Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1039-917/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-12
Bylos Nr.
1-1039-917/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29595-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis
J. M.
Nukentėjusysis
M. K.
Advokatai
Raimonda Lazauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1039-917/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29595-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.15.3.3.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretoriams Loretai Dosinienei, Aistei Jakimavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonui,kaltinamajam J. M.,nukentėjusiajam M. K. ir jo atstovei advokatei Raimondai Lazauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Šilalės rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektrokaristu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

J. M. 2022 m. rugpjūčio 06 d. apie 21.40 val. prie namo laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,97% promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio žodinio konflikto su M. K. metu, tyčia, sugriebdamas jam už marškinėlių spaudė kaklą ir kitais fiziniais smurtiniais veiksmais padarė poodinę kraujosruvą ir du linijinius odos nubrozdinimus kairės akies apatiniame voke, kraujosruvą ir muštinę žaizdelę apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, kakle, krūtinėje, abiejų pečių srityse, odos nubrozdinimą dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė M. K. fizinį skausmą bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis J. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad buvo išgėręs alkoholio, kai tarp jo ir kaimyno kilo konfliktas, tada pradėjo stumdytis. Jeigu būtų blaivus, tai šio įvykio nebūtų nutikę. Ikiteisminio tyrimo metu teisingus parodymus davė, geriau atsiminė aplinkybes.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253 straipsniu, 276 straipsniu, balsu perskaitė J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis su įteiktu pranešimu apie įtarimą sutiko, kaltu prisipažino ir parodė, kad M. K. yra jo kaimynas, pastarasis gyvena antrame namo aukšte, jis - pirmame. M. K. su žmona šiame name gyvena apie keturis metus, tačiau visą tą laiką jų tarpusavio santykiai yra labai įtempti ir konfliktiniai. 2022 m. rugpjūčio mėn. 06 d. jis buvo išgėręs. Apie 21.40 val. jis išėjo į namo kiemą parūkyti. Rūkydamas namo kieme buvo priėjęs prie kaimyno M. K. automobilio VW, ilgo autobusiuko, tikslaus pavadinimo nežino. Kaimyno automobiliui nieko nesiruošė daryti ir nieko nedarė, tiesiog apžiūrinėjo vietą, kur galėtų išvedžioti vamzdžius. Kaimynas pamatęs, kad jis stovi ir rūko prie jo automobilio, išbėgo į kiemą ir pasakė: "ką čia, Jonai, darai, sudeginsi mano mašiną", nors jis nieko tokio nedarė, tik šalia jo automobilio rūkė. M. K. atėjus į kiemą, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, nes jis buvo išgėręs, o jų tarpusavio santykiai įtempti, tai konfliktui kilti daug nereikėjo. Visko pilnai neatsimena, bet, kiek pamena, tai kaimynas pirmas jam ant peties uždėjo savo ranką. Jis gindamasis kaimyną nuo savęs nustūmė, tada M. K. stūmė jį, nuo ko jis nugriuvo aukštielninkas. Po to jis pusiau atsikėlė, klūpėjo ant kelių, keldamasis įsikabino M. K. į marškinius ir jie susikibo. Žino, kad buvo jam paėmęs už marškinių, imdamas už jų galėjo jam rankomis suspausti jo kaklą, taip pat besistumdant galėjo jam sužaloti ir veidą, tačiau jis neprisimena, nes pats buvo nugriuvęs ant žemės ir susitrenkęs galvą, be to buvo išgėręs. Kaip viskas vyko toliau, irgi nepamena. Tik žino, kad atvyko policijos pareigūnai, kurie jį norėjo sulaikyti, tačiau jis po visko dar buvo įpykęs, todėl sulaikomas pareigūnams pasipriešino, nes save laikė nekaltu. Po įvykio dėl kaimyno veiksmų jam taip pat buvo padaryti sužalojimai, dėl to su pareiškimu kreipėsi į policiją (1 t., b. l. 149-150, 158).

Kaltinamajam J. M. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK 291) straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis, BPK 290 straipsnis, BPK 291 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo prisipažinimo, J. M. kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo yra visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusiojo M. K. parodymais nustatyta, kad jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. 2022 m. rugpjūčio 6 d. apie 21.40 val. jis buvo namuose kartu su savo žmona R. K., kuri pamatė pro langą kaimyną J. M., kuris kieme kažką darė su žiebtuvėliu prie jo automobilio VW T4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuomet jis pribėgęs prie lango pabeldė siekdamas atkreipti minėto kaimyno dėmesį. J. M. parodė jam necenzūrinį gestą ir pasakė jam: "eik nachui, ožy". Jis pasiėmęs savo mobilųjį telefoną išėjo į lauką siekdamas galimai nufilmuoti kaimyno daromus neteisėtus veiksmus. Jam pradėjus filmuoti ir klausinėti kaimyną ką jis čia daro, tarp jų kilo žodinis konfliktas, po kurio J. M. priėjęs prie jo, tyčia, sugriebė už marškinėlių ties kaklu, pradėjo jį smaugti sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas kūno sužalojimus. Tuomet jis kairiąja ranka sugriebė minėtą kaimyną už marškinėlių norėdamas palaikyti saugų atstumą nuo savęs, kad jį kuo mažiau sužeistų. Šių veiksmų metu pro jo buto langą jo žmona pasakė, kad iškvies policiją dėl atliekamų J. M. veiksmų, tačiau pastarasis nereagavo. Šio konflikto metu J. M. jį tampė siekdamas sukelti jam kuo didesnį skausmą, dėl ko suplyšo jo marškinėliai. Dėl marškinėlių pretenzijų J. M. neturi. Kažkuriuo konflikto metu, tiksliai negali įvardinti, nes tuo metu buvo labai susijaudinęs, jautė, kad kažkokiais minėto kaimyno veiksmais jam buvo sužalota veido sritis, jis jautė fizinį skausmą. Po šių veiksmų neapsikentęs, gindamasis jis parvertė J. M. ant žemės ir prispaudė jį, kad jo daugiau nemuštų. Taip pat kažkuriuo momentu pastarasis jam grasino susidorojimu, sakė: "kad tau čia geruoju taip nesibaigs". Visą įvykį jo žmona filmavo mobiliuoju ryšio telefonu, kurio vaizdo įrašą pateikia prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Po jų konflikto jis nuėjo namo ir laukė policijos pareigūnų. Jis su J. M. konfliktuoja ne pirmą kartą, yra pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas pastarojo atžvilgiu (1 t., b. l. 6-9).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. K. konstatuota: poodinė kraujosruva ir du linijiniai odos nubrozdinimai kairės akies apatiniame voke, kraujosruva ir muštinė žaizdelė apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kakle, krūtinėje, abiejų pečių srityse, odos nubrozdinimas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nurodytas sritis, mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y.2022 m. rugpjūčio 6 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai griuvimui nebūdingi, galėjo būti padaryti rankomis (b. l. 105-107).

Liudytojos R. K. parodymais nustatyta, kad J. M. yra jų kaimynas, jis gyvena pirmame namo aukšte, ji su sutuoktiniu M. K. - antrame namo aukšte. Su kaimynu J. M. jų tarpusavio santykiai yra konfliktiniai, kadangi tiek jis, tiek jo žmona V. pastoviai jų šeimai kenkia. 2022 m. rugpjūčio 6 d. ji kartu su sutuoktiniu M. K. namuose vakarojo. Apie 21.40 val. ji nuėjo į virtuvę atsigerti. Pažvelgusi pro virtuvės langą kieme pamatė kaimyną J. M., kuris iš pažiūros atrodė neblaivus, be to su žiebtuvėliu kažką veikė prie jų automobilio. Kadangi vieną kartą jau buvo įvykis su kaimynu ir jos automobiliu, todėl ji pradėjo nerimauti ir apie tai pasakė savo sutuoktiniui. M. K. pabeldė į lango stiklą, kad kaimynas J. M. atkreiptų dėmesį, tačiau pastarasis į tai nesureagavo, toliau kažką veikė prie jų automobilio. Todėl M. K. nuėjo į kiemą pažiūrėti, kas ten vyko, o ji su savo mobiliuoju telefonu pradėjo pro buto langą filmuoti. Kieme M. K. priėjo prie kaimyno ir paklausė, ką jis čia degina prie jų automobilio. J. M. atsakė, kad nieko nedegina. Tuo pačiu metu, kai išėjo M. K. į kiemą, išėjo ir kaimyno žmona, kuri iš pažiūros irgi atrodė neblaivi, be to, ir pati tą garsiai pripažino. Kaimyno žmona V. M. irgi pradėjo šaukti, kad nieko čia nedegina. Tada kaimynas pradėjo M. K. stumdyti, kiek kartų pastūmė, ji nežino, bet tikrai nemažiau kelių kartų. M. K. dar bandė su kaimynu bendrauti, nuo jo traukėsi, rankoje laikydamas telefoną bandė konfliktą filmuoti, kai tuo metu abu kaimynai tarpusavyje susigrūmė. Kaimynui matyt nepatiko, kad M. K. rankoje turėdamas telefoną bandė filmuoti. Tada kaimynas puolė jos sutuoktinį, viena ranka griebė M. K. už plaukų, o kita ranka - kažkur ties kaklu ar veidu, tiksliai pasakyti negali, nes vyras stovėjo į ją nugara. Vyras visą tą laiką vienoje rankoje laikė telefoną, kita ranka bandė nuo kaimyno gintis. Atstumas tarp jų buvo per ištiestą ranką. Jie abu sukosi ratu, stumdėsi, ar kuris nors sudavė tiesioginius smūgius, ji pasakyti negali, nes ten viskas vyko labai greitai, to neužfiksavo. Kažkuriuo momentu matė, kad grumtynių metu suplyšo vyro marškinėliai. Ji pro langą rėkė sakydama: "J., baik, nes iškviesiu policiją". Tuo metu ji nuo lango atsitraukė, nes ėjo kviesti policiją. Po skambučio iš karto grįžo prie lango. Kaimynas su jos vyru jau buvo prie laiptinės, jie vėl abudu buvo susikibę, stumdėsi. Kažkuriuo momentu kaimynas jos vyrui dar vieną kartą įspyrė į dešinę koją. Tada jos vyras M. K. sugriebė kaimyną ir norėdamas jį sutramdyti parvertė ant žemės. Tada ji pradėjo pro langą šaukti: "M., baikit, nes jau atvažiuoja policija". Tada M. K. parėjo į namus, ant jo kūno matėsi sužalojimai, jie buvo ant veido, įbrėžimai buvo ant skruosto, nosies, sukruvintos lūpos, patinimas po kaire akimi, taip pat subraižymai, o vėliau atsirado kraujosruvos ant kaklo, subraižymai ant krūtinės, nugaros srityje. Taip pat M. K. sakė, kad skaudėjo dešinės kojos kirkšnį, bet sužalojimo toje vietoje nesimatė, taip pat skundėsi, kad skaudėjo smakrą, nes vyras yra su barzda, o kaimynas suėmęs už jos pešė. Įvykį ji nufilmavo, filmuotą medžiagą pateikė policijos pareigūnams (1 t., b. l. 84-85).

Liudytojos V. M. parodymais nustatyta, kad J. M. yra jos sutuoktinis, M. K. yra jų kaimynas, kuris atsikraustė gyventi maždaug prieš keturis metus. Pradžioje jų tarpusavio santykiai buvo draugiški, o vėliau jie tapo labai priešiški. 2022 m. rugpjūčio 6 d. namuose turėjo svečių, todėl buvo išgėrę alkoholio. Vakare, tikslios valandos nepasakys, apie 21.30 val. buvo jau tamsu, jos vyras išėjo į lauką parūkyti. Nesulaukusi vyro namuose, ji išėjo į lauką pasižiūrėti, kur jis dingo. Prie laiptinės ji pamatė J. M. stovintį, pastarasis pasakė, kad tuoj baigia rūkyti ir pareis į namus. Paskui ją iš laiptinės išėjo kaimynas M. K.. Tik išėjęs į lauką M. K. uždėjo jos vyrui ant peties ranką ir pasakė: "tai ką, kaimyne, mano mašiną degini, dūmai rūksta". Vyras atsakė, kad jokios mašinos nedegina, nes jis net nestovėjo prie automobilio ir savo ranka nustūmė nuo peties kaimyno ranką. Tada M. K. pastūmė J. M. ir abudu susikabino, stumdėsi, besistumdydami atsidūrė šiek tiek toliau nuo laiptinės. Kaimynas M. K. jos vyrą pastūmė, nuo ko J. M. nukrito ant žemės, galvą, kaip sakė, trenkėsi į kelkraštį, o tada atsiklaupęs M. K. pradėjo smūgiuoti kumščiais jos vyrui, daugiausiai į galvos sritį ir krūtinę, kiek tiksliai smūgių sudavė, ji nežino, neskaičiavo, nes buvo išsigandusi, pati vyrą suėmusį už marškinių bandė jį nuo kaimyno atitraukti. Nepavykus atitraukti, paskambino dukrai ir pasakė, kad mušą tėtį, klausė, ką daryti. Dukra nieko neatsakė, padėjo ragelį, o ji šaukė sakydama, kad reikia kviesti policiją. Tada kaimynas M. K. kažkaip nuo jos gulinčio vyro atsitraukė ir nuėjo į namus. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kas tiksliai juos iškvietė, ji nežino. Jos vyras kaimynui nesudavė nei vieno smūgio, nes J. M. gulėjo aukštielninkas ant žemės, o kaimynas smūgiavo J. M., vyras tik gynėsi nuo kaimyno. Atvykus policijos pareigūnams, jos vyras jiems pasipriešino, nes J. M. nesuprato, už ką jį nori išvežti, kadangi jį mušė kaimynas, o ne atvirkščiai. Jos vyrą policijos pareigūnai išvežė, o pas kaimyną tik buvo nuėję į namus (1 t., b. l. 78-79).

Liudytojo T. L. parodymais nustatyta, kad jis dirba Kauno AVPK reagavimo valdybos 2 skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2022 m. rugpjūčio 6 d. dirbdamas savo pareigose reagavo į įvykį adresu, (duomenys neskelbtini), Kaunas, dėl konflikto tarp kaimynų. Nuvykus minėtu adresu, buvo rastas gyventojas iš pirmo buto - J. M., kuriam nustatytas vidutinis girtumas. Asmuo elgėsi neadekvačiai, krito į prie namų esantį gėlyną, svirduliavo į šalis dėl savo neblaivumo. Apie įvykį jis iškarto po reagavimo surašė tarnybinį pranešimą, prašo vadovautis ten nurodyta informacija. Aiškinantis įvykio aplinkybes, M. K. nurodė, kad J. M. vaikštinėjo aplink jo automobilį, stovintį kieme, o M. K., kuriam ne kartą buvo ankščiau apgadintas automobilis, išėjo į lauką aiškintis, kodėl kaimynas vaikšto aplink jo automobilį, nes konfliktai tarp jų tęsėsi ilgą laiką. Jam bendraujant su M. K. žmona, pastaroji paaiškino, kad J. M. pirmas, tyčia, trenkė M. K. ir jam sukėlė fizinį skausmą, tačiau tikslesnių aplinkybių neprisiminė. Ji parodė vaizdo įrašą, kuriame ji užfiksavusi konfliktą tarp vyrų. Vaizdo įraše jis matė, kaip J. M. pirmas puola M. K. bandydamas jį parversti ant žemės ar jam suduoti, tačiau tikslių atliekamų kiekvieno vyro veiksmų iš matyto vaizdo dabar jis neatsimena. Po vaizdo įrašo peržiūros paaiškėjus, kad konflikto kaltininkas buvo J. M., todėl buvo būtina nustatyti jo asmenybę bei patikrinti jo neblaivumą. Tačiau J. M. pradėjo aiškinti, kad nelauks, eis namo, todėl buvo jo paprašyta vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, t. y. pateikti savo asmens duomenis. Tačiau J. M. bandė šalintis iš įvykio vietos, bandant vesti asmenį prie tarnybinio automobilio, jis aktyviais veiksmais priešinosi, todėl buvo sulaikytas ir išvežtas į policijos komisariatą administracinio protokolo surašymui (1 t., b. l. 66-67).

Liudytojo R. G. parodymais nustatyta, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ame skyriuje tyrėjo pareigose. 2022 metų, rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, dirbdamas savo pareigose reagavo į iš Kauno AVPK budėtojo gautą pranešimą apie tai, kad policijos pareigūnai yra sulaikę asmenį, kuris sumušė kaimyną adresu, (duomenys neskelbtini), Kaunas. Prisimena, nuvykus (duomenys neskelbtini), Kaune, pas nukentėjusį asmenį - M. K., pastarasis paaiškino, kad neblaivus kaimynas J. M. jį užsipuolė kieme, rankomis smaugė, kiek prisimena, darė M. K. fotonuotraukas dėl kūno sužalojimų, kurie buvo pridėti prie ikiteisminio tyrimo. Apie įvykį jis yra surašęs tarnybinį pranešimą, todėl prašo vadovautis jame nurodyta informacija, kuri yra išsami, tiksli, surašyta iškart po įvykio. Kiek jis prisimena, įvykio metu buvo suplėšyti M. K. įvykio metu dėvėti marškinėliai, taip pat M. K. žmona filmavo įvykį pro langą mobiliojo ryšio telefonu ir jį jiems pateikė. Jie vaizdo įrašą pridėjo prie ikiteisminio tyrimo, kiek prisimena, vaizdo įrašas buvo nepilnas, nufilmuotas ne nuo pradžios konflikto. Pats konfliktas kilo dėl automobilio parkavimo vietos (1 t., b. l. 72-73).

Vaizdo apžiūros protokolu nustatyta, kad pirmo vaizdo apžiūroje nurodyta, kad filmuojamas kiemas, veiksmas vyksta tarp dviejų vyrų ir moters. Moters klausiama: „ko tu išėjai?“. Juodais marškinėliais vilkintis vyriškis sako: „kažkas dega prie mašinos“. Ką kalba mėlynu sportiniu džemperiu vilkintis vyriškis, neaišku, nes kalba nerišli. Moteris sako: „tau visą gyvenimą degė“. Juodais marškinėliais vilkinčio vyriškio marškinėliai suplėšyti, matosi nuoga nugara, pilvas ir pečiai. Juodais marškinėliais vilkintis vyras ištiesęs ranką, mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis jam į ranką įsikabinęs. Moteris įsikabinusi mėlynu džemperiu vilkinčiam vyrui į rūbus ties pečiais, bando jį atitraukti nuo juodais marškinėliai vilkinčio vyro. Mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis moteriškei rėkia, kad jį paleistų. Mėlynu džemperiu vilkintis vyras šaukia: „ateik čia“. Moteris sako: „eikit nachui. M., esi čigonas, visi Petrašiūnai skamba“. Mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis šaukia: „už ką tu mane“. Kitas moteriškas balsas šaukia: „J., palik tu jį ramybėj“. Suduoda jam per rankas. Juodais marškinėliais vilkintis vyriškis per ištiestą savo ranką bando nuo savęs atstumti mėlynu džemperiu vilkintį vyriškį. Mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis įsikabinęs jam į marškinėlius, kita ranka laiko juodais marškinėliais vilkinčiam vyriškiui už dešinės rankos. Moteris šaukia: „M., ką tu padarei, viską išdeginai, sugriovei, mums sakė viską filmuot, filmuojamas esi“. Moteris du kartus ranka suduoda mėlynu džemperiu vilkinčiam vyriškiui per galvą. Juodais marškinėliais vilkintis vyriškis sako: „oho, kaip gražiai, oho kokia pora graži, kaip gražiai jūs sutariat“. Moteris sako: „labai gražiai“. Juodais marškinėliais vilkintis vyriškis sako: „batuką pametei, dabar iškviesim policiją, atsipūsim“. Moteris sako: „atsipūsim, aš tave pripūsiu“. Juodais marškinėliais vilkintis vyriškis klausia kur A. yra, moteris toliau rodo špygą. Juodais marškinėliais vilkintis vyriškis sako: „aš pamatysiu A., pakalbėsiu su A.“. Moteris sako: „ jis yra advokatas“. Juodais marškinėliais vilkintis vyriškis sako: „aš turiu tarptautinį advokatą, Airijoje net advokatą“. Mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis abejomis rankomis laiko juodais marškinėliais vilkinčiam vyriškiui už rankų, jie abu stumdosi. Juodais marškinėliais vilkintis vyriškis išsirengę iš marškinėlių, jie suplyšę per pusę. Vieną juodais marškinėliais vilkėjusio vyriškio ranką paleidžia. Juodais marškinėliais vilkintis vyriškis mėlynu džemperiu vilkinčiam įsikabinęs krūtinės dalyje už rūbų. Mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis jam laiko už rankos. Juodais marškinėliais vilkintis vyriškis klausia, kur yra vaikai, moteris jam rodo špygą ir sako „va“. Vyriškiai vienas kitą paleidžia. Visi trys nueina link laiptinės. Moteris sako: „Jėzau, koks tu išminčius, visas instancijas gąsdini“. Moters kalba nerišli: „tu nieko blet nedarai“. Mėlynu džemperiu vilkinčiam vyriškiui moteris sako: „eik tu kurva“. Vėl visi trys pasirodo. Mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis sako: „einam muštis“. Nusirengia mėlyną džemperį, eina link juodais marškinėliais vilkinčio vyriškio ir stumdo. Juodais marškinėliais vilkintis vyriškis su ranka jį vis nuo savęs atstumia. Mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis paima jam už kairės rankos, o juodais marškinėliais vilkintis vyriškis jam dešinę ranką uždeda ant kaklo. Juodais marškinėliais vilkintis vyriškis mėlynu džemperiu vilkinčiam vyriškiui sako: „eik tu artiste“. Ką sako mėlynu džemperiu vilkintis neaišku, nes kalba nerišli. Jie vėl abu stumdosi, tada vėl išsiskiria, grįžta prie laiptinės. Juodais marškinėliais vilkintis vyriškis mėlynu džemperiu vilkinčiam vyriškiui sako: „nenutrauk laikrodį, brangus laikrodis, duok einu, supratau, nenutrauk laikrodį“. Mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis moteriškei rėkia: „tu patylėk“. Juodais marškinėliais vilkintis vyriškis sako: „ale, kaip mandagiai bendraujat, bučiuojatės, apsikabinę vaikštot“. Moteris sako: „mes galime bučiuotis, tu irgi bučiuojiesi su savo sugyventine, kad ožys, gaidys, išgriovei viską“. Juodais marškinėliais vilkintis vyriškis šaukia: „ką čia darai?“. Moteris šaukia: „baikit, baikit“. Mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis sako: „ką tu darai?“. Mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis ranka tapšnoja juodam vyriškiui per petį, moteriškė įlindusi tarp jų bando juos atskirti. Juodais marškinėliais vilkintis vyriškis jį pastumia, mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis ranka jam suduoda smūgį į veido sritį, bando suduoti antrą kartą, bet juodais marškinėliais vilkintis vyriškis pasitraukia. Moteriškas balsas sako: „neprasidėk tu su juo“. Juodais marškinėliais vilkintis vyriškis sako: „ar tu supranti, kad dabar tave galėčiau iškinti, sudaužyti?“. Mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis jam sako: „bybi tu“ ir jam spiria, pataiko į kojas. Juodais marškinėliais vilkintis vyriškis spiria atgal, bet nepataiko. Mėlynu džemperiu vilkinti vyriškis sako: „bybi tu“. Moteriškas balsas sako: „palik tu jį“. Juodais marškinėliais vilkintis vyriškis suima mėlynu džemperiu vilkinčiam vyriškiui už kaklo ir pargriauna ant žemės. Moteriškas balsas šaukia: „M., M.“. Pargriautą ant nugaros tempia, tada mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis atsistoja. Moteriškas balsas šaukia: „baikit, atvažiuoja policija“. Atsikėlęs mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis vėl puola link juodais marškinėliais vilkinčio vyriškio. Pastarasis atsitraukia į laiptinę, mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis sako: „nu žertva tu“, iš ten girdisi triukšmas, girdisi moteriškas balsas: „J., baik“.

