Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. K. ir S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-9004-429/2023 pagal pareiškėjų G. K. ir S. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai G. K. ir S. K. (toliau – kartu pareiškėjai arba apeliantai) kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti tarp jų (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti 2023 m. kovo 30 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nustatęs, kad pareiškėjai nepilnamečių vaikų neturi, netvarko bendro ūkio tik du mėnesius, negyvena santuokinio gyvenimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priskirtinas nagrinėti notaro kompetencijai.

11. Atskiruoju skundu apeliantai nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju bylos šalys neatitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytos specialiosios sąlygos, numatančios, kad sutuoktiniai turi daugiau negu metus netvarkyti bendro ūkio ir negyventi santuokinio gyvenimo. Taip pat nurodo, jog prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu buvo nurodę, kad prašymas yra teikiamas teismui, o ne notarui, kadangi sutuoktiniai bendro ūkio neveda tik du mėnesius. Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų santuokos nutraukimui notarine tvarka – bendro ūkio netvarkymo ir santuokinio gyvenimo negyvenimo daugiau nei metus – pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu.

12. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika; 2012, 36).

13. CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis). Kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka (CK 3.51 straipsnio 3 dalis).

14. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjai nepilnamečių vaikų neturi, negyvena santuokinio gyvenimo, ir nors nustatęs ir nurodęs, jog pareiškėjai netvarko bendro ūkio tik du mėnesius, sprendė, kad apeliantų santuoka gali būti nutraukta notarine tvarka. Su tokiomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

15. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojęs CK 3.51 straipsnis papildytas nauja 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad siekiant nutraukti santuoką notarine tvarka turi būti ne tik CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos visos sąlygos ir kad sutuoktiniai turi neturėti bendrų nepilnamečių vaikų bei negyventi santuokinio gyvenimo, bet ir kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš pateikto pareiškėjų prašymo turinio nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, nes jie pareiškime nurodė priešingas aplinkybes, t. y. kad bendro ūkio nebeveda apie du mėnesius. Taigi, pareiškėjams prašyme nenurodžius, kiek laiko sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad yra tenkinamos visos CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos bei atsisakyti priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias prašymo priėmimo klausimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri panaikinama, o prašymo priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.