Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1, 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2024 m. birželio 5 d.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei U. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei D. T. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo teismo pakeisti (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį dalyje dėl nepilnametės dukros D. B. gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, nustatyti ieškovo nurodomą atsakovės bendravimo su vaiku tvarką bei priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui po 250 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Atsakovė atsiliepimu su ieškovo ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti, o teismui nusprendus priešingai ir tenkinus ieškinio reikalavimą nustatyti nepilnametės dukros D. B. gyvenamąją vietą su jos tėvu, nustatyti atsakovės atsiliepime nurodomą jos bendravimo su dukra tvarką.

Teismo posėdžių metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinį ir jo reikalavimus, prašė juos tenkinti. Papildomai ieškovas paaiškino, kad prašo vaiko gyvenamąją vietą pakeisti dėl atsakovės, t. y. vaiko mamos, girtuokliavimo, vaiko nepriežiūros. Nurodė, kad, kai išsiskyrė su atsakove, jų vaikas liko gyventi su atsakove, jis dirbo, teikė vaikui išlaikymą. Vieną dieną sulaukė skambučio iš vaiko teisių apsaugos tarnybos, kuriuo buvo informuotas, jog vaikas yra pas močiutę ir buvo prašoma atvažiuoti pasiimti vaiko. Jam ir anksčiau buvo kilę abejonių dėl atsakovės gebėjimo tinkamai pasirūpinti vaiku, planavo tvarkytis dokumentus, kad vaikas gyventų su juo. Nurodė, kad, kai gyveno kartu su atsakove, ji nuolat vartojo alkoholį, alkoholį vartodavo net naktimis viena pati. Parodė, kad jis seniau taip pat turėjo priklausomybę alkoholiui, tačiau jie kartu su atsakove užsikodavo, jis alkoholio nebevartoja visiškai, o atsakovė yra „nulaužusi“ visus kodus, toliau vartoja alkoholį, kai vartoja alkoholį, atsakovės elgesys tampa agresyvus. Dukra D. nuo 2024 m. (duomenys neskelbtini) mėnesio gyvena jo šeimoje, kur jaučiasi gerai, yra prisirišusi prie jo, jam padeda vaiką prižiūrėti abi močiutės, kartais padeda kaimynė, jis leidžia atsakovei bendrauti su vaiku. Informavo, kad jis šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnybos registre, gauna išmokas, šiuo metu nelabai pavyksta dirbti, nes dukra dažnai serga, reikia prižiūrėti ją, turi ūkį, 5 ha žemės, miško, augina žolę, iš to gauna pajamas, turi santaupų. Nurodė, kad daug metų dirbo prie lauko kanalizacijų, turi darbo pasiūlymų ir tikisi ateityje dirbti. Nurodė, kad vaiko išmokos (vaiko pinigų) jis negauna, pinigus gauna atsakovė. Paaiškino, kad įdrėskimas ant nugaros vaikui atsirado iš po darželio, yra namuose uždėjęs apsaugas ant visų baldų kampų, kad vaikas parvirtęs neužsigautų. Norėtų, kad atsakovė pati, jam nedalyvaujant, pasiimtų vaiką bendravimui.

Ieškovo atstovė teismo posėdžių metu papildomai paaiškino, kad prašo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu, kadangi vaiko mama turi priklausomybę, gydytojo pažyma patvirtina, kad atsakovė turi priklausomybę alkoholiui, kyla abejonių dėl vaiko saugumo, atsakovė net kelių mėnesių, kol vyksta bylinėjimasis, negali išbūti blaivi. Atsakovė mėgina išspręsti priklausomybės alkoholiui problemą, tačiau problema nėra realiai išsprendžiama. Nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovė išlaikymą, kurio dydis yra mažesnis, nei ½ nustatytos MMA. Prašo teismo nustatyti konkrečią atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, t. y. tokią, kokią nurodė ieškinyje, taip pat prašo nustatyti pereinamąjį laikotarpį atsakovės bendravime su vaiku.

Teismo posėdžių metu atsakovė ir jos atstovė palaikė atsiliepimuose išdėstytą poziciją ir prašė ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti. Papildomai atsakovė nurodė, kad, kai gyveno kartu su ieškovu, jis vaiko pats neprižiūrėdavo, viską ji darydavo viena pati. Ji yra dirbanti, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatore, jos dieninė darbo pamaina prasideda 8.30 val., naktinė prasideda 19.30 val., gauna 1000 Eur į rankas darbo užmokestį, tačiau pusę sumos jai atskaito išlaikymui dukroms, lieka pragyvenimui apie 500 Eur. Nurodė, kad ieškovas jai leidžia bendrauti su dukra, ryšys su dukra nėra nutrūkęs. Mano, kad ieškovas negali tinkamai prižiūrėti vaiko, vaikas būna nuolat iššutęs, neprižiūrėtas, nagai nenukirpti, tėvas nėra buvęs susirinkimuose darželyje, su auklėtojomis nebendrauja, ieškovas nieko nėra vaikui iš rūbų buvęs nupirkęs. Gruodį vaikui buvo stiprus bronchitas, vaiką pasiėmė vos prakvėpuojantį, ieškovas nevežė dukros pas gydytojus. Kai gyveno kartu su ieškovu, jie nuolat pykdavosi, ieškovas ją su dukra išvarydavo iš namų, kviesdavo policiją, vėliau vėl leisdavo grįžti. Nurodė, kad ji buvo užsikodavusi, bet vėliau, kai skyrėsi su ieškovu, palūžo, šiuo metu alkoholio nevartoja, nėra įrašyta į įskaitą priklausomybių ligų, paskutinį kartą vartojo alkoholį 2024 m. (duomenys neskelbtini), sidro buvo išgėrusi. Nurodė, kad darbe jai kiekvieną kartą atvykus į darbą reikia tikrintis blaivumą. Ji turi dar vaikų, tačiau juos augina mama, su vaikais ji bendrauja. Atsakovė nurodė, kad mano, jog ji gali sudaryti vaikui saugias gyvenimo sąlygas. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo vartojusi alkoholio. Ji neprivalo tikrintis blaivumo, tada kai ieškovas užsimano, todėl atsisakė pasitikrinti blaivumą. (duomenys neskelbtini) dukra buvo jau pasveikusi, ji tuo metu turėjo nedarbingumą. Nurodė, kad šiuo metu turi vairuotojo pažymėjimą, (duomenys neskelbtini) išlaikė teises.

Atsakovės atstovė teismo posėdžių metu papildomai nurodė, kad ieškovas ilgą laiką buvo nusišalinęs nuo šalių dukros priežiūros, jis varė atsakovę iš namų su vaiku. Atsakovė turi visas tinkamas sąlygas auginti šalių dukrą D., šiuo metu dirba, lanko priklausomybių konsultacijas, jos darbovietėje yra griežta tvarka dėl blaivumo. Nurodė, kad ieškovas taip pat anksčiau vartojo alkoholį, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto. Nurodė, kad nesupranta, kodėl ieškovas prašo pereinamojo laikotarpio bendravime su dukra, jei atsakovė šiuo metu nuolat bendrauja su dukra, nėra nustatytos jokios grėsmės vaikui. Prašo nustatyti 50/50 atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, kai 2 savaites vaikas būna su mama ir 2 savaites su tėvu.

Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo šalių vaiko auklė, D. jos paprašė prižiūrėti vaiką, kai atsakovė dirbdavo, ji prižiūrėdavo D.. Parodė, kad ji nė vieno karto nepastebėjo, kad D. būtų buvusi neblaivi. 2024 m(duomenys neskelbtini) mėn. iš (duomenys neskelbtini) kai grįžo D., ji nepastebėjo, kad būtų neblaivi, D. alkoholio nevartojo ir pas ją, gal kažkur kitur, bet ne pas ją. Parodė, kad, kai prižiūrėdavo vaiką, ji visad būdavo sušukuota, pamaitinta, D. po kelis kartus skambindavo per pertraukas paklausti, kaip vaikas. Kartais vaikas būdavo pas ją paliekamas ir naktį miegoti, kai D. reikėdavo dirbti.

Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba socialine darbuotoja (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų šeimai centre, nuo (duomenys neskelbtini) dirba su ieškovo D. B. šeima. Ieškovo namuose nėra buvę pastebėta, kad būtų netvarka, ar mergaitė būtų nešvari, šaldytuvas visada pilnas, namai šilti, pašalinių žmonių niekada neteko matyti, kartais D. mama padeda vaiką prižiūrėti. Parodė, kad ieškovo šeimoje lankosi pagal poreikį, dažniausiai 1, 2 kartus, tėvas informuoja, kad vaikas susirgo, būna, jog ji pati skambina paklausti, ar vaikas darželyje, ar neserga. Parodė, kad jai žinoma situacija, kai mergaitė buvo nudegusi rankytę, nes svečiuodamasi su tėčiu pas kaimynus prisilietė prie krosnies, ieškovas ją apie tai informavo, ant vaiko veido kraujosruvų ji nematė. Liudytoja parodė, kad jai nė karto neteko pastebėti, kad mergaitei būtų blogai kai ji būdavo su tėčiu, visada linksma, žaisminga, bėgdavo pas tėvą apsikabindavo. Liudytoja parodė, kad ji iš anksto neinformuoja ieškovo apie savo atvykimą, nebent ieškovo nebūna namuose, tada telefonu paskambindavo.

Liudytoja K. K. teismo posėdyje parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų šeimai centro socialinė darbuotoja, anksčiau dirbo su abiejų – ieškovo ir atsakovės – šeima, vėliau kai jie išsiskyrė, liko dirbti tik su atsakovės šeima, nuo 2023 m. (duomenys neskelbtini) iki dabar laikotarpiu. Parodė, kad D. gyvenimas buvo labai audringas, šiuo metu, iki kol gaus socialinį būstą, ji gyvena jos mamai priklausančiame būste, kuriame yra 1 kambarys su virtuve, visais reikalingais baldais ir įranga. Parodė, kad netvarkos pas atsakovę nėra mačiusi, D. yra tvarkinga moteris, jos gaunamos pajamos yra nedidelės, tačiau sukasi. Atsakovė lankėsi pas gerovės konsultantą, priklausomybių konsultantą, kursus (duomenys neskelbtini) išklausė. Parodė, kad yra buvę atvejų, kai atsakovė vartojo alkoholį, nuo 2022 m. buvo, kad abu, ir ieškovas, ir atsakovė vartojo, (duomenys neskelbtini) nuvažiavo abu į (duomenys neskelbtini) ir užsikodavo. Parodė, kad atsakovė gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui pas priklausomybių konsultantą lankėsi ir šiuo metu lankosi, pokyčiai yra, bet būna, jog suklumpa. Mergaitė prie abiejų tėvų yra prisirišusi, bėga išskėstomis rankomis ir prie mamos, ir prie tėčio. Jei mama priims specialistų pagalbą, tada gal ir gali pas mamą vaikas būti. Parodė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) buvo dukrą į (duomenys neskelbtini) išsivežusi, lankėsi pas gydytoją, vaikui dar nepasveikus buvo pratęstas nedarbingumas, tą pačią dieną D. išvyko pas draugę su dukra. Buvo raginta nuvykti nusistatyti blaivumą, bet pas pareigūnus ji nenuvyko. (duomenys neskelbtini) D. grįžo, dalyvavo susitikime, kurio metu prisipažino, jog tą dieną vartojo alkoholį pas draugę, pas draugę buvo su dukra išvykusi. Parodė, kad 2 atsakovės dukras globoja atsakovės mama, vaikai su mama negyvena dėl alkoholio vartojimo, atsakovė turi priklausomybę alkoholiui, ji pati neneigia šios problemos, šiuo metu yra pagerėjimas dėl alkoholio vartojimo.

Liudytojas T. M. parodė, kad dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistu, atsakovę D. T. žino iš seniai, iš kitų epizodų, nesusijusių su šia byla. Parodė, kad ieškovą D. B. pažįsta nuo to laiko, kai jis pradėjo gyventi su atsakove ir jiems gimė vaikutis, konfliktai tarp ieškovo ir atsakovės vyksta senokai, gaudavo pranešimus iš policijos ir turėdavo reaguoti. Parodė, kad patvirtina 2024 m. (duomenys neskelbtini) mėn. vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuotus duomenis, vaikas buvo perduotas tėvui dėl pasikartojančio vaiko mamos alkoholio vartojimo, mano, kad moteris nekontroliuoja šio dalyko. Liudytojas parodė, kad ieškovui D. B. nė karto nebuvo nustatytas neblaivumas ar vaiko nepriežiūros atvejų. Pas abu tėvus yra tvarkinga, yra rūpinamasi vaiku, bet tėvas nevartojo alkoholio ir šiuo metu vaikui yra saugiau pas tėvą. Liudytojas parodė, kad šiuo metu vaiko tėvai yra sutarę laikytis teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos bendravimo tvarkos, D. B. leido ilgiau vaikui pabūti pas mamą. Parodė, kad dėl mėlynės vaiko paakyje jis jau žinojo, kai D. T. pranešė, ir socialinė darbuotoja žinojo, tėvas buvo jau jį informavęs, kad vaikas užkliuvo už žaisliuko ir pargriuvo, buvo tokia situacija. Lankantis vėliau šeimoje tėvas rodė, kad aštrius kampus yra apklostęs pledais, pagalvėmis, kad tik kas nenutiktų. Nėra įrodymų, kad tėvas būtų specialiai smurtavęs prieš vaiką. Vaiko tėvas taip pat jam pranešė apie atvejį dėl rankytės nudegimo.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą byloje, kuria nurodė, kad šalių šeima žinoma Vaiko teisių apsaugos skyriui, buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, iš viso nuo 2022 m. buvo gauta 19 pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, iš jų 6 atvejai nepasitvirtino, pažeidimai nebuvo nustatyti, 13 atvejų buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Atstovė nurodė, kad skyrių specialistai lankėsi abiejose šeimose, abiejų tėvų sąlygos vaikui augti ir gyventi yra tinkamos. Vaiko mama turi priklausomybę alkoholiui, vaikas yra 3 metų, vaiko gyvenamoji viena nuo 2024 m. (duomenys neskelbtini) mėn. yra nustatyta su vaiko tėvu, per tą laikotarpį nebuvo gauta duomenų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neprieštarautų vaiko interesams. Nurodė, kad šalims yra reikalinga konkreti ir aiški bendravimo su vaiku tvarka. Mano, kad šiuo metu esama teismo nutartimi nustatyta bendravimo tvarka neprieštarautų vaiko interesams.

Bylos duomenimis nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės:

1) (duomenys neskelbtini) ieškovui ir atsakovei gimė dukra D. B. (gimimo įrašo duomenimis);

2) (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė nepilnametės dukros D. B. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, iš ieškovo vaikui priteistas išlaikymas po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka;

3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (duomenys neskelbtini) pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas duomenimis, ieškovui D. B. laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo iki 2023 m. gruodžio mokėta 309,68 Eur atskaičius mokesčius vaiko priežiūros išmoka, 2024 m. sausio mėn. išmokėta 438,65 Eur atskaičius mokesčius nedarbo draudimo išmoka ir 2024 m. vasario mėn. išmokėta 472,81 Eur atskaičius mokesčius nedarbo draudimo išmoka.

4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. (duomenys neskelbtini) pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas duomenimis, atsakovės D. T. darbo užmokestis atskaičius mokesčius ir lėšas vaikui išlaikyti laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) sudarė vidutiniškai 395,04 Eur;

5) (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros rašto duomenimis, ieškovo D. B. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) nutrauktas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių);

6) Institucijos, teikiančios išvadą byloje, pateiktais duomenimis, ieškovo D. B. šeima gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame vieno aukšto mediniame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., sudarytos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti;

7) Institucijos, teikiančios išvadą byloje, pateiktais duomenimis, atsakovės D. T. šeima gyvena mamai M. J. nuosavybės teise priklausančiame bute 1 kambario bute adresu (duomenys neskelbtini), šeimoje sukurtos tinkamos sąlygos vaikui augti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Iš šalių paaiškinimų, į bylą pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad šalys gyvena skyrium, turi nepilnametę dukrą D. B., gim. (duomenys neskelbtini)

Byloje tarp šalių – nepilnamečio vaiko D. B. tėvų – kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – ieškovas prašo pakeisti 2022 m. teismo nutartimi nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo. Atsakovė su šiuo ieškovo reikalavimu nesutinka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pagal CK 3.169 straipsnio 3 dalį pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aptardamas šioje teisės normoje įtvirtintas pakartotinio ieškinio pareiškimo sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovas privalo byloje įrodyti (pateikti pakankamus ir leistinus įrodymus) jog atsirado būtinybė (pagrindai) keisti jau nustatytą nepilnametės dukros gyvenamąją vietą ir kokios priežastys tai sąlygoja.

Iš ieškovo D. B. ieškinio argumentų ir išklausius jo bei jo atstovės paaiškinimus teismo posėdžiuose matyti, kad ieškovas iš esmės reikalauja pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu (ieškovu) dėl to, kad atsakovė vartoja alkoholį, turi priklausomybę alkoholiui ir nededa pakankamai pastangų, kad ši priklausomybė būtų visiškai įveikta, bei tokiu būdu nesudaro saugių sąlygų vaikui augti.

Atsakovė ir jos atstovė su šiais ieškovo argumentais nesutinka, nurodo, kad atsakovė turi visas tinkamas sąlygas auginti šalių dukrą D., ji šiuo metu alkoholio nevartoja, ieškovas neįrodė, kad yra būtina keisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą, pats ieškovas neturi pakankamai įgūdžių prižiūrėti dukrą, jo atžvilgiu yra buvęs pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto.

Šioje byloje pažymėtina, kad vaikas nuo gimimo augo su motina, t. y. atsakove D. T.. Ginčo tarp šalių, kad (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, šalių dukra gyveno su motina, nėra. Ginčo tarp šalių taip pat nėra ir dėl to, kad šalių dukra D. beveik 5 mėnesius, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) gyvena su tėvu, t. y. ieškovu D. B.. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi byloje buvo pritaikytos laikinos apsaugos priemonės ir šalių nepilnametės dukros D. B. laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaiko tėvu ieškovu D. B.. Šis teismo sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į susiklosčiusias faktines aplinkybes – gautą informaciją iš institucijos, teikiančios išvadą byloje ((duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketa), kad 1) vaiko mama, atsakovė D. T., su kuria tuo metu gyveno nepilnametė šalių dukra, ir toliau vartoja alkoholį bei nesiima pakankamų priemonių alkoholio vartojimo problemai iš esmės spręsti – (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų buvo užfiksuota, kad atsakovė buvo neblaivi, be to, 2) šalių dukra tuo metu sirgo ūminiu bronchitu, jai buvo paskirti vaistai ligos gydymui ir atsakovei išduotas nedarbingumo pažymėjimas dukros slaugymui, tačiau (duomenys neskelbtini) atsakovė sergančią šalių dukrą išsivežė į (duomenys neskelbtini) pas draugę.

Institucija, teikianti išvadą byloje, įvertino ir teismui pateikė išvadą, kad šiuo metu tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenimo ir buities sąlygos vaikui augti yra geros. Teismas neturi pagrindo abejoti institucijos pateikta išvada dėl vaiko tėvų gyvenimo sąlygų. Tačiau institucija, teikianti išvadą byloje, atkreipė teismo dėmesį į tai, kad vaiko mama turi priklausomybę alkoholiui, vaiko mama būdama su vaiku ne kartą vartojo alkoholį, vaiko gyvenamoji viena nuo 2024 m. (duomenys neskelbtini) mėn. yra nustatyta su vaiko tėvu ir per tą laikotarpį nebuvo gauta duomenų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neprieštarautų vaiko interesams.

Pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 380 straipsnio 1 dalimi, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Nagrinėjamoje civilinėje byloje šalių dukra yra itin mažo amžiaus – vos 2,5 metukų –, todėl dėl mažo amžiaus, būdingų psichologinių ypatumų ji dar nėra pajėgi suformuluoti savarankiškos savo nuomonės ir norų dėl jos gyvenamosios vietos bei priimti dėl to sprendimus, jos nuomonė tiesiogiai teisme nebuvo išklausyta, tačiau, kaip matyti iš institucijos, teikiančios išvadą byloje, pateiktų duomenų, liudytojomis apklaustų socialinių darbuotojų dirbančių su šeimomis parodymų, paties ieškovo ir atsakovės paaiškinimų, šiuo metu tiek su mama, tiek su tėčiu D. B. sieja kokybiškai tapatūs (emociškai artimi, glaudūs, prieraišūs) santykiai, t. y. abiejų tėvų draugijoje ji jaučiasi gerai ir yra prie jų prisirišusi.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (duomenys neskelbtini) pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas – matyti, kad ieškovui D. B. yra mokama nedarbo draudimo išmoka – 2024 m. sausio mėn. išmokėta 438,65 Eur atskaičius mokesčius nedarbo draudimo išmoka ir 2024 m. vasario mėn. išmokėta 472,81 Eur atskaičius mokesčius nedarbo draudimo išmoka, ieškovas gyvena nuosavybės teise priklausančiame name, ieškovo parodymais, jis turi ūkį, užsiima augalininkyste ir iš to gauna papildomų pajamų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas) patvirtina, kad ieškovas nuosavybės teise valdo 6,69 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei 1,08 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Ieškovas turi 1 išlaikytinį – dukrą D.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. kovo 19 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas duomenimis, atsakovės D. T. darbo užmokestis atskaičius mokesčius ir lėšas vaikui išlaikyti laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) sudarė vidutiniškai 395,04 Eur. Atsakovė turi 3 išlaikytinius (dukras G., A., D.). Šiuo metu atsakovės šeima gyvena atsakovės mamai nuosavybės teise priklausančiame bute. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas) patvirtina, kad atsakovė nuosavybės teise valdo 1/3 žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Iš šių duomenų matyti, kad šiuo metu atsakovės D. T. finansinė padėtis yra blogesnė, nei ieškovo D. B., tačiau ši aplinkybė per se (pati savaime) nėra priežastis pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškovu.

Ieškovas nurodo, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios yra būtina keisti vaiko gyvenamąją vietą, yra ta, kad atsakovė vartoja alkoholį ir tokiu būdu nesudaro šalių dukrai saugios aplinkos. Šią aplinkybę ieškovas įrodinėja rašytiniais įrodymais, gautais iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos – vaiko paėmimo aktais, vaiko situacijos vertinimo anketomis. Atsakovė teikdama teismui paaiškinimus nurodė, kad šiuo metu alkoholio nevartoja, lankosi pas priklausomybių konsultantus.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, pateiktais rašytiniais duomenimis, atsakovės D. T. šeima nuo (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (nepilnamečiai vaikai G. P. ir A. T.), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų šeimai centre D. T. šeimai inicijuota atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, nuo (duomenys neskelbtini) D. T. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų šeimai centre inicijuota atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, nuo (duomenys neskelbtini) D. T. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų šeimai centre inicijuota atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, nuo (duomenys neskelbtini) ieškovui D. B. inicijuota atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Institucijoje ne kartą buvo nagrinėjami gauti pranešimai apie galimus vaiko, t. y. D. B., teisių pažeidimus: 1) (duomenys neskelbtini) nustatytas galimas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas – vaiko tėvai, būdami neblaivūs konfliktavo; 2) (duomenys neskelbtini) vaiko teisių pažeidimas nenustatytas (iš policijos gautas pranešimas, kad tarp vaiko tėvų kilo žodinis konfliktas); 3) (duomenys neskelbtini) nustatytas galimas smurtas prieš vaiką (gautas policijos pranešimas, kad D. B. smurtavo prieš D. T.); 4) (duomenys neskelbtini) nustatytas galimas smurtas prieš vaiką (gautas pranešimas, kad D. T. smurtavo prieš D. B.); 5) (duomenys neskelbtini) nustatytas galimas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas (iš policijos gautas pranešimas, kad tarp vaiko tėvų kilo konfliktas); 6) (duomenys neskelbtini) nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (iš policijos gautas pranešimas, kad tarp vaiko tėvų kilo konfliktas. Iš šių bylos rašytinių duomenų matyti, kad šalių dukrai gyvenant su atsakove D. T., atsakovė nesugebėjo sudaryti vaikui tokios gyvenamosios aplinkos, kurioje vaikas jaustųsi saugus, mažametis vaikas nuolat buvo apsuptas konfliktuojančių suaugusiųjų ir visa tai matė bei išgyveno.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų ((duomenys neskelbtini) blaivybės įžado, (duomenys neskelbtini) vaiko paėmimo akto, (duomenys neskelbtini) blaivybės įžado, (duomenys neskelbtini) šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto, (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketos, (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketos, (duomenys neskelbtini). R. M. įmonės pažymos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) rašto Nr.(duomenys neskelbtini)), byloje apklaustų liudytojų K. K., T. M. parodymų matyti, kad atsakovė D. T. turi priklausomybę alkoholiui. Byloje nustatyta ir tai, kad atsakovė ne kartą būdama su vaiku vartojo alkoholį. (duomenys neskelbtini) vaiko mamai D. T. nustatytas 2,04 prom. neblaivumas, (duomenys neskelbtini) atsakovei nustatytas 1,99 prom. neblaivumas, (duomenys neskelbtini) atsakovei taip pat nustatytas 1,88 prom. neblaivumas, įteiktas orderis dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje. Bylos duomenys patvirtina, kad net ir iškėlus bylą teisme, kurioje, be kita ko, sprendžiamas klausimas dėl jos dukros gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovė D. T. negalėjo susilaikyti nuo alkoholio vartojimo – 1) (duomenys neskelbtini) – 24 d. naktį policijos pareigūnų atsakovei nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, nakties metu, t. y. 2.30 val., atvykę vaiko teisių apsaugos specialistai vaiką perdavė vaiko tėvui; 2) (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų buvo užfiksuota, kad atsakovė buvo neblaivi; 3) (duomenys neskelbtini) atsakovė buvo neblaivi, nors blaivumą atsakovė atsisakė pasitikrinti, tačiau tai, kad buvo neblaivi, atsakovė pripažino (duomenys neskelbtini) pokalbio su vaiko teisių apsaugos specialistu metu, nurodė, jog alkoholio išgėrė, nes ją sunervino D. B.. Kaip matyti, atsakovė deda pastangas įveikti šią priklausomybę, lankėsi pas priklausomybių konsultantus, tačiau šių pastangų nepakanka tam, kad priklausomybės alkoholiui problemą atsakovė išspręstų iš esmės. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu potraukio vartoti alkoholį atsakovė vis dar nekontroliuoja. Atsakovė alkoholio vartojimą teikdama paaiškinimus bandė pateisinti tuo, kad po konfliktų su ieškovu palūždavo ir tai išprovokuodavo jos alkoholio vartojimą, tačiau, teismo vertinimu, šios galimai susiklosčiusios gyvenimiškos aplinkybės negali pateisinti alkoholio vartojimo mažametės dukros priežiūros ir atsakomybės už ją metu ir neturi reikšmės ta aplinkybė, kada alkoholis yra vartojamas – kai vaikas tuo metu jau miega ar kai būdrauja –, kadangi suaugęs asmuo, tėvas ar mama, bet kuriuo paros metu turi būti pasiruošęs prisiimti atsakomybę už savo mažametį ar nepilnametį vaiką.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą byloje, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neprieštarautų vaiko interesams. Aplinkybę, kad šiuo metu vaikui yra saugiau gyventi su tėčiu byloje nurodė liudytoju apklaustas vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas T. M., kuris tiesiogiai dirba su atsakovės šeima. Liudytojas teisme nurodė, kad 2024 m. (duomenys neskelbtini) mėn. vaikas buvo perduotas tėvui dėl pasikartojančio vaiko mamos alkoholio vartojimo, mano, kad moteris nekontroliuoja šio dalyko, o ieškovui D. B. nė karto nebuvo nustatytas neblaivumas ar vaiko nepriežiūros atvejų, tėvas nevartojo alkoholio ir šiuo metu vaikui yra saugiau pas tėvą.

Atsakovė teisme nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su ieškovu, kadangi vaiko tėvas neturi gebėjimų prižiūrėti šalių mažametę dukrą, vaikas būna neprižiūrėtas, nagai nekirpti, vaikas būna nuolat iššutęs, tėvas nėra buvęs susirinkimuose darželyje, su auklėtojomis nebendrauja, ieškovas nieko nėra vaikui iš rūbų buvęs nupirkęs. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas D. B. neturi gebėjimų prižiūrėti šalių mažametę dukrą, kadangi per beveik 5 mėnesių laikotarpį, kai šalių dukra gyvena su ieškovu, nėra gauta duomenų apie vaiko nepriežiūrą, ieškovo alkoholio vartojimo atvejus ar grėsmę vaiko saugumui. Iš bylos rašytinių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) fiksuota vaiko mamos pateikta informacija dėl galimo smurto šalių dukros atžvilgiu, t. y. mėlynių ant vaiko kūnelio, tačiau informacija dėl smurto vaiko atžvilgiu nepasitvirtino. (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos specialistai apžiūrėję vaiką pastebėjo nugaros kairės pusės apatinėje dalyje apie 1 cm dydžio nežymų įbrėžimą ir truputį aukščiau tris mažus spuogus, mėlynių ar sužalojimų ant mažametės kūno nepastebėta. (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos specialistai telefonu bendravo su Greitosios medicinos pagalbos skubios medicinos pagalbos specialiste, kuri dalyvavo apžiūrint mažametę D. B. ir specialistė nurodė, kad ant mergaitės kūno buvo stebimi galimo išbėrimo požymiai, t. y. ant vaiko nugaros pastebėti spuogiukai, taip pat pastebėtas vieno centimetro neryškus įbrėžimas, mėlynių ar kitų specifinių odos pakitimų fiksuota nebuvo. (duomenys neskelbtini) Greitosios medicinos pagalbos tarnybos rašto „Dėl informacijos pateikimo apie mažametę D. B.“ duomenimis, apžiūros metu pastebėtas kūno išbėrimas, taip pat stebimas 1 cm įbrėžimas, mama su vaiku į ligoninę vykti atsisakė. Teismas vertina, kad atvejis, kai šalių dukra nusidegino rankytę prisilietusi prie krosnies, taip pat buvo atsitiktinio pobūdžio. Nors pripažintina, kad ieškovas, kurio priežiūrai ir atsakomybei buvo patikėta mažametė šalių dukra, neabejotinai privalėjo užtikrinti visišką mažamečio vaiko saugumą, kad vaikas nepatirtų sužalojimų, tačiau šis įvykis, teismo vertinimu, laikytinas atsitiktiniu bei netyčiniu ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovas neturi gebėjimų prižiūrėti šalių mažametę dukrą. Iš ieškovo, liudytojų parodymų taip pat matyti, kad ieškovui prižiūrėti mažametę šalių dukrą padeda ir abi vaiko močiutės.

Atsakovės atstovė teisme nurodė, kad ieškovo D. B. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi jis smurtavo, tačiau bylos rašytiniai duomenys ((duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros raštas) patvirtina, kad ieškovo D. B. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) nutrauktas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių).

Iš aukščiau išdėstytų nustatytų aplinkybių visumos darytina išvada, kad ieškovas D. B. byloje įrodė, jog yra būtinybė (pagrindai) keisti jau nustatytą nepilnametės dukros D. B. gyvenamąją vietą, t. y. atsakovė, vartodama alkoholį, nesudarė saugių gyvenimo sąlygų vaikui augti bei vystytis, tinkamai neprižiūrėjo šalių dukros D.. Teismas šiuo atveju įvertina ir tai, kad šalių dukra D. B. jau daugiau kaip 5 mėnesius, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) gyvena su tėčiu ieškovu D. B., per tokį laiko tarpą vaikas jau spėjo priprasti prie naujos gyvenamosios aplinkos, prie jos prisirišti. Ieškovo namuose vaikas yra prižiūrimas, faktų apie nepriežiūrą ar netinkamą ieškovo elgesį nenustatyta. Vaikas šiuo metu lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) rajone, yra užmezgęs tam tikrus jo amžiaus grupei būdingus socialinius ryšius, bylos duomenys patvirtina, kad ugdymo įstaigoje vaikas jaučiasi gerai. Teismas vertindamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, mano, jog šiuo metu yra svarbiausia užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus. Esant aukščiau išdėstytoms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas keisti nepilnamečio vaiko D. B. gyvenamąją vietą nustatant ją su tėvu D. B., todėl ieškovo ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tenkinamas.

Šeimos teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kurios neatitiktų vaiko interesų, šis sprendimas neužkerta kelio kreiptis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Teismas pažymi, kad nepilnamečiui vaikui reikalingas pastovumas ir stabilumas, šalys turi susikaupti ties vaiku ir kaip vaikui bus geriau ateityje, o ne siekti išsiaiškinti, kuris iš tėvų yra kaltas, blogesnis.

Dėl išlaikymo dydžio.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo vaikui priteistas išlaikymas po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti išlaikymą vaikui po 250 Eur per mėnesį.

Ieškovas nurodė, kad vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui išlaidos per mėnesį sudaro apie 590 Eur, išsamių įrodymų apie išlaidas (kasos kvitų už maisto, kitų reikmenų, išskyrus mokymo ir gebėjimų ugdymo paslaugų pirkimą) ieškovas nepateikė, tačiau teismas laiko esant akivaizdu, kad ieškovas, augindamas šalių vaiką, patiria visas su tuo susijusias išlaidas: vaiko maistui, rūbams, avalynei, higienos reikmėms, lavinimui bei normalių gyvenimo sąlygų sudarymui. Pažymėtina, jog atsakovė nurodė, kad ji tokio dydžio (250 Eur per mėnesį) išlaikymo vaikui teikti negalėtų.

Vertinant atsakovės ir ieškovo turtinę padėtį, pažymėtina, jog tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Byloje nustatyta, kad ieškovas gauna vidutiniškai apie 455 Eur į rankas išmokas, gyvena nuosavybės teise priklausančiame name, nuosavybės teise taip pat valdo žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus, turi 1 išlaikytinį (šalių dukrą). Atsakovė gauna vidutiniškai 395,04 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokestį. Atsakovė turi 3 išlaikytinius (dukras G., A., D.). Šiuo metu atsakovės šeima gyvena jos mamai nuosavybės teise priklausančiame bute, atsakovė nuosavybės teise valdo 1/3 žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, įvertina ir tai, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovė taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Iš šių duomenų matyti, kad šiuo metu atsakovės D. T. finansinė padėtis yra blogesnė, nei ieškovo D. B., tačiau atsakovė yra jauna, darbingo amžiaus, nėra duomenų, jog turėtų sveikatos sutrikimų, atsakovė neteikė įrodymų, kad turi papildomų įsipareigojimų kreditoriams. Atsakovė turi galimybę gauti stabilias ir pakankamas pajamas, kad galėtų teikti išlaikymą savo dukrai D..

Teismas pripažįsta, kad per beveik dvejus metus šalyje pasikeitė ekonominė padėtis, prekių ir paslaugų kainos išaugo. Įvertinus tokias faktorius, kaip vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė padėtis, teismas sprendžia, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai didėjo ir ateityje tik didės. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir sveikatos būklę, vaiko amžių, poreikius (tokio amžiaus vaikas yra sparčiai augantis, todėl jam dažnai tenka keisti sezoninius ir kitokius rūbus, avalynę, lavinimo priemones), šalies ekonominę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, bei įvertinus (atėmus) valstybės mokamos išmokos vaikui dydį, skiriama abiejų tėvų, bendra 590,00 Eur suma, būtų optimali, tenkinant būtiniausius vaiko poreikius, tačiau įvertinus atsakovės turtinę padėtį teismas daro išvadą, kad atsakovė pajėgi teikti dukrai 230 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Esant tokioms aplinkybėms, teismas iš atsakovės priteisia mažesnę (230 Eur), nei ieškovas prašo ieškiniu (250 Eur), išlaikymo vaikui sumą.

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas su vaiku gyvenantis vaiko tėvas (ieškovas). Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Teismas nustatė, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, kurioje šalys nustatė ieškovo ir nepilnamečio vaiko D. B. bendravimo tvarką. Ieškovas ieškiniu (patikslintu ieškiniu) prašo nustatyti jo nurodomą atsakovės D. T. bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovė atsiliepimu siūlė teismui nustatyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaiku tvarką, t. y. kai dukra D. bendrauja su motina D. T. kiekvieną mėnesį nepertraukiamai dvi savaites, tačiau teismas šiuo atveju atsižvelgia į tai, kad šalių dukra D. yra mažo amžiaus, vos 2,5 metukų, ir jai yra itin svarbus stabilumas, o gyvenamosios vietos keitimas kas 2 savaites neatitiktų mažamečio vaiko poreikių.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių žodinių paaiškinimų nustatyta, kad tarp bylos šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, tarp šalių kyla problemų ir dėl bendravimo su vaiku. Teismo vertinimu, šalių nepilnametei dukrai šiuo metu yra ypatingai svarbu užtikrinti kuo stabilesnę aplinką, sukurti aiškų ir struktūrizuotą kasdienio gyvenimo ritmą, kurio besilaikant vaikui būtų aiškus jo poilsio, ugdymo ir bendravimo su artimaisiais asmenimis laikas. Iš šalių paaiškinimų ir byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad tiek su mama, tiek su tėčiu D. B. sieja kokybiškai tapatūs (emociškai artimi, glaudūs, prieraišūs) santykiai, t. y. abiejų tėvų draugijoje ji jaučiasi saugiai, ramiai, yra pozityvios nuotaikos), tačiau D. vis dar yra tokio amžiaus kuomet itin jautriai reaguoja į viską, kas vyksta ją supančioje aplinkoje.

Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad bylos šalys dėl subjektyvių priežasčių negali priimti bendrų sprendimų, dėl bendravimo su vaiku tvarkos tarp šalių bylos nagrinėjimo eigoje jau ne kartą kilo konfliktai, kurie buvo sprendžiami kviečiamų policijos pareigūnų pagalba, todėl skyrium gyvenančios mamos bendravimo tvarka turi būti aiški ir konkreti, kad šalys ją galėtų tinkamai vykdyti, nekvestionuodami bendravimo tvarkos ir tokiu būdu nekeldami tarpusavio konfliktinių situacijų, kurias vaikas išgyvena labai jautriai. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir įvertinus abiejų bylos šalių pateiktus pasiūlymus dėl bendravimo su vaiku tvarkos, siekiant užtikrinti vaiko geriausius interesus, nustatytina detali atsakovės bendravimo su dukra D. tvarka, pagrindu imant tarp šalių jau nusistovėjusią bendravimo tvarką ir papildant bendravimo tvarkos nuostatas dėl bendravimo atostogų, švenčių metu bei įvedant papildomas nuostatas dėl bendravimo tvarkos. Bendravimo tvarka taip pat keistina atsižvelgiant į atsakovės byloje pateiktus paaiškinimus, jog šiuo metu ji jau turi vairuotojo pažymėjimą ir gali pati pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos.

Ieškovas prašė teismo nustatyti pereinamąjį laikotarpį vaiko bendravime su atsakove, tačiau teismas šiuo atveju vertina, kad pereinamojo laikotarpio nustatymas yra visiškai netikslingas, kadangi, kaip jau minėta, tiek su ieškovu, tiek su atsakove šalių dukrą sieja kokybiški ir šilti santykiai, atsakovės ryšys su vaiku nėra nutrūkęs, atsakovė ir šiuo metu nuolat bendrauja su dukra. Teismo vertinimu, priešingai, pereinamojo laikotarpio nustatymas šiuo atveju visiškai neatitiktų vaiko interesų, kadangi šalių dukra prarastų galimybę tiesiogiai ir betarpiškai bendrauti su mama. Byloje nėra duomenų, kad vaiko bendravimas su mama prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo prašymas dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo netenkinamas.

Teismas akcentuoja šalims, kad ateityje pasikeitus faktinėms aplinkybėms (vaikui sulaukus vyresnio amžiaus ir pan.), kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Įvertinus šias teisės normas sisteminiu, gramatiniu ir loginiu būdu, darytina išvada, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje.

Pateikiant ieškinį teismui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinį reikalavimą – 110 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra išvestinis iš reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, dėl to už jį žyminis mokestis nemokamas. Ieškovas ieškiniu neprašė padidinti išlaikymo dydžio, todėl už ieškovo reikalavimą priteisti išlaikymą vaikui žyminis mokestis nemokamas (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 7 dalis). Ieškovas pateikdamas teismui ieškinį valstybei sumokėjo 54 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu yra 50 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) valstybei mokėjimo, o atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) valstybei mokėjimo. Ieškovo ieškinio du reikalavimai (dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo) tenkinti pilnai (66,66 proc.), o reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas iš dalies (30,66 proc.), todėl iš atsakovės priteistina 52,55 Eur ieškovui, o 54,50 Eur žyminio mokesčio suma valstybei iš atsakovės nepriteisiama ir apmokama iš valstybės biudžeto lėšų. Iš ieškovo valstybei turėtų būti priteista 0,75 Eur (1,5 Eur / 2 = 0,75 Eur) nesumokėto žyminio mokesčio, tačiau ši suma nesiekia minimalios valstybei priteistinos žyminio mokesčio sumos (8 eurai), todėl iš ieškovo valstybei nepriteistina.

Pateikti dokumentai patvirtina, kad dėl ieškovui D. B. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė turėjo 787,57 Eur išlaidas advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti, o dėl atsakovei D. T. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė turėjo 855,21 Eur išlaidas advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti.

Iš 3 ieškovo pareikštų reikalavimų 2 tenkinti visiškai (66,66 proc.), o vienas tenkintas 30,66 proc., todėl iš atsakovės valstybei priteistinos 766,46 Eur (787,57 Eur × 97,32 % = 766,46 Eur) išlaidos ieškovo advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Iš ieškovo valstybei priteistinos 22,92 Eur (855,21 Eur × 2,68 % = 22,92 Eur) išlaidos atsakovės advokatės teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl nepilnametės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnametės D. B. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl nepilnametei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto materialinio išlaikymo ir priteisti kas mėnesį mokamą 230,00 Eur (du šimtai trisdešimt eurų) periodinį išlaikymą D. B. iš atsakovės D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, indeksuojant pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl bendravimo tvarkos su D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatymo ir nustatyti tokią D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės D. B. bendravimo tvarką:

1) atsakovė D. T. bendrauja su dukra D. B. tokia tvarka: nuo pirmadienio iki ketvirtadienio atsakovė pasiima dukrą iš darželio nuo 16:00 val. ir parveža ieškovui 18:00 val. Penktadieniais su dukra bendrauja vaiko tėvas. Šeštadieniais laikotarpiu nuo 10:00 iki 11:00 val. atsakovė pasiima dukrą iš ieškovo gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į ieškovo gyvenamąją vietą 19:00 val. Sekmadieniais dukra būna pas ieškovą. Ši bendravimo tvarka taikoma po teismo procesinio dokumento, kuriuo bus išnagrinėta civilinė byla, įsiteisėjimo dienos;

2) per Tėvo dieną dukra D. B. bendrauja su tėvu D. B. nepriklausomai nuo to, jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką šią dieną dukrai priklausytų bendrauti su D. T.;

3) per Motinos dieną dukra D. B. bendrauja su motina D. T., kuri paima dukrą 10.00 val. iš jos buvimo vietos ir grąžina ją tą pačią dieną 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą, nepriklausomai nuo to, jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką šią dieną dukrai priklausytų bendrauti su D. B..

4) išimtiniais atvejais atsakovei pageidaujant su vaiku bendrauti jai nepriklausantį laiką (siekiant su vaiku dalyvauti kokioje nors šventėje, išvykoje ar pan.), atsakovė D. T. privalo apie tai informuoti ieškovą D. B. ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Pasinaudoti teise bendrauti su vaiku jai nepriklausantį laiką atsakovė gali ne daugiau nei 4 kartus per metus.

5) atsakovė D. T. organizuoja ir rengia vaiko gimtadienio šventes poriniais metais. Atsakovei neprieštaraujant, ieškovas D. B. dalyvauja vaiko gimtadienio šventėje, atsakovei prieš 2 dienas jam pranešant šventės vietą ir laiką.

6) ieškovas D. B. organizuoja ir rengia vaiko gimtadienio šventes neporiniais metais. Ieškovui neprieštaraujant, atsakovė D. T. dalyvauja vaiko gimtadienio šventėje, ieškovui prieš 2 dienas jai pranešant šventės vietą ir laiką.

7) dukros D. gimtadienio dieną tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas, negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, perduoti dovanas.

8) Atsakovė D. T. su vaiku bendrauja vaiko vasaros atostogų metu 14 iš eilės einančių kalendorinių dienų, arba 2 kartus po 7 iš eilės einančias kalendorines dienas, nuo pirmos bendravimo dienos 10.00 val. iki paskutinės bendravimo dienos 18.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją arba į kitą šalių sutartą vietą. Atsakovės D. T. ir vaiko bendravimas per vaiko vasaros atostogas turi būti suderinamas su ieškovu D. B. ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatyto bendravimo laiko. Pirmasis bendravimo vaiko vasaros atostogų laikotarpis laikomas kitų metų vasaros laikotarpis po teismo procesinio dokumento, kuriuo bus išnagrinėta civilinė byla, įsiteisėjimo dienos.

9) Atsakovė D. T. su vaiku bendrauja neporinių metų rudens atostogų metu nuo paskutinės mokslų dienos prieš prasidedant atostogoms 17.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Poriniais metais nurodytas atostogų dienas vaikas praleidžia su tėvu D. B.. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.

10) Atsakovė D. T. su vaiku bendrauja porinių metų žiemos atostogų metu nuo gruodžio 26-os dienos 10.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Neporiniais metais nurodytas atostogų dienas vaikas praleidžia su tėvu D. B.. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.

11) Atsakovė D. T. su vaiku bendrauja neporinių metų pavasario atostogų metu nuo paskutinės mokslų dienos prieš prasidedant atostogoms 17.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Poriniais metais nurodytas atostogų dienas vaikas praleidžia su tėvu D. B.. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.

12) Atsakovė D. T. su vaiku bendrauja neporinių metų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną, nuo gruodžio 24-os dienos 10.00 val. iki gruodžio 25-os dienos 19.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Poriniais metais nurodytas švenčių dienas vaikas praleidžia su tėvu D. B.. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.

13) Atsakovė D. T. su vaiku bendrauja porinių metų gruodžio 31-ą dieną ir sekančių neporinių metų sausio 1-ą dieną, nuo gruodžio 31-os dienos 10.00 val. iki paskutinės vaiko žiemos atostogų dienos 18.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Neporinių metų gruodžio 31-ą dieną ir sekančių porinių metų sausio 1-ą dieną šiame punkte nustatyta tvarka vaikas praleidžia su tėvu D. B.. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.

14) Atsakovė D. T. su vaiku bendrauja porinių metų Šv. Velykų abi dienas nuo pirmos Šv. Velykų dienos 10.00 val. iki antros Šv. Velykų dienos 19.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Neporiniais metais nurodytas švenčių dienas vaikas praleidžia su tėvu D. B.. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.

15) Atsakovė D. T. su vaiku bendrauja porinių metų Šv. Velykų atostogų metu nuo jų pradžios 10.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val. arba iki antros Šv. Velykų dienos 19.00 val., jeigu atostogos baigiasi šia diena, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją arba į kitą šalių sutartą vietą. Neporiniais metais nurodytas Šv. Velykų atostogų dienas vaikas praleidžia su tėvu D. B.. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.

16) Atsakovė D. T. turi teisę bendrauti su vaiku mobiliojo / internetinio ryšio priemonėmis, kiek tai netrukdo vaiko poilsio režimo, mokymosi ir užklasinės veiklos bei atsižvelgiant į vaiko norą. Bendravimas mobiliojo / internetinio ryšio priemonėmis turi baigtis iki 20.00 val.

17) Atsakovės D. T. bendravimas su vaiku visais atvejais vyksta abiem tėvams objektyviai įvertinus vaiko norus, sveikatos būklę, bei pageidavimus.

18) Vaikui susirgus (vaiką hospitalizavus arba vaikui dėl sveikatos būklės negalint lankyti mokyklos, kt.), ieškovas D. B. privalo nedelsdamas pranešti apie vaiko ligą atsakovei D. T.. Jei tai pasitaiko motinos bendravimo su vaiku savaitgalį, vaikas praleidžia savaitgalį gydomas su ieškovu D. B.. Sekantis savaitgalis dėl to atsakovei D. T. nėra perleidžiamas.

19) Ieškovas D. B. ir atsakovė D. T. gali bendru susitarimu, esant galimybėms, atsižvelgiant į vaiko norą, susitarti bei koreguoti nustatytos bendravimo tvarkos laiką, trukmę ir kitas sąlygas.

20) Atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, susijusioms su vaiku, abu tėvai per protingą terminą privalo apie tai informuoti kitą iš tėvų.

21) Ieškovas D. B. įsipareigoja prieš dieną iki atsakovės D. T. bendravimo su vaiku pradžios informuoti atsakovę sms žinute arba telefonu, jei yra aplinkybės, dėl kurių vaikas negalėtų praleisti jam skirto laiko su motina.

22) Atsakovė D. T. įsipareigoja prieš dieną iki jos bendravimo su vaiku pradžios informuoti ieškovą sms žinute arba telefonu, ar ji atvyks pasiimti vaiko praleisti jam skirto laiko su mama.

Išaiškinti šalims, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Priteisti iš atsakovės D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 52,55 Eur (penkiasdešimt du eurai ir penkiasdešimt penki euro centai) jo turėtoms išlaidoms žyminiam mokesčiui.

Priteisti iš atsakovės D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 766,46 Eur (septyni šimtai šešiasdešimt šeši eurai ir keturiasdešimt šeši euro centai) dydžio išlaidas dėl ieškovui teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Priteisti iš ieškovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 22,92 Eur (dvidešimt du eurai ir devyniasdešimt du euro centai) dydžio išlaidas dėl atsakovei teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti, sprendimui įsiteisėjus, (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.