- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-26
- Bylos Nr.
- 1-280-865/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48394-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Vladislav Latušinskij
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiesiems (dalyje posėdžių) M. M., T. M., jų atstovui advokatui Vladislav Latušinskij, vertėjai Irinai Pikčilingienei, Giedriui Račkauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A V, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, gyv. . (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas:
1. 2004-06-14 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK arba LR BK) 178 str. 2d., 187 str. 1d., vadovaujantis BK 63 str. 1d. paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2. 2005-08-16 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1d., 178 str. 2d., paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis LR BK 64 str. 1d. pagal 2005-08-16 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo paskirta bausmė subendrinta su 2004-06-14 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
3. 2008-11-27 Vilniaus 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 178 str. 2d., 187 str. 3d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 5 d. 1p., paskirta bausmė 7 MGL ( 910 Lt) dydžio bauda;
4. 2009-06-18 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 24 str. 6d., 178 str. 2d., 178 str. 2d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d. paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 2d., 65 str. 2d. pagal 2009-06-18 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2008-11-27 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 mėnesiai ir 7 MGL ( 910 Lt) bauda;
5.2011-10-27 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d. ( 4 nusikalstamos veikos), vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;
6. 2011-12-08 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1d., 178 str. 2d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d. paskirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
7. 2012-08-24 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 187 str. 3d., 187 str. 1d., 178 str. 2d., 22 str. 1d., 178 str.2d., vadovaujantis BK 63str.1d., 4d., 9d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė (1m.7mėn. laisvės atėmimo) subendrinta su 2012-03-28 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2m. 3mėn.
8. 2015-12-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 292 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 metams. Pritaikant LR BK 75 straipsnio 1 dalį paskirtos galutinės bausmės – laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams vykdymas atidėtas 2 ( dvejiems) metams.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalyje;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. V. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir nukentėjusiems asmenims buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent jis, 2015-08-29, apie 8.20 val., Vilniuje, vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų (jo kraujyje ir šlapime rasta morfino ir tramadolio) ir važiavo Eišiškių pl 2-a eismo juosta nuo S.Dariaus ir S.Girėno g. pusės. Ties sankryža su Metalo gatve nesuvaldė vairuojamo automobilio, dvipusio eismo kelyje iš keturių eismo juostų kirto priešingų krypčių transporto srautus skiriančių dvigubų ištisinę liniją, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtų kelio pusę, kur atsitrenkė į priešinga kryptimi 1-a eismo juosta važiavusį vilkiką Scania 94D, valst. Nr. . (duomenys neskelbtini), vairuojamą Latvijos Respublikos piliečio A. S., gim. 1975 m., o po to susidūrė su priešinga kryptimi 2-a eismo juosta važiavusiu automobiliu Audi 100, valst. Nr, (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. M., gim. 1954 m. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio Audi 100 vairuotojas M. M., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir nepataisomai sugadintas T. M. priklausantis automobilis Audi 100, vaist. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl eismo įvykio M. M. buvo padaryta 666,66 eurų dydžio didelė turtinė žala ir T. M. padaryta 556 eurų dydžio didelė turtinė žala.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, gailisi ir parodė kad, avarija buvo netyčinė. Per metus laiko neuždirbs tiek pinigų, kad galėtų atlyginti žalą, be to turi mažą vaiką. Prašo teismo neskirti arešto, nes turi atlyginti žalą. Jis vienintelis šeimos maitintojas. Nuo kovo mėnesio dirbs betonuotoju. Prašo griežtai nebausti, žalą atlygins. Parodė, kad tuo metu nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Vartojo, tačiau dabar gydosi nuo priklausomybės. Tuo metu nebuvo vartojęs narkotikų, tačiau šlapime laikosi pėdsakai iki savaitės laiko. Tuo metu nemiegojo dvi paras, važiavo link Salininkų, užmigo prie vairo ir išvažiavo į priešingą eismo juostą. Užmigo už vairo, jį paskui ištraukė iš automobilio. Visos įvykio eigos jis nematė. Atsimena, kaip pravažiavo kolonėlę, važiavo antra eismo juosta ir viskas, daugiau neprisimena. Prabudo dėl to, kad jį pažadino oro pagalvė, jį žmonės ištraukė iš automobilio. Tada apžiūrėjo automobilį, jį žmonės patraukė ant šaligatvio, paguldė ir paskui atvažiavo greitoji pagalba. Jam buvo sužalotas raktikaulis, šonkauliai, riešas. Atsimena, kad važiavo 70-80 km/h greičiu. Važiavo vienas. Jį paguldė, nematė ką tuo metu veikė nukentėjusieji. Jis po įvykio negalėjo normaliai kalbėti ir