savo tiesiogines pareigas ieškovė du kartus patvirtino sprendimus skirti socialinę pašalpą I. N., tačiau neužfiksavo, kad byloje trūksta dokumentų, įrodančių pareiškėjos teisę į socialinę pašalpą. Ieškovės pareiga buvo patikrinti ar teisingai užpildytas prašymas, ar surinkti visi dokumentai prie prašymo, ar priimtas sprendimas, ar teisingai paskaičiuota išmoka ir patvirtinti sprendimą (mokėjimą). Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog faktą, kad byloje trūko dokumentų, įrodančių pareiškėjos teisę gauti socialinę pašalpą įrodo K. L. tarnybinis pasiaiškinimas, A. G., V. N. (I. N. senelės) šeimos gydytojos, I. N. parodymai, duoti teisme bei I. N. byla, kuri buvo atkurta pagal IS “Parama“ duomenis. Atmestinas ieškovės argumentas, kad teismas netyrė Raudonojo Kryžiaus ligoninės ir Santariškių ligoninės išrašų, kadangi šių pažymų byloje nėra, be to, byloje esantis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Naujamiesčio filialo raštas, kuriame nurodyta, kad pacientė V. N. minėtoje poliklinikoje gydosi nuo 2004-11-04, į GKK dėl SP1 spec. nuolatinės slaugos poreikiui nustatyti nuo 2004 m. pacientė nesikreipė. I. N. paaiškino, kad pažymos iš šeimos gydytojos nepateikė, o šeimos gydytoja A. G. patvirtino, jog dėl slaugos pažymos į ją kreiptasi nebuvo, o I. N. sveikatos būklė neatitiko kriterijų slaugai gauti. Taip pat, nepagrįstas ieškovės argumentas, kad informacinės sistemos „Parama“ duomenys yra nepatikimi. Minėtos sistemos, kuria buvo atkurta I. N. dingusi byla, patikimumas buvo įrodytas UAB „Nevda“ atstovo V. S. bei liudytojo T. B. parodymais, (duomenys neskelbtini) vyriausiojo kompiuterinės technikos specialisto tarnybiniu pranešimu dėl IS „Parama“ prieigos saugumo, taip pat liudytojai B. S., I. P., S. J., T. B., V. S. teisme patvirtino, kad informacinėje sistemoje „Parama“ gedimų, susijusių su duomenų suvedimu, koregavimu ir tvirtinimu nebuvo. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad kompiuteris dienos metu būna įjungtas, todėl bet kas gali juo pasinaudoti ir taip nėra apsaugomi duomenys, kadangi ieškovė ir kiti socialinių išmokų skyrių specialistai turi savo darbo kompiuterius ir yra atsakingi už juose esančių duomenų bazės apsaugą. Prie sistemos galima prisijungti turint vartotojo vardą ir slaptažodį, yra darbuotojų konfidencialumo pasižadėjimai bei sistema yra tokia, kad po 14 minučių užsirakina kompiuterio vaizdas, jei su juo nedirbama.
Ieškovė nurodė, jog teismas nevertino liudytojo B. S. parodymų, kad matosi, kai prieš ją kas nors sistemoje įveda duomenis. Šis ieškovės argumentas atmestinas, kadangi teismas pagrįstai vadovavosi liudytojo V. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikia Socialinės paramos centrui informacinės sistemos „Parama“ priežiūros ir aptarnavimo paslaugas, direktoriaus parodymais. Liudytojas teismui paaiškino, kad duomenis suvedus vienam darbuotojui, o kitam juos pakeitus, matytosi sistemoje tas darbuotas, kuris veiksmus atliko paskutinis. Taip pat ieškovė nurodė, kad teismas nevertino, jog 2009-01-29 buvo atliktas Administratoriaus koregavimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš teismui pateiktos informacinėss sistemos „Parama“ fotonuotraukos neaišku kokius koregavimus atliko administratorius, fotonuotraukos neinformatyvios ir apeliantės nurodytų argumentų nepatvirtina. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas paaiškino, kad pastabose yra išsamiai nurodoma koregavimo priežastis. Šiuo konkrečiu atveju – „Planinis išmokų, mokamų pašte, mokėjimo dienų keitimas“. Atsakovas paaiškino, kad šis koregavimas nėra tvirtinamas, o procedūra atliekama kartą per ketvirtį prieš žiniaraščių formavimą, kad suvienodinti neteisingai vartotojų įvestas mokėjimo dienas. Be to, minėta procedūra atliekama ne darbo laiku, kai su sistema nedirbama tam, kad nesudaryti nepatogumų ir nesklandumų, aptarnaujant interesantus.
Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad teismas, vertindamas elektroninį susirašinėjimą tarp darbuotojų, ieškant pareiškėjų bylų, neatsižvelgė į aplinkybę, jog M. T. dirba kitame skyriuje bei nurodė, jog (duomenys neskelbtini) nėra tinkamos bylų archyvavimo tvarkos. Teisėjų kolegija pažymi, jog M. T. dirba kitame skyriuje, o (duomenys neskelbtini) vedėja I. P. bei centro direktorė S. J. teismo posėdyje nurodė, kad elektroninis susirašinėjimas tarp darbuotojų ieškant bylų yra vienas iš operatyvesnio darbo organizavimo ir problemų sprendimo būdų. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai neturėjo pagrindo abejoti pastarųjų liudytojų parodymais, apie jų skyriuje vykdomą darbo pobūdį.
Ieškovė nurodė, kad teismas neatsižvelgė į liudytojos K. L. parodymus, jog tarnybiniai paaiškinimai neatitinka tikrovės, kadangi juose parašyta tai, ką liepė rašyti direktorė. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai K. L. parodymus vertino kaip jos gynybinę taktiką, kadangi liudytoja S. J. patvirtino, jog K. L. pati rašė pasiaiškinimus, psichologinis spaudimas jai nebuvo daromas. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus – K. L. pasiaiškinimus, neturėjo pagrindo manyti, jog S. J. piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi (darė psichologinį spaudimą) ir klastojo dokumentus. Be to, K. L. pasiaiškinimai yra jos pačios pasirašyti, teismui abejonių dėl jų turinio nekilo, tuo tarpu, K. L. parodymai, duoti teismo posėdyje, apie paskirtas pašalpas asmenims nebuvo nuoseklūs, ji neigė savo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes.
Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad nesutinka su teismo išvadomis, kad darbo sutartis buvo pakeista pagrįstai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad darbo sutartis buvo pakeista nuo 2009-01-01, vadovaudamasis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008-12-04 įsakymu Nr.A1-401 bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-01-20 įsakymu Nr. A1-22 „Dėl socialinį darbą dirbančiųjų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurie šiuo metu yra galiojantys. Be to, tai yra poįstatyminiai aktai, kurie yra privalomi institucijoms, kuriais jos vadovaujasi savo veikloje. Pačiuose teisės aktuose gali būti nustatyta jų įsigaliojimo diena. Taisyklės „Įstatymas atgal negalioja“ nereikia suprasti besąlygiškai, t.y. kad naujojo norminio akto taisyklės absoliučiai netaikomos santykiams, atsiradusiems iki jo įsigaliojimo. Kartais pačiame norminiame akte gali būti nurodyta, kad jis reguliuoja ir iki jo įsigaliojimo atsiradusius visuomeninius santykius. 2009-01-20 ministro įsakymu buvo sprendžiamas klausimas dėl darbo apmokėjimo tvarkos. Atsižvelgiant į tuo metu valstybėje susiklosčiusią sudėtingą ekonominę situaciją, nurodyto poįstatyminio teisės akto galiojimas buvo išplėstas ir pritaikytas tiems teisiniams santykiams bei teisinei padėčiai, kurie susidarė iki įsigaliojant naujam teisės aktui. Todėl pagrįsta teismo išvada, kad darbo sutarties pakeitimas buvo atliktas teisėtai. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad ji nebuvo tinakmai informuota apie darbo sutarties pakeitimą, kadangi šį pakeitimą ieškovė patvirtino savo parašu darbo sutartyje. Be to, 2008-12-12 vykusio pasitarimo metu, buvo pranešta, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu pakeistas socialinį darbą dirbančiųjų darbuotojų pareigybių sąrašas ir (duomenys neskelbtini)darbuotojai nėra priskirti prie socialinį darbą dirbančių darbuotojų, todėl akivaizdu, kad keitėsi socialinių darbuotojų sąrašas. Pasitarime dalyvavo I. P., kuri vadovauja skyriui, kuriame dirba ieškovė. Teisme liudytoja I. P. patvirtino, jog susirinkimų protokolai yra vieši ir išplatinami pagrindiniame puslapyje, tokiu būdu paskelbiant juos darbuotojams. Taip pat liudytojos G. B., R. K., I. P., S. J. patvirtino, kad personalas buvo informuotas apie darbo sutarčių pasikeitimą, o ieškovė vėl 2009-06-15 tarnybiniu pranešimu buvo informuota apie tarnybinio atlyginimo pakeitimą. Ieškovė nurodo, jog ji neįsigilinusi į darbo sutarties pakeitimą, ją pasirašė, todėl vėliau savo parašą atšaukė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog kritiškai vertintini ir ieškovės teiginiai apie tai, kad sutarties pakeitimą ji pasirašė neįsigilinusi į jo turinį, todėl jis prieštarauja jos valiai, dėl ko savo parašą vėliau atšaukė. CK 1.5 str. įtvirtintas protingumo principas reikalauja, kad asmuo prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, apsvarstytų galimus to veiksmo teisinius padarinius. Tuo atveju, jei asmuo abejoja dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, protingumo principas reikalauja, jog asmuo pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Ieškovė savo valia atvyko į personalo skyrių ir pasirašė darbo sutarties pakeitimą. Be to, pati ieškovė patvirtino teismo posėdyje, jog apie faktą, kad darbo užmokesčio priedas nebus mokamas nuo 2009-01-01 ji žinojo, nes buvo informuota žodžiu. Ieškovė žinojo apie priedo prie darbo užmokesčio nemokėjimą nuo 2009-01-01, šio darbdavio veiksmo neginčijo, o tai reiškia, kad faktiškai su tuo sutiko.Vėliau tai įformino raštu. Vadinasi, darbo sutarties pakeitimą ji pasirašė ne spontaniškai ar skubotai, o negaunant darbo užmokesčio priedo devynis mėnesius.
Kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės priteistinos 7,05 Lt pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2010 m. gregužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės N. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,05 Lt pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).