- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- 2S-833-587/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00615-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Pareiškėjas
- V. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4093-528/2020 pagal pareiškėjos V. Č. skundą dėl antstolės R. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo V. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. Č. skundu dėl antstolės veiksmų prašo panaikinti 2019 m. gruodžio 30 d. antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo antstolės R. P. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0183/19/01394 ir panaikinti pareiškėjos banko sąskaitų, esančių akcinėje bendrovėje Swedbank (toliau – ir AB Swedbank) areštus. Pareiškėja nurodė, kad:
1.1. antstolė R. P. 2019 m. gruodžio 30 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo nurodė iš pareiškėjos išieškoti 4670 Eur skolą ir 643,41 Eur vykdymo išlaidas ir pateikė pareiškėjos darbovietei. Antstolė prieš pradėdama priverstinį vykdymą privalėjo išsiųsti pareiškėjai raginimą įvykdyti teismo sprendimą geruoju, tačiau pareiškėja tokio raginimo nėra gavusi. Todėl skundžiamas patvarkymas neteisėtas ir turi būti panaikintas, išieškojimas negalėjo būti pradėtas vykdyti.
1.2. Pradėjusi išieškojimą antstolė areštavo pareiškėjos banko sąskaitas, esančias AB Swedbank: debetinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kreditinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Į debetinę sąskaitą pareiškėjai pervedamas darbo užmokestis. Tačiau dėl patirtos kojos traumos pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) yra nedarbinga, todėl į debetinę sąskaitą pervedamos SODROS mokamos nedarbingumo išmokos, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas. Todėl išieškotos lėšos grąžintinos į pareiškėjos debetinę sąskaitą, areštas debetinei sąskaitas panaikintinas. Iš kreditinės sąskaitos išieškojimas taip pat negalimas, kadangi šioje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra banko, o ne pareiškėjos nuosavybė. Areštas naikintinas abiem pareiškėjos vardu atidarytoms sąskaitoms.
2. Antstolė R. P. 2020 m. sausio 13 d. patvarkymu pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų netenkino, vykdomąją bylą Nr. 0183/19/01394 sustabdė ir kartu su pareiškėjos skundu perdavė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Antstolė nurodė, kad:
2.1. ji vykdo išieškojimą iš pareiškėjos V. Č. išieškotojo V. K. naudai pagal 2019 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-267-955/2019. 2019 m. gruodžio 5 d. priimtas patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, apskaičiuotos vykdymo išlaidos, priimtas raginimas įvykdyti sprendimą ir jie išsiųsti pareiškėjai (skolininkei) jos gyvenamosios vietos adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Minėti dokumentai grįžo neįteikti su žyma, jog skolininkė neatsiėmė korespondencijos per siuntos saugojimo pašte terminą, todėl raginimas įvykdyti sprendimą buvo paskelbtas viešai. Per raginime įvykdyti sprendimą nurodytą 10 dienų terminą skolininkė skolos nesumokėjo. Buvo pateiktos užklausos registrams ir duomenų bazėms, nustatytas skolininkės nuosavybės teise turimas turtas, darbovietė. Taip pat paskaičiuotos vykdymo išlaidos, priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo ir dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, surašytas turto arešto aktas, priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Šie dokumentai išsiųsti skolininkės gyvenamosios vietos ir darbovietės adresais. Nesumokėjus skolos per raginime nurodytą terminą antstolė įgijo teisę imtis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) numatytų priverstinio vykdymo priemonių bei išieškoti iš skolininkės atlygį antstoliui už sprendimo vykdymą.
2.2. Prieš teikiant nurodymą nurašyti pinigines lėšas buvo nustatyta, kad skolininkė gauna ligos išmoką, kuri pervedama į skolininkės debetinę sąskaitą, todėl šiai sąskaitai pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) duomenis buvo nustatyta 627,08 Eur suma, kuria skolininkė gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. 2020 m. sausio 10 d. VSDFV duomenimis minėta suma padidinta iki 723,64 Eur. Taip pat buvo išsiaiškinta, kad kreditinėje sąskaitoje esančios banko paskolintos klientui lėšos negali būti nurašomos, tačiau klientas turi teisę be ribojimų įmokėti į šią sąskaitą asmenines lėšas ir laisvai jomis disponuoti. Kreditinėje sąskaitoje esančios skolininkės asmeninės lėšos pagal antstolio nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą antstolio išieškomai skolai dengti. Nustačius, kad į kreditinės kortelės sąskaitą skolininkė perveda tam tikras sumas dengti kreditui ir mokėti palūkanas, antstolė nurodys sumą, kuria skolininkė gali disponuoti šioje kreditinėje sąskaitoje.
3. Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 6 d. nutartimi pareiškėjos V. Č. skundą dėl antstolės R. P. veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad:
4.1. vykdomosios bylos Nr. 0183/19/01394 medžiaga patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 6 d. pareiškėjos (skolininkės) deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), registruota pašto siunta buvo išsiųsti procesiniai dokumentai, kartu ir raginimas įvykdyti sprendimą. Minėta pašto siunta grąžinta antstolei 2019 m. gruodžio 19 d. neįteikta, nes pareiškėja (skolininkė) neatsiėmė jos pašte per siuntos saugojimo terminą (vykdomosios b. l. 4, 8–10, vokas tarp b. l. 7–8). Skolininkei siųstos pašto siuntos grąžinimas, nepavykus jos įteikti, patvirtino, jog yra pagrindas raginimą vykdyti sprendimą įteikti skolininkei viešai.
4.2. Byloje ir vykdomojoje byloje yra duomenys iš AIS antstolių informacinės sistemos apie raginimo įvykdyti sprendimą įteikimą pareiškėjai viešo paskelbimo būdu 2019 m. gruodžio 5 d. (b. l. 34, vykdomosios b. l. 36). Teismas sprendė, kad formaliai reikalavimas įteikti pareiškėjai raginimą vykdyti sprendimą buvo įvykdytas. Pažymėjo, kad skundžiamas antstolės patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuriuo buvo pradėtas priverstinio skolos išieškojimo procesas, buvo priimtas 2019 m. gruodžio 30 d., tai yra suėjus 10 dienų terminui ne tik po minėto raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo pareiškėjai (skolininkei) viešai, bet ir praėjus 10 dienų po to, kai paaiškėjo, jog minėtą raginimą įteikti skolininkei asmeniškai nėra galimybės.
4.3. Teismas pripažino, kad raginimo vykdyti sprendimą įteikimas per specialų interneto tinklalapį ne po 2019 m. gruodžio 19 d., bet nedelsiant, priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti ir surašius raginimą įvykdyti sprendimą – 2019 m. gruodžio 5 d., yra formalus pažeidimas, tačiau šiuo atveju jis nesudaro teisinio pagrindo pripažinti antstolės R. P. veiksmus iš esmės neteisėtais ir naikinti 2019 m. gruodžio 30 d. priimtą patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Nustatytų aplinkybių pagrindu pareiškėjos skundas šioje dalyje netenkinamas.
4.4. Pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti jos sąskaitų banke areštus pirmosios instancijos teismas laikė teisiškai nepagrįstu ir netenkino. Nurodė, kad antstolė R. P. laikėsi CPK 658 straipsnio 2 dalyje ir 689 straipsnyje nustatytos tvarkos, papildomai aiškinosi dėl lėšų nurašymo galimybės iš pareiškėjos (skolininkės) kreditinės sąskaitos (vykdomosios b. l. 44). Tai, kad pareiškėja (skolininkė) gauna į savo debetinę sąskaitą atlygimą už darbą, ligos išmoką, nesudaro teisinio pagrindo naikinti areštą, kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų pagrindu antstolė nustatė sumą, kuria per mėnesį pareiškėja (skolininkė) turi teisę disponuoti, ir ši suma buvo koreguojama pagal patikslintus VSDFV duomenis (CPK 688 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų išieškojimai yra vykdomi CPK LI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 733–743 straipsniai). Išieškojimas iš pareiškėjos sąskaitų banke pradėtas pasibaigus raginime vykdyti sprendimą nustatytam 10 dienų terminui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja V. Č. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2020 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-4093-528/2020 ir priimti naują procesinį sprendimą – panaikinti 2019 m. gruodžio 30 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo antstolės R. P. vykdomojoje byloje Nr.0183/19/01394 ir panaikinti V. Č. banko sąskaitų, esančių AB Swedbanke, areštus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. antstolis, prieš imdamasis priverstinai vykdyti sprendimą dėl piniginių sumų išieškojimo, pirmiausiai privalo išsiųsti raginimą skolininkui. Tokio raginimo V. Č. nėra gavusi. Dėl patirtos kojos traumos apeliantė buvo nedarbinga nuo 2019 m. lapkričio 15 d., nevaikščiojo, todėl negalėjo žinoti apie pašte esančią jai skirtą korespondenciją. Antstolė neturėjo jokio pagrindo skelbti viešai apie pradėtą vykdymą. Pati antstolė pateikė teismui dokumentus su V. Č. telefono numeriu, bei elektroninio pašto adresu, kuriais vadovaudamasi teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo principais, galėjo pasinaudoti, tačiau to nepadarė. Apie antstolės pradėtus skolos išieškojimo veiksmus apeliantė sužinojo iš darbovietės.
5.2. Šiuo metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. sausio 24 d. ir 2020 m. vasario 4 d. nutartimis sustabdė Kauno apylinkės bei Kauno apygardos teismų nutarčių vykdymą iki bus išnagrinėtas kasacinis skundas.
5.3. Į debetinę sąskaitą pastaruoju metu buvo gaunamas tik apeliantės darbo užmokestis. Tačiau, dėl patirtos kojos traumos apeliantė buvo nedarbinga nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. sausio 27 d., tuo metu į jos debetinę sąskaitą buvo pervedamos VSDFV mokamos nedarbingumo išmokos, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas. 2020 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismas savo nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0183/19/01394, antstolė žinodama apie šią nutartį vis vien 2020 m. sausio 24 d. nurašė į depozitinę sąskaitą 275,62 Eur nedarbingumo išmokų. Apie šias aplinkybes teismas nepasisakė.
5.4. CPK 738 straipsnis reglamentuoja, kad iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo išmokų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo. Antstolės vykdomas išieškojimas nepatenka į minėtą reguliavimą. Todėl areštas apeliantės debetinei sąskaitai neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Antstolės nustatyto limito ribose apeliantė negali naudotis banko jai suteiktomis elektroninės bankininkystės galimybėmis, t. y. apmokėti nemokamais banko pavedimais už komunalines, bei kitas paslaugas, yra priversta pasiimti pinigus iš bankomato grynais ir atsiskaityti už šias paslaugas atskirai, patiriant niekuo nepagristas papildomas išlaidas.
5.5. Iš kreditinės sąskaitos išieškojimas taip pat negalimas, nes šioje sąskaitoje esantys pinigai yra banko, bet ne apeliantės nuosavybė. Iš šios sąskaitos apeliantė yra paėmusi kreditą, kurio, areštavus minėtą sąskaitą, negali grąžinti bankui, dėl ko kiekvieną mėnesį patiria nuolat augančius nuostolius. Teismas atsisakė naikinti šios sąskaitos areštą motyvuodamas, kad šioje sąskaitoje gali būti ir skolininkės pajamų. Tokiu atveju antstolė, areštuodama kreditinę sąskaitą, turėjo nurodyti, kad areštas taikomas tik pinigų sumoms, viršijančioms suteikto kredito sumą.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo antstolė R. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsilepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. šioje byloje skolininkei buvo išsiųstas Raginimas įvykdyti sprendimą jos deklaruotos gyvenamosios vietos bei išieškotojo nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, Raginimas įvykdyti sprendimą taip pat buvo paskelbtas viešai. 2019 m. gruodžio 19 d. apeliantei siųsti procesiniai dokumentai (Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-183-17811, Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-19-183- 17821 bei Vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-19-183-17819) grįžo neįteikti su atžyma, kad skolininkė siuntos neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą (vykdomosios bylos Nr. 0183/19/01394 b. l. 8-10).
6.2. Raginimas įvykdyti sprendimą buvo paskelbtas viešai, todėl skolininkė per 10 dienų turėjo teisę sumokėti visas Raginime nurodytas sumas nemokant atlyginimo antstoliui, tačiau to nepadarė, todėl pasibaigus Raginime nustatytam 10 dienų terminui antstolė įgijo teisę imtis CPK 624 straipsnyje numatytų priverstinio vykdymo priemonių.
6.3. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1R-205 patvirtinto Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 7 punktas nustato, jog šio aprašo 6 punkte nenurodyti asmenys, pageidaujantys procesinius ir kitus dokumentus iš antstolio gauti elektroninių ryšio priemonėmis, turi pateikti antstoliui rašytinį prašymą ir nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidautų gauti dokumentus. Šioje byloje tokio apeliantės prašymo, kuriame būtų nurodyta, kad ji pageidauja gauti jai skirtus laiškus elektroniniu paštu gauta nebuvo, todėl antstolė ne tik, kad neturėjo skolininkei siųsti elektroniniu paštu Raginimo įvykdyti sprendimą, tačiau nesant tokio prašymo byloje ir neturėjo tam teisės. Pažymėjo, jog vykdymo veiksmų atlikimo metu nustatyta, kad po skundo dėl antstolės veiksmų gavimo apeliantei adresuoti procesiniai dokumentai grįžta neįteikti.
6.4. 2019 m. gruodžio 30 d. priėmus patvarkymą nurašyti pinigines lėšas skolininkei buvo išsiųstas nurodymas nurašyti pinigines lėšas, kuriuo skolininkė buvo informuota, kad jeigu šiuo nurodymu nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, tai skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo šio nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų piniginių lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui (2019 m. gruodžio 30 d. nurodymas nurašyti pinigines lėšas Nr. S-l9-183-19530). Nagrinėjamu atveju, skolininkė, šia teise per 14 dienų terminą nepasinaudojo, iki pat šios dienos nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų skolininkės tariamą lėšų, kurios yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokėtos nedarbingumo išmokos, kilmę. Pagal CPK 134 straipsnio 6 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šioje byloje skolininkė nurodo, kad nuo jos sąskaitos 2020 m. sausio 24 d. buvo nurašyta 275,62 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokėtų nedarbingumo išmokų, tačiau šios aplinkybės nebuvo nurodomos pirmos instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos.
6.5. Patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti skundą antstolė jau buvo nurodžiusi, kad nustačius, jog į kreditinę sąskaitą skolininkė perveda tam tikras sumas dengti kreditui ir palūkanas, PLAIS sistemoje būtų nurodyta suma, kuria skolininkė galėtų disponuoti šioje kreditinėje sąskaitoje, tačiau nei skolininkė nei jos advokatė iki pat šios dienos nėra antstolei pateikusios jokių duomenų, reikalingų šiai sumai nustatyti.
7. Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir 2020 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. antstolė, kurios veiksmai skundžiami atliko visus įstatymo numatytus veiksmus, ji išsiuntė skolininkei raginimą įvykdyti teismo sprendimą jos deklaruotos gyvenamosios vietos, kuri priklauso skolininkei ir asmeninės nuosavybės teise, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Abejonių dėl skolininkės sąžiningumo kelia ir tai, kad civilinėje byloje Nr. e2- 267955/2019, teikdama prašymus dėl vykdomosios bylos sustabdymo skolininkė nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune skolininkė negyvena, šiame bute gyvena ir juo naudojasi skolininkės mama R. M., tačiau šių aplinkybių skolininkė teikdama skundą nenurodė, kas įrodo jos nesąžiningumą, gyvenamosios vietos slėpimą ir nenorą atsiskaityti su kreditoriumi, bei siekimą išvengti bet kokių vykdymo veiksmų. Todėl antstolė pagrįstai ir teisėtai laikantis visų numatytų procedūrų priėmė pagrįstą sprendimą paskelbti apie vykdomosios bylos užvedimą bei įteikti raginimą viešo paskelbimo būdu.
Šalies argumentai
7.2. Apie vykdomąją bylą apeliantei buvo žinoma nuo pat vykdomojo rašto teise išdavimo dienos, civilinė byla Nr. e2-267955/2019 yra elektroninė, apeliantė joje tik pateikus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikė ne vieną prašymą teismui atidėti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-267955/2019 vykdymą kasacinio skundo surašymo terminui, todėl visi apeliantės pateikti argumentai dėl antstolės veiksmų yra visiškai nepagrįsti ir antstolė turėjo ne tik pareigą, bet ir teisę paskelbti viešai apie pradėtą vykdymą. Apeliantė pati turėjo galimybę susisiekti su antstole ir susitarti dėl dalinio mokėjimo, tačiau jokių veiksmų pati nesiėmė ir kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų.
7.3. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad vykdomasis raštas yra išduotas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, civilinėje byloje Nr. e2-267955/2019 ir jo vykdymą galima stabdyti tik teismo nutartimi. Antstolė įgaliojimų stabdyti vykdymo veiksmus dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo neturi ir savavališkai stabdyti vykdymo veiksmus negali.
7.4. Visiškai nepagrįstas ir skolininkės argumentas, kad antstolė žinodama apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones vis tiek nurašė 275,62 Eur nedarbingumo išmokų. Skolininkė pateikdama tokius argumentus nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad antstolei buvo žinoma apie nutarties priėmimą ir jos įteikimą antstolei.
7.5. Dėl išieškojimo iš laikinojo nedarbingumo ir kredito sąskaitos, antstolė laikėsi visos tvarkos, be to papildomai aiškinosi dėl lėšų nurašymo galimumo bei nustatė pinigų sumą, kuria per mėnesį skolininkė turi teisę disponuoti pagal VSDFV duomenis ir ši suma buvo koreguojama pagal visus duomenis ir įstatymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų.
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nustatyta, kad antstolės R. P. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0183/19/01394 vykdomas išieškojimas pagal 2019 m. lapkričio 28 d. išduotą Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-267-955/2019 dėl 4 670,00 Eur išieškojimo iš apeliantės suinteresuoto asmens V. K. naudai. 2019 m. gruodžio 5 d. antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-183-17811 bei vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-19-183-17819 ir tos pačios dienos raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-19-183-17821 išsiųsti pareiškėjai (skolininkei) deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – Kaunas, (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti su žyma apie grąžinimo priežastį – neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą (vykdomosios bylos b. l. 4–10).
11. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nenurodyti įvykdymo terminai ir vykdomasis dokumentas pateikiamas pirmą kartą, išskyrus CPK 661 straipsnyje numatytus atvejus, antstolis siunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą per 10 dienų nuo raginimo įteikimo dienos (CPK 655 straipsnio 2, 3 dalys, 659 straipsnio 1 dalis, 661 straipsnis).
12. Civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0183/19/01394 duomenimis nustatyta, kad minėti vykdomojoje byloje priimti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti apeliantei jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti su žyma apie grąžinimo priežastį – neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą (vykdomosios bylos b. l. 4–10). Teismas pagrįstais pripažįsta suinteresuoto asmens V. K. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, jog siunčiant skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą yra taikomas asmeninio įteikimo prioritetas prieš vykdymo veiksmų operatyvumą, kas reiškia, jog antstolis privalo dėti protingas pastangas, kad raginimas įvykdyti sprendimą būtų įteiktas asmeniškai arba kitiems asmenims, galintiems priimti skolininkui siunčiamus procesinius dokumentus. Siunta prieš paliekant ją pašte saugoti, pirmiausiai yra atnešama į skolininkės namus ir tik neradus nieko namuose yra paliekamas pranešimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolė ėmėsi visų teisės aktais nustatytų priemonių apeliantei skirtus procesinius dokumentus įteikti asmeniškai. Pripažintina, jog registruota pašto siunta siunčiamą korespondenciją įteikti ne visada pavyksta, sėkmingas korespondencijos įteikimas kai kuriais atvejais priklauso nuo adresato sąmoningumo ir geranoriškumo atsiimant jo vardu pašte saugomą korespondenciją. Iš dalies šis korespondencijos įteikimo būdas adresatui leidžia piktnaudžiauti ir taip išvengti jam adresuotos korespondencijos įteikimo asmeniškai, kas leidžia konstatuoti, jog egzistuoja CPK 660 straipsnyje numatyta sąlyga – skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima. Teismas nepagrįstais pripažįsta atskirojo skundo argumentus, jog antstolė nesiuntė apeliantei asmeniškai raginimo įvykdyti teismo sprendimą.
13. Vykdomosios bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog Antstolių informacinėje sistemoje AIS pareiškėjai apie raginimo įvykdyti sprendimą įteikimą viešo paskelbimo būdu paskelbta 2019 m. gruodžio 5 d. (vykdomosios bylos b. l. 36), t. y. tą pačią dieną, kai paštu buvo išsiųsta apeliantei skirta korespondencija, kai dar nebuvo žinomos aplinkybės apie tai, ar skolininkei paštu išsiųstus procesinius dokumentus pavyks įteikti. Pripažintina, kad 2019 m. gruodžio 5 d. sąlygų apeliantei procesinius dokumentus vykdymo procese įteikti vien tik viešo paskelbimo būdu (CPK 660 straipsnis) nebuvo. Tačiau nagrinėjamu atveju antstolė apeliantei skirtus procesinius išsiuntė ir registruotu paštu ir įteikė viešo paskelbimo būdu. Aplinkybė, jog skolininkei adresuoti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, paaiškėjo tik 2019 m. gruodžio 19 d. paštui grąžinus skolininkei siųstų dokumentų siuntą, kas leido konstatuoti, jog egzistuoja sąlygos, numatytos CPK 660 straipsnyje.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad raginimo vykdyti sprendimą įteikimas per specialų interneto tinklalapį ne po 2019 m. gruodžio 19 d., bet nedelsiant, priėmus vykdomąjį dokumentą vykdymui ir surašius raginimą įvykdyti sprendimą – 2019 m. gruodžio 5 d., yra formalus pažeidimas, tačiau šiuo atveju jis nesudaro teisinio pagrindo pripažinti antstolės R. P. veiksmus iš esmės neteisėtais ir naikinti 2019 m. gruodžio 30 d. priimtą patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems pirmosios instancijos teismo argumentams.
15. Vykdomojoje byloje susiklostė faktinė procesinė padėtis, kai apeliantei registruota pašto siunta siųsta korespondencija grąžinta neįteikta, o raginimas įvykdyti sprendimą buvo paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka iki paaiškėjant, jog egzistuoja CPK 660 straipsnyje numatytos sąlygos. Ši faktinė procesinė padėtis leido konstatuoti, jog skolininkei raginimas įvykdyti sprendimą yra įteiktas CPK nustatyta tvarka. Suėjus 10 dienų terminui ne tik po minėto raginimo įvykdyti sprendimą apeliantei (skolininkei) paskelbimo viešai, bet ir praėjus 10 dienų po to, kai paaiškėjo, jog minėtą raginimą skolininkei įteikti asmeniškai paštu nėra galimybės, antstolė pagrįstai pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus.
16. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta atskirojo skundo argumentus, jog antstolė nepagrįstai, neišsiuntusi skolininkei raginimo, ėmėsi priverstinio išieškojimo veiksmų.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad 2019 m. gruodžio 30 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-183-19528, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-183-19530 ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-19-183-19534, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-183-19532 bei surašė turto arešto aktą Nr. S-19-183-19529, kuriuo areštavo skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą (vykdomosios bylos b. l. 14–19, 42).
18. 2020 m. sausio 10 d. antstolė surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-183-347 iš visų skolininkės sąskaitų, taip pat surašė aktą apie išsiaiškintą akcinėje bendrovėje „Swedbank“ informaciją dėl galimybės naudotis asmeniui kreditine sąskaita: antstolis neturi galimybės nurašyti piniginių lėšų nuo asmens kreditinės sąskaitos, jei lėšos yra banko paskolintos klientui; kreditinėje sąskaitoje apskaitomos ne tik banko paskolintos piniginės lėšos, bet ir kliento asmeninės lėšos, kurias jis turi teisę įmokėti į kreditinę sąskaitą be limitų (neribojant sumos); įmokėjus didesnę sumą nei yra išnaudotas limitas asmuo gali laisvai disponuoti šioje sąskaitoje esančiomis lėšomis; esant antstolio nurodymui priverstinai nurašyti pinigines lėšas klientui priklausančios piniginės lėšos nuo kliento sąskaitos nurašomos ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą (vykdomosios b. l. 43, 44).
19. Įvertinus 2020 m. sausio 10 d. Nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-183-347 turinį (vykdomoji byla, b. l. 43) nustatyta, kad šiame nurodyme antstolė skolininkei išaiškino, kad jeigu šiuo nurodymu nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, tai skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo šio nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų piniginių lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.
20. Pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad į apeliantės AB Swedbank esančią debetinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gaunamas tik apeliantės darbo užmokestis. Tačiau dėl patirtos kojos traumos apeliantė buvo nedarbinga nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. sausio 27 d. Todėl tuo metu į jos debetinę sąskaitą buvo pervedamos VSDFV mokamos nedarbingumo išmokos, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas. Šios aplinkybės patvirtina, jog apeliantės nurodyta debetinė sąskaita yra sąskaita, į kurią perverdamas darbo užmokestis, o nedarbingumo išmoka buvo mokama tik konkretų jau pasibaigusį laikotarpį. Tuo tarpu antstolės 2020 m. sausio 10 d. Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-183-347 yra susietas su konkrečia fizinio asmens sąskaita, iš kurios nurodoma nurašyti pinigines lėšas. Toks nurodymas nėra priimamas atskiroms pajamų rūšims. Galiojantis teisinis reglamentavimas numato galimybę tokio antstolio nurodymo pagrindu nuskaitytas lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, grąžinti. Šios aplinkybės ir tvarka buvo išaiškinta 2020 m. sausio 10 d. Nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-183-347. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą, kad areštas apeliantės debetinei sąskaitai neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.
21. Apeliantė teigia, kad iš kreditinės sąskaitos išieškojimas taip pat negalimas, nes šioje sąskaitoje esantys pinigai yra banko, bet ne apeliantės nuosavybė. Teismas ir šį atskirojo skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu. Vykdomojoje byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad antstolė surinko informaciją apie galimybę nukreipti išieškojimą į kreditinėje sąskaitoje esančias skolininkei priklausančias pinigines lėšas (vykdomoji byla, b. l. 44). Antstolės taikytos priverstinio išieškojimo priemonės savaime neriboja teisės į kreditinę sąskaitą įnešti pinigines lėšas ir tokiu būdu grąžinti paimtą kreditą. Apeliantė šio savo argumento nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas jį vertina kaip deklaratyvų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kreditinėje sąskaitoje gali būti ir skolininkės pajamų, todėl nėra pagrindo šiai sąskaitai naikinti areštą.
22. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentų nepasisako, kadangi jie pripažintini teisiškai nereikšmingais.
23. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjos skunde dėl antstolės veiksmų išdėstytų argumentų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo antstolės skundžiamų veiksmų teisėtumą ir skundžiamo patvarkymo pagrįstumą. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.