kvėpuoti. Su specialisto išvada sutinka, tačiau tą dieną narkotinių medžiagų nebuvo vartojęs. Heroino 1 dozę vartojo diena prieš įvykį vakare, nuo jo buvo priklausomas. Automobilis, kurį vairavo, buvo jo pažįstamo. Su visais ieškiniais sutinka. Yra dirbantis, atlygins. Vairuotojo pažymėjimą turi 17 metų. Yra teistas, paskutinį kartą teistas 2016 m. Žmona nedirba, gyvena kartu su jo tėvais ir savo šeima. Žmona gauna pašalpą, jis dirba, tėvai gauna pensijas, tėvas gauna ir atlyginimą. Tą dieną narkotinių medžiagų jis nevartojo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad 2015-08-29, apie 08.15 val., Vilniuje vairavo firmai „SIA Hanart Auto“ priklausantį automobilį Scania P94D, valst. Nr. . (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracijos numeris). Važiavo Metalo g. ir sankryžoje pasuko į dešinę, į Eišiškių pl. link S. Dariaus ir S. Girėno g. Važiavo Eišiškių pl. 1-a eismo juostą apie 40 km/h greičiu. Buvo rytas, kelio danga - sausas asfaltas, matomumas geras. Važiuojant pastebėjo, kaip iš priešingos krypties eismo kelio pusės staigiai į jo važiavimo krypties kelio pusę išvažiavo lengvasis automobilis, kuris atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio kairės pusės priekinį ratą. Kai pamatė šį link jo važiuojantį automobilį, suko vairą į dešinę pusę, bet susidūrimo neišvengė. Nuo smūgio atšokęs lengvasis automobilis toliau važiavo 2-a eismo juosta ir susidūrė su šia eismo juosta važiavusiu kitu automobiliu. Šio susidūrimo nematė, tik girdėjo susidūrimo garsą. Po smūgio sustabdęs vairuojamą automobilį 1-oje eismo juostoje, išlipo iš automobilio ir pamatė, kad iš priešingos eismo juostos buvo išvažiavęs Opel markės automobilis, kuris pirmiausia atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, o po to susidūrė su Audi markės automobiliu. Matė iš Opel automobilio išlipantį vairuotoją, bet su juo nebendravo. Priėjęs prie Audi markės automobilio, matė, kad vairuotojas buvo be sąmonės, šiam iš nosies tekėjo kraujas. Audi markės automobilio vairuotojas buvo prisisegęs saugos diržu. Vėliau į įvykio vietą atvyko GMP (2 tomas, b.l. 31-32).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji T. M. parodė, kad automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruotas jos vardu, bet šiuo automobiliu daugiau naudojosi jos vyras M. M.. 2015-08-29 ryte jos vyras automobiliu Audi 100 važiavo iš darbo ir pateko į eismo įvykį, dėk kurio vyras buvo sužalotas, o jų automobilis - nepataisomai sugadintas. Draudimo bendrovė už sudaužytą automobilį Audi 100 sumokėjo 496 eurus, o vėliau automobilis buvo parduotas į metalo laužą už 60 eurų. Dėl eismo įvykio metu nepataisomai sudaužyto automobilio Audi 100, jai padaryta didelė turtinė žala, kadangi šis automobilis buvo techniškai tvarkingas ir juo visur važiuodavo, o šiuo metu nupirkti kito automobilio negali (2 tomas, b.l. 2-3).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. M. parodė, kad 2015-08-29, apie 08.00 val., vairavo jo žmonai T. M. priklausantį automobilį Audi 100. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo Eišiškių pl. 2-a eismo juosta apie 40-50 km/h greičiu nuo Vaidotų pusės link S.Dariaus ir S.Girėno g. Buvo ryto metas, giedra, matomumas geras, tiesus kelio ruožas. Kelio danga - sausas asfaltas. Pravažiavęs sankryžą su Metalo g., staiga pamatė, kad iš priešingos krypties eismo juostos į jo važiavimo eismo juostą įvažiavo tamsios spalvos Opel markės automobilis, kuris atsitrenkė į jo automobilio priekine dalį. Prieš pat susidūrimą vairuojamą automobilį stabdė, bet susidūrimo neišvengė. Smūgis buvo stiprus, nes prarado sąmonę, o atsigavo tik RVU ligoninėje. Automobiliu važiavo vienas, buvo prisisegęs saugos diržu. Dėl eismo įvykio jam padaryta didelė turtinė žala. Didelė turtine žala padaryta dėl patirto sveikatos sužalojimo, patirto streso ir išgyvenimų. Gydymosi laikotarpiu nuo 2015-08-29 iki 2015-12-23 patyrė finansinių nuostolių dėl negautų pajamų už darbą. t.y. pajamos buvo 20% mažesnės. Patirtos didelės žalos sumos nurodyti negalėjo (2 tomas, b.l. 13-14, 18-19).
VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2324/15(01) nurodyta, kad A. V. kraujyje rasta morfino, tramadolio ir difenhidramino. Šlapime rasta morfino, tramadolio, difenhidramino ir pėdsakų kodeino (1 tomas, b.l. 57).
VTMT teismo medicinos specialistas J.M. P., apžiūrėjęs M. M.. gim. 1954 m„ RVUL asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr.2015/71915. Vilniaus rajono Baltosios Vokės bendrosios praktikos gydytojo kabineto medicininę kortelę ir asmens sveikatos istoriją, VU ligoninės Žalgirio klinikų gydymo stacionare ligos istoriją ir rentgeno nuotraukas, padare išvadą, kad M. M. nustatyti sužalojimai - daugybiniai veido kaulų: dešinio skruostikaulio ir dešinio skruostinio lanko, abiejų viršutinių žandikaulių ir akiduobių sienelių, bei nosies kaulų ir kairio raktikaulio lūžiai bei muštinė smakro žaizda galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2 tomas, b.l. 25-26).
Iš eismo įvykio vietos plano matyti eismo įvykis, kuriame dalyvavo automobiliai Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Scania 94D, vaist. Nr. . (duomenys neskelbtini), Audi 100, valst. Nr, (duomenys neskelbtini) (1 tomas b.l. 8).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti eismo įvykio metu padaryti transporto priemonių apgadinimai (1 tomas b.l. 9, 10).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu yra užfiksuota įvykio vieta (1 tomas b.l. 11-15).
Surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamasis A. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tą teisiamajame posėdyje pripažino jis pats, tai įrodo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų T. M., M. M. parodymai, liudytojo A. S. parodymai, policijos patrulio T.Demeško tarnybinis pranešimas (1 tomas, b.l. 6), eismo įvykio vietos planas (1 tomas, b.l. 8), papildomi duomenys apie eismo įvykį (1 tomas, b.l. 9-10), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (1 tomas, b.l. 11-13), fotolentelės (1 tomas, b.l. 14-15), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai (1 tomas, b.l. 16-18, 19-21, 22-24), transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopija (1 tomas, b.l. 26), teismo psichiatro V.E. B. paaiškinimas (1 tomas, b.l. 145-146), pažymos apie T. M. socialinio draudimo įmokas ir išmokas (2 tomas, b.l. 5-10), M. M. pirktų vaistų ir medicininių priemonių kvitų kopijos (2 tomas, b.l. 20-21), pažyma apie M. M. darbines pajamas 2014 metais (2 tomas, b.l. 23), M. M. medicininių dokumentų apžiūros protokolas (2 tomas, b.l. 25-26). Už kelių transporto priemonės vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidus kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalis). Taigi, kaltinamojo A. V. nusikalstama veika baigta. A. V. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 3530,31 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 tomas, b. l. 80, 81). Civilinis ieškinys pagrįstas, tenkintinas, 3530,31 Eur turtinė žala priteistina atlyginti iš kaltinamojo A. V..
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 2326,19 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 tomas, b. l. 48, 49). Civilinis ieškinys pagrįstas, tenkintinas, 2326,19 Eur turtinė žala priteistina atlyginti iš kaltinamojo A. V..
N. T. M. ir M. M. pateikė civilinį ieškinį, kuriame iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašo priteisti M. M. naudai 1143,23 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; T. M. naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašoma iš atsakovo A. V. priteisti M. M. naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; T. M. naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 500 Eur advokato išlaidoms padengti. Nukentėjusieji civiliniame ieškinyje nurodo, jog pagal LR CK 6.263 str. 1 d. kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str. 2 d.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (LR CK 6.249 str.l d.). Žala atlyginama nuo jos padarymo dienos (LR CK 6.288 str. 1 d.). Akivaizdu, kad atsakovas A. V., vairuodamas automobilį privalėjo laikytis KET reikalavimų, numatančių, kad: eismo dalyvių elgesys keliuose grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas), vairuotojas privalo lakytis visų būtinų atsargumo priemonių bei nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo (KET 9 punktas), vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemonės neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų (KET 14 punktas), vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešinio kelio krašto (KET 99 ir 119 punktai), kelyje iš keturių ir daugiau juostų su skiriamąja juosta neturėjo teisės kirsti skiriamąją juostą (KET 118 punktas), neturėjo teisės kirsti dvigubą ištisinę liniją (KET 3 priedas, punktas 1.3). Tačiau, minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų nevykdė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas M. M. ir buvo sugadinta T. M. priklausanti transporto priemonė. Valstybinės TMT prie LR TM Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistas J.M. P., nustatė, kad eismo įvykio metu M. M. patyrė daugybinius veido kaulų: dešinio skruostikaulio ir dešinio skruostinio lanko, abiejų viršutinių žandikaulių ir akiduobių sienelių, bei nosies kaulų ir kairio raktikaulio lūžius, taip pat muštinę smakro žaizdą. Sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Po eismo įvykio M. M. buvo pristatytas į VšĮ VUL Žalgirio kliniką kur buvo stacionarizuotas skubos tvarka. 2015-08-29 vietinėje nejautroje atliktas pirminis chirurginis žaizdos gydymas, 21 (dvidešimt pirmo) danties šalinimas. 2015-09-07 bendrinėje nejautroje atlikta skruostikaulio repozicija. 2015-09-08 atlikta antdantinė osteosintezė. 2015-09-10 buvo išrašytas tolimesniam ambulatoriniam gydymui. Rekomenduojama: - minkštas maistas 2 mėn. po įtvarų šalinimo; įtvarus šalinti po 3 savaičių; siūlus šalinti 7 dieną po operacijos. Laikotarpyje nuo 2015-09-11 iki 2015-11-23 M. M. buvo gydomas ambulatoriškai. 2015-11-23 buvo pakartotinai hospitalizuotas į VšĮ VUL Žalgirio kliniką. Epikrizėje nurodyta, kad - „apžiūrint ekstraoraliai matomas dešinės akies enoftalmas. Žiūrint visomis kryptimis yra diplopia, akies judesiai laisvi. Matoma dešiniojo skruosto deformacija, čiuopiamas kaulinis laiptas dešiniajame paakintame krašte. Radiologiškai nustatytas dešinės akiduobės dugno lūžis su poslinkiu, minkštųjų audinių dislokacija į žandinį antį, dešiniojo skruostikaulio lūžis su dislokacija". 2015-11-24 bendrinėje nejautroje operuotas, reponavus lūžgalius atlikta dešinės apatinio akiduobės krašto osteosintezė plokštele bei sraigtais, akiduobės dugno plastika titano tinkleliu. 