Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Evaldo Vanago ir Eligijaus Gladučio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H.A apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-03 nuosprendžio, kuriuo H. A. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 155 str. 2 d. – 20 parų arešto bausme; pagal BK 155 str. 1 d. 45 parų arešto bausme; pagal BK 155 str. 2 d.– 15 parų arešto bausme; pagal BK 154 str. 1 d. – 45 parų arešto bausme; pagal BK 155 str. 1 d. – 30 parų arešto bausme;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas 14 parų laikotarpis išbūtas sulaikyme ir suėmime.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H.A. nuteistas už tai, kad jis, neteisėtai užvaldęs L. A. elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) , bei ja naudodamasis L. A. vardu, nenustatytoje vietoje, laikotarpyje nuo 2004-10-22 20.04 val. iki 2004-11-03 14.28 val. siuntė J. L. žeminančius, įžeidžiančius ir niekinančius elektroninius pranešimus (elektroninius laiškus), tokiu būdu neviešai užgauliai įžeidė ir pažemino J. L., o laikotarpiu nuo 2004-11-06 8.18 val. iki 2004-12-31 19.55 val., nenustatytoje vietoje, siuntė užgauliai žeminančio turinio SMS žinutes J. L. į J. L. mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) , tuo neviešai jį įžeidė ir pažemino.

Be to, H.A. neteisėtai užvaldęs L. A. elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) , bei ja naudodamasis L. A. vardu, nenustatytoje vietoje, laikotarpyje nuo 2004-11-03 2.31 val. iki 2004-11-10 7.12 val. siuntė M. L. žeminančius, įžeidžiančius ir niekinančius elektroninius pranešimus (elektroninius laiškus) į M. L. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), prieinamą visiems kartu su M. L. dirbantiems žmonėms, viešai užgauliai pažemino M. L..

H.A. laikotarpiu nuo 2005-02-24 6.35 val. nenustatytoje vietoje siuntė užgauliai žeminančio turinio SMS žinutes M. L. į M. L. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) , tokiu būdu neviešai įžeisdamas ir pažemindamas M. L..

H.A. 2005-01-25 apie 10.00 val. J. L. telefono numerį (duomenys neskelbtini) patalpino UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ leidžiamoje bėgančioje eilutėje, kuri 2005-01-25 laikotarpyje nuo 10 val. iki 11 val. kelis kartus buvo parodyta Baltijos televizijos (BTV) kanalu. Bėgančioje eilutėje buvo rašoma, kad jauna, simpatiška vilnietė teikia intymias paslaugas. Apie tai J. L. sužinojo iš į jo telefoną atsiųstų nešvankių žinučių ir skambučių, ir tai jam sukėlė didelį stresą. Tokiu būdu H.A. apšmeižė ir viešai įžeidė J. L..

Teismo posėdyje nuteistasis H.A bei jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusieji bei jų atstovė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.), todėl skundą nagrinėjantis teismas pasisako tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis ginčija išimtinai savo kaltę ir neigia, kad jis siuntė nukentėjusiesiems bei į UAB „(duomenys neskelbtini) “ elektronines bei SMS žinutes iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) taip pat iš mobilaus ryšio telefonų, kurių numeriai (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) teigdamas, kad minėtomis ryšio priemonėmis nuosprendyje nurodytu laiku jis nesinaudojo ir nežino, kas jomis naudojosi, taip pat teigia, kad buvo pažeista jo teisė į susirašinėjimo slaptumą.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį, baudžiamąją bylą, bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo surinktus įrodymus ir jų visumos pagrindu padarė pagrįstas ir teisingas išvadas dėl nuteistojo H.A kaltės, padarius nusikaltimas veikas už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Apylinkės teismas, pripažindamas H.A kaltu pagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų M. L., J. L., liudytojų L. R., A. P. parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurių leistinumas teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Šie įrodymais tarpusavyje sutampa, jie papildo vienas kitą ir jais netikėti nėra jokio pagrindo.

Nuteistojo H.A parodymai, kurie taip pat yra įrodymai BPK 20 str. prasme, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad jis nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra deklaratyvūs, jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai bei yra paneigti byloje surinktų įrodymų visetu.

Byloje esančių įrodymų visetu neginčytinai nustatyta, kad L. R. (nukentėjusiųjų dukra, buvusi apelianto žmona) su apeliantu H.A jų nuomojamame bute Vilniuje negyveno nuo 2004 m. rugpjūčio 31 d. dėl pašlijusių jų šeimyninių santykių, ji gyveno kartu su nukentėjusiaisiais ir Vilniuje nesilankė. J ir M. L. įžeidžiantys ir niekinantys elektroniniai laiškai į jų elektroninio pašto dėžutes buvo išsiųsti 2004-10-22, 2004-11-03 ir 2004-11-10, iš elektroninio pašto dėžutės, registruotos L. L. (R) vardu, prisijungimo prie kurios kodus žinojo tik L. R. ir H.A, kuris minėto pašto naudojimo faktą yra nurodęs savo siųstuose laiškuose. Laiškai buvo siunčiami iš internetinių kavinių, esančių Vilniuje, netoli vietos, kur tuo metu gyveno H.A ir tuo laiku, kada H.A nedirbo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad laiškų siuntimo metu santykiai tarp nukentėjusiųjų ir apelianto ryšium su prasidėjusiu jo ir nukentėjusiųjų dukters skyrybų procesu buvo itin pašliję, bei į tai, kad, ką apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino ir apeliantas, L. R. santykiai su tėvais visą laiką buvo puikūs ir pastaroji niekada nesielgdavo prieš tėvų valią, neabejotinai įrodyta, kad minėtu laikotarpiu elektroninius laiškus iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), J.ir M. L. siuntė būtent H.A.

