- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-07-26
- Bylos Nr.
- A5.-464-743/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00027-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Asta Vailionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. J.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inpekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. J. kaltintas tuo, kad, būdamas individualios įmonės savininku ir faktiškai vykdydamas darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad jo įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 23 d. nuo 17 val. iki 18.10 val. dirbęs J. P. dirbtų legaliai pagal sudarytą rašytinę darbo sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka pateikus pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą. Tokiais veiksmais (neveikimu) E. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, kurios 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Šalies argumentai
E. J. kaltu neprisipažino, paaiškino šias aplinkybes. Jis yra (duomenys neskelbtini), savininkas. J. P. pažįsta, jis yra buvęs jo darbuotojas, daug metų išdirbęs įmonėje. Iš darbo J. P. atleistas, nes jis yra pensininkas. Apie tai, kad 2021 m. vasario 23 d. jo įmonėje J. P. buvo rastas kraunantis (duomenys neskelbtini), jis sužinojo tik tuomet, kai jam paskambino jo įmonės darbuotoja I. Ž., nes patikrinimo metu jis buvo išvykęs iš įmonės teritorijos. Jis su J. P. dėl darbo jo įmonėje, atlyginimo jam nesitarė ir neleido dirbti. Vėliau sužinojo, kad J. P. susitarė su jo darbuotoju J. R., kad kol šis bus išvykęs tvarkyti asmeninių reikalų, J. P. už jį pakraus prekes kitos dienos pristatymui. Po šio įvykio jis, J. P. prašymu, jį priėmė į darbą. J. P. išgyveno, kad dėl jo neatsakingų veiksmų turės susimokėti baudą, todėl prašė priimti į darbą.
Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos šios administracinio nusižengimo aplinkybės: 2021 m. vasario 23 d. 18.10 val. (duomenys neskelbtini), E. J. individualiai įmonei priklausančioje (duomenys neskelbtini) rastas J. P., nešantis plastikinę dėžę su (duomenys neskelbtini). J. P. darbuotojų sąraše nebuvo (b. l. 4–5).
Nelegalaus darbo tyrimo aktas, fotonuotraukos ir vaizdo įrašas patvirtina, kad 2021 m. vasario 23 d. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai S. L. ir R. B., atlikę patikrinimą E. J. įmonėje, (duomenys neskelbtini), rado dirbantį J. P., kuris nėra šios įmonės darbuotojas; vaizdo įrašuose matyti, kad tikrinami įmonėje rasti darbuotojai, matyti ateinantis su darbinėmis pirštinėmis, nešinas plastikine dėže su (duomenys neskelbtini) asmuo, kuris prisistato J. P.; J. P. nurodo, kad dirba draugo prašymu, apie tai įmonės vadovas nežino ir nemokės, nes jo padėti paprašė draugas; po patikrinimo, J. P. iš įmonės patalpų išeina (b. l. 2, 6–7, 28–30).
Iš integracijos su VSDFV informacine sistema užklausos rezultatų ir (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. P. E. J. įmonėje dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), darbo sutartis nutraukta (duomenys neskelbtini) pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą (darbuotojas sukako senatvės pensijos amžių) (b. l. 12, 14–15).
Iš integracijos su VSDFV informacine sistema užklausos rezultatų ir (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. P. E. J. įmonėje dirba nuo 2021 m. kovo 1 d. (b. l. 13, 16).
Iš E. J. įmonės darbo grafiko ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio 2021 m. vasario mėn. matyti, kad J. P. juose neįrašytas (b. l. 21, 22–26, 53–56); iš E. J. įmonės darbo grafiko 2021 m. kovo mėn. matyti, kad J. P. įrašytas, nurodyta darbo laiko pradžia ir pabaiga (b. l. 27).
Liudytojas J. P. patvirtino, kad 2021 m. vasario 23 d. apie 17 val. atėjo į E. J. įmonės (duomenys neskelbtini), kurią gerai žinojo, nes šioje įmonėje dirbo nuo 2000 iki 2020 metų. Prie parduotuvės, kieme susitiko įmonės vairuotoją J. R., su kuriuo įmonėje dirbo daug metų. Bekalbant, J. R. paprašė jo pakrauti prekes rytdienos prekių pristatymui, nes jis turi nuvežti perduoti vaikams siuntinį ir nespės pakrauti krovinio. Kadangi jis buvo dirbęs įmonėje ir žinojo tvarką, kaip reikia surinkti prekių kiekį užsakymui, sutiko. J. R. išvykus, o jam pradėjus krauti prekes, jį surado pareigūnai. Apie minėtą jo ir J. R. susitarimą įmonės savininkas E. J. nežinojo. Nuo 2021 m. kovo 1 d. dirba šioje įmonėje (b. l. 10–11, 45–47).
Liudytojas J. R. patvirtino, kad dirba E. J. įmonėje (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 23 d. apie 17 val. pradėjo krauti prekes išvežimui vasario 24 d. Kraunant prekes, jam paskambino vairuotojas ir nurodė atvežti į Kalvariją, maždaug už 40 km, perduoti siuntinį, kurį turėjo išsiųsti sūnui N. R. į Airiją. Tuo metu į parduotuvę buvo atėjęs J. P., kuris anksčiau dirbo E. J. įmonėje. Jis paprašė jo, kad pabaigtų rinkti gaminius ir pakrautų į automobilį. J. P. žinojo tą darbą, kadangi pats buvo daug metų dirbęs. Jis pats išvažiavo nuosavu automobiliu. Apie 20 val. grįžęs į įmonę J. P. nerado, prekės nebuvo visiškai pakrautos, pasižiūrėjo, ko trūksta. Sužinojo, kad buvo darbo inspekcijos inspektoriai ir J. P. pabėgo (b. l. 17, 45–47).
Liudytoja I. Ž. patvirtino, kad 2021 m. vasario 23 d., kai darbo inspektoriai atliko patikrinimą, ji dirbo įmonėje, J. P. nematė, direktorius tuo metu buvo išvykęs, todėl ji jam paskambino ir pranešė apie patikrinimą. Į jos pareiga neįeina prekių pakrovimo kontrolė, todėl apie J. P. darbą nieko paaiškinti negali (b. l. 45–46).
Liudytojas D. M. patvirtino, kad dirba E. J. įmonėje. 2021 m. vasario 23 d. dirbo, matė, kad atėjo į krovimo patalpas J. R. kartu su J. P., anksčiau dirbusiu įmonėje. J. R. pasakė, kad išvažiuoja kažkur, o pakrauti prekes paliko J. P. Tuo metu direktoriaus įmonėje nebuvo, jis apie dirbantį J. P. direktoriui nepranešė, tai buvo vienintelis kartas, kai jis matė J. P. dirbantį po to, kai šis išėjo į pensiją (b. l. 59–61).
Liudytojas N. R. patvirtino, kad J. R. yra jo tėtis. Jis buvo prašęs, kad jis įduotą jam žvejybos reikmenų siuntą per kurjerį, tėtis tai padarė, siuntą gavo 2021 m. vasario mėnesį (b. l. 59–60).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Nelegalaus darbo sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. vasario 23 d. E. J. įmonės patalpose J. P. krovė prekes pagal jo ir J. P. tarpusavio susitarimą. Šias aplinkybes patvirtino ir pats J. P., jį suradus darbo vietoje, bei liudytojai J. R. ir D. M. Tačiau iš liudytojų J. P., J. R. ir D. M. parodymų matyti, kad dėl prekių pakrovimo susitarė J. P. ir J. R., nes pastarajam reikėjo išvažiuoti įteikti siuntą, apie šį susitarimą įmonės vadovas E. J. nežinojo. Liudytojo J. R. parodymus apie jo išvykimo iš darbo priežastį patvirtino ir liudytojas N. R. E. J. neigia žinojęs apie kokį nors J. R. ir J. P. susitarimą dėl darbo jo įmonėje ir už dirbtą laiką J. P. atlygio nemokėjęs. Liudytojas D. M. ir I. Ž. patvirtino ir tai, kad po jo išėjimo, J. P. dirbančio įmonėje nematė. Liudytojų parodymai nuoseklūs, sutampa dėl esminių įvykio aplinkybių, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo. Įvertinus visus šiuos įrodymus kaip visumą, spręstina, kad J. P. veiksmai buvo ne tęstiniai ir atlygintiniai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo, o tik pažįstamų susitarimas dėl konkretaus darbo atlikimo savitarpio pagalbos pagrindu.
Atsižvelgus į tai, kad darbo inspektoriai buvo gavę pranešimą dėl to, kad buvę darbuotojai nelegaliai dirba įmonėje, kad buvo rastas J. P., anksčiau dirbęs įmonėje, o po patikrinimo vėl buvo priimtas, leidžia daryti prielaidą, kad E. J. įmonėje J. P. galėjo dirbti nelegaliai. Tačiau svarbu ir tai, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Tuo tarpu administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma leidžia pripažinti, kad byloje nepateikta neabejotinų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad E. J., būdamas individualios įmonės savininku ir faktiškai vykdydamas darbdavio funkcijas, 2021 m. vasario 23 d. nuo 17 val. iki 18.10 val. nelegaliai leido dirbti J. P., būdamas su juo susitaręs dėl būtinųjų darbo sąlygų, taip pažeisdamas DK 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Atsižvelgus į tai, byla nutrauktina neįrodžius, kad E. J. padarė veiką, turinčią administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2, 4 dalimis, 636 straipsniu,
nutaria:
Administracinio nusižengimo bylos Nr. A5.-464-743/2021 (teisminio proceso Nr. 4-27-3-00027-2021-0) teiseną E. J. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.