Utenos apylinkės teismo sprendimas

2014-11-12 · Civilinė byla Nr. 2-459-839/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-12
Bylos Nr.
2-459-839/2014
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00184-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gediminas Karpavičius
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
I. K.
Advokatai
Nijolė Gaižutienė
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-459-839/2014Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00184-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 75.8.; 77.4.2.; 78.2.1.; 113.1.; 116.1.
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 12 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Renatai Šapokienei, dalyvaujant ieškovui V. K., jo atstovei advokatei G. J. S., atsakovės atstovei advokatei Nijolei Gaižutienei, nedalyvaujant atsakovei I. K., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį bei atsakovės I. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Šalies argumentai

ieškovas prašo dėl atsakovės kaltės nutraukti 2002-05-16 Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 40) tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą santuoką. Santuokos metu įgytą turtą – žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) – vertė 5420 Lt, padalinti sutuoktiniams lygiomis dalimis po ½; automobilį VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) – vertė apie 1000 Lt bei automobilio priekabą, v/n (duomenys neskelbtini) – vertė apie 50 Lt priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, nes automobilis įgytas už asmenines ieškovo lėšas šalims nebegyvenant kartu.

Nurodė, kad santuoka faktiškai iširo dėl atsakovės kaltės, kuri pasireiškė tuo, jog ji 2012 m. rudenį, nieko nepaaiškinusi, išvyko į užsienį ir daugiau nei 1 metams paliko šeimą bei visiškai šeima nebesirūpina. Be to, atsakovės elgesys gyvenant kartu buvo netinkamas, agresyvus, užgaulus, ji nepaisė ieškovo nuomonės, nuolat kėlė konfliktus, naudojo fizinį ir psichinį smurtą. Grįžusi iš užsienio ji vėl pradėjo kelti konfliktus, grasinti, todėl dėl neprognozuojamo atsakovės elgesio bendras gyvenimas tapo neįmanomas ir buvo sutrikdyta ieškovo sveikata.

Atsakovė pateikė priešieškinį ir prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, kuri pasireiškė tuo, jog ieškovas nepaisė abipusės pagarbos, lojalumo, moralinės ir materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų ir buvo neištikimas. Nurodė, kad 2012 m. bendru sprendimu buvo nutarta vykti į užsienį užsidirbti, kur jos dukra buvo jiems suradusi darbus. Jai išvykus pirmai, ieškovas turėjo atvykti po 2 mėn., tačiau jis neatvyko, o vėliau pradėjo neatsakinėti į skambučius ir kaip paaiškėjo nuo 2013 m. pavasario pradėjo bendrą gyvenimą su name gyvenančia kaimyne. Apie tai, kad jis turi kitą moterį ieškovas prisipažino pats, taigi santuoka iš esmės iširo dėl ieškovo neištikimybės.

Santuokos metu įgytą turtą prašė padalinti taip: atsakovei priteisti žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) – vertė 5921 Lt; 1000 Lt kompensaciją iš ieškovo už parduotą automobilį VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) 11 064,50 Lt kompensaciją iš ieškovo už jo bute liekantį santuokos metu įgytą turtą. Ieškovui priteisti automobilio priekabą v/n (duomenys neskelbtini) – 400 Lt; automobilį VW PASSAT v/n (duomenys neskelbtini) – apie 4000 Lt metalinį garažą vertė 1000 Lt, jo bute liekantį turtą, kurį sudaro - svetainės baldų komplektas (minkšta dalis) – 3200 Lt; žurnalinis staliukas – 150 Lt; sekcija -1200 Lt; 2 televizoriai – 700 Lt; muzikinis centras – 700 Lt; virtuvės baldų komplektas – 4000 Lt; šaldytuvas – 1000 Lt; skalbimo mašina - 1000 Lt; įvairi buities elektrotechnika - 1000 Lt; žoliapjovė – 800 Lt; dušo kabina - 2000 Lt; 3 buto durys – 900 Lt; 2 plastikiniai langai – 3000 Lt; balkono plastikiniai langai – 3000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2002-05-16, registruota Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.40. Nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi, šalių nurodytais duomenimis kreditorių jie neturi, kitokių duomenų apie bendrus ar asmeninius kreditorius byloje nėra gauta.

Iš šalių teiktų paaiškinimų, procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, liudytojų parodymų matyti, kad faktiškai nuo 2012 m. rudens šalys kartu nebegyvena, taikytis nenori. Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, nes ji paliko šeimą. Atsakovė nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis nesiėmė bendrai spręsti šeimos reikalų, nesirūpino šeima ir buvo neištikimas.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra jo neištikimybė arba šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja.

Įvertinant šalių paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus darytina išvada, jog bylos duomenų visuma neįrodyta, kad santuoka iširo dėl ieškovo ar atsakovės kaltės, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Byloje nėra jokių duomenų, kad iki atsakovės išvykimo užsidirbti į užsienį šalių santykiai buvo konfliktiški ir kuri nors iš šalių santuoką ketino nutraukti. Liudytojai A.J. M., A. D., S. K., A. R. šalis apibūdino kaip gyvenusius darniai, ką patvirtina ir policijos pateikti duomenys, jog į policiją laikotarpiu nuo 2002 iki 2013 m. dėl kurios nors iš bylos šalių elgesio nebuvo kreiptasi (67, 68 b.l.). Nors liudytojas V. S. atsakovę apibūdino kaip konfliktiško ir neprognozuojamo elgesio, tačiau jis nurodė tik kartą bendravęs su atsakove, kai buvo užėjęs į svečius pašvęsti, o kita jo pateikta informacija iš esmės remiasi pačio ieškovo teiktais duomenimis, todėl negali būti vertinami kaip visiškai objektyvūs ir patikimi. Iš šalių paaiškinimų, liudytojos A. M., L. P. parodymų, byloje pateiktų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad šalių santykiai pablogėjo, tik po to, kai atsakovė išvyko dirbti į užsienį, o jai grįžus ieškovas pradėjo nepasitikėti ja, vėliau jos neįsileido į namus, pakeitė buto durų spyną. Nagrinėjamu atveju atsakovės elgesio išvykti užsidirbti į užsienį, kur jos dukra buvo suradusi jai darbą bei ji galėjo apsigyventi pas dukrą, įvertinant, jog Lietuvoje atsakovė nedirbo ir neturėjo kitų pastovių pajamų, nėra pakankamo pagrindo vertinti kaip šeimos palikimą. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė ieškovo bute paliko savo dokumentus, daiktus, grįžusi siekė patekti į butą, kuriame kartu su ieškovu gyveno, taigi šios aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovė šeimos nepaliko ir kaip pati patvirtino bylos nagrinėjimo metu ji norėjo kartu su ieškovu gyventi toliau. Bylos duomenimis taip pat nėra pagrindo laikyti įrodytomis ieškovo nurodytas aplinkybes dėl netinkamo atsakovės elgesio. Ieškovas teigia, jog dėl gyvenimo nuolatinėje įtampoje ir baimėje, keliamų konfliktų jam sutrikdyta sveikata ir psichologinė būsena, tačiau jokių objektyvių duomenų patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė. Liudytojo A.J. M. parodymai, kurie narinėjamu atveju laikytini patikimais ir objektyviais, nes šis liudytojas nėra nei su viena iš šalių susijęs, nurodė, kad abi šalys dažnai atvykdavo į sodą, tvarkingai gyveno ir dirbo kartu, o tai paneigia ieškovo teiginius. Be to, šalys nurodė, jog atsakovei buvo priskirta jos anūkės globa ir ji kurį laiką gyveno su šalimis, taigi ši aplinkybė taip pat neleidžia konstatuoti neprognozuojamą atsakovės elgesį, kuriam esant, abejotina ar Vaikų teisių apsaugos specialistai būtų leidę laikinai globoti vaiką. Vertinant bylos duomenis dėl ieškovo kaltės taip pat nėra pakankamo objektyvaus pagrindo laikyti įrodytą ieškovo kaltę. Atsakovė, liudytoja atsakovės dukra A. M. nurodo, kad po to, kai atsakovė išvyko, jis pats prisipažino turįs kitą moterį, tačiau remiantis vien tuo objektyviai konstatuoti, jog ieškovas turėjo kitą moterį ir buvo neištikimas, nepakanka. Ieškovas šias aplinkybes neigia ir nors liudytojos S. K., A. D., A. R. pavirtina, jog jį matė užeinant, vaikščiojant su kita moterimi, tačiau šie duomenys taip pat neginčijamai nepatvirtina ieškovo neištikimybės, nes bendravimas su kitos lyties asmenimis nesudaro pakankamo pagrindo objektyviai konstatuoti neištikimybę. Aplinkybės, kad ieškovui užsienyje buvo surastas darbas ir jis neabejotinai buvo suplanavęs išvykti kartu nėra pagrįstos kitais objektyviais duomenimis. Nurodytas aplinkybes patvirtina atsakovės ir jos dukros parodymai, tačiau liudytojos A. M. parodymų negalima vertinti kaip visiškai objektyvių, nes ji atsakovės dukra, taigi gali turėti tam tikrą suinteresuotumą bylos eiga. Nors ieškovas nerodė iniciatyvos atkurti pašlijusius santuokinius ryšius po atsakovės išvykimo, tačiau vien tai neleidžia daryti išvados, jog ieškovo nenoras gyventi kartu toliau remiasi kitos moters turėjimu, bet ne priežastimis, susijusiomis su atsakovės išvykimu. Be to, ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o tai taip pat patvirtina, jog ieškovas nesielgė neteisėtai. Tai, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, nenurodė viso santuokoje įgyto dalintino turto, negali būti pagrindu konstatuoti jo kaltę dėl santuokos išrimo, nes kaip matyti iš subjektyvaus ieškovo vertinimo apie susidariusią situaciją, jis manė, kad buvo atsakovės paliktas. Kitokių aplinkybių dėl ieškovo kaltės nėra įrodinėjama. Taigi pagal byloje esančius duomenis nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovės apsisprendimo gyventi atskirai ir tai lėmė subjektyvios jos nenoro gyventi kartu priežastys, taip pat nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas buvo neištikimas. Remiantis nurodytais motyvais šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į bylos šalių valią, po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina pavardė „K“, o atsakovei paliktina pavardė „K“.

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Ieškovas ir atsakovė nurodė, kad santuokos metu šalių ar vienos iš jų vardu buvo įgytas šis turtas: žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini); automobilis VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini); automobilio priekaba, v/n UG100; automobilis VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) žemės sklypas (duomenys neskelbtini), metalinis garažas; svetainės baldų komplektas (minkšta dalis); žurnalinis; sekcija; 2 televizoriai; muzikinis centras; virtuvės baldų komplektas; šaldytuvas; skalbimo mašina; įvairi buities elektrotechnika; žoliapjovė; dušo kabina; 3 buto durys; plastikiniai langai bute ir balkone.

Kaip minėta duomenų apie asmeninius ir (ar) bendrus šalių kreditorius byloje nėra.

Bendroji taisyklė, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis yra tokia, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 str. 1 d.), o nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.123 str.). Turtas dalintinas lygiomis dalimis, t.y. po 1/2 kiekvienai šaliai, nes pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo nukrypti nuo bendros taisyklės. Dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas.

Dėl transporto priemonių padalinimo tarp šalių ginčo nekilo. Esant tokioms aplinkybėms ieškovo asmeninėn nuosavybėn priteistinas automobilis VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini), bei automobilinė priekaba MAZ 8114, v/n (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad minėtas automobilis ieškovo vardu įgytas 2013-03-23, duomenų, jog jo įgijimui panaudotos bendros šeimos lėšos nėra pateikta, todėl atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, kad nuo 2012 m. rudens šalys kartu negyveno ir materialiai viena kitos nerėmė, šis turtas neįtrauktinas į bendrą dalintino turto masę. Automobilinės priekabos, 1986 m. gamybos, vertė ieškovo vertinimu 50 Lt, atsakovės vertinimu 400 Lt. Pagal viešai interneto tinklapiuose prieinamą informaciją (http://www.skelbiu.lt/; http://auto.plius.lt/) 1987 m. tokio tipo priekabos kaina apie 600 Lt. Objektyviai įrodymų, jog priekaba gali būti vertinama tik „metalo laužo“ kaina nėra pateikta, VĮ „Regitra“ (https://www.eregitra.lt/viesa/paiesk/) viešai prieinamais duomenimis priekaba techniškai tvarkinga, drausta civilinės atsakomybės draudimu, todėl laikytina pagrįsta atsakovės nurodyta jos vertė - 400 Lt.

Automobilis VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) bylos duomenis buvo pagrobtas (I t. 98 b.l.), ieškovo teigimu automobilis jam grąžintas apgadintas, o 2013-08-17 automobilis parduotas be atsakovės žinios už 500 Lt (I t. 45 b.l.). Atsakovės vertinimu šio automobilio vertė 2000 Lt, ieškovo – 500 Lt. Pagal viešai interneto tinklapiuose prieinamą informaciją (http://www.skelbiu.lt/; http://auto.plius.lt/) 1992/1993 m. tokios markės automobilio kaina svyruoja 1100 iki 2500 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo pagrobtas tikėtina, jog jis buvo ir apgadintas, todėl jo vertė neabejotinai mažesnė, taigi ieškovo nurodyta ir pardavimo sutartyje užfiksuota turto vertė – 500 Lt laikytina pagrįsta. Kadangi minėtas turtas natūroje buvo ieškovo žinioje ir buvo parduotas be atsakovės žinios, todėl atsakovei priteistina 250 Lt kompensacija.

Metalinis garažas bylos duomenimis įsigytas santuokos metu 2006 m., teiktais paaiškinimais pirktas už 200 Lt. Ieškovo vertinimu jo vertė 50 Lt, atsakovės – 1000 Lt. Objektyvių duomenų apie garažo būklę ar kad jis yra parduotas ir už kiek nėra pateikta, todėl teismas sprendžia, jog turto vertę tikslinga nustatyti pagal vidurkį tarp nurodytų verčių skirtumų - 525 Lt. Juolab, kad viešai prieinamais duomenimis už metalinį garažą nusikėlimui prašoma 900 Lt (http://www.skelbiu.lt/). Audio centras „Panasonic“ įsigytas 2005 m. už 652,99 Lt, šiuo metu randasi ieškovo bute (I t. 105, 126 b.l.). Atsakovės vertinimu jo vertė 700 Lt, tačiau tai yra netgi daugiau nei jo įsigijimo kaina, o ieškovas konkrečiai šio daikto vertės nenurodė, todėl teismo vertinimu jo vertė skaičiuotina pagal vidurkį į mažesnę pusę, atsižvelgiant į tai, kad daiktas naudojamas daugiau nei 8 m., taigi pakankami nusidėvėjęs, t.y. 200 Lt. 2 televizorių vertė atsakovės vertinimu 200 Lt ir 500 Lt, ieškovas konkrečios šių daiktų vertės nenurodė. Kaip nurodė ieškovas televizoriai seni, kineskopiniai, lempiniai, „Tauras“ markės, jiems naudoti reikalinga papildoma įranga, ką patvirtina ir pateikta fotonuotrauka (I t. 126 b.l.). Duomenų kada ir už kiek jie įsigyti nėra pateikta, todėl jų vertė nustatytina vienodai pagal vidurkį, mažinant iki 100, t.y. bendroje sumoje 200 Lt. Žurnalinis staliukas, atsakovės vertinimu 150 Lt vertės, kaip nurodė ieškovas yra dovanotas jo sesers vyro ir staliuko vertės ieškovas nenurodė, todėl jis vertintinas pagal vidurkį 75 Lt. Svetainės baldų komplektas (minkšta dalis) atsakovės vertinimu apie 3000 Lt, kaip nurodė bylos nagrinėjimo metu įsigytas 2006 m. už 2750 Lt, ką patvirtina ir pateiktas sąskaitos išrašas dėl atsiskaitymo Bikuvos baldų salone (I t. 139 b.l.), ieškovas konkrečios šio daikto vertės