- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-14
- Bylos Nr.
- 2S-447-413/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė, Birutė Bobrel
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- O. V.
- Trečiasis asmuo
- AB DnB Nord bankas
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Bobrel ir Jolitos Cirulienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3198-775/2010 pagal ieškovo S. V. patikslintą ieškinį ir atsakovės O. V. patikslintą priešieškinį, tretysis asmuo AB DnB Nord bankas, institucija, teikianti išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį ir padalinti santuokoje įgytą turtą, atsakovei natūra paliekant butą su jame esančiais baldais ir įranga, įpareigojant atsakovę sumokėti ieškovui 98 786 Lt kompensaciją. Ieškovas taip pat prašė atleisti jį iš dalies nuo 220 Lt nesumokėto žyminio mokesčio už patikslinto ieškinio dalyko pakeitimą (t.3, b.l. 123-133).
Teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad už patikslintą ieškinį ieškovas turėtų sumokėti 3095,58 Lt žyminį mokestį, o faktiškai yra sumokėjęs 1124 Lt. Atsižvelgdamas į ieškovo turtinę padėtį teismas atleido jį nuo pusės (1548 Lt) žyminio mokesčio ir įpareigojo papildomai sumokėti 424 Lt žyminį mokestį (t.3, b.l. 177-178).
Šalindamas 2010 m. spalio 19 d. teismo nutartyje nurodytus trūkumus, ieškovas pakartotinai prašė atleisti jį nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies arba atidėti jos mokėjimą (t.4, b.l. 13-14).
Kauno miesto apylinkės teismas skundžiama 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi (t.4, b.l. 17-18) pakartotinai nustatė ieškovui S. V. 10 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos trūkumams pašalinti ir nurodė, jog nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, patikslintas ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.
Teismas pažymėjo, jog atleidimą nuo žyminio mokesčio dalies reglamentuoja CPK 83 str. 3 d., žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą - CPK 84 str. Šie institutai yra panašūs tuo, jog abiem atvejais teismas priima sprendimą, prieš tai įvertinęs tą pačią faktinių aplinkybių visumą - asmens materialinę padėtį, kiek ji sunki bei tokios padėties prognozes, tačiau skiriasi sukeliamais teisiniais padariniais. Tuo atveju, jeigu asmens turtinė padėtis pakankamai sunki ir vargu ar artimiausiu laiku ji iš esmės pasikeistų, asmuo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo gali būti atleistas. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba (CPK 5 str. 1 d.). Tačiau tuo atveju, jei asmens turtinė padėtis nagrinėjamu momentu yra gana komplikuota, bet yra duomenų, rodančių, jog artimiausiu laiku jo turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą iš nuolatinių pajamų šaltinio), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti tik atidėtas. Šios nuostatos tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Teismas nurodė, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą turi būti vertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. reikalingumą atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo ar atidėti tokio mokesčio sumokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas turi teisę prašyti iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo dienos (CPK 84 str.) ir į tai, kad teismas ieškovo tokio pobūdžio prašymą išsprendė 2010 m. spalio 19 d. nutartimi, iš dalies (1548 Lt) jį atleisdamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl teismas sprendė, kad likusią 424 Lt žyminio mokesčio dalį ieškovas privalo primokėti.
Ieškovas S. V. atskiruoju skundu (t.4, b.l. 24-25) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti ieškovą nuo likusios 424 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo, o prašymo nepatenkinus - atidėti atitinkamos sumos sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) teismas sprendė, kad ankstesne, t.y. 2010 m. spalio 19 d., nutartimi buvo išnagrinėtas apelianto prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau nutartyje nepasisakius dėl likusios dalies mokesčio mokėjimo atidėjimo bei ieškovui 2010 m. lapkričio 5 d. pareiškus pakartotinį prašymą atleisti dabar jau nuo 424 Lt žyminio mokesčio arba jo mokėjimą atidėti, teismas tokį prašymą skundžiama nutartimi atmetė (iš esmės nepakeitė nei nurodomos mokesčio sumos dydžio, nei jos sumokėjimo termino) ir įpareigojo šią sumą sumokėti;
2) teismo nutartyje pripažįstama, kad pagal byloje esančius duomenis yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti mokestį per ilgesnį laikotarpį. Tačiau nutartyje nenurodyta nei kokie duomenys leidžia taip manyti, nei metodas, kurio pagrindu teismas apskaičiavo, kad per 10 dienų ieškovui atsiras papildomų pajamų ir jis galės sumokėti 424 Lt mokesčio dalį. Kadangi visi teismo procesiniai sprendimai turi būti atitinkamai pagrįsti ir teisėti, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas spręstinas iš esmės - išsamiai ištyrus byloje patiektus įrodymus nuspręsti atleisti nuo 424 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo, o tokiai galimybei nesant - atidėti jos mokėjimą;
3) 2010 m. lapkričio 5 d. pakartotiniame prašyme buvo nurodyta, jog apelianto pateikta Sodros pažyma patvirtina, kad šiais kalendoriniais metais vidutiniškai jo vieno mėnesio pajamos sudaro 3 310 Lt be mokesčių. Realiai jo pajamos, atskaičiuos privalomus mokesčius, yra žymiai mažesnės ir sudaro 2350 Lt, iš kurių sumokėjus 190 Lt komunalinių mokesčių (neprasidėjus šildymo sezonui), 307 Lt būsto paskolą, 500 Lt už kito buto nuomą ir 400 Lt sūnaus išlaikymui, ieškovui lieka 953 Lt. Be to, jam tenka pareiga sumokėti 450 Lt už AB SEB banko Vartojamojo kredito sutartimi Nr. 0350618051638-89 gautą paskolą. Tokiu būdu apelianto mėnesio atlyginimas sumažėja iki 503 Lt, kurių vos užtenka pragyvenimui“. Šios sumos apeliantui neužtenka visaverčiam pragyvenimui, papildomų pajamų jis neturi, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, jog per 10 dienų ieškovas sukaups pakankamai laisvų lėšų 424 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti;
