Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-08-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1505-125/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-29
Bylos Nr.
2S-1505-125/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Bronius Valius
Pareiškėjas
E. M.
Suinteresuotas asmuo
AB SEB bankas

Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2S-1505-125/2012

Teisėjas Petras Mineikis Proceso Nr. 2-06-3-04716-2012-4
Procesinio sprendimo kategorijos: (S)
` 129.4KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. rugpjūčio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo E. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, suinteresuotas asmuo AB SEB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teismui perduotas pareiškėjo E. M. skundas dėl antstolės B. Tamkevičienės veiksmų. Pareiškėjas prašė įpareigoti antstolę nustatyti naują parduodamo iš varžytynių turto – 428/608 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esančių statinių: pastato – kavinės, esančios (duomenys neskelbtini); kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kainą. Nurodė, kad antstolės B. Tamkevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0005/11/02254, užvesta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-05 išduotą nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko E. M. išieškotojo AB SEB banko naudai. Antstolė 2011-12-05 Turto arešto aktu areštavo nekilnojamąjį turtą: kūrybines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini); 428/608 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); kavinę, esančią (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini); bei paskelbė nurodytam turtui varžytines 2012-04-24 14,00 val. ir 15.00 val. Pareiškėjas skųsdamas antstolės veiksmus nesutiko su parduodamo iš varžytinių turto kaina. Teigė, kad kavinės pritaikymas gyvenamajai paskirčiai būtų maksimalus ir geriausias vertinamo objekto panaudojimas, todėl prieš tai nurodyto nekilnojamojo turto kaina rinkoje galėtų svyruoti nuo 125 000 Lt iki 130 000 Lt, o padidinus šio turto plotą, įrengiant antrą aukštą, rinkos kaina svyruotų nuo 350 000 Lt iki 400 000 Lt, turtas bus likvidus, todėl bus labiau užtikrinami ne tik jo, bet ir paties išieškotojo teisėti interesai vykdymo procese.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-18 nutartimi nutarė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmesti. Teismas nustatė, jog antstolės B. Tamkevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0005/11/02254, užvesta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-05 išduotą nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko E. M. išieškotojo AB SEB banko naudai. Antstolė 2011-12-05 Turto arešto aktu areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą: kūrybines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini); 428/608 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); kavinę, esančią (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini); 2012-01-09 patvarkymu dėl eksperto skyrimo patvarkė skirti minėto areštuoto turto ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „OBER-HAUS“; remiantis UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, 2012-02-22 patvarkymu dėl turto įkainojimo kūrybines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), įkainojo 90 000 Lt, 428/608 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); kavinę, esančią (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), įkainojo 116 000 Lt; bei paskelbė nurodytam turtui varžytynes 2012-04-24 14.00 val. ir 15.00 val. Teismas konstatavo, kad antstolės veiksmai, atitinka vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, nes antstolė, areštuodama pareiškėjui priklausantį turtą, areštuojamo turto vertės nenurodė, todėl toliau vykdydama areštuoto turto realizavimo procedūrą, privalėjo remtis eksperto nustatyta turto verte, 2012-02-22 patvarkyme dėl turto įkainojimo nurodyta turto kaina atitinka UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodytą kainą. Taip pat teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, nesutikdamas su patvarkymu dėl turto įkainojimo, galėjo pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, pareiškėjo prašymu antstolis savo patvarkymu galėjo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, skolininkas, prieštaraudamas dėl antstolio nustatytos turto vertės, turėjo prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą, tačiau pareiškėjas tokia teise nepasinaudojo. Todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo teiginiai, kad jis nesutiko su nustatyta turto verte ir apie tai informavo antstolę žodžiu, nepagrįsti. Dėl pareiškėjo teiginių, kad vykdomojoje byloje nustatant turto rinkos kainą nebuvo atsižvelgta į turto maksimalų ir geriausią panaudojimą, pritaikant jį gyvenamajai paskirčiai teismas pažymėjo, jog tokie teiginiai nepagrįsti, nes grindžiami nepatvirtintomis prielaidomis.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-18 nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad jis su kavinės verte buvo supažindintas 2012-02-27 pasirašytinai ir iš karto žodžiu informavo antstolę, jog nesutinka su turto verte, kad ji yra nepagrįstai maža ir neatitinka rinkos kainų. Kadangi antstolė pasakė, jog turtas nebus skubiai pardavinėjamas ir kaina gali keistis, apeliantas nurodo, kad todėl jis neskubėjo ginčyti antstolės veiksmų, o vėliau buvo mėnesiui išvykęs į užsienį. Apeliantas nurodo, kad parengė kavinės paskirties keitimo į gyvenamąją paskirtį projektą, todėl gali kisti turto vertė, ir šias aplinkybes paaiškino antstolei, tačiau antstolė neatsižvelgė į šias aplinkybes ir nepagrįstai nepriėmė patvarkymo dėl turto perkainojimo. Be to, pažymi, kad jam nebuvo nurodyta ir išaiškinta, kur ir kiek reikia mokėti už pakartotinę ekspertizę.

Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo. Nurodo, kad jis kreipėsi į hipotekos kreditorių dėl sutikimo leisti pakeisti įkeistos kavinės tikslinę paskirtį. Kreditoriaus sutikimas nebuvo gautas, Vilniaus m. 3-iasis apylinkės teismas 2012-07-05 sprendimu ieškinį dėl banko veiksmų, t. y. atsisakymo duoti sutikimą pakeisti patalpų pagrindinę tikslinę paskirtį, atmetė. Dėl teismo sprendimo jis padavė apeliacinį skundą, todėl apeliantas teigia, kad ši byla turi būti sustabdyta, iki bus išnagrinėtas jo apeliacinis skundas, nes išnagrinėtos bylos rezultatas turės įtakos šiai bylai.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas.

CPK 163 str. 3 p. nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą tuo atveju, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol bus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylos sustabdymo pagal CPK 163 str. 3 p., kiekvienu atveju turi nustatyti, kad pagal konkrečiu atveju civilinėje byloje pareikštus reikalavimus tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, yra toks teisinis ryšys, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Šiuo atveju teismas daro išvadą, jog nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo E. M. ieškinį dėl banko atsisakymo duoti sutikimą pakeisti kavinės tikslinę paskirtį rezultatas neturės jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų, kadangi šioje byloje svarstomas klausimas, ar antstolis tinkamai atliko jam įstatymo pavestas pareigas pagal tuo metu, t. y. turto kainos nustatymo, buvusią situaciją. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto prašymas dėl šios bylos sustabdymo atmestinas.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0005/11/02254 vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-05 išduotą nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko E. M. išieškotojo AB SEB banko naudai. Antstolė 2012-02-22 patvarkymu dėl turto įkainojimo nustatė skolininkui E. M. nuosavybės teise priklausančio turto vertę ir paskelbė šio turto varžytynes. Pareiškėjas (skolininkas), skųsdamas antstolės veiksmus, nesutinka su parduodamo iš varžytynių turto įkainojimu.

Teismas atkreipia dėmesį, jog vykdymo procesas yra detaliai reglamentuotas įstatymo, šiuo procesu yra ribojamos asmenų teisės taikant valstybinę prievartą, todėl antstolis teisėtai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti įstatymo, laikydamasis tų veiksmų atlikimo tvarkos. Skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas dėl antstolio atsisakymo atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 str. 1 d.). Atsisakymas yra suprantamas ne kaip neveikimas, o kaip aktyvus veiksmas, t. y. jeigu savo patvarkymu, raštu arba veiksmais antstolis atsisako atlikti procesinį veiksmą, kurį atlikti jį įpareigoja įstatymas ar kitas teisės aktas arba įstatymo ar kito teisės akto pagrindu prašo atlikti vykdymo proceso dalyvis. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 str. 1 d.), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėja, skųsdama antstolio veiksmus, nurodė, kad nustatyta parduodamo turto vertė neatitinka realios turto vertės, jog antstolis, atlikdamas vertinimą, rėmėsi tik konsultacija dėl turto vertės ir nesilaikė įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių turto vertės nustatymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. Gudeika, M. M., D. G., V. V., ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. B., R. B. v. antstolė B. Palavinskienė, J. V., J. K., A. K., AB Sampo bankas, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. Stašenienė, M. K., O. P., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“, ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; kt.). CPK 681 str. nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 681 str. 1 d. numato, kad jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Kaip matyti iš bylos duomenų, antstolė 2012-01-09 patvarkymu nutarė skirti areštuoto turto ekspertizę ir remdamasi atlikta turto vertinimo ekspertize įkainojo skolininko turto. CPK 681 str. 3 d. nustato, jog skolininkas prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Skolininkui patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo įteiktas 2012-02-27, tačiau nei per įstatymo nustatytą terminą, nei vėliau skolininko prieštaravimai antstoliui dėl kainos nustatymo nebuvo pateikti. Apeliantas teigia, kad prieštaravimus dėl turto įkainojimo buvo išreiškęs antstolei žodžiu, tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei prie apeliacinio skundo tai patvirtinančių duomenų nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog tokie skolininko teiginiai yra niekuo nepagrįsti ir atmestini. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad teismas teisingai įvertino antstolio veiksmus ir pagrįstai padarė išvadas, jog antstolė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė. Dėl apelianto teiginių, kad antstolė turėjo atsižvelgti į tai, jog jis parengė projektą dėl kavinės paskirties keitimo į gyvenamąją paskirtį ir todėl pakeitus pastato paskirtį pasikeistų jo vertė, pažymėtina, jog antstolė vertinimą atliko pagal tuo metu buvusias aplinkybes ir neturėjo pagrindo remtis tikimybės teorija, ar pasikeistų turto vertė, jeigu būtų atlikta pastato rekonstrukcija. Be to, jeigu skolininkas gautų sutikimą keisti pastato paskirtį, neužkertama galimybė turtą įkainoti iš naujo.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Bronius Valius