- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-12-30
- Bylos Nr.
- e1-1538-1175/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42151-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Nemeikšis
- Kaltinamasis
- L. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Giedrius Nemeikšis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Renaldo Žalio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rokiškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu - (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumai išnykęs), kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. K. 2024 m. spalio 26 d., apie 13.45 val., ūkiniame pastate, adresu - (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia vieną kartą ranka stipriai pastumdamas R. T., su kuria kartu bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, ją pargriovė ant žemės, dėl ko R. T. atsitrenkus kaire šlaunimi į žemę, sukėlė šeimos narei nukentėjusiajai R. T. fizinį skausmą.
Kaltinamasis L. K., jam pranešus apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi dėl savo elgesio ir paaiškino, kad 2024 m. spalio 26 d., dienos metu susipyko su sugyventine R. T. dėl to, kad ji kasdien vartoja alkoholį ir dienos metu paprastai jau būna girta. Jis apie 13.00 val. atėjo į ūkinį pastatą ir pamatė, kad ji vėl girta, nors dar tik diena prasidėjo ir reikia sutvarkyti kiaulienos skerdieną. Jam R.pasakė, kad „gėriau ir gers, kol gyva būsiu", dėl to jis supyko ir ją pastūmė. Matė, kaip R. dėl jo pastūmimo nukrito ant žemės. Jis su peiliu R. negrasino, nesakė jai, kad papjaus. Jis tik paėmė peilį ir iš nervų įbedė į kiaulienos skerdieną, bet tai nebuvo kaip grasinimo ženklas. Po pastūmimo be žodžių išėjo. Po pastūmimo jis išėjo iš ūkinio pastato ir nuėjęs į virtuvėlę, prasidarė degtinės butelį. Jis tą degtinės butelį išgėrė ir nuėjo prigulti. Po kiek laiko pamatė, kaip į namus atvyko policijos pareigūnai. Taip suprato, kad R. jam iškvietė policiją dėl to, kad ją pastūmė. Jis nebuvo išgėręs, kai ją pastūmė, kaip jau minėjo alkoholį vartojo jau po įvykio. Jis gailisi, kad pastūmė R., jos atsiprašys. Yra anksčiau ją taip pat pastūmęs, bet ji taip pat dažnai ir jį apstumdo. Jų toks konfliktų išsisprendimo būdas, jie abu apsistumdo, išaiškina santykius ir po to vėl gyvena kartu, gražiai sutaria ir taip jau 15 metų. Vėliau, kaltinamasis papildomai patikslino dėl smurto prieš sugyventinę R. T., kad jis 2024 m. spalio 26 d., apie 13.00 val., nuėjo į ūkinį pastatą, esantį adresu - (duomenys neskelbtini), teritorijoje. Ūkiniame pastate buvo sugyventinė R. T., ten abu tvarkė kiaulienos skerdieną. Tvarkant skerdieną, tarp jo ir sugyventinės įvyko žodinis konfliktas, jis ant jos supyko, pasakė, kad išvažiuotų iš namų su visa skerdiena, supykęs ją stipriai pastūmė, sugyventinė nuo jo pastūmimo nukrito ant žemės ir užsigavo koją, po pastūmimo jis ją ten paliko, o pats išėjo iš ūkinio pastato į virtuvėlę. Daugiau jokio fizinio skausmo sugyventinei nesukėlė. Gailisi, kad pastūmė sugyventinę ir jai sukėlė fizinį skausmą.
Be kaltinamojo L. K. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie išvardinti sekančiai.
Nukentėjusiosios R. T. parodymai, kuriais patvirtino, kad ji 2024 m. spalio 26 d., apie 13.40 val. Jai būnant jų sodybos teritorijoje esančiame ūkiniam pastate, adresu - (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai neblaivus jos sugyventinis L. K., gyvenantis kartu su kuriuo gyvena ir veda bendrą ūkį 15 metų. L. K. į ėjas į ūkinį pastatą, kuriame ji tvarkė kiaulienos skerdieną įvyko žodinis konfliktas, kuriame jis ją vadino necenzūriniais žodžiais, liepė „pyzdint“ iš ūkinio pastato, nes kitaip papjaus. Pas ją sodyboje kartu su ja buvo jos draugė R. N., kurios ji paprašė iškviesti, kažką kas jas galėtu iš čia išvežti, kadangi pati turi negalią ir sunkiai kalba. Į sodybą atvyko L. P. kartu su savo sugyventiniu Ž. M.. Kai minėti asmenys atvyko, jos sugyventinis dar labiau pasiūto ir kai ji buvo ūkiniam pastate, L. K. įėjo ir vieną kartą ją pastūmė ir ji nukrito ant žemės, ko pasakoje užsigavo, kairės kojos šlaunį. Kai ją L. K. pastūmė, pargriuvusi pajuto fizinį skausmą.
Liudytojo Ž. M. parodymai, kuriais patvirtino, kad 2024 m. spalio 26 d., apie 13.27 val. jo sugyventinei L. P. paskambino jos pažįstama R. N., kuri paprašė pagalbos, kad išvežti mėsą ir paimti ją ir R. T., kurios šiuo metu randasi pas L. Jis kartu su savo sugyventine nuvažiavo pas L. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Prie jų priėjo R. N. ir paaiškino, kad į automobilį reikia sukrauti kiaulienos skerdiena. Pradėjo krauti į automobilį minėtą skerdieną. L tuo metu išėjo iš namų priėjo prie automobilio ir pradėjo sakyti, kad papjaus ir užmuš savo sugyventinę R. T.. Tuo metu nešė skerdieną į automobilį. Nurodo, kad jam nešant skerdieną ūkiniame pastate į pastatą įėjo ir R. T., kuriai iš paskos įėjo ir L., pamatė, kad R. T. gulėjo ant žemės nugriuvusi ant kairiojo šono ir prieš ją stovėjo jos sugyventinis L. Ar R. T. pati pargriuvo ar ją pastūmė L. jis nematė. Paaiškina, kad jis pats nematė, kad L. rankoje būtų laikęs peilį. Tada jam nešant skerdieną L. su ranka pastūmė jį, dėl to jis fizinio skausmo nepatyrė. Išėjęs iš ūkinio pastato su koja pastūmė peilį, kuris gulėjo ant žemės, vietoje, kurioje buvo dorojama skerdiena, kad L. nepaimtų. Susikrovę skerdieną į automobilį jis jo sugyventinė L., R. N. ir R. T. susėdo į automobilį ir išvažiavo. Jiems važiuojant, iš galo privažiavo automobilis, kuris aplenkė juos, kadangi jis buvo prasidaręs langą girdėjo, kad L. savo sugyventinei R. T. pasakė, kad grįžtų į namus. Tačiau R. T. iš jo automobilio neišlipo ir išvažiavo su jais. Sustojo netoli (duomenys neskelbtini) kaimo laukė, kada atvažiuos policija, o L. sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo link savo namų. Nurodo, kad L. jis nepažįsta, vakar jį matė tik antrą karta.
Liudytojos L. P. parodymai, kuriais patvirtino, kad 2024 m. spalio 26 d., apie 13.27 val., jai paskambino pažįstama R. N., kuri paprašė pagalbos, kad išvežti mėsą iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ir paimti R. T., nes jos sugyventinis L. K. yra neblaivus ir R. T. varo iš namų. Iškart po skambučio, ji kartu su sugyventiniu Ž. M. išvažiavo automobiliu iš savo namų, adresu - (duomenys neskelbtini), į minėtą sodybą. Nuvykus ten, sodybos kieme prie jų priėjo R. N. paprašė padėti sukrauti kiaulienos skerdiena į automobilį, nes R. T. sunkiai kalba, yra neįgali, tai viską kalbėjo R. N.. Sodybos kieme nebuvo L. K., jis buvo gyvenamojo namo viduje. Ji stovėjo sodybos kieme, o sugyventinis, R. N. ir R. T. pradėjo krauti skerdieną į automobilį. Ilgai nelaukus, iš gyvenamojo namo atėjo L. K. ir priėjęs prie automobilio, pradėjo sakyti, kad papjaus savo sugyventinę R. T., ji jį ramino, sakė, kad ,,negražu taip kalbėti prie svetimų žmonių", jis jai atsakė, kad ,,dinkit iš kiemo". Tada pamatė, kad R. T. nuėjo į ūkinį pastatą. Tada pamatė, kaip L. K. rankoje laiko peilį, jį nusivalė į kelnes ir nuėjo iš paskos R. T. į ūkinį pastatą. Iš kur pasiėmė L. K. peilį ji nematė ir nežino, kaip jis atsirado jo rankose. Kas vyko ūkinio pastato viduje tarp L. K. ir R. T. ji nematė, nežino, negirdėjo jokio triukšmo. Po to, į ūkinį pastatą nuėjo Ž. M. paimti mėsos, todėl ką jis ten matė viduje, ji nežino. Ilgai nelaukus, iš ūkinio pastato išėjo R. T. su jos sugyventiniu, o kur L. K. buvo, ji nežino, nes neatsimena. Jos pabaigė sukrauti kiaulienos skerdieną į automobilį ir visi susėdo į automobilį ir išvažiavo, ji L. K. nebematė. Joms važiuojant automobiliu, pro automobilio langą pamatė, kaip iš galo privažiuoja automobilis, pamatė, kad jį vairuoja L. K., jis jas bandė aplenkti iš vienos pusės, po to iš kitos pusės, ji išsigandusi, kad taip jis elgiasi, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, iškvietė policiją. Po to L. K. tada aplenkė jas iš dešinės pusės, jos sustojo, prie automobilio priėjo L. K., Ž. M. prasidarė langą ir girdėjo, kaip L. K. savo sugyventinei R. T. pasakė, kad grįžtų į namus ir parvežtų mėsą atgal. Tačiau R. T. iš automobilio neišlipo, liko sėdėti pas jas, L. K. suprato, kad R. T. nelips iš automobilio, todėl jis nuėjo nuo jų link savo automobilio. Jos nuvažiavo toliau ir sustojo sankryžoje, kelyje Rokiškis-Jūžintai, netoli Kulių kaimo ir laukė policijos. Atvykus policijai, jos nuvažiavo į įvykio vietą. Ji L. K. nepažįsta, ji jį mato tik antrą kartą.
Liudytojos R. N. parodymai, kuriais patvirtino, kad 2024 m. spalio 26 d., tikslaus laiko neatsimena, atvyko pas draugę R. T. padėti tvarkyti kiaulienos skerdienos pas ją sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ji R. gerai pažįsta, ji sunkiai kalba, todėl, ką ji nori pasakyti, ji supranta. Kartu sodyboje buvo ir draugės R. sugyventinis L. K.. L. K. tuo metu buvo ramus, ji tvarkė mėsą lauke, o ūkiniame pastate kiaulienos skerdieną tvarkė draugė R. su sugyventiniu, todėl, kas vyko ūkiniame pastate tarp jų, ji nežino, nematė ir nieko negirdėjo. Pamena, kaip iš ūkinio pastato išėjo L., buvo supykęs, suprato, kad R. susipyko su L. L. liepė išvažiuoti R. iš namų, todėl R. jos paprašė, kad paimtume mėsą ir išvežtume ją kartu, nes L. pyksta ant jos, ji, norėdama padėti draugei, paskambino telefonu pažįstamai L. P. ir jos paprašė pagalbos, kad padėtų išvežti mėsą iš sodybos ir ją su drauge R. paimtų. Atvykus L. su draugu Ž. M., Ž. su R. padėjo susikrauti mėsą į automobilį, o L. stovėjo prie automobilio todėl, kai krovė kiaulienos skerdieną, ji R. sugyventinio kieme nematė, galbūt jis ir buvo atėjęs kažkur, bet prie jos nebuvo, nes kiaulienos skerdiena buvo padėta skirtingose vietose, todėl ją nešė iš skirtingų vietų. Kai pabaigė sukrauti mėsą į automobilį, ji su R. ir L. su Ž., susėdo į automobilį ir išvažiavo link jos namų, esančių (duomenys neskelbtini), kur L. K. liko, ji nežino. Joms bevažiuojant automobiliu, ji pro automobilio langą pamatė, kad greitai atvažiuoja automobilis, kuris jas vijosi, L. išsigando, kad jas vijosi automobilis, todėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policiją. Pasivijus jų automobilį, Ž. sustojo. Tada pamatė, kaip prie jų priėjo L. K., jos iš automobilio nelipo, L. priėmęs prašė, kad R. grįžtų į namus ir parvežtų mėsą atgal, bet R. iš automobilio neišlipo, liko sėdėti pas jas, todėl L. K. supratęs, kad R. lieka su mumis, nuėjo nuo jų link savo automobilio, todėl, kai jis nuėjo nuo automobilio, jos nuvažiavo toliau. Tada pavažiavę, sustojo sankryžoje, pagrindiniame kelyje Rokiškis-Jūžintai, laukė policijos, L. bendravo su policijos pareigūnais, nurodė jiems, kur jos lauks. Atvykus policijai, visi kartu nuvažiavo atgal į sodybą. Ji nematė smurto tarp draugės R. ir L., nematė jokio konflikto, R. jai nieko nesakė, kad buvo jai sukeltas fizinis skausmas. Ji L. K. pažįsta panašiai apie 10 metų, jis nėra konfliktiškas.
2024 m. spalio 26 d. nukentėjusiosios R. T. asmens apžiūros protokolas ir jo priedas - fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad apžiūros metu R. T. kairės kojos šlaunies nustatyta kraujosruva, ant blauzdos irgi matyti kraujosruva ir nubrozdinimas, daugiau akivaizdžių sužalojimų nematyti.
2024 m. spalio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedas foto nuotraukos, kuriuose užfiksuota įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini), įvažiavus į kiemą matomas žvyruotas keliukas, toliau pavažiavus, kairėje pusėje matome rudos spalvos ūkinį pastatą su priestatu. Einant link įėjimo į ūkinį pastatą, kairėje pusėje matome mėlynos spalvos priekabą, šieno suktinį, kuris apdengtas šiferiu. Per vidurį ant takelio link ūkinio pastato, matomas raudonos spalvos dujų balionas. Priėjus prie ūkinio pastato, matoma nedidelė teritorija kuri aptverta tvora ir ant jos uždengtas žalios spalvos tinklas. Įėjus į ūkinį pastatą, prieš save matome patalpą, pasukus į kairę pusę, matomos šviesios spalvos medinės durys, pro kurias užėjus, įeiname į nedidelį kambariuką, kairėje pusėje, matome dvi rudos spalvos spintelės, prieš save matome ant padėklų sukrautas geltonos-mėlynos spalvos 5 statines. Po dešine puse matome iš medžio padarytą stalą ant stalo yra padėtas baltos spalvos užtiesalas. Taip pat ant stalo matome 4 rudos spalvos spinteles ant kairės pusės spintelės yra padėtas peilis su medine rudos spalvos rankena, ant peilio geležtės matyti galimai kraujo pėdsakas, peilis yra paimtas (supakuotas į spec. pakėtą). Daugiau įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nėra.
Alkotesterio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0196 žurnalo kopijos, iš kurių matyti, kad 2024 m. spalio 26 d., 16.53 val. L. K. nustatytas 2,19 promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo L. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta teismo ištirtų ir įvertintų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme išvardinti įrodymai, kurie yra sutampantys tarpusavyje savo faktinėmis aplinkybėmis, neprieštaraujantys vienas kitam ir ikiteisminio tyrimo metu gauti įstatymų nustatyta tvarka, neginčytinai patvirtina, kad kaltinamasis L. K. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis namuose, ūkiniame pastate, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą ranka stipriai pastumdamas nukentėjusiąją R. T., su kuria kartu bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, ją pargriovė ant žemės, dėl ko jai atsitrenkus kaire šlaunimi į žemę, sukėlė šiai šeimos narei fizinį skausmą. Kadangi kaltinamojo L. K. įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, jo kaltė šioje baudžiamojoje byloje įrodyta visiškai, todėl jam pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis L. K. neprieštarauja prokuroro sprendimui procesą byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, taip pat ir su prašoma taikyti baudžiamojo poveikio priemone, tik prašo ją sušvelninti ir leisti įmoką sumokėti per ilgesnį 6 mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). O jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktai).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas byloje esančias aplinkybes, svarbias tinkamam bausmės individualizavimui. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis L. K. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narę, sukeliant jai tik fizinį skausmą, nusikaltimas padarytas neintensyviais smurtiniais veiksmais vieno smūgio pasekoje, kas pagrindžia mažesnį padaryto nusikaltimo pavojingumą. Kaltinamojo atžvilgiu nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena ją sunkinanti aplinkybė. Taip pat teismas vertina tai, kad kaltinamasis L. K. anksčiau buvęs kelis kartus teistas už smurtines nusikalstamas veikas, tačiau ankstesni teistumai šiuo metu išnykę, administracine tvarka nebaustas, taip pat jis nėra registruotas priklausomybės ligų gydymo įskaitoje, Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 1985 m. gegužės 17 d. iki 1985 m. birželio 21 d., jam diagnozuota neurastenija, atseno depresinis sindromas, nors iš bylos duomenų nėra matyti, kad tai būtų turėję įtakos kaltinamojo elgesiui, taip pat jis yra dirbantis. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, kurie numatyti BK 54 straipsnyje, teisingumo bei protingumo principais, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam L. K. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus prokuroro siūlomą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio trukmė parinktina gerokai trumpesnė nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), įvertinus prieš tai išdėstytus duomenis, svarbius tinkamam bausmės individualizavimui. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi ir įvertinus minėtus duomenis apie nagrinėjamą nusikalstamą veiką ir patį kaltinamąjį, teismas priima sprendimą kaltinamajam neskirti įstatyme numatytos intensyvios priežiūros jo buvimo vietoje, kuri paprastai skirtina su šia bausme. Taip pat teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytus duomenis, priima sprendimą kaltinamajam skirti įpareigojimą per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir draudimą per visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė su šiuo įpareigojimu ir draudimu pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažįsta visiškai, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nuo 2024 m. spalio 26 d., 16.15 val. iki 2024 m. spalio 28 d., 14.56 val. (2 laikinojo sulaikymo paros) buvo laikinai sulaikyta, todėl šis jos laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jai skirtiną bausmę, 1 laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu).
Be to, įvertinus minėtus duomenis apie kaltinamajam L. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, t. y. buvo smurtauta prieš šeimos narę, taip pat veika sukeltas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai bei atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę apibrėžiančius duomenis, taip pat ir paties kaltinamojo pritariančią poziciją nagrinėjamu klausimu, teismas sprendžia tam, kad būtų efektyviai pasiekti bausmės tikslai, šiam kaltinamajam skirtinos šios baudžiamojo poveikio priemonės: BK 72² straipsnio pagrindu jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir BK 71 straipsnio pagrindu - 12 MGL (600,00 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, o terminas įvykdyti šias baudžiamojo poveikio priemones nustatytinas per bausmės atlikimo laikotarpį.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: 2024 m. spalio 28 d. paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. spalio 28 d. nutartimi paskirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. T. ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu - paliktinos galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikintinos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, skiriant įpareigojimą per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir draudimą per visą laisvės apribojimo bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, skiriant įpareigojimą per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir draudimą per visą laisvės apribojimo bausmės laika vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, į L. K. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. spalio 26 d., 16.15 val. iki 2024 m. spalio 28 d., 14.56 val. (2 laikino sulaikymo paras), 1 laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (1:2), ir laikyti, kad L. K. yra atlikęs 4 (keturias) paskirtos laisvės apribojimo bausmės dienas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, L. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 12 (dvylikos) MGL (600,00 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią baudžiamojo poveikio priemonę nustatant įvykdyti per bausmės atlikimo laiką.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, L. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per bausmės atlikimo laiką.
Kaltinamajam L. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones: 2024 m. spalio 28 d. paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. spalio 28 d. nutartimi paskirtą įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. T. ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu – palikti galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.
Pranešti L. K., kad jis turi galimybę prisijungti prie Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemio interneto svetainėse www.e.teismas.lt ir www.epaslaugos.lt, kuriame galima gauti bei pateikti elektroninius dokumentus baudžiamojoje byloje, susipažinti su bylos eiga.
Išaiškinti L. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio (taip pat ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.