4) šioje byloje beveik 7000 Lt atlyginimą po mokesčių gaunanti atsakovė turėjo mokėti 1948 Lt žyminį mokestį, teismas leido jai sumokėti tik 1000 Lt. Ieškovo mokėtinas mokestis būtų 2963,58 Lt, tačiau teismas atleido tik nuo pusės mokėtino mokesčio;
5) teismas turi teisę ir pareigą atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, visiškai nevertindamas, kokia tai bus procentinė viso mokesčio dalis, bet atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį. Nepagrįsti teismo argumentai, kad apelianto prašymai atmestini, kadangi jis naudojuosi advokato pagalba. Ši aplinkybė niekaip neįrodo jo turtinės padėties, be to, tokie motyvai galėtų būti vertinami kaip netiesioginis teisės naudotis advokato pagalba varžymas.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
CPK 5 str. įtvirtintas vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų - teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią apibrėžia ieškinio pateikimo prielaidos ir reikalavimai ieškinio turiniui. Vienas iš reikalavimų ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui - jo apmokestinimas žyminiu mokesčiu. Žyminis mokestis yra mokestis valstybei už teismo darbą konkrečioje byloje vykdant teisingumo funkcijas. Kadangi formalus šio įstatyminio reikalavimo taikymas nulemtų nepagrįstą minėto visuotinės asmens teisės į teisminę gynybą principo suvaržymą, asmens pareiga mokėti žyminį mokestį už jo pateikiamo teismui procesinio dokumento išnagrinėjimą gali būti pateisinama objektyviu, įstatyme įtvirtintu žyminio mokesčio instituto tikslu - siekiu užtikrinti, jog į teismą besikreipiantis asmuo nepiktnaudžiautų jam suteikiamomis procesinėmis teisėmis, iš anksto įvertintų savo reikalavimo pagrįstumą ir jo patenkinimo galimybes, teismui nustatant pusiausvyrą tarp šių dviejų teisinių interesų. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad įstatymas teismui suteikia dvi galimybes, palengvinančias asmens, turinčio finansinių sunkumų, realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Pirmuoju atveju galimybę, atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį, motyvuota nutartimi iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 3 d.). Toks atleidimas nuo žyminio mokesčio turi remtis motyvuotu asmens prašymu ir įrodymais, patvirtinančiais sunkią jo padėtį, dėl kurios jis negali sumokėti visos žyminio mokesčio sumos. Antruoju atveju galimybę, vėlgi atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 str.). Atidėti žyminį mokestį galima tada, kai suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, neturi lėšų sumokėti žyminį mokestį, bet jų gali turėti ateityje.
Byloje nustatyta, kad už pirminį ieškinį, kurio suma - 87 405,91 Lt, ieškovas sumokėjo 1000 Lt, o nuo likusios 1749 Lt žyminio mokesčio dalies buvo atleistas teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartimi (t.1, b.l. 95-96). Ieškovui padavus patikslintą ieškinį, ieškinio suma padidėjo iki 98 786 Lt, t.y. 11 380,09 Lt, todėl ieškovui teko pareiga papildomai primokėti 341,40 Lt žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 86 str. 2 d.). Ieškovas, sumokėjęs 124 Lt, nuo likusios žyminio mokesčio dalies prašė atleisti. Teismui dar 2010 m. vasario 1 d. atleidus ieškovą nuo 1749 Lt žyminio mokesčio, priimant 2010 m. spalio 19 d. ir 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis dėl trūkumų pašalinimo, nebuvo pagrindo šią sumą sumažinti iki 1548 Lt ir tokiu būdu padidinti ieškovui mokėtiną žyminį mokestį už ieškinio patikslinimą iki 424 Lt, kadangi, kaip jau buvo minėta, ieškovas nuo konkrečios mokėtinos žyminio mokesčio dalies buvo atleistas įsiteisėjusia 2010 m. vasario 1 d. nutartimi.
Teisėju kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl ieškovo turtinės padėties ir jo galimybių sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas yra dirbantis ir pastovias pajamas gaunantis asmuo, kurių pakanka ne tik būtiniems žmogaus poreikiams tenkinti, bet kurių užtenka ir kitoms reikmėms (banko kreditams mokėti, naudotis mokamomis advokato paslaugomis ir kt.) sprendžia, jog atleisti jį nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies arba atidėti jos mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, įvertinus dar ir tai, kad mokėtino mokesčio suma - 217,40 Lt (341,40 - 124) yra nedidelė, tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kadangi pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo pakeitė savo ankstesnę 2010 m. vasario 1 d. nutartį ir skundžiama nutartimi nustatė ieškovui pareigą sumokėti 424 Lt žyminį mokestį, nuo kurio dalies jis jau yra atleistas, todėl apelianto atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. pakeistina, ieškovui nustatant 10 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos 217,40 Lt žyminiam mokesčiui primokėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį ir nustatyti ieškovui S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. V. K. pr. 114A – 17, Kauno m., 10 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo 217,40 Lt (dviejų šimtų septyniolikos litų 40 ct) žyminiam mokesčiui primokėti, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus Kauno miesto apylinkės teismui.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.