Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 233 straipsnio taisyklėmis, spręsdama klausimą dėl baudžiamosios bylos Nr.1-132-939/2015 (teisminio proceso Nr.1-04-1-00358-2014-9) perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. ir V. J. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 str. 2 d. t.y. kad veikdami bendrininkų grupėje, 2014 m. lapkričio mėn. 17 d. apie 08:30 val., žinodami, kad automobilis „Mercedes Benz ML 350“ VIN kodas: (duomenys neskelbtini), gautas nusikalstamu būdu, t.y. pagrobtas Vokietijoje, už 10000 eurų įgijo jį iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, bei nugabeno į garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Po to, tęsdami nusikalstamus veiksmus, S. K. ir V. J. nusikalstamu būdu įgytą didelės vertės, t.y. 38279,82 eurų, automobilį už 11000 eurų 2014-11-17 tyrimo metu tikslai nenustatytu laiku realizavo T. K.. Nusikalstamu būdu įgytas ir realizuotas automobilis „Mercedes Benz ML 350“ VIN kodas: (duomenys neskelbtini) buvo laikomas garaže (duomenys neskelbtini) iki 2014-11-19 13:00 val. kol jį aptiko ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.

Be to, S. K. kaltinamas pagal BK 189 str. 2 d., t.y., kad 2014 m. lapkričio mėn. pirmoje pusėje, bet ne vėliau kaip iki 2014-11-17, žinodamas, kad automobilis „BMW 530D“ VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 16152,53 eurų vertės, gautas nusikalstamu būdu, t.y. pagrobtas Vokietijoje, jį įgijo iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens bei laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Po to, S. K. ne vėliau kaip iki 2014-11-17 automobilį išardė dalimis ir jį laikė garaže iki 2014-11-19 13:00 val. kol jį aptiko ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai

T. K. kaltinamas pagal BK 189 str. 2 d., t.y., kad žinodamas, jog automobilis „Mercedes Benz ML 350“ VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 38279,28 eurai, gautas nusikalstamu būdu, t.y. pagrobtas Vokietijoje, 2014 m. lapkričio 17 d., tyrimo metu tikslai nenustatytu laiku už 11000 eurų jį įgijo iš S. K. ir V. J. bei laikė šį automobilį garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) iki 2014-11-19 13:00 val. kol buvo paimtas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.

BPK 218 str. 1 d., 6 d. nurodyta, kad prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui ir kitiems proceso dalyviams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir atlikus kitus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą. Kaltinamasis aktas (BPK 219 str.) yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, todėl nuo jo tinkamo surašymo labai priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas teisme. Pagal BPK 219 str. 3 p. reikalavimus kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Pagal BPK 219 str. 5 p. reikalavimus kaltinamajame akte nurodomas Baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką.

Perskaičiuos kaltinamąjį aktą turi būti aišku, kas ir kuo remiantis yra kaltinamas. Kaltinamajame akte, be formalių turinio elementų (nurodytų BPK 219 str. 1, 2, 6, 7 p.) svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu yra kaltinama, taip pat tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma ar kokios normos už veiką numato baudžiamąją atsakomybę. Surašius kaltinamąjį aktą įtariamasis tampa kaltinamuoju ir tik gavęs kaltinamąjį aktą kaltinamasis galutinai sužino, kuo jis yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Tai suteikia galimybes kaltinamajam rengtis gynybai teismo proceso metu. Be to, kaltinamasis aktas nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama pagal bylos parengimo nagrinėti teisme teismo priimtą nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.). Byla nagrinėjama tik dėl šioje nutartyje nurodytų kaltinamųjų ir veikų, BPK nenumato galimybės teismui šioje nutartyje nurodyti kitus kaltinamuosius ar kitas veikas nei tai yra nurodyta kaltinamajame akte.

Bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje teisėjas priima BPK 233 str. 1 d. numatytą nutartį bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje tik susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių tą bylą nagrinėti teisme. Tuo tarpu viena iš įstatyme numatytų kliūčių, neleidžiančių bylos nagrinėti teisme, yra kaltinamojo akto neatitikimas įstatymo reikalavimų. BPK 234 str. 2 d. yra nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 234 str. 2 d. numatytu pagrindu teismo iniciatyva dėl kaltinamojo akto trūkumų byla prokurorui perduodama esant dviems sąlygoms: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 str. numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) pažeidimas (netinkamas kaltinamojo akto turinys) trukdo nagrinėti bylą teisme.

Kaip žinia, sutinkamai su BK 24 str. nuostatomis, bendrininkavimas – tai tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Kaltinamajame akte bei ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems pareikštuose įtarimuose nusikalstamos veikos aprašytos nurodant, kad S. K. ir V. J. nusikalto veikdami bendrininkų grupėje, tačiau neišdėstant kiekvieno iš bendrininkų veiksmų. Prokuroro pareiga kaltinamajame akte nusikalstamas veikas aprašyti taip, kad iš kaltinamojo akto būtų aišku kokias nusikalstamas veikas, kada, kur ir kokiu būdu padarė kiekvienas kaltinamasis. Kai nusikalstamas veikas padaro keli asmenys, jų veikos aprašomos bendrai, tačiau būtinai nurodant kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką.

Šioje byloje surašytame kaltinamajame akte nurodoma, kad S. K. ir V. J. įgijo ir realizavo didelės vertės automobilį Mercedes Benz ML 350, žinodami, kad jis vogtas, padarė bendrininkų grupėje t.y. kartu įgijo, nugabeno į garažą, esantį Prienų rajone, ir realizavo automobilį Mercedes Benz ML 350. Kaltinamajame akte neaprašyta kokius konkrečiai veiksmus atliko kiekvienas iš šių asmenų, nes abiejų jų veiksmai aprašyti tik bendrai, todėl pagal tai, kaip aprašytos nusikalstamos veikos, sunku spręsti apie kiekvieno įtariamojo nusikalstamų veikų apimtį ir vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme.

Kaip minėta pagal BPK 219 str. 3 p. reikalavimus kaltinamajame akte turi būti nurodoma ne tik nusikalstamos veikos laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, bet turi būti nurodoma ir nusikalstamos veikos vieta. Kaltinamajame akte nurodoma, kad S. K. ir V. J. 2014-11-17 apie 8.30 val. įgijo automobilį Mercedes Benz ML 350 iš nenustatytų asmenų, nugabeno į Prienų rajoną į garažą, esantį (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną jį realizavo T. K.. Tačiau nusikalstamos veikos aprašyme nenurodyta faktinė aplinkybė, nusikalstamos veikos vieta t.y. kur kaltinamieji įgijo ir kur realizavo automobilį Mercedes Benz ML 350 ir BMW 530D.

Nusikalstamos veikos vieta nenurodyta ir aprašant kitas nusikalstamas veikas. Tai yra kurioje S. K. kaltinamas, kad 2014 m. lapkričio mėn. pirmoje pusėje įgijo automobilį BMW 530D ir jį laikė garaže (duomenys neskelbtini). T. K. kaltinamas 2014-11-17, kad įgijo automobilį Mercedes Benz ML 350 iš S. K. ir V. J. taip pat nenurodyta vieta kur T. K. įgijo nusikalstamu būdu gautą automobilį.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje išdėstyti kaltinimai nėra konkretus, kaip minėta, nėra nurodyti konkretūs kaltinamųjų veiksmai, nei vienoje veikoje nenurodyta faktinė aplinkybė, nusikalstamos veikos padarymo vieta t.y. kur įgyti nusikalstamu būdu gauti automobiliai Mercedes Benz ML 350 ir BMW 530D, kas teismo vertintina kaip esminiai nusikalstamos veikos aprašymo trūkumai, trukdantys nagrinėti bylą, todėl priėmus tokį kaltinamąjį aktą, teismas turėtų aiškintis naujas aplinkybes ir šių faktinių aplinkybių pagrindu plėsti kaltinimo ribas, kas kartu pažeistų kaltinamojo teisę į gynybą (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinimo keitimas teisme, vadovaujantis BPK 256 straipsniu galimas tik kaip nagrinėjimo teisme metu naujai paaiškėjusių aplinkybių pasekmė, o ne ydingai surašyto kaltinamojo akto taisymas. Tokiu būdu teismas konstatuoja, jog pareikšti S. K., V. J. ir T. K. kaltinimai yra nekonkretūs, nenurodyta svarbios faktinės aplinkybės, nusikalstamos veikos padarymo veika, kur kaltinamieji įgijo nusikalstamu būdu gautas transporto priemones, kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus, kas trukdo kaltinamiesiems gintis nuo jiems pareikštų įtarimų (BPK 10 straipsnis) bei žinoti, kuo jie yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis) ir tai trukdo nagrinėti bylą, todėl S. K., V. J. ir T. K. atžvilgiu surašytas ydingas kaltinamasis aktas turi būti ištaisytas, o byla perduota prokurorui (BPK 232 straipsnio 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str., 232 3 p., 234 str. 2 d., 440 str. 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamąjį aktą su baudžiamąja byla Nr. 04-1-00358-14 grąžinti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorui nurodytiems trūkumams pašalinti, nustatant vieno mėnesio terminą po nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.