Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1568-577/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-10
Bylos Nr.
2S-1568-577/2013
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00547-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
J. G., I. B.
Atsakovas
Z. V., A. P.
Trečiasis asmuo
UAB „Sausupio projektai”, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1568-577/2013Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00547-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 96.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. G. (J. G.) ir I. B. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal J. G. ir I. B. ieškinį atsakovams Z. V. (Z. V.) ir A. P., dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB „Sausupio projektai”, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, dėl kelio servituto nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal J. G. ir I. B. patikslintą ieškinį atsakovams Z. V. ir A. P. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys UAB „Sausupio projektai”, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Teisme buvo gautas patikslintas ieškinys, kurį ieškovų J. G. ir I. B. vardu padavė, kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, ieškovų įgaliotas asmuo – UAB „ALMONTUS“ direktorius V. P.. Iš prie ieškinio pridėto 2013-01-31 įgaliojimo matyti, kad ieškovai J. G. ir I. B. yra įgalioję UAB „Almontus“ ir/ar V. P. atstovauti jiems teisme, vesti jų vardu civilines bylas su teise pareikšti ieškinį ar priešieškinį ir t.t.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų J. G. ir I. B. patikslintą ieškinį atsakovams Z. V. ir A. P., dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB „Sausupio projektai”, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, dėl kelio servituto nustatymo. Pirmos instancijos teismas nutarė patikslintą ieškinį atsisakyti priimti kaip paduotą ieškovų vardu neįgalioto vesti bylą asmens. Pažymėjo, kad subjektus, kurie gali būti atstovais pagal pavedimą teisme bei gali vesti teisme bylą juridinio asmens vardu, nustato CPK 55, 56 straipsniai, pagal kuriuos UAB „Almontus” nepatenka į asmenų, galinčių būti teisme atstovu pagal pavedimą; pažymėjo, jog atstovai civiliniame procese gali būti tik fiziniai asmenys, atitinkantys CPK nustatytus reikalavimus.

Šalies argumentai

Ieškovai J. Gulbinski ir I. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį ir priimti J. G. ir I. B. atstovo UAB „Almontus“ pateiktą patikslintą ieškinį. Apeliantai nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1169-125/2009 yra paaiškinęs, kad UAB „Almontus“ turi teisę atstovauti fiziniam asmeniui pareiškiant ieškinį. Apeliantų nuomone, CPK 56 str. numatyti ribojimai atstovauti pagal pavedimą turėtų būti taikomi tik atstovaujant teisme, o ne pareiškiant ieškinį. Pasak ieškovų, iš įgaliojimo turinio matyti, kad UAB „Almontus“ turėjo teisę pasirašyti ieškinį ieškovų vardu, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Sausupio projektai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo patenkinti ieškovų atskirąjį skundą, panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti ieškovų J. G. ir I. B. atstovo UAB „Almontus“ patikslintą ieškinį. Trečiojo asmens nuomone, UAB „Almontus“ turi teisę atstovauti ieškovams teisme teikiant dokumentus, tačiau tai nereiškia, kad ieškovams teismo posėdyje atstovaus vien tik UAB „Almontus“.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis asmuo pabrėžia, kad CPK 56 str. 1 d. yra įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių būti fizinių asmenų atstovais teisme pagal pavedimą (advokatai ir advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje), o kiti juridiniai ar fiziniai asmenys gali atstovauti teisme tik tiems fiziniams asmenims, su kuriais juos sieja tam tikra įstatymo leidėjo nurodyta procesinė padėtis arba tam tikri įstatymų leidėjo įvardinti materialinio pobūdžio teisiniai santykiai. Trečiasis asmuo tvirtina, kad UAB „Almontus“ neatitinka CPK 56 str. nustatytų reikalavimų atstovui, atstovaujančiam fiziniam asmeniui teisme pagal pavedimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas nutarties, kuria pirmos instancijos teismas atsisakė priimti ieškovų patikslintą ieškinį dėl to, kad patikslintas ieškinys paduotas asmens, negalinčio būti atstovu pagal pavedimą civiliniame procese, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliantai savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia vieninteliu argumentu, kad pagal CK nuostatas atstovu pagal pavedimą gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, o CPK 56 straipsnyje nustatyti apribojimai tik atstovavimo teisme atveju, o netaikytini teikiant teismui procesinius dokumentus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio (patikslinto ieškinio) pateikimas. Jeigu ieškinys (patikslintas ieškinys) neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas (pareiškėjas) iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą). Prie tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kai teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą, yra ir CPK 137 str. 2 d. 8 p. numatyta aplinkybė – įgaliojimo vesti bylą kito asmens vardu neturėjimas.

Procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šiuos civilinio proceso teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas ex officio turi patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais. CPK 51 str. 1 d. įgalina asmenis vesti bylas teisme patiems arba per atstovus, todėl, jeigu procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, prie šio procesinio dokumento turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas (CPK 111 str. 5 d.). Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 str. 1 d.). Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine arba jai prilyginama tvarka (CPK 57 str. 1 d.). CPK 56 str. yra nurodyti asmenys, kurie gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme: advokatai; advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose; asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus; antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą atstovauti antstoliui bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų. Pabrėžtina, kad tai baigtinis sąrašas, kuris negali būti aiškinamas plečiamai, asmenų, galinčių būti fizinių asmenų atstovais teisme pagal pavedimą. Taigi fiziniams asmenims, nepriklausomai nuo jų procesinės padėties ar byloje vykstančio materialinio ginčo pobūdžio, gali atstovauti advokatai ir jų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (CPK 56 str. 1 d. 1-2 p.), o kiti asmenys gali atstovauti teisme tik tiems fiziniams asmenims, su kuriais juos sieja tam tikra įstatyme nurodyta procesinė padėtis arba tam tikri materialinio pobūdžio teisiniai santykiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovų vardu patikslintą ieškinį pasirašiusi UAB „Almontus“ į šį sąrašą nepatenka, t.y. negali būti ieškovų atstove pagal pavedimą civilinėje byloje.

Nesutiktina ir su apeliantų pozicija, kad CPK numatyti apribojimai taikytini tik atstovavimui teismo posėdžiuose, bet neapima atstovavimo pagal pavedimą teikiant teismui procesinius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pagal CPK 51 straipsnio 1 dalies nuostatas atstovavimas teisme apima visus procesinius veiksmus: ir procesinių dokumentų teikimą teismui, ir atstovavimą teismo posėdžiuose.

Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad nėra jokio teisinio pagrindo atstovą, neatitinkantį CPK keliamų reikalavimų, laikyti byloje dalyvaujančiu asmeniu, o procesinius dokumentus teismui teikti gali tik byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 110 str.), todėl neįgaliotas asmuo negali atlikti byloje jokių procesinių veiksmų, tarp jų ir teikti teismui patikslintą ieškinį.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino fizinių asmenų atstovavimą reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį, kuris buvo pateiktas neįgalioto vesti bylą asmens, todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str. teismas

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič