Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam P. R. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. gruodžio 10 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam P. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nėra reikšmingų šiuo metu esančios žalos rizikos požymių. Nuteistasis pagal galimybes įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei jo tęsinyje numatytas priemones. Dirba, įstaigoje stengiasi laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių. Įvykdė 2024 m. birželio 14 d. lygtinio paleidimo komisijos nutarimu jam pateiktas motyvuotas rekomendacijas dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Tuo remiantis, galima daryti išvadą, kad nuteistojo P. R. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, kadangi asmuo nustatytais terminais įvykdė lygtinio paleidimo komisijos nutarimu pateiktų motyvuotų rekomendacijų dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo.

Nors dalis Komisijos neigiamai vertina, kad nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą apsvaigus ir vis dar nematyti akivaizdžių pokyčių mąstymo ir elgesio srityje, tačiau nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba už kalėjimo ribų, dengia turimus įsiskolinimus pagal turimus antstolių vykdomuosius patvarkymus vyksta į trumpalaikes išvykas, nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika (skaitinė išraiška mažėjanti), nuteistojo P. R. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Įvertinus šias aplinkybes, galima daryti prielaidą, jog nuteistasis žino savo kriminogenines sritis ir siekia jas valdyti dalyvaudamas numatytose priemones, daro akivaizdžią pažangą valdydamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija mano, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Siekiant, kad nuteistojo integracija į visuomenę būtų efektyvi ir kryptinga, nuteistajam likusį bausmės laiką tikslingiau būti prižiūrimam probacijos tarnybos.

P. R. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, galutine 10 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2017 m. gruodžio 3 d., pabaiga – 2027 m. gruodžio 3 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam P. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nurodytos įstatymo nuostatos atskleidžia, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo instituto taikymo galimumą sieja su formalaus ir materialaus pagrindo egzistavimu, kadangi šių elementų identifikavimas leidžia priimti teisėtą sprendimą dėl lygtinio paleidimo asmeniui taikymo. Formalusis pagrindas – tai minimalios, anksčiau įstatyme nurodytos, laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis – tai žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Pažymėtina tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra privalomai taikomas visiems be išimties, priešingai tai yra išimtinė teismo teisė ir gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nuteistasis, įvertinus jo asmenybės pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, savo pozityvia priešingo teisei elgesio kaita įrodo, jog yra vertas teismo pasitikėjimo.

Sutinkama su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, jog egzistuoja formali lygtinio paleidimo sąlyga, tai yra kad nuteistasis yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą, tai yra atliko pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad nepakanka vien pagrindo, kad nuteistasis jau yra atlikęs įstatymu numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pat reikalinga nustatyti ir materialaus pagrindo egzistavimą.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo atžvilgiu pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką buvo atliktas 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir buvo nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, artima vidutinei. Teigiamai vertintina tai, kad nuteistajam 7 kartus atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, visus kartus buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau ypatingai svarbia aplinkybe išlieka nuteistojo elgesyje nustatyta dinaminių kriminogeninių veiksnių gausa. Nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar išlieka vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių gausa (piktnaudžiavimas alkoholiu ir smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu agresyvus/kontroliuojančio elgesio apraiškos problemų atpažinimo sunkumai negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių konkretaus/nelankstaus mąstymo apraiškos). Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti dėl galimo lygtinio paleidimo.

Bylos duomenys atskleidžia, nuteistojo ankstesnį elgesį, pastebėtinos ir probleminės sritys, kurios dar turi būti koreguojamos. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo elgesys negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas, nes buvo 3 kartus baustas drausmine tvarka, jam 5 kartus skirtos skatinimo priemonės, ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu buvo nustatyti apsauginiai veiksniai (stiprūs ir palaikantys socialiniai santykiai su dabartine sugyventine, kurie jam teikia moralinę paramą), tačiau šie apsauginiai veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantis nuo pakartotinio nusikalstamumo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistasis nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo padarymą. Nužudymą įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jeigu nuteistasis nesugebės atsiriboti nuo destruktyvių veiksnių (alkoholio vartojimo su kitais linkusiais išgerti asmenimis) laisvėje, tikėtina kriminogeninio veiksnio aktyvacija. Nors nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Teismas tai vertinti gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Aplinkybė, kad nuteistasis sudavė daugybinius smūgius rankomis į įvairias kūno vietas ir peiliu dūrė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 8 smūgius į krūtinę ir kitas kūno vietas, dėl ko nukentėjęs įvykio vietoje mirė neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad nors nuteistojo elgesyje stebima pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra išimtinės, kadangi nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys laikytini savaime suprantamais dėl visiems bausmę atliekantiems asmenims keliamo tikslo – teigiamų pokyčių elgesyje. Nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės taip pat teismui nėra abejonių nekeliančios dėl nuteistojo elgesio teigiamos korekcijos. P. R. nepasižymi išskirtiniu pozityvumu, kuris leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gruodžio 10 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam P. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.