Antro vaizdo įrašo apžiūroje nurodyta, kad mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis nuo vamzdžio bando kažką nurišti. Vyriškas balsas sako: „ką ten darai, kodėl bandai nutraukti tuos laidus, klausia, kada laiptinės duris įdėsi, ką čia deginai prie mašinos, čia mačiau deginai prie mašinos kažką tai“. Mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis grįžta nuo vamzdžio, klausia: „kas yra?“, vaikšto šalia automobilio, ieško kažko pasilenkęs. Pasirodo moteris, klausia: „kas tau netinka?“ Vyriškas balsas sako: „mačiau prie mašinos, deginot kažką“. Moteris sako: „mačiau, kaip tu atrodai, sakė, kur tu bebūtum tave fotografuoti“. Vyriškas balsas sako: „išgėręs biški esi“. Mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis sako: „koks tavo reikalas“. Vyriškas balsas sako: „ jūs išgėrę esat“. Moteris stumia mėlynu džemperiu vilkintį vyriškį ir sako: „eik iš čia“. Liepia eiti namo. Vyriškas balsas vėl klausia: „kada laiptinės duris įdėsi?“. Moteris aiškina, kad fotografuoja. Moteris atsako: „kai sudėsim pinigus, jau yra užsakyta“. Vyriškas balsas sako: „niekas nebuvo pranešta“. Moteris sako: „man vienodai“. Mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis staigiu judesiu puola į priekį šaukdamas: „kurva“.

Trečio vaizdo apžiūroje nurodyta, kad filmuojama pro langą iš aukštai. Mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis svirduliuodamas kieme vaikšto aplink automobilį. Kažkas į kažką stipriai beldžia, atsitraukia nuo automobilio link medžio ir stovi jį apsikabinęs. Vėl grįžta prie automobilio, traukia kažkokį šniurą, bando pririšti prie medžio, pririša. Į kiemą nusileidžia juodais marškinėliais vilkintis vyriškis, filmuoja mėlynu džemperiu vilkintį vyriškį. Abu nueina už automobilio, į kiemą ateina moteris. Atsidaro langas. Moteris aiškina, sako: „tave dabar reikia fotografuoti kur bebūtum“. Moteris sako: „tu nesveiko proto“. Mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis sako: „aš išgėręs?“ Visi trys ateina prie laiptinės. Moteris stoja tarp dviejų vyrų. Mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis sako: „ar nori tave“. Moteris vyriškį pastumia, sako: „J., eik iš čia“. Tada jis vėl grįžta prie juodais marškinėliais vilkinčio vyriškio, rankos mostu bando jam iš rankų išmušti telefoną, minėtas vyriškis atsitraukia. Moteris mėlynu džemperiu vilkinčiam vyriškiui sako: „eini iš čia, eini į namus“, už rankos tempia į laiptinę. Mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis griebia juodais marškinėliais vilkinčiam vyriškiui už rankos, už kaklo ir sako: „nori, kurva, aš tave“. Abudu pradeda stumdytis, juodais marškinėliais vilkinčiam vyriškiui suplyšta marškinėliai. Moteriškas balsas rėkia: „J., aš tau iškviesiu policiją“. Juodais marškinėliais vilkintis vyriškis mėlynu džemperiu vilkinčiam vyriškiui laiko sugriebęs už kairės rankos ir bando jį atstumti. Mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis irgi sugriebia jam už dešinės rankos. Moteriškas balsas šaukia: „J., aš iškviesiu policiją“. Mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis juodais marškinėliais vilkintį vyriškį sugriebia abejoms rankomis už pečių, abu stumdosi. Juodais marškinėliais vilkintis vyriškis sugriebęs mėlynu džemperiu vilkinčiam vyriškiui už kūno abejomis rankomis, bando nuo savęs atstumti. Priremia jį prie medžio, po to abu nuo jo susikibę atsitraukia. Moteriškas balsas ir toliau šaukia: „J., aš iškviesiu policiją“. Mėlynu džemperiu vilkintis vyriškis iš juodais marškinėliais vilkinčio vyriškio bando atimti telefoną. Filmuoti baigiama (1 t., b. l. 92-99).

2022 m. rugpjūčio 6 d. 22.10 val. alkotesteriu J. M. nustatytas 1,97% promilių neblaivumas ( 1 t., b. l. 140).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pasitvirtino, o būtent: J. M. 2022 m. rugpjūčio 06 d. apie 21.40 val. prie namo laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,97% promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio žodinio konflikto su M. K. metu, tyčia, sugriebdamas jam už marškinėlių spaudė kaklą ir kitais fiziniais smurtiniais veiksmais padarė poodinę kraujosruvą ir du linijinius odos nubrozdinimus kairės akies apatiniame voke, kraujosruvą ir muštinę žaizdelę apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, kakle, krūtinėje, abiejų pečių srityse, odos nubrozdinimą dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė M. K. fizinį skausmą bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis J. M. savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog tarp jo ir kaimyno kilo konfliktas, kurio metu jis buvo neblaivus, neblaivumo patikros rezultatų alkotesteriu neginčijo, su pagarsintais savo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais sutiko ir juos patvirtino. J. M. kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – nukentėjusiojo M. K., liudytojų, R. K., V. M., T. L., R. G. parodymai, specialisto išvada, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai. J. M. veikė netiesiogine tyčia – jis suprato, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – nukentėjusiajam M. K. gali kilti atitinkami padariniai (konkrečiu atveju – nežymus sužalojimas), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Tokias išvadas teismas daro vertindamas J. M. atliktus konkrečius veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, nukentėjusiojo ir kaltinamojo kitusias padėtis įvykio metu, konflikto priežastį ir paties įvykio eigą. Tarp J. M. naudoto fizinio smurto, smūgių sudavimo mechanizmo ir nukentėjusiojo M. K. šio įvykio metu patirtų sužalojimų bei sukeltų pasekmių (sveiktos sutrikdymo masto nustatymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuri tinkamai kvalifikuota bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę J. M. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas baigtas nesunkus nusikaltimas sveikatai, jis neteistas, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 131-133), turi pastovią gyvenamąją vietą ir šeimą, dirba. Psichiatrinis gydymas, įskaita - Aleksoto sekt. 2009-2015 m. 4 kartus, paskutinis gydymas 2015-08-19 iki 2015-08-26, diagnozė F10.3. B. l. 120. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad J. M., sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, įvykio metu buvo neblaivus, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 130). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (1 t., b. l. 126).

Kadangi kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pilnai pripažino, todėl J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo J. M. elgesį, jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios trukmė skiriama įvertinus tiek nusikalstamos veikos įvykdymo, tiek kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, neskiriant kaltinamajam intensyvios priežiūros, skiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

V. Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Teismų praktikoje sprendžiant, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis M. K. pareiškė 50 € civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 1500 € civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 54-57).

Dalyje dėl turtinės žalos nukentėjęs nurodė, kad 50 Eur sudaro įvykio metu suplėšytų marškinėlių vertė. Kaip nustatyta bylos duomenimis, byloje esančia fotolentele, įvykio metu kaltinamasis J. M. suplėšė nukentėjusiojo M. K. vilkėtus marškinėlius, todėl ši civilinio ieškinio dalis tenkintina pilnai (1 t., b.l. 97-98).

Dalyje dėl neturtinės žalos nukentėjęs M. K. civiliniame ieškinyje nurodė, kad ją sudaro ne tik padaryti sužalojimai, dėl kurių jis patyrė daug įvairių nepatogumų, tačiau ir nuolatinė psichologinė įtampa bei stresas, nemiga. Nukentėjęs nurodo, kad buvo pažemintas viešoje vietoje, matant kitiems kaimynams, o J. M. elgėsi ypatingai įžūliai ir be jokios priežasties nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, dėl ko nukentėję vis negali pamiršti įvykio. M. K. teigimu, kaltinamasis ir anksčiau yra žeminęs jį, tarp asmenų pastoviai vyksta žodiniai konfliktai, ko pasekoje nukentėjęs net planuoja keisti gyvenamąją vietą.

CK 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas – ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis).

Neginčijamai pripažintina, kad kaltinamasis J. M. tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam M. K.. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl pavartoto smurto nukentėjusysis nebuvo gydomas stacionariai ir ambulatoriškai, todėl laikytina, nepatyrė jokių didesnių nepatogumų, nėra liekamųjų reiškinių. Duomenų, kad dėl minėtų sužalojimų nukentėjusysis kenčia didelį dvasinį sukrėtimą ar dėl to itin pablogėjo jo reputacija, bendravimo galimybės, byloje taip pat nėra pateikta. Taip pat, atsižvelgtina ir į individualias šios bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl, ieškinys, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 800 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Sprendžiat proceso išlaidų atlyginimo klausimą, yra aktuali BPK 105 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal susitarimą nukentėjusįjį M. K. šioje byloje atstovavo advokatė Raimonda Lazauskienė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei teisminio nagrinėjimo metu (1 t., b.l. 42). Byloje yra pateikta suteiktų teisinių paslaugų detalizacija, kurios galutinė vertė nurodoma 1210,00 Eur (2 t., b.l. 16, 18). Paminėtos teisinių paslaugų išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Šiame dokumente nurodoma, kad 2023 m. kovo 13 d. vykęs posėdis truko 1 valandą ir advokato atlygis už tai yra 100Eur. Tačiau kaip matyti iš 2023 m. kovo 13 d. vykusio teisiamojo posėdžio protokolo, jis truko nuo 13.30 val. iki 14.00 val., t.y. 30 min., be to, jo metu advokatė Raimonda Lazauskienė pirmoji pateikė prašymą byloje skelbti pertrauką, kadangi ji nėra susipažinusi su bylos medžiaga bei spręsti dėl galimybės šalims bylą užbaigti taikiu būdu. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo pasirinkto advokato orderis byloje išrašytas 2022 m. rugpjūčio 17 d. (1 t., b.l. 42), ikiteisminis tyrimas pradėtas 2022 m. rugpjūčio 7 d. (1 t., b.l. 19), 2022 m. rugpjūčio 17 d. advokatė susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga (1 t., b.l. 109), taigi, nukentėjusiojo atstovės pareiškimas teisiamajame posėdyje, kad ji nesusipažinusi su bylos medžiaga nebuvo pagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl priteistinų už teisines paslaugas patirtų išlaidų suma yra mažintina 100 Eur, ir iš kaltinamojo priteistina suma yra 1110 Eur už nukentėjusiojo patirtas teisinių paslaugų išlaidas atlyginti.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) USB laikmena, saugoma prie baudžiamosios bylos ( t., b. l. 99), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

2) Juodos spalvos "maikutė", priduota saugoti į Kauno m. Nemuno PK daiktų saugyklą (1 t., b. l. 100), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 272 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsnis, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę J. M. paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programose.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nukentėjusiojo M. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš J. M. priteisti 50 Eur turtinei žalai ir 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo M. K. naudai iš J. M. priteisti 1110 (vieną tūkstantį vieną šimtą dešimt eurų) Eur atlyginimo už nukentėjusiojo M. K. patirtas teisines išlaidas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) USB laikmena, saugoma prie baudžiamosios bylos ( t., b. l. 99), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

2) Juodos spalvos "maikutė", priduota saugoti į Kauno m. Nemuno PK daiktų saugyklą (1 t., b. l. 100), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti J. M., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Sigita Meškauskienė