Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Valei Greskienei, dalyvaujant pareiškėjai E. B. ir jos atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui, suinteresuotiems asmenims J. B. ir L. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal E. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, tėvystės nustatymo (suinteresuoti asmenys: J. B., L. J., L. B., Jonavos r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad pareiškėjos šeima nėra įtraukta į Jonavos r. socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Skyriuje nėra gauta duomenų, jog pareiškėja netinkamai vykdo pareigas savo nepilnamečio sūnaus L. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Pareiškėja, iškviesta į Skyrių, nurodė gyvenanti kartu su sūnumi L. B. iš Jonavos savivaldybės administracijos nuomojamame dviejų kambarių bute, esančiame (Duomenys neskelbtini), už kurį įsiskolinimų už komunalines paslaugas nėra. Pareiškėja paaiškino dirbanti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ valytoja. Jos darbo užmokestis apie 300 eurų į mėnesį. Nepilnametis sūnus L. mokosi (duomenys neskel btini) mokykloje, 9 klasėje. Pareiškėja nurodė, jog mirusysis V. B. yra jos sūnaus L. B. tėvas. Gimus sūnui, jie jau gyveno kartu. Pasak pareiškėjos, jis visada pripažino esantis L. tėvu, vaiku visada rūpinosi, prisidėjo priėjo išlaikymo. Su juo pareiškėja nurodė gyvenusi iki pat jo mirties. Pasak pareiškėjos, sūnus L. visada žinojo, kad V. B. yra jo tėvas. Pareiškėja anksčiau dėl tėvystės nustatymo nesikreipė, nes galvojusi, kad geriau, kai ji nėra nustatyta. Šiuo metu kreipėsi į teismą pareiškimu, nes norėtų, jog sūnus L. turėtų savo tėvo pavardę, be to, tėvystės nustatymas yra reikalingas tam, jog galima būtų gauti maitintojo netekimo išmoką. Pareiškėja nurodė, kad V. B. kitų vaikų, be L. B., neturėjo. Nedalyvaujant pareiškėjai Skyriuje išklausytas nepilnametis L. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė gyvenantis kartu su savo mama, anksčiau nuo pat jo gimimo iki savo mirties gyveno ir jo tėvas V. B.. Nepilnamečio teigimu, jis visada žinojo, jog V. B. yra jo tėvas, kuris visada pripažino tėvystę L atžvilgiu, visada juo rūpinosi, jį išlaikė. Pasak L., juo rūpinosi ir mama, ir tėvas. Jis sutinka su savo mamos pareiškimo prašymais, jis norėtų, jog V. B. būtų nustatytas esantis jo tėvu, nurodė, kad pareiškime išdėstytos aplinkybės atitinka tiesą. Jis nežino, kodėl tėvystė nebuvo nustatyta esant jo tėvui gyvam. L. B. nuomonę dėl pareiškimo išsakė ir raštu. Vaikai turi teisę žinoti savo tėvus. Skyrius neturi duomenų, paneigiančių pareiškėjos ir nepilnamečio vaiko nurodytas aplinkybes bei duomenų, jog reikalavimų patenkinimas kuo nors pažeistų teisėtus nepilnamečio vaiko L. B. interesus.

Motyvuojamoji dalis

5. Pareiškimas tenkintinas.

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant civilines bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai kreipiamasi dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamo vaiko tėvui, turi būti vadovaujamasi vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje, Nr. 56, 14.4 punktas). Tuo metu, kai 2000-03-11 gimė pareiškėjos sūnus L. B., galiojo Santuokos ir šeimos kodeksas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001-03-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2001 yra išaiškinęs, kad kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968-10-01 iki 2001-07-01, teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodekso 56 straipsniu, kuriame buvo numatyta, kad jeigu miršta spėjamas vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvas, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso dvidešimt šeštasis skirsnis) sutinkamai su šio Kodekso 55 straipsnio antrąja dalimi. Jeigu kyla ginčas dėl teisės, taikomos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 271 straipsnio trečiosios dalies nustatytos taisyklės. Santuokos ir šeimos kodekso 55 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra ekspertizės išvada giminystės ryšiui įrodyti, taip pat kiti įrodymai, patvirtinantys tėvystę. Santuokos ir šeimos kodekso 60 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog jeigu tėvai nėra tarpusavyje santuokoje, vaiko motina įrašoma motinos pareiškimu, o vaiko tėvas įrašomas bendru vaiko tėvo ir motinos pareiškimu arba pagal teismo sprendimą.

7. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė, kiek tai įmanoma žinoti savo tėvus. Šios Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina geriausių vaiko interesų prioritetą. CK 3.3 straipsnyje įtvirtinti prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principai, o, vadovaujantis CK 3.146–3.148, 3.150 straipsniais, tėvystės nustatymo ir nuginčijimo klausimai sprendžiami vaiko interesais.

8. Pareiškėjos, suinteresuotų asmenų J. B. (V. B. mamos), L. J. (V. B. sesers) paaiškinimais, liudytojų M. B. (pareiškėjos sūnaus) ir S. B. (pareiškėjos dukters) parodymais teismo posėdyje nustatyta, jog pareiškėja su V. B. gyveno kartu nuo 1998 m., vedė bendrą ūkį, palaikė artimus santykius, kartu augino pareiškėjos vaikus iš M. ir S. B. iš pareiškėjos pirmosios santuokos, tačiau santuoką Jonavos rajono sav. administracijos CMS pareiškėja su V. B. įregistravo tik 2014-12-12, pavardę iš ,,B.“ pakeisdama į ,,B.“, ką patvirtina santuokos liudijimas (b. l. 10). Jiems 2000-03-15 gimė sūnus L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimimas registruotas 2000-03-15 Jonavos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 87 (b. l. 13). Kadangi santuoka su vaiko tėvu nebuvo registruota, vaiko gimimo liudijime vaiko tėvas nenurodytas. Nors vaiko tėvas pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo gimus vaikui nerašė, tačiau tai, kad vaiką savu tiek jis, tiek ir jo giminės pripažino, patvirtina ir tuo metu darytos šeimos nuotraukos (b. l. 12). 2000-11-18 Krikšto pažymėjime (b. l. 11) vaiko L. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas V. B., motina E. B., krikšto mama – L. J.. Nors, kaip teismo posėdyje patvirtino V. B. mama J. B. ji įkalbinėjo, kad sūnus susitvarkytų ne tik santuoką, bet ir tėvystės dokumentus, tačiau V. B. 2015-11-18 Danijoje staiga mirus, ką patvirtina mirties liudijimas (b. l. 7), klausimas dėl tėvystės liko neišspręstas.

9. Šioje byloje pareiškėjos, suinteresuotų asmenų J. B. (V. B. mamos), L. J. (V. B. sesers) paaiškinimais, liudytojų M. B. (pareiškėjos sūnaus) ir S. B. (pareiškėjos dukters) parodymais teismo posėdyje, rašytiniais išrodymais ir fotonuotraukomis nustačius, jog L. B. gimė pareiškėjai ir V. B. porą metų gyvenant kaip šeima ir vedant bendrą ūkį, taip pat nustačius, jog V. B. rūpinosi L. B. kaip savu, su juo kartu gyveno, jį išlaikė, auklėjo, tėviškai rūpinosi jo fiziniu ir dvasišku vystymusi ir kt., pripažino tėvystę, teismas, pareiškėjai negalint kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų (CPK 445 str.), vadovaudamasi Santuokos ir šeimos kodekso 55 straipsnio 2 dalimi, tenkina pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2015-11-18) yra sūnaus L. B. (gim. (Duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o pastarasis yra V. B. sūnus.

10. Šis giminystės santykių (tėvystės) faktas nustatytinas tiek mirusiojo V. B. turto paveldėjimo tikslu, tiek dėl to, kad mirusiojo sūnus L. B. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) turėtų galimybę gauti teisės aktais numatytas socialines garantijas (našlaičio pašalpą ir kt.) (CPK 448 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais,

nusprendė:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2015-11-18) yra sūnaus L. B. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. B. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2015-11-18, sūnus.

Šį faktą nustatyti tiek mirusiojo V. B. turto paveldėjimo tikslu, tiek dėl to, kad mirusiojo sūnus L. B. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) turėtų galimybę gauti teisės aktais numatytas socialines garantijas (našlaičio pašalpą ir kt.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.