- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-19
- Bylos Nr.
- I-4532-281/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01727-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Rytis Krasauskas, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. (K. K.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Nurodė, kad 2010–2011 m. dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl to jo valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu kiekvieną mėnesį buvo perskaičiuojama (mažinama) du kartus – taikant Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas kaip pensija, viršijanti 650 Lt ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, ir taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes turėjo draudžiamųjų pajamų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) Laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis nedirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Todėl, pareiškėjo manymu, Fondo valdybos Vilniaus skyrius, neatsižvelgdamas į minėto nutarimo nuostatas, nepagrįstai atsisakė grąžinti jam dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį, tuo pažeisdamas konstitucinį teisinės valstybės proporcingumo, visų asmenų lygybės prieš įstatymą, teisėtų lūkesčių principą bei Konstitucijos 23 ir 52 straipsnių nuostatas. Fondo valdyba nepagrįstai 2013 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. (6.5) 1-3050 motyvuoja tuo, kad pareiškėjas praleido iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimams apskųsti ir nepagrįstai senaties terminą pradeda skaičiuoti nuo 2010 m. sausio mėnesio. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio mėnesio sprendimo mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotą senatvės pensiją pareiškėjas negavo, o į jo sąskaitą banke kiekvieną 2010–2011 m. mėnesį buvo pervedamos skirtingos senatvės pensijos sumos. Pareiškėjo manymu, tai reiškia, kad senaties terminas skundui paduoti prasideda kiekvieną mėnesį.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovas Fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą(b. l. 13–16).
Paaiškino, jog nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte buvo nustatyta perskaičiuoti senatvės pensijas, kurios viršijo ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį – 650 Lt. Pareiškėjas 2010–2011 m. turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jam minėtais metais buvo mokama ne visa pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas perskaičiuota senatvės pensija, o jos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio turėtų draudžiamųjų pajamų dydį, t. y. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui apskaičiuota 15 861,62 Lt neišmokėtos senatvės pensijos dalies suma. Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo terminas valstybinėms socialinio draudimo pensijoms baigėsi 2011 m. gruodžio 31 d., todėl nuo 2012 m. sausio 1 d. pareiškėjui yra mokama viso paskirto dydžio senatvės pensija. Įvertinus tai, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, o teisės akto, reglamentuojančio 2010–2011 metais negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimą, nėra, pareiškėjui negali būti išmokėta jo 2010–2011 m. negauta senatvės pensijos dalis.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime į skundą prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jei pareiškėjo reikalavimas priteisti neišmokėtą senatvės pