Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su ieškovės UAB „Skolų išieškojimo ekspertai“ pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gasterma“ iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė 2013-04-22 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu, prašydama iškelti atsakovei bankroto bylą. Pareiškime nurodoma, kad 2013-02-06 tarp (duomenys neskelbtini) firmos (j. a. k. 134618385) ir ieškovės buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. SIE/13/02/06/01 kartu su 2013–02–06 priėmimo–perdavimo aktu Nr. SIE/13/02/06/01, kurių pagrindu (duomenys neskelbtini) firma perleido (pardavė) turėtą reikalavimo teisę į atsakovę, o ieškovė įgijo skolos reikalavimo teisę į 6 251,91 Lt skolą pagal 2012–12–31 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Atsakovės teigimu, ieškovė jai yra skolinga iš viso 6 676,98 Lt: 6 251,91 Lt skola + 200 Lt skolos administravimo išlaidos (pagal 2013-02-11PVM Sąskaitą faktūrą Serija SIENr. 044) + 225,07 Lt delspinigiai (skaičiuojant 0,02 proc. per dieną). Pareiškime nurodoma, kad 2013-02-11 ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą dėl reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo Nr. SIE-49 adresu Kaune, Palemono g. 2A (buveinės adresas). Siųstas pranešimas 2013-02-13 grįžo su pašto žyma „persikraustė“. 2013-02-19 ieškovė pakartotinai išsiuntė atsakovei pranešimą dėl reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo Nr. SIE-55 adresu Kaune, Technikos g. 9. Ieškovės teigimu, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 4 straipsnio 2 punktu, ieškovei yra pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nes atsakovė laiku nemoka už gautas prekes. Atsakovei buvo pateiktas rašytinis pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pranešime buvo nurodyti asakovės neįvykdyti įsipareigojimai, nustatytas 30 dienų terminas juos įvykdyti ir pateiktas įspėjimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė per nustatytą terminą savo įsipareigojimų neįvykdė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Šiuo atveju ieškovė savo reikalavimo teisę į atsakovę kildina iš 2013-02-06 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. SIE/13/02/06/01 kartu su 2013–02–06 priėmimo–perdavimo aktu Nr. SIE/13/02/06/01, kurių pagrindu (duomenys neskelbtini) firma perleido (pardavė) ieškovei turėtą reikalavimo teisę į atsakovę, o ieškovė įgijo skolos reikalavimo teisę į 6 251,91 Lt skolą pagal 2012–12–31 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) (Sutarties 1.1.).

Kaip matyti iš ieškinio priedo, 2013–02–11 pranešimas apie reikalavimo teisės perėjimą atsakovei VĮ Registrų centre nurodytu atsakovės adresu (Kaunas, Palemono g. 2A) buvo išsiųstas 2013–02–12 (neteisingai ieškovė nurodo, kad 2013–02–11), tačiau grįžo neįteiktas su žyma „persikraustė“. Kaip nurodo pati ieškovė, ji 2013–02–19 pakartotinai išsiuntė atsakovei 2013–02–19 pranešimą apie reikalavimo teisės perėjimą adresu Kaune, Technikos g. 9.

CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

Vadovaujantis tokiu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, jog tik juridinio asmens buveinės adresu (o ne bet kokiu kitokiu) pakartotinai išsiųstas procesinis dokumentas laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. 2 dalyje įtvirtinta, jog jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine. 3 dalyje įtvirtinta, jog visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Taip pat pažymėtina, jog juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai pats asmuo nurodo kitą adresą (CPK 122 str. 2 d.).

Kaip matyti iš su ieškiniu pateikto 2012-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, jame atsakovės adresas nurodytas Palemono g. 2a, LT52191 Kaune. Pažymėtina, jog toks pats adresas nurodomas ir viešai skelbiamuose Rekvizitai.lt duomenyse. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Kauno apylinkės teismo 2013-01-21 teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-3679-191/2013) matyti, jog jame atsakovės buveinė nurodyta adresu Kaunas, Technikos g. 9A, tačiau iš bylos proceso duomenų akivaizdu, jog tuo adresu siųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Kaip matyti iš ieškinio, jame nėra nurodyta, kokiu pagrindu vadovaujantis pranešimas buvo išsiųstas būtent adresu Kaunas, Technikos g. 9 (net ne 9A).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi jokio pagrindo išvadai, jog būtent adresu Kaunas, Taikos g. 9 yra nuolatinis atsakovės valdymo organas, jog tai būtų sandoryje ar tiesiogiai ieškovei pačios atsakovės nurodyta atsakovės buveinė. Kadangi šiuo atveju, kaip nurodo pati ieškovė, ji 2013–02–19 pranešimą apie reikalavimo teisės perėjimą 2013–02–19 atsakovei pakartotinai išsiuntė adresu Kaune, Technikos g. 9, t. y. ne VĮ Registrų centre nurodytu atsakovės buveinės adresu ir ne sandoryje ar ieškovei tiesiogiai pačios atsakovės nurodytu atsakovės adresu, akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo vadovautis CPK 123 straipsnio 4 dalimi ir laikyti, kad procesinis dokumentas, patvirtinantis reikalavimo teisių perleidimą, yra įteiktas atsakovei praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Be to, pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju pakartotinai turėjo būti siunčiamas tas pats procesinis dokumentas, kurio pirmą kartą įteikti nepavyko. O šiuo atveju akivaizdu, jog pati ieškovė pripažįsta siuntusi ne 2013-02-11 pranešimą, ir ne pačią Reikalavimo perleidimo sutartį, o naują 2013-02-19 pranešimas. Be to, pažymėtina, jog su ieškiniu net nepateikti jokie įrodymai apie 2013-02-19 pranešimo išsiuntimą.

Vadovaujantis CK 6.109 straipsnio 1 dalimi, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

Kadangi nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė (skolininkas) gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, teismas pareiškimą ieškovės, neįrodžiusios savo reikalavimo teisės į atsakovę bei aplinkybės, kad ji yra atsakovės kreditorė, turinti teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (ĮBĮ 3 str., 5 str. 1 d. 1 p., 6 str.), atsisako priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, laikydamas, jog ieškinys šiuo metu (kol atsakovei nėra pranešta apie reikalavimo teisės perleidimą) teisme civilinio proceso tvarka yra nenagrinėtinas.

Ieškovei nurodytina, jog, vadovaujantis CK 6.109 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu skelbimu (CK 1.65 str. 2 d.). CK 1.65 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog preziumuojama, kad valios išreiškimas tapo žinomas kitai sandorio šaliai praėjus 14 dienų nuo paskutinio viešo paskelbimo dienos.

Be to, pažymėtina ir tai, jog, vadovaujantis ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalimi, kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo.

Nustatyta, jog ieškovė 2013-02-11 ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo Nr. SIE-49 adresu Kaune, Palemono g. 2A (buveinės adresas). Siųstas pranešimas 2013-02-13 grįžo su pašto žyma „persikraustė“. Ieškovė teigia 2013-02-19 pakartotinai išsiuntusi atsakovei pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo Nr. SIE-55 adresu Kaune, Technikos g. 9.

Akivaizdu, jog 2013-02-19 pranešimo išsiuntimas atsakovei adresu Kaune, Technikos g. 9 (net jeigu jis buvo išsiųstas, nes tai patvirtinantys duomenys nepateikti) negali būti laikomas tinkamu ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo įvykdymu, kadangi, kaip jau minėta prieš tai, su ieškiniu nepateikti duomenys, kad adresu Kaune, Technikos g. 9 yra atsakovės buveinė. Vadinasi, ieškovė su ieškiniu nepateikė duomenų, kad ji, kaip kreditorė, apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo (jei atsakovė per 30 d. nepedengs įsiskolinimo) įstatymo nustatyta tvarka pranešė atsakovei.

Be to, vadovaujantis ĮBĮ 6 str. 4 dalimi, kreditorius, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo pateikti atsakovo įmonei pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus. CPK 124 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ieškinio nuorašas adresatui įteikiamas pasirašytinai. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami CPK 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka. CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikimas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

Ieškovė, kaip įrodymą, kad įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą pareigą, pridėjo 2013-04-18 pranešimą Nr. SIE-127, tačiau pažymėtina, jog nėra pateiktas joks AB „Lietuvos paštas“ kvitas, iš kuriuo matytųsi, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo su priedais atsakovei buvo siųstas buveinės adresu, neįteiktas, pakartotinai išsiųstas buveinės adresu ir kad po pakartotinio išsiuntimo yra praėję 10 dienų.

Pažymėtina, jog pastaroji aplinkybė yra svarbi, nes įmonės administracijos vadovas, gavęs nurodytus dokumentus, ĮBĮ 9 str. pagrindu privalo pateikti teismui eilę dokumentų, kurie yra būtini sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Būtent nuo pareiškimo ir jo priedų nuorašų įteikimo atsakovui dienos skaičiuojamas ĮBĮ 9 str. 1 dalyje numatytas 5 dienų terminas įmonės vadovui pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Įmonės vadovui be pateisinamos priežasties per nurodytą terminą nepateikus teismui nurodytų dokumentų, teismas arba teisėjas gali jam skirti iki 10.000 litų baudą.

Taigi atsakovo pareigą pateikti teismui dokumentus, reikalingus bankroto bylai nagrinėti, įstatymų leidėjas sieja su ieškovo (kreditoriaus) pareiga pateikti atsakovui teismui siunčiamus procesinius dokumentus. Šios pareigos neįvykdymas atsakovui nepagrįstai gali sukelti ĮBĮ 9 straipsnio pirmojoje numatytas sankcijų taikymo pasekmes, pažeisti proceso operatyvumo.

Pagal teisminę praktiką ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimų tinkamas nesilaikymas prilyginamas išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkai. Jos ieškovui nesilaikius, ieškinį atsisakytina priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 137 str. 2 dalies 1 ir 3 punktais, 3, 5 dalimis, 290–292 straipsniais, ĮBĮ 6 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės UAB „Skolų išieškojimo ekspertai“ pareiškimą iškelti bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gasterma“.

Dėl šios nutarties per septynias dienas nuo jos pavirtinos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.