Nukentėjusieji bei liudytoja L. R. parodė, kad H.A naudojosi Tele-2 tinkle esančiu telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini) ir kurio numerio kortelę kartu su telefono aparatu buvo nupirkusi L. R. ir kad šis numeris likęs pas apeliantą. Atsižvelgiant į tai, kad SMS žinutės iš minimo numerio į J. L. telefoną buvo siunčiamos faktiškai tuo pačiu laiku, kaip ir aukščiau aptarti laiškai iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) , taip pat atsižvelgiant į tai, kad kai kuriuose iš šio telefono siųstose žinutėse aiškinamos apelianto išsiskyrimo su L priežastys, akivaizdu, jog minimas žinutes iš numerio (duomenys neskelbtini) siuntė būtent H.A. Apelianto argumentai, kad jis žinučių siuntimo laiku, t.y. po 2004-10-10 minėtu numeriu nebesinaudojo paneigia ir byloje esančių žinučių, rašytų L. R. 2004-10-16 ir 2004-10-22 buitinėmis temomis, išrašas, esantis ikiteisminio tyrimo medžiagos 22 lape. . Taigi, ir šie apelianto argumentai yra deklaratyvūs, jų nepatvirtina visiškai jokie įrodymai bei jie prieštarauja aptartų įrodymų visetui, todėl atmestini.

Nukentėjusysis J. L. parodė, kad H.A naudojosi ir telefono numeriu (duomenys neskelbtini) , iš kurio jam yra skambinęs 2004 m. gruodžio pradžioje dėl skyrybų su jo dukra bylos, po ko jis šį telefono numerį išsaugojo savo telefono knygoje, įvardindamas jį kaip „Ch 1“. Iš byloje esančios ikiteisminio tyrimo medžiagoje J. L. pateiktos kompaktinės plokštelės su jo mobilaus ryšio telefone gautų duomenų įrašais matyti, kad iš minėto telefono 2004-12-14, 2004-12-16 ir 2005-01-25 J. L. yra gavęs 3 SMS žinutes su šiai bylai reikšmės neturinčiais tekstais. Šie įrodymai neginčytinai patvirtina, kad H.A naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) , iš kurio buvo išsiųstas SMS, kuris buvo rodomas per televiziją. Apelianto argumentai, kad jis šiuo numeriu niekada nesinaudojo yra deklaratyvūs, jie paneigti aptartų įrodymų visetu, todėl atmestini.

Nukentėjusioji M. L. parodė, kad gavusi iš telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini) , į savo telefoną įžeidžiančio turinio žinutę, iš kito telefono perskambino į jai žinutę atsiuntusį telefoną ir juo atsiliepė būtent H.A. Be to, kaip matyti iš byloje esančioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios pažymos, iš to paties telefono tą pačią dieną M. L. buvo atsiųsta SMS žinutė „(duomenys neskelbtini) “ . Byloje yra duomenų, kad T yra apelianto ir nukentėjusiųjų dukters sūnaus vardas. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į aukščiau aptartus nukentėjusiųjų bei apelianto tuo metu buvusius tarpusavio santykius, nėra jokio pagrindo abejoti M. L. parodymais, kad telefonu, iš kurio buvo atsiųsta įžeidžianti žinutė atsiliepė apeliantas. Tokiu būdu neginčijamai įrodyta, kad ir įžeidžiančią žinutę iš telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini) išsiuntė apeliantas.

Taigi, byloje esančių įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad visas žinutes, kuriomis buvo įžeisti ir pažeminti J ir M. L., išsiuntė H.A.

Apeliantas teigia, kad nukentėjusysis neteisėtai, pažeisdamas jo Konstitucijoje garantuojamas teises į asmens susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo neliečiamumą, teismui kaip įrodymus pateikė jo azerbaidžaniečių kalba rašytus laiškus, kadangi teismas negalėjo šių laiškų laikyti įrodymais, nes BPK 20 str. prasme įrodymais gali būti laikomi tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šie apelianto argumentai atmetami.

Laiškai, kuriuos nukentėjusieji pateikė teismui, buvo jų kompiuteryje ir jų pačių elektroniniame pašte, todėl šie asmenys jais gali laisvai disponuoti. Dėl to nėra jokio pagrindo manyti, kad tuo buvo pažeistos apelianto teisės. Minėtus laiškus prijungdamas prie bylos, apylinkės teismas juos pripažino kaip leistinais baudžiamajai bylai reikšmingus įrodymus. Su šiuo vertinimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-03 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. H. A apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.