2015-11-27 išrašytas tolimesniam ambulatoriniam gydymui. Bendrai gydymas buvo tęsiamas nuo 2015-08-29 iki 2015-12-23 d. Eismo įvykio metu nukentėjusysis patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Pažymėtina, kad eismo įvykio metu atsakovo automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be to, kaip buvo minėta, transporto priemonę jis vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ikiteisminio tyrimo metu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pavedimu eismo įvykio metu padarytą žalą administravo draudimo kompanija AAS „BTA Baltic Insurance Company" filialas Lietuvoje. Šiai dienai, draudimo kompanija sumokėjo: T. M. - 496 EUR už sugadintą transporto priemonę; M. M. - 76,41 Eurų gydymo išlaidoms ir 3.000 Eurų neturtinės žalos. Draudimo bendrovei buvo pateikti M. M. pirktų medikamentų kvitų originalai bendrai sumai - 112,07 Eurų. Draudimo bendrovė dėl nesuprantamų priežasčių nekompensavo gydytojo išrašytų vaistų (floradix, tardyferon, tothema) 35,66 Eurų sumoje. Eismo įvykio metu nukentėjusysis patyrė rimtą veido traumą su daugybiniais veido kaulų, dėl to prarado daug kraujo, kadangi gydytojai negalėjo sustabdyti kraujavimo, ko, kaip parašyta medicininėse dokumentuose, buvo stacionarizuotas skubos tvarka. Būtent, dėl didelio kraujo netekimo ir buvo išrašyti minėti vaistai. Po eismo įvykio buvo nedarbingas laikotarpyje nuo 2015-08-29 d. iki 2015-12-23, t.y. nedirbo 4 mėnesius (arba 85 d.). Jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis eismo įvykio buvo 762,23 Eurų (arba 34,65 Eurų). Jeigu būtų darbingas, darbovietėje jam būtų sumokėtas atlyginimas - 85 x 34,65 = 2.945,25 Eurų sumoje. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymą, per šį laiką jam buvo išmokėta 1.837,68 Eurų suma. Negautų pajamų suma sudaro (2.945,25 337,68) 1.107,57 Eurų. Tokiu būdu M. M. šiai dienai liko nekompensuota turtinė ( 35,66 + 1.107,57) 1.143,23 Eurų sumoje. Draudimo bendrovės AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialas Lietuvoje apskaičiavo ir kompensavo M. M. neturtinę žalą - 3000 Eurų sumoje, T. M.- nieko. M. M. po eismo įvykio patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Bendrai po eismo įvykio buvo gydomas 4 mėnesius. Šiuo metu M. M. turi periodiškai lankytis pas veido chirurgą ir ruoštis operacijoms, nuolat vartoti nuskausminamuosius vaistus, nes vargina skausmai. Iškarto po eismo įvykio, pirmos operacijos metu, dėl veido kaulų lūžio gydytojai buvo priversti pašalinti 21 (dvidešimt pirmą) dantį. Po antros operacijos veido kaulai buvo sutvirtinti plokštele ir sraigtais, kurie liks jau visam gyvenimui. Gydymo metu buvo nustatyta, jog 27 ir 28 dantys nestovi kaule, taip pat nustatyta 16 danties destrukcija 0,5 cm, o 17 ir 25 dantų destrukcija po 0,3 cm. Dėl ko ir bus atliekamos operacijos. Kiek jų reikės - kol kas nežinoma. Tai paaiškės tik pradėjus chirurginį gydymą. Didelius nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus patyrė ir dėl to, jog po pirmos operacijos įtvaru buvo užfiksuoti tarpusavyje apatinis ir viršutinis žandikauliai, dėl ko negalėjo kalbėti, privalėjo valgyti tik skystą arba minkštą maistą. Esant tokiai situacijai, buvo visiškai apribotos galimybės bendrauti su artimaisiais ir draugais. Nors 2015-12-23 formaliai gydymas buvo baigtas, daktarai siūlė forminti invalidumą, nes dėl patirtų veido traumų nejaučia pusės veido ir tai jau nepagydoma patirtų eismo įvykio metu traumų pasekmė. Forminti invalidumą atsisakė, nes tokiu atveju prarastų savo pajamas ir šeima neturėtų iš ko gyventi. Dėl eismo įvykio iki šiol yra didžiuliame psichologiniame šoke, kurio pasekmės yra tai, kad iki šiol bijo važiuoti automobiliais. Tai jam sukelia didžiulį diskomfortą, nuolat patiria papildomą įtampą, susijaudinimą, išgąstį. Emocinę žalą eismo įvykis padidina ir tuo, kad keturis mėnesius jautėsi pilnai „atskirtas nuo gyvenimo“ negalėdamas niekur išvykti. Minėto eismo įvykio metu A. V. didelis neatsargumas sukėlė jam neturtinę žalą, tai yra fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocines depresijas, bendravimo galimybių sumažėjimą, darbingumo sumažėjimą ir kitą. Aukščiau paminėti negrįžtamo pobūdžio sveikatos praradimai, visą likusį gyvenimą lydėsiantys fizinis nevisavertiškumas bei dvasinis diskomfortas, duoda pagrindą išvadai, kad jam turi būti atlyginta maksimali Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatyta 5000 Eurų suma. O papildoma 1000 Eurų suma turi būti priteista iš eismo įvykio kaltininko. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas ir negali būti mažinamas. Padarytą neturtinę žalą vertina 6000 EUR sumoje. Eismo įvykio metu buvo sugadintas T. M. priklausantis automobilis „Audi 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip apskaičiavo atsakovo, draudimo kompanijos atstovai, automobilio remontas buvo ekonomiškai netikslingas, dėl ko T. M. neteko automobilio, kuris šeimai buvo labai reikalingas. Netekus automobilio, T. M. patyrė daug nepatogumų. T. M. dirba Vilniaus Gijų, verslo ir žemės ūkio mokykloje (Parko g. 7, Baltoji Vokė). Atvykimas į darbovietę pasidarė labai sudėtingas, kadangi be automobilio vien tik kelionė iš namų į darbą ir atgal kasdien užima 2 val.30 min, kai važiuojant automobiliu reikėjo 15-20 min. Dėl šių priežasčių kiekvieną darbo dieną reikia iš namų išeiti 2 valandomis anksčiau ir su persėdimais važiuoti iki darbovietės. Labai vėlyvi kasdieniai grįžimai namo autobusais ir mikroautobusais stipriai išvargino ir kenkė savijautai, darbui namuose ir darbovietėje. Dėl automobilio praradimo tapo apsunkintas ir kasdieninis gyvenimas, nes nuo gyvenamosios vietos iki artimiausios parduotuvės 1,5 - 2,0 km. Sunaikintas eismo metu automobilis nors ir nebuvo naujas, bet labai prižiūrėtas ir techniškai tvarkingas, juo galėjo naudotis dar ilgą laiką. Nupirkti kitą automobilį neturėjo galimybės, nes šeimos finansinė situacija to neleidžia padaryti. Iki šiol patiriamas tiek moralinis, tiek materialinis nuostoliai. Padarytą T. M. neturtinę žalą vertina 1000 EUR sumoje. Eismo įvykio metu automobilis a/m „Renault Espace", valst. Nr. P799814, nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu., todėl atsakovu šioje byloje įtrauktinas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (t. 2, b.l. 140-145).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusiųjų atstovas adv. V. Latušinskij nurodė, kad nukentėjusiųjų civilinis ieškinys yra visiškai pagrįstas. Draudimo bendrovė atlygino praktiškai visus vaistus, kurie buvo perkami gydymosi laikotarpiu, tačiau nebuvo sumokėta 35.66 Eur už vaistus. Eismo įvykio metu buvo patirta rimta veido trauma ir nukentėjusysis prarado daug kraujo - dėl to jam buvo išrašyti tie trys vaistai bendroje sumoje už 35.66 Eur. Mano, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos. M. M. buvo nedarbingas 4 mėnesių laikotarpiui, patyrė žalą 1175.57 Eur. Dėl M. M. neturtinės žalos - jis patyrė rimtą veido traumą, buvo atliktos dvi operacijos. Buvo nustatyta, kad dantys nestovi kaule, nustatyta dantų destrukcija. Be to, nepaisant to, kad gydymas buvo formaliai baigtas, buvo siūloma nukentėjusiajam gauti 3 gr. neįgalumą, tačiau, įvertinus finansinius rezultatus buvo nutarta nesikreipti dėl nedarbingumo, o toliau tęsti darbą dėl sunkios situacijos. Jam ilgą laiką teko vaikščioti su surištais žandikauliais, negalėjo normaliai bendrauti, teko valgyti skystą maistą. Yra likę liekamųjų reiškinių, M. M. nejaučia dešinės pusės veido, kas bus jaučiama visą gyvenimą, Liko neatlyginta 3000 Eur. žala, kurią prašo priteisti dalinai iš ,,draudikų biuro“ ir kaltinamojo. Transporto priemonė buvo sugadinta nepataisomai. Žala buvo kompensuota tik po metų laiko. T. M. patyrė didelius nepatogumus, nes jai darbo pasiekimas užimdavo po 2.5 val. Transporto priemonė nebuvo apdrausta, įvykis įvyko LR teritorijoje, vadinasi, yra visos sąlygos, kad draudikų biuras būtų atsakingas už padarytą žalą ir išmokas. Mano, kad jie privalo patys tvarkyti tuos reikalus. Tokiais atvejais jie privalo patys administruoti arba skirti kažkokią tai draudimo bendrovę, ko šioje padaryta nebuvo. Jie pagrįstai patraukti civiliniais atsakovais šioje byloje ir privalo atlyginti žalą. Lietuvos Respublikos BPK nustatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę ir privalo pateikti civilinį ieškinį iki įrodymų tyrimo pradžios. Tai ir buvo padaryta. Be to nenuostabu, kad ne visada žmonės žino, į kokią žalą jie turi teisę pretenduoti. Nukentėjusysis kreipėsi į advokatą, buvo surinkti dokumentai, įrodymai, kurie buvo pateikti teismui. Dėl negautų pajamų. Už pagrindą buvo paimta pažyma, kuri buvo pridėta prie civilinio ieškinio (Lietuvos oro uosto pažyma apie pajamas, kurios buvo mokamos iki eismo įvykio dienos). Iš esmės jie paėmė tris mėnesius iki eismo įvykio, bet paėmė ne rugpjūčio mėnesį, kai yra didesnis atlyginimas. Paėmė gegužės mėnesį vietoj rugpjūčio ir apskaičiavo žalą. Iš dalies su jais būtų galima sutikti, kad civiliniame ieškinyje buvo paskaičiuota negautų pajamų suma, remiantis išmokomis be atsiskaitymų, suskaičiavus vidutinį darbo užmokestį už tris mėnesius pagal jų principą. Imant paskutinius mėnesius, vidutinis darbo užmokestis sudaro 1757.33 Eur, kuris buvo sumokėtas už 63 darbo dienas. Lentelė duoda pagrindo teigti, kad negautos darbo pajamas sudaro 477.19 Eur. Pažymoje pažymėta, kad rugsėjo mėnesį buvo sumokėta 250.51 Eur. Iš pateiktų dokumentų matosi, kad jau 30 d. M buvo paguldytas į ligoninę ir nedirbo. Šita suma buvo pervesta po pusės metų ir sumokėta, kai jis buvo gydomas ir gulėjo ligoninėje. Nėra logikos, kodėl draudikų biuras mano, kad suskaičiavus sumą, reikia išminusuoti tą išmoką. Jei ta suma yra įskaitoma į atlyginimą, tai skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, reikėjo susumuoti tas tris sumas ir išmokėtą papildomą sumą, tačiau jie to nedaro. Skaičiuoja minimalų atlyginimą, o po to paima rezultatą ir iš rezultato nori išbraukti tą sumą. Turi likti 477.19 Eur, suma. Dėl gydymo išlaidų ir vaistų. Eismo įvykio metu buvo patirta rimta veido trauma ir nukentėjusysis prarado daug kraujo –dėl to jam buvo išrašyti tie trys vaistai bendroje sumoje už 35.66 Eur. Visi dokumentai, pagrindžiantys šį faktą, yra. Mano, kad draudimo bendrovė nepagrįstai atsisakė atlyginti šią žalą. Dėl neturtinės žalos įrodymai yra pateikti. Neturtinė žala negali būti patvirtinta kažkokiais tai dokumentais. Tai yra visuma tų nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, skausmų, išgyvenimų dėl sveikatos. Mano, kad suma pagrįsta ir priteistina. Dėl T. M. ieškinio. Neturtinė žala yra atlyginama tais atvejais, kai yra padaryta nusikaltimu. Akivaizdu, kad tai - neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis kaltę pripažino. Buvo nepataisomai sugadinta transporto priemonė, kuri priklausė T. M.. Mano, kad ir T. M. turi būti atlyginta neturtinė žala.
Civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras dėl nukentėjusiojo M. M. ieškinio dalies, t.y. dėl 1.143,23 EUR turtinei žalai atlyginti (negautos pajamos 1.107,57 EUR ir gydymo išlaidos 35,66 EUR) nurodo: 1) dėl negautų pajamų 1.107,57 EUR: Ieškovas M. M. ieškinyje nurodo, kad po eismo įvykio buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2015-08-29 iki 2015-12-23, t.y. nedirbo 4 mėnesius (arba 85 d.). Taip pat nurodo, kad ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki eismo įvykio buvo 762.23 Eur (arba 34,65 Eur - vidutinis vienos darbo dienos užmokestis). Jeigu būtų darbingas, darbovietėje už nedarbingumo laikotarpį būtų sumokėtas darbo užmokestis 2.945.25 Eur (85 d. x 34,65 Eur). Kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba per nedarbingumo laikotarpį išmokėjo 1.837,68 Eur, todėl ieškovo M. M. vertinimu negautų pajamų sumą sudaro 1.107,57 Eur (2.945,25 Eur - 1.837.68 Eur).Žalų administravimo departamento vertinimu, atsižvelgus į teisės aktų nustatytą negautų pajamų apskaičiavimo tvarką, toks ieškovo M. M. pateiktas negautų pajamų apskaičiavimas nėra teisingas. Informuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Eismo Įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 9 punktas numato, kad „asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“. Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650, patvirtintu „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 6.1. p. numato, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesi, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, o 6.2. p. nurodo, kad vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas tokiu būdu: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpi dienų skaičiaus. Kadangi ieškovas M. M. nepateikė tikslesnes informacijos dėl dirbamų darbo dienų skaičiaus per savaitę, Žalų administravimo departamentas ieškovo negautas pajamas nustatė vertinant, kad ieškovo M. M. darbo savaitė yra 5 darbo dienų. Atsižvelgus į ieškovo M. M. darbdavio Valstybinės Įmonės „Lietuvos oro uostai“ 2016-04-21 pateiktą pažymą apie darbuotojo pajamas, M;. M buvo priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis už 2015 metų liepos, birželio, gegužės mėnesius (3 mėnesiai iki eismo įvykio mėnesio) bendrai sumai 1.673,10 Eur (gautas darbo užmokestis „į rankas“). Nustatyta, kad ieškovo M. M. vidutinis vienos darbo dienos užmokestis - 26,56 Eur (1.673,10 Eur (3-jų mėnesių išmokėto darbo užmokesčio suma) / 63 darbo dienų skaičiais išdirbtų dienų skaičius už 3 mėnesius, kai dirbama 5-ias darbo dienas per savaitę)). Skaičiuojant ieškovo M. M. nedarbingumo dienas laikotarpiu nuo 2015-08-31 iki 2015-12-23, gaunamos 83 nedarbingumo dienos (rugpjūčio mėn. - 1 darbo diena, rugsėjo mėn. - 22 darbo dienos, spalio mėn. - 22 darbo dienos, lapkričio mėn. - 21 darbo dienos, gruodžio mėn. (iki gruodžio 23 d., įskaitytinai) - 17 darbo dienų). Ieškovo M. M. negautos pajamos turi būti skaičiuojamos laikotarpiu nuo 2015-08-31 iki 2015-12-23, bet ne nuo 2015-08-29 iki 2015-12-23, kaip nurodo ieškovas, nes 2015-08-29 ir 2015-08-30 buvo savaitgalio dienos. Tokiu pačiu principu nustatant laikotarpį dėl mokėtinų socialinių išmokų vadovavosi ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba - ligos pašalpas mokėjo laikotarpiu nuo 2015-08-31 iki 2015-12-23. Taigi, apskaičiuojant ieškovo M. M. gautinas pajamas nedarbingumo laikotarpiu nuo 2015-08-31 iki 2015-12-23, gaunama gautinų pajamų suma 2.204,24 Eur (83 darbo dienos x 26,56 Eur vidutinis dienos darbo užmokestis). Taisyklių 55 p. numato, kad socialinio draudimo išmokos, ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Biuras moka nukentėjusiam asmeniui likusios žalos dydžio draudimo išmoką, kiek jos nepadengia socialinis draudimas ir privalomasis sveikatos draudimas. Todėl, apskaičiuojant ieškovo negautas pajamas, iš ieškovo gautinų pajamų minusuojamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokėtos išmokos - 1.837,68 Eur (už laikotarpį nuo 2015-08-31 iki 2015-12-23) ir gaunama negautų pajamų 366,56 Eur (2.204,24 Eur - 1.837,68 Eur). Tačiau, pastebėtina, kad ieškovo M. M. darbdavys Valstybinė įmonė „Lietuvos oro uostai“ 2016-04-21 pateiktoje pažymoje apie darbuotojo pajamas nurodė, kad už 2015 metų spalio mėnesį, t.y. ieškovo nedarbingumo laikotarpiu, M. M. išmokėjo 252.51 Eur. Žalų administravimo departamento vertinimo nurodyta suma turėtų būti mažinamos apskaičiuotos negautos pajamos, t.y. 366,56 Eur - 252,51 Eur. Gaunama, kad ieškovas M. M. negavo 114,05 Eur pajamų nedarbingumo laikotarpiu. Išvada: Ieškovui M. M. atlygintina 114,05 Eur žalą dėl negautų pajamų. 2) Dėl gydymo išlaidų (35,66 Eur): ieškovas M. M. ieškinyje nurodo, kad draudimo bendrovei buvo pateikti M. M. pirktų medikamentų kvitų originalai bendrai sumai - 112,07 Eurų. Draudimo bendrovė dėl nesuprantamų priežasčių nekompensavo gydytojo išrašytų vaistų (floradix, tardyferon, tothema) 35,66 Eurų sumoje. Nukentėjusysis nurodo, jog eismo įvykio metu patyrė rimtą veido traumą su daugybiniais veido kaulų lūžiais, dėl to prarado daug kraujo, kadangi gydytojai negalėjo sustabdyti kraujavimo. Dėl ko, kaip parašyta medicininiuose dokumentuose, buvo stacionarizuotas skubos tvarka. Būtent dėl didelio kraujo netekimo ir buvo išrašyti minėti vaistai'. Draudimo bendrovės AAS „BTA BALTIC INSURANCE COMPANY“ filialas Lietuvoje specialistų vertinimu nukentėjusiajam M. M. nekompensuotinos išlaidos už vaistus floradix, tardyferon. tothema, nes tai geležies preparatai mažakraujystei gydyti. Dokumentų, kuriais galima būtų pagrjsti nurodytų vaistų įsigijimą sąsaja su eismo įvykio metu patirta trauma, nėra pateikta. Išvada: Ieškovui. M. M. neatlygintinos 35,66 Eur išlaidos dėl įsigytų vaistų. 3) Dėl ieškinio dalies dėl 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti: draudimo bendrovės AAS „BTA BALTIC INSURANCE COMPANY“ filialas Lietuvoje specialistai, atsižvelgdami į gautus dokumentus iš medicininių įstaigų, išvadas dėl nukentėjusiojo M. M. patirtų traumų, sužalojimo masto (nesunkus), įvertino ir kompensavo M. M. neturtinę žalą sumai 3.000 Eur. Žalų administravimo departamento vertinimu ieškovas M. M. nepateikė naujų įrodymų, dokumentų, kuriais vadovaujantis turėtų būti pervertinta neturtinė žala ir ieškovui atlyginta papildoma 1.500 Eur suma. Dėl nukentėjusiosios T. M. ieškinio dalies: įvykusio eismo Įvykio metu buvo sugadintas ieškovei T. M. priklausantis automobilis Audi 100, valst. Nr, (duomenys neskelbtini) Pati T. M. eismo įvykio metu nebuvo sužalota. Draudimo bendrovės AAS „BTA BALTIC INSURANCE COMPANY“ filialas Lietuvoje, administruodamas žalą Biuro vardu, apskaičiavo ir atlygino nukentėjusiosios T, M patirtą turtinę žalą dėl sugadinto automobilio. Neturtinė žala yra sudėtinė žalos asmeniui dalis ir mokama tik tuo atveju, kai eismo įvykio metu yra sužalojama asmens sveikata. Nagrinėjamu atveju, ieškovė T. M. nebuvo sužalota eismo įvykio metu, todėl, atsižvelgus į teisės aktus, neturtinė žala dėl turtinės žalos nėra mokėtina. Išvada: Ieškovės T. M. prašymas atlyginti 500 Eur dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas.
Nukentėjusysis M. M. nurodo, jog eismo įvykio metu nukentėjusysis patyrė rimtą veido traumą su daugybiniais veido kaulų, dėl to prarado daug kraujo, kadangi gydytojai negalėjo sustabdyti kraujavimo, ko, kaip parašyta medicininėse dokumentuose, buvo stacionarizuotas skubos tvarka. Būtent, dėl didelio kraujo netekimo ir buvo išrašyti minėti vaistai (floradix, tardyferon, tothema) 35,66 Eurų sumoje. Draudimo bendrovė nurodo, jog tai pagal vaistų aprašą geležies preparatai mažakraujystei gydyti, tačiau būtent šie vaistai buvo nukentėjusiajam paskirti po avarijos dėl kraujo netekimo – šiai problemai gydyti, nes nukentėjusysis avarijos metu patyrė rimtą veido traumą su daugybiniais veido kaulų lūžiais. Teismas sutinka su nukentėjusiojo nuomone, jog ši dalis išlaidų būtų atlyginta. Šie vaistai buvo paskirti po avarijos būtent dėl kraujo netekimo, todėl 35,66 Eurų suma nukentėjusiajam atlygintina.
Dėl nukentėjusiojo M. M. reikalavimo atlyginti negautas pajamas 1.107,57 EUR sumoje, teismas pažymi, jog „asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“ pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Eismo Įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles. Šių taisyklių 9 punktas duoda nuorodą į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650, patvirtintą „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 6.1. p. numato, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesi, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, o 6.2. p. nurodo, kad vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas tokiu būdu: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpi dienų skaičiaus. Teismas sutinka, jog ieškovo M. M. vidutinis vienos darbo dienos užmokestis - 26,56 Eur (1.673,10 Eur (3-jų mėnesių išmokėto darbo užmokesčio suma) / 63 darbo dienų skaičiais išdirbtų dienų skaičius už 3 mėnesius, kai dirbama 5-ias darbo dienas per savaitę)) ir kad viso yra 83 nedarbingumo dienos, t.y.. jog eškovo M. M. negautos pajamos turi būti skaičiuojamos laikotarpiu nuo 2015-08-31 iki 2015-12-23, bet ne nuo 2015-08-29 iki 2015-12-23, kaip nurodo ieškovas, nes 2015-08-29 ir 2015-08-30 buvo savaitgalio dienos. Tokiu būdu gaunama gautinų pajamų suma 2.204,24 Eur (83 darbo dienos x 26,56 Eur vidutinis dienos darbo užmokestis). Taisyklių 55 p. numato, kad socialinio draudimo išmokos, ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo bendrovė turėtų sumokėti nukentėjusiajam likusios žalos dydžio draudimo išmoką, kiek jos nepadengia socialinis draudimas ir privalomasis sveikatos draudimas. Tai sudaro 366,56 Eur. Teismas sutinka, jog turėtų būti minusuojama darbdavio už 2015 metų spalio mėnesį, išmokėta 252.51 Eur suma. Taigi, nukentėjusiajam M. M. priteistina ir atlygintina 114,05 Eur suma dėl negautų pajamų.
Dėl ieškinio dalies dėl 1500 EUR neturtinei žalai atlyginti: kaip minėta, nukentėjusiajam draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam M. M. neturtinę žalą sumai 3 000 EUR. Nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pagal teismų praktiką minėta suma atitinka susiformavusias tokios žalos atlyginimo ribas. Naujų argumentų, dėl ko turėtų būti išmokėta didesnį suma, nebuvo pateikta. Taigi, šioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas.
Civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras dėl nukentėjusiosios T. M. ieškinio dalies atlyginti 500 EUR neturtinę žalą, nurodo, jog vykusio eismo įvykio metu nukentėjusioji T, M nebuvo sužalota, turtinė žala, patirta dėl sugadinto automobilio, nukentėjusiajai atlyginta. Nurodoma, jog neturtinė žala yra sudėtinė žalos asmeniui dalis ir mokama tik tuo atveju, kai eismo įvykio metu yra sužalojama asmens sveikata. Nagrinėjamu atveju, ieškovė T. M. nebuvo sužalota eismo įvykio metu, todėl, atsižvelgus į teisės aktus, neturtinė žala dėl turtinės žalos nėra mokėtina. Teismas sutinka su šiais argumentais ir civilinio ieškinio šioje dalyje netenkina.
Taip pat papildomai nėra atlygintinas civilinis ieškinys, kur prašoma iš kaltinamojo A. V. priteisti M. M. naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, T. M. naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Iš kaltinamojo yra priteistina nukentėjusiųjų M. M. ir T. M. naudai 500 Eur advokato išlaidoms padengti.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. V. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, asmuo vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, nusikalstama veika padaryta esant neatsargiai kaltei (nerūpestingumas), baigta, atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į asmenybę: vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas, baustas administracine tvarka (1 tomas, b.l. 73-82), VĮ „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“ nesigydė (1 tomas, b.l. 137), VĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras“ nesigydė (1 tomas b.l. 138), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą įrašyta nuo 2015-08-03, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus. Priklausomybės sindromas (1 tomas, b.l. 139). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016-01-11 specialisto išvados matyti, kad nėra duomenų, kad A. V. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Dėl opioidinės narkomanijos (priklausomybės nuo opioidų sindromo) jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 tomas, b.l. 149). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, skirtina arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
pripažinti A V kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 45 parų arešto bausme, uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams; taikant Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį – 30 parų arešto bausme, uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir 3530,31 Eur turtinę žalą priteisti atlyginti iš kaltinamojo A. V..
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir 2326,19 Eur turtinę žalą priteisti atlyginti iš kaltinamojo A. V..
Nukentėjusiojo M. M. civilinį ieškinį, kuriame iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašo priteisti M. M. naudai 1143,23 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti atlyginti iš minėtos bendrovės 149,71 Eurų turtinės žalos.
N. T. M. civilini ieškinį, kuriame iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašo priteisti T. M. naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo netenkinti.
Nukentėjusiojo M. M. ir nukentėjusiosios T. M. civilinius ieškinius, kuriuose prašoma papildomai iš atsakovo A. V. priteisti M. M. naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, T. M. naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo netenkinti.
Priteisti nukentėjusiųjų M. M. ir T. M. naudai 500 Eur advokato išlaidoms padengti iš kaltinamojo A. V..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.