nenurodė, todėl atsižvelgiant, kad daiktas naudojamas daugiau nei 8 m., kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų yra iš dalies apgadintas, tačiau toliau naudoti tinkamas, todėl vertintinas pagal vidurkį 1375 Lt. Sekcija atsakovės teigimu įsigyta prieš 10 m., mokėta kaina apie 500-600 Lt, ieškovas konkrečios šio daikto vertės nenurodė, todėl atsižvelgiant į kaip matyti iš fotonuotraukų ji tinkama naudoti, nesugadinta, todėl vertintina 250 Lt. Virtuvės baldų komplektas šalių paaiškinimu gamintas giminaičio, mokėta tik už medžiagas, ieškovo teigimu mokėta 2000 Lt, tačiau įsigijimo dokumentų nėra. Ieškovas šį komplektą vertina 700 Lt, atsakovė 4000 Lt, tačiau vertei pagrįsti šalys jokių objektyvių duomenų neteikia. Atsižvelgiant į tai, kad duomenų, jog virtuvės baldų komplektas netinkamas naudoti ar turi kitų trūkumų nėra pateikta, todėl jis vertintinas 1000 Lt. Šaldytuvas SNAIGĖ RF310 įsigytas 2002 m. už 1069 Lt, ieškovo vertinimu vertas 75 Lt, atsakovės nuomone 1000 Lt. Įvertinant, kad daiktas naudojamas daugiau nei 10 m., kaip matyti iš fotonuotraukų (I t. 105, 126 b.l.), kai kurios dalys yra sulūžę, todėl jo vertė nustatytina pagal vidurkį sumažinant vertę iki 250 Lt, juolab, kad pagal viešai prieinamus skelbimų duomenis tokios markės naudoto šaldytuvo kaina 360 Lt (http://www.skelbiu.lt/). Skalbimo mašina BEKO įsigyta 2004 m. už 979 Lt, ieškovo vertinimu verta 75 Lt, atsakovės nuomone 1000 Lt. Kaip matyti iš fotonuotraukos skalbimo mašina nėra sulūžusi ar netinkama naudoti (I t. 108, 126 b.l.), tačiau atsakovės nurodyta vertė netgi didesnė už jos įsigijimo kainą, todėl atsižvelgiant į tai, kad daiktas beveik 10 m. naudotas, pagal viešus skelbimus naudotų BEKO skalbyklų kainos svyruoja nuo 100 iki 450 Lt, todėl vertė nuo vidurkio mažintina iki 250 Lt. Krūmapjovė įsigyta 2009 m. už 749 Lt (I t. 110 b.l.), atsakovės vertinimu verta 800 Lt, ieškovo nuomone 200 Lt, todėl vertė nustatytina pagal įsigijimo kainos vidurkį 375 Lt, nes daiktas naudojamas apie 5 m., duomenų, kad būtų neveikiantis ar netinkamas naudoti nėra pateikta. Dušo kabina įrengta ieškovo bute, atsakovės vertinimu verta 2000 Lt, ieškovo – 100 Lt. Kaip matyti iš fotonuotraukų kai kurios dušo kabinos dalys sulūžę, ryškūs naudojimo, nusidėvėjimo požymiai (I t. 127 b.l.), įsigijimo dokumentų nepateikta, atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė jos kainą apie 800 Lt, todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ji vertintina 250 Lt. Šalių aiškinimu santuokos metu ieškovo bute keistos durys, tačiau objektyvių duomenų apie jų įsigijimo kainą nepateikta, kaip matyti iš fotonuotraukų durys nusidėvėję, todėl jos vertintinos bendra 270 Lt suma.

Įsigytą žemės sklypą su sodo pastatu šalys savo procesiniuose dokumentuose iš esmės vertina pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, t.y. 5921 Lt. 2014-01-01 nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypo ir sodo pastato bendra vertė 10 100 Lt (II t. 51, 52 b.l.). Iš bylos duomenų matyti, kad žemės sklype yra šalių pastatyta pirtis, kuri šiuo metu nėra teisiškai įregistruota, tačiau tinkama naudotis (liudytojo A.J. M. parodymai; I t. 119-121 b.l.; II t. 71 b.l. fotonuotraukos), todėl esant tokioms aplinkybėms tikslinga žemės sklypą su jame esančiais pastatais vertinti 10 100 Lt.

Atsakovės teigimu ieškovo bute keisti langai ir įstiklintas balkonas už 6000 Lt sumą, tačiau iš byloje pateiktų 2007-09-11 plastikinių konstrukcijų pasiūlymų matyti, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), sumontuotos dvi konstrukcijos už 2300,75 Lt sumą (I t. 112 b.l.). Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad bute pakeistas 1 langas, įstiklintas balkonas ir pakeisto jo durys (I t.129 b.l.). Atsakovės pateikti kiti 2007-05-30 pasiūlymai yra dėl jos vardu registruoto buto adresu J. B. g. 14-10 (I t. 76, 145 b.l.). Apmokėjimo čekių kopijos, prierašai ant pasiūlymo patvirtina, kad apmokėta 4300 Lt suma būtent dėl šio pasiūlymo (II t. 32, 33 b.l.). Taigi atsakovės teiginių dėl 6000 Lt sumos išleidimo ieškovo buto langų keitimui nėra pagrindo laikyti įrodytais. Objektyvių duomenų, kad balkono stiklinimas buvo užsakomas ir už darbus apmokėta atskirai, byloje nėra pateikta. Tai, kad apmokėjimo čekį pateikė atsakovė dar nepatvirtina, jog būtent vien tik jos lėšomis buvo apmokėtas ieškovo buto langų keitimas (II t. 29 b.l.), kiti bylos duomenys tokių aplinkybių taip pat nepatvirtina. Iš ieškovo pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad būtent nuo jo sąskaitos 2007-10-03 buvo nuimta 2300 Lt suma (II t. 18, 19 b.l.), o nuo atsakovės sąskaitos panašiu laikotarpiu tokia suma nebuvo nuimta (I t. 140 b.l.), Be to, ieškovo darbo užmokestis 2007 m. buvo apie 1936 Lt per mėnesį neatskaičius fizinių pajamų mokesčių, o atsakovės apie 945 Lt (I t. 142 b.l.; II t. 11 b.l.), taigi ženkliai mažesnis, todėl nėra pagrindo manyti, kad vien tik atsakovė finansavo tiek savo tiek ir ieškovo buto langų keitimą. Atsakovės teiginiai, kad nuo jos sąskaitos pastoviai buvo nuimami pinigai bendram šeimos ūkui tvarkyti nėra pakankamai pagrįsti, nes vien tik išrašų duomenys apie lėšų nuėmimą, nesant kitų duomenų, nors ir netiesiogiai, tačiau iš dalies patvirtinančių nuimtos sumos galimą panaudojimą (kaip pvz. žemės sklypo (duomenys neskelbtini). pirkimui I t. 138 b.l.), to neįrodo. Įvertinant, kad santuokos metu tiek atsakovė tiek ieškovas savo asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose butuose keitė langus ir pagerino savo asmeninį turtą, tačiau ieškovas neįrodinėja ir nereikalauja kompensacijos iš atsakovės, todėl ieškovo buto langų keitimas neįtrauktinas į bendro dalintino turto masę. Santuokos metu atsakovės vardu buvo įsigytas žemės sklypą, esantis s/b „Puntukas“, Vyšnių g. 33, Narkūnų k., Utenos r. sav. (I t. 75 b.l.). Šalių paaiškinimu sklypas įsigytas atsakovės asmeninėn nuosavybėn jų bendru sutikimu, tačiau nei viena iš šalių reikalavimo dėl šio turto padalinimo, kompensacijos priteisimo iš esmės nereiškia, todėl į dalintino turto masę šis turtas neįtrauktinas.

Atsakovės nurodyta kita įvairi neįvardinta buities elektrotechnika į dalintiną turtą taip pat neįtrauktina, nes nėra aišku kokia tai technika, jos vertė ir ar ji išvis realiai egzistuoja.

Bylos duomenimis viso santuokoje įgyto dalintino turto yra už 15 420 Lt.

Ieškovui priteistini šie daiktai: dušo kabina, durys, šaldytuvas, skalbimo mašina, baldai, audio centras, televizoriai, krūmapjovė natūroje asmeninės nuosavybės teise priteistini ieškovui, nes šie daiktai yra sumontuoti ir likę jo bute bei sodo sklype ir ieškovo naudojami, o atsakovė šiuo metu gyvena užsienyje, todėl šių daiktų priteisimas jai būtų neracionalus. Objektyvių duomenų, kad žemės sklypas ir jame esantys statiniai nedalūs nėra pateikta, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas sodą prižiūri bei tvarko, todėl priešieškinio reikalavimas natūroje šį turtą priteisti vien tik atsakovei atmestinas ir žemės sklypas dalintinas šalims taip pat po 1/2 dalį.

Taigi kiekvienai šaliai tenkančio turto dalis turėtų būti po 7760 Lt. Ieškovo nuosavybėn atitenka turto už 10 470 Lt, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 2960 Lt (2710 Lt už atitenkantį didesnės vertės turtą + 250 Lt už be atsakovės žinios parduotą automobilį) kompensacija. Vertinant galimybę įvykdyti kompensacinę piniginę išmoką konstatuotina, kad ieškovo galimybės sumokėti kompensaciją realios ir jis išgalės kompensaciją sumokėti, nes bylos duomenimis jis sveikas, darbingas dirbantis ir gauna pastovų darbo užmokestį (II t. 9-16 b.l.).

Remiantis išdėstytais motyvais ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies, o likusiose dalyse atmestini.

LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (LR CPK 93 str. 2 d.). Iš dalies patenkinus ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nors santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka, tačiau šiuo klausimu kasacinio teismo praktika nėra visiškai vienareikšmė (LAT 2011-12-13 nutartis Nr.3K-3-501/2011), todėl šios bylos kontekste bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos įvertinant patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį.

Ieškovas sumokėjo 265 Lt žyminį mokestį (I t. 7, 25 b.l.), 750 Lt už advokato pagalbą (II t. 8, 72 b.l.).

Ieškovas pareiškė reikalavimus, kurie įvertintini santykiu pagal sudėtingumą ir svarbą 2:1 (2 - už reikalavimą nutraukti santuoką dėl sutuoktinės kaltės, 1 - reikalavimas dėl turto), todėl turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti paskirstytinos visiems reikalavimams atitinkamomis dalimis. Tokiu būdu už reikalavimą nutraukti santuoką tenka - 250 Lt (patenkinta iš dalies (50 proc.); už reikalavimą dėl turto - 250 Lt. Ieškinio reikalavimas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės patenkintas iš dalies, žyminis mokestis už šią dalį 72 Lt (144 x 50 proc.); dalyje dėl turto padalijimo ieškinys laikytinas patenkintas iš esmės visas (skirtingas tik turto įvertinimas), žyminis mokestis – 121 Lt. Taigi iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 693 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė, paduodama priešieškinį sumokėjo 685 Lt žyminį mokestį (I t. 44, 82 b.l.), 4000 Lt už advokato pagalbą (II t. 50 b.l.) bei 13,10 Lt už VĮ Regitra duomenis (I t. 44 b.l.).

Reikalavimai įvertintini santykiu pagal sudėtingumą ir svarbą 2:1 (2 - už reikalavimą nutraukti santuoką dėl sutuoktinės kaltės, 1 - reikalavimas dėl turto). Taigi už reikalavimą nutraukti santuoką tenka - 1333 Lt (patenkinta iš dalies (50 proc.); už reikalavimą dėl turto - 360 Lt (laikytina patenkinta 27 proc. reikalavimų). Ieškinio reikalavimas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės patenkintas iš dalies, žyminis mokestis už šią dalį 72 Lt (144 x 50 proc.); dalyje dėl turto padalijimo ieškinys patenkintas iš dalies, žyminis mokestis – 146 Lt. Taigi iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 1852,10 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės ir ieškovo išlaidų advokatų pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2 p. (už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimai į ieškinį, priešieškinį – 3 MMA), 8.18 p. (už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,15 MMA, bendra posėdžių trukmė byloje apie 10 val.), pripažintina, kad išlaidos advokatų pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų, todėl šioje byloje susidariusios 9.05 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 2002 m. gegužės 16 d. Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr.40, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. K. palikti pavardę - K, o V. K. palikti pavardę - K.

Priteisti asmeninėn V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn: automobilį VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini); automobilinę priekabą MAZ 8114, (duomenys neskelbtini), vertė – 400 Lt; metalinį garažą – 525 Lt vertės; audio centrą „Panasonic“ SC-AK220E-S - 200 Lt vertės; 2 televizorius – 200 Lt bendros vertės; žurnalinį staliuką – 75 Lt vertės; svetainės baldų komplektą (minkštą dalį) - 1375 Lt vertės; sekciją 250 Lt vertės; virtuvės baldų komplektą - 1000 Lt vertės; šaldytuvą SNAIGĖ RF310 – 250 Lt vertės; skalbimo mašiną BEKO (modelis 55005) - 250 Lt vertės; krūmapjovę XL 30SSB – 375 Lt vertės; dušo kabiną – 250 Lt vertės; trejas buto duris – 270 Lt vertės; ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių - sodo pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), pirties, esančių (duomenys neskelbtini), - 5050 Lt vertės. Viso turto už 10 470 Lt.

Priteisti asmeninėn I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių - sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, esančių (duomenys neskelbtini) - 5050 Lt vertės. Viso turto už 5050 Lt.

Priteisti I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2960 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, 1852,10 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 693 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Gediminas Karpavičius