Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal VĮ Šalčininkų miškų urėdijos vyriausiojo miškininko D. Ž., pavaduojančio miškų urėdą, apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas A. S. 2012 m. gegužės 23 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2012 m. gegužės 10 d., apie 22.50 val., ties Mikantonių k., Šalčininkų sen., Šalčininkų r., prie 4 kvartalo 2 sklypo, miško masyve prie medienos sandėlio buvo sulaikyta A. S. su jai priklausančiu automobiliu „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio viduje buvo sudėta 0,97 kietmetrio pagrobtos medienos, priklausančios VĮ Šalčininkų miškų urėdijai, kurios vertė 99,76 Lt (0,767 MGL). Tokiais savo veiksmais A. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas pilnai neištyrė bylos aplinkybių, tinkamai neįvertino liudytojo A. V. parodymų, kad sulaikęs A. S. prie medienos sandėlio ir jos paklausus, ką toje vietoje ji veikia ir iš kur mediena, esanti jos automobilyje, pastaroji paaiškino, kad prie medienos sandėlio sustojo atlikti gamtinių reikalų, o medieną veža iš savo mamos miško, esančio prie Dieveniškių miestelio. A. V., norėdamas įsitikinti, kad mediena tikrai vežama iš Dieveniškių miestelio, paskambino pareigūnams į Širvio pasienio postą, kadangi vežant medieną iš Dieveniškių miestelio, automobiliui važiuojant pro Širvio pasienio postą, automobilis jau turėjo būti pakrautas. Pasienio posto pareigūnai informavo A. V., kad A. S. priklausantis automobilis per Širvių pasienio postą pravažiavo tuščias – be medienos.

Pažymima, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė ir į liudytojo M. V. parodymus, kad atvykus į įvykio vietą A. S. nieko neaiškino dėl įvykio, negalėjo paaiškinti, iš kur automobilyje atsirado mediena. Nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų J. Š., V. U. ir pažeidėjos A. S. parodymų.

Nesutinkama ir su Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimo motyvu, kad A. S. tik pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t.y. medieną. Nurodoma, kad kai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnas A. V. atvyko į įvykio vietą, A. S. jau buvo pagrobusi 0,97 kietmetrio medienos iš valstybinio tarpinio miško sandėlio. Mediena buvo pakrauta į A. S. automobilį, todėl akivaizdu, kad pastaroji jau buvo atlikusi priešingus teisei, kaltus, tyčinius veiksmus, kas sudaro teisės pažeidimo sudėtį.

Pažymima, kad tuo metu, kai A. S. buvo sulaikyta, ji disponuoti į jai priklausančią transporto priemonę pakrauta mediena negalėjo, todėl tai turėtų būti traktuojamas kaip pasikėsinimas, tuo tarpu ATPK nenumato atsakomybės už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą, todėl, A. S. vertinimu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu buvo nutraukta pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, daroma išvada, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 5 d. nutarimu nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. S. atžvilgiu, jos veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., įvykio ir sudėties. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, teismo padarytos išvados yra nepagrįstos. Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog A. S. 2013 m. gegužės 10 d., apie 22.50 val., ties Mikantonių k., Šalčininkų sen., Šalčininkų r., prie 4 kvartalo 2 sklypo, miško masyve prie medienos sandėlio, pakrovusi į savo automobilį „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,97 kietmetrio medienos, priklausančios VĮ Šalčininkų miškų urėdijai, ją pavogė. Tokiais savo veiksmais ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str.

ATPK 50 str. numatyta administracinė atsakomybė už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių.

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. S. automobilyje „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rasta mediena priklausė VĮ Šalčininkų miškų urėdijai. Šią aplinkybę patvirtina Poškonių girininkijos apvaliosios medienos, PM-LP plokščių medienos, lapuočių inventorizacijos aprašas N. 23-1-2, kuriame nurodyta, kad po inventorizacijos, atliktos po nagrinėjamo įvykio, buvo nustatytas 0,97 kietmetrių medienos trūkumas (b. l. 15), būtent toks medienos kiekis buvo rastas A. S. automobilyje. VĮ Šalčininkų miškų urėdijos nustatyta pagrobtos medienos vertė – 99,76 Lt (0,767 MGL), neviršijo 1 MGL sumos, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas A. S. buvo surašytas pagal ATPK 50 str. nuostatas.

Remiantis šiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl pažeidėjos administracinės atsakomybės pagal ATPK 50 str., įvykdžius svetimo turto pagrobimą, nekyla, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju administracinė atsakomybė pagal ATPK 50 str. A. S. negali kilti, kadangi neteisėtas daikto paėmimas, pakrovimas iš apibrėžtos vietos, neturint galimybės naudotis daiktu pagal savo valią, laikomas kaip pasikėsinimas padaryti svetimo turto pagrobimą, tuo tarpu ATPK nenumato atsakomybės už pasikėsinimą įvykdyti administracinį teisės pažeidimą. Apygardos teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negali. Pažymėtina, kad vadovaujantis vieningai formuojama teismų praktika, svetimo turto pagrobimas tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2005-06-23 Nutarimas Nr. 52). Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. S. su pagrobta VĮ Šalčininkų miškų urėdijai priklausančia mediena buvo sulaikyta automobiliu važiuodama iš miškų urėdijos medienos sandėlio, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, VĮ Šalčininkų miškų urėdija jau nebeturėjo galimybės valdyti, naudotis ar disponuoti jai priklausančiu turtu, t.y. pagrobta mediena, todėl tokie A. S. veiksmai turėjo būti kvalifikuojami kaip baigtas smulkusis svetimo turto pagrobimas, užtraukiantis administracinę atsakomybę pagal ATPK 50 str. nuostatas.

Vertinant subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., požymius pastebėtina, kad svetimo turto pagrobimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.). Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. S. administracinės atsakomybės pagal ATPK 50 str. klausimą nustatė, kad byloje nėra pakankamai duomenų patvirtinančių, kad A. S. žinojo, jog mediena priklauso VĮ Šalčininkų miškų urėdijai ir tyčia norėjo ją pasisavinti, nėra, tačiau vertinant tokius Šalčininkų rajono apylinkės teismo argumentus sutiktina su apeliacinio skundo motyvais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas ATPK 257 str. nuostatas, vertino byloje pateiktus įrodymus dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės sargybų skyriaus specialistas A. V. tiek tyrimo metu (b. l. 3), tiek apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino (b. l. 71), kad vykdydamas tarnybą G. Ž. užkardoje, Šalčininkų r., Mikautonių k., apie 22.00 val., pastebėjo automobilį, kuris pasuko į kelią, vedantį link valstybės sienos, tačiau automobiliui pavažiavus 100 metrų, jis sustojo šalikelėje prie sukrautos medienos. Specialistas susisiekė su Širvių pasienio posto darbuotojais norėdamas išsiaiškinti, kas važiavo automobilyje. Pasieniečiai nurodė pastarajam, kad automobilyje buvo moteris ir du vyrai, bagažinėje gulėjo tik įrankiai skirti sodinimui. Sužinojęs tokią informaciją, A. V. nusprendė minėtą automobilį patikrinti. Kai specialistas privažiavo prie automobilio, jis jau buvo prikrautas rastų, o už vairo sėdėjo A. S.. Paklausus pastarosios kokiu tikslu ji toje vietoje sustojo ir iš kur yra rąstai jos automobilio bagažinėje, ji nurodė, jog sustojo atlikti gamtinių reikalų, o mediena iš miško, kuris yra prie Dieveniškių miestelio. Pastebėtina, kad A. V. papildomai paaiškino, jog vežant medieną iš Dieveniškių miestelio, važiuojant pro Širvių pasienio postą, A. S. automobilis pasienio postą turėjo kirsti jau pakrautas mediena, tačiau, kaip nurodė Širvių pasienio posto pareigūnai, pažeidėjos automobilis Širvių pasienio postą pravažiavo tuščias. Tai, kad A. S. ją sulaikant nesugebėjo paaiškinti iš kur tiksliai ji veža medieną savo automobilyje, patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. V., atvykęs į įvykio vietą po pasieniečių iškvietimo (b. l. 93). Versiją, jog pažeidėja automobilyje buvusią medieną vežė iš savo motinai S. D. priklausančio miško sklypo, besiribojančio su VĮ Šalčininkų miškų urėdijai priklausančiu medienos sandėliu, A. S. pateikė tik kitą dieną po jos sulaikymo, t.y. 2012 m. gegužės 11 d.

Pastebėtina, kad iš byloje pateikto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos rašto „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 108) matyti, kad pagal turimus duomenis S. D. miškas nesiriboja su VĮ Šalčininkų miškų urėdijos Poškonių girininkijos kvartalu Nr. 4, iš kur ir buvo paimta VĮ Šalčininkų miškų urėdijai priklausanti mediena. Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad atstumai nuo S. D. priklausančių miškų sklypų iki VĮ Šalčininkų miškų urėdijos medienos sandėlio yra itin dideli (kelių kilometrų spinduliu), todėl A. S. versija, jog ji sumaišė jos motinai ir VĮ Šalčininkų miškų urėdijai priklausančių miškų sklypus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atmetama kaip nepagrįsta.

Nors pažeidėja atsiliepime į Šalčininkų miškų urėdijos vyriausiojo miškininko D. Ž. apeliacinį skundą nurodė, jog ji neturėjo galimybės suprasti, kad mediena, kurią ji susikrovė į savo automobilį priklauso VĮ Šalčininkų miškų urėdijai, kadangi nei minima mediena, nei miško sandėlio teritorija nebuvo pažymėta, tačiau apygardos teismas, atsakydamas į tokį pažeidėjos argumentą, pažymi, kad miško sandėlys Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. D1-672 patvirtinto Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašo 2.4 punkte apibrėžiamas kaip vieta, kurioje kraunama ir laikoma iš kirtaviečių ištraukta pardavėjo mediena. Minėtas teisės aktas nereglamentuoja miško sandėlio ar joje esančios medienos ženklinimo specialiais ženklais ar aptvėrimais, tačiau pagal bylos nagrinėjimo teisme metu apklausto liudytojo T. U., dirbančio VĮ Šalčininkų miškų urėdijoje, paaiškinimus, prieš įvažiuojant į minėto miško teritoriją, yra ženklas, kad miško sklypas priklauso VĮ Šalčininkų miškų urėdijai (b. l. 92). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. S., vairuodama automobilį ir žinodama, kad Kelių eismo taisyklės jai numato pareigą kelyje būti atidžiai ir stebėti kelio ženklus, minėtą ženklą, kad įvažiuoja į VĮ Šalčininkų miškų urėdijai priklausantį miško sklypą, turėjo pastebėti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad byloje pakanka duomenų, patvirtinančių A. S. kaltę padarius ATPK 50 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylos medžiaga įrodyta, kad A. S. įvykdė svetimo turto pagrobimą, o būtent: 2012 m. gegužės 10 d., apie 22.50 val., ties Mikantonių k., Šalčininkų sen., Šalčininkų r., iš 4 kvartalo 2 sklypo, miško masyve esančio medienos sandėlio pagrobė 0,97 kietmetrio VĮ Šalčininkų miškų urėdijai priklausančios medienos, kurios vertė – 99,76 Lt (0,767 MGL). Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str. Dėl šios priežasties Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. S. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, naikintinas ir priimamas naujas nutarimas, kuriuo A. S. pripažįstama kalta padariusi ATPK 50 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Skirdamas administracinę nuobaudą, Vilniaus apygardos teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, į A. S. asmenybę – ankščiau buvo bausta administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į pastarosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. S. skirtina minimali ATPK 50 str. sankcijoje numatyta piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

VĮ Šalčininkų miškų urėdijos vyriausiojo miškininko D. Ž. apeliacinį skundą tenkinti.

P. Š. rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje: pripažinti A. S. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) litų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba N. B. Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, įmokos kodas 6030.