Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2013-10-25 · Byla Nr. A2.7.-558-287/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-25
Bylos Nr.
A2.7.-558-287/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Administracinė byla Nr.A2.7.-558-287/2013m.Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00456-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 39; 39.1; 52. (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 25 d.Pakruojis
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,

ruošdamasi nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATP-60-131022-00029 S. P. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159¹ straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. spalio 24 d. Pakruojo rajono apylinkės teisme nagrinėjimui gauta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (protokolą surašė Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausioji specialistė Dalia Praniulienė) administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 22 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATP-60-131022-00029 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159¹ straipsnio 5 dalį. Protokole nurodoma, jog S. P. 2013 m. rugsėjo 29 d. pradėjo vieno aukšto daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimą: nugriovė jos butui priklausančią priestato 3a1/ž dalį (pagal buto kadastrinių matavimų duomenis patalpa 4-1), jos vietoje stato 3,65 m ilgio 1,70 m pločio priestatą, o prie galinio namo fasado – 3,62 m ilgio 2,0 m pločio terasą. Priestato konstrukcijos: pamatai juostiniai monolitiniai, medinių tašų karkasas, sienos apkaltos OSB plokštėmis, sumontuotas plastikinis langas, išbetonuotos grindys. Terasai išbetonavo 2,0 m pločio ir 3,62 m ilgio aikštelę, tris 11 cm skersmens pamatus, vietoj lango įrengė duris. Sustiprino gyvenamojo namo dalies stogo konstrukciją – įrengė naujas papildomas gegnes ir pakeitė dalies stogo dangą plieniniais lakštais. Rekonstruoto gyvenamojo namo bendras plotas – apie 137,22 m². Protokole taip pat nurodoma, kad S. P. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 28 dalį.

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl teisingo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d. nustatytų protokolo turinio reikalavimų, protokolo trūkumai yra esminiai ir jie trukdo bylą nagrinėti teisme (ATPK 280 str. 1 d. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Be to, ne kartą yra pabrėžęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 260 str. 1 d.), administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodomos visos administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Kita vertus, protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. Administracinė byla Nr. N-62-5911/2008, N756-135/2008, N-444-340/2008 ir kitos).

Iš bylos medžiagos matyti, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė S. P. šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolą, institucijoje gauto skundo tyrimo metu nustačiusi, jog S. P. vykdo vieno aukšto daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus savavališkai ir dėl to 2013-10-22 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-60-131022-00040. S. P. padaryta veika, kaip matyti iš jai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159¹ straipsnio 5 dalį, o ši norma numato administracinę atsakomybę už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą. Tuo tarpu perduotoje nagrinėjimui byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas S. P. surašytas netinkamai, t.y. jo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Byloje esančiame protokole aprašyta, kaip ir kokiomis priemonėmis S. P. rekonstruoja gyvenamąjį namą, nurodoma, kokiomis medžiagomis ir priemonėmis bei kokius plotus jau išbetonavo ar apkalė, kokios patikrinimo metu rastos priestato konstrukcijos ir t.t., t.y. administracinio teisės pažeidimo protokole perrašyti savavališkos statybos akte užfiksuoti atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbai, panaudotos medžiagos, kokie rekonstruotų patalpų plotai ir pan. Tačiau, kaip minėta, iš protokolo turinio net neįmanoma suprasti ir padaryti vienareikšmiškos išvados, kuo būtent pasireiškė S. P. inkriminuojamos veikos neteisėtumas, t.y. nenurodyti jokie objektyvieji šios veikos požymiai (neaišku net kokie konkretūs veiksmai ar neveikimas apibūdina savavališką rekonstravimą, net neaišku, kokie duomenys yra pagrindas šį objektą laikyti būtent neypatingu statiniu, nes prie bylos nėra jokio šias aplinkybes patvirtinančio dokumento, ir t.t.). Atkreiptinas pareigūnės, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą S. P., dėmesys į tai, kad kaltinimą asmeniui dėl galimai padaryto teisės pažeidimo suformuluoti privalo institucija, surašanti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o ne organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą. Pažymėtina ir tai, kad prielaidomis ir spėjimais kaltinimas negali būti grindžiamas, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Taigi, šiuo atveju nėra aišku, kokiu savo elgesiu (kokiais veiksmais ar neveikimu) S. P. pažeidė eilę pareigūnės nurodomų LR Statybos įstatymo normų, nes iš šių nurodomų teisės normų turinio ir nustatytų teisinių santykių, įpareigojimų ir draudimų, nesant suformuluoto konkretaus kaltinimo, galima tik spėti apie S. P. galimai padarytą veiką (kad tai statinys, nepriskiriamas ypatingiems ir nesudėtingiems statiniams, galimai rekonstruojama neturint rekonstrukciją leidžiančių dokumentų: statinio projekto, statinio projekto ekspertizės, statybą leidžiančio dokumento (LR Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 ir 4 p.), kad ji nėra žemės sklypo, kuriame yra rekonstruojamas statinys, savininkė, nes tik iš savavališkos statybos akte esančio pareigūnės įrašo matyti, kad žemės sklypas nesuformuotas, jis priklauso valstybei, nėra jokio dokumento, kad ji apskritai yra šio rekonstruojamo statinio savininkė (bendrasavininkė) ir t.t.) Taigi, įvertinus išdėstytą, akivaizdu, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas S. P. surašytas netinkamai, nes nesuformuluotas kaltinimas jai galimai padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 159¹ straipsnio 5 dalyje, o tai yra esminė kliūtis tinkamam bylos išnagrinėjimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys tinkamam ir visapusiškam administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis byloje Nr. N575-5351/2010). Be to, kaip ne kartą yra akcentavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, - iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies kylantys teismo įgaliojimai rinkti įrodymus jokiu būdu nereiškia, kad asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus, ar gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. Todėl institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą S. P., privalo tinkamai suformuluoti kaltinimą šio pažeidimo padarymu, nurodant visas šio pažeidimo aplinkybes ir nustatytus įrodymus bei kitus duomenis, reikšmingus nagrinėjant bylą, t.y. suformuluoti pažeidimo esmę, nurodant esminius šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (ATPK 260 str. 1 d.).

Remiantis išdėstytu, administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas S. P. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159¹ straipsnio 5 dalį, gražintina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (protokolą surašė Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausioji specialistė Dalia Praniulienė) nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti - teisingam protokolo surašymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 280 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302² bei 302⁴ straipsniais, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATP-60-131022-00029 S. P. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159¹ straipsnio 5 dalį, grąžinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui teisingam protokolo surašymui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rima Razumienė