Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. patikslintą ieškinį atsakovei E. Š. dėl santuokos nutraukimo ir visų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, atsakovės E. Š. priešieškinį ieškovui R. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei E. Š. dėl santuokos nutraukimo ir visų su tuo susijusių klausimų išsprendimo bei atsakovės E. Š. priešieškinį ieškovui R. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliacijos objektą sudaro apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis, kuria buvo netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su bylos dalyku.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

9. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje.

10. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalį, teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose; 8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones.

11. Ieškovas prašo uždrausti atsakovei viešinti šalių nepilnamečio sūnaus A. Š. atvaizdą kartu su trečiaisiais asmenimis, įskaitant atvaizdo viešinimą socialiniuose tinkluose. Ieškovo teigimu, viešinamų nuotraukų turinys nėra padorus, dėl atsakovės partnerio reputacijos ir bendrų nuotraukų vaikas ateityje gali turėti neigiamų pasekmių.

12. Pažymėtina, jog pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.

13. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010). Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

14. Sutiktina su ieškovu, jog kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu, tačiau pažymėtina, jog asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, jog jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai.

15. Šiuo atveju ieškovas yra pareiškęs ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su vaiku.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nenustatyta, jog siekiant užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečio šalių vaiko asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, šiuo atveju būtų būtina taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas prašo uždrausti atsakovei viešinti šalių nepilnamečio sūnaus atvaizdą, tačiau pažymėtina, jog reikalavimų, kuriems užtikrinti būtų reikalingos tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, byloje nebuvo pareikšta. Byloje nesant pareikštiems reikalavimams, susijusiems su nepilnamečio vaiko teise į atvaizdą, privataus gyvenimo neliečiamumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė teisės normas ir nenukrypo nuo teismų praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu bei teisingai konstatavo, kad atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su byloje nagrinėtais šalių reikalavimais bei atitinkamai su teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo pasunkėjimo grėsme. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

17. Ieškovas nurodo, jog esant akivaizdžiam nepilnamečio vaiko teisių pažeidimui, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net ir tuo atveju, jei byloje nėra nagrinėjamas klausimas dėl nepilnamečio vaiko atvaizdo naudojimo. Pažymėtina, jog ieškovo teiginiai apie vaiko interesų pažeidimą, neuždraudus atsakovei viešinti vaiko atvaizdo socialinėje erdvėje, šiuo atveju deklaratyvūs ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalių santykiai konfliktiški, ieškovas priešiškai nusiteikęs prieš atsakovės partnerį, su kuriuo atsakovė viešina šalių vaiko nuotraukas. Nenustatyta, jog netaikant ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būtų akivaizdžiai pažeidžiami vaiko interesai. Atsižvelgiant į tai, ieškovui pakartotinai išaiškintina, jog jam manant, jog yra pažeidžiamos jo nepilnamečio vaiko teisės į atvaizdą, jis turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl atsakovės veiksmų, pažeidžiančių vaiko interesus, nutraukimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 144 straipsniu, 331 straipsniu, 337–338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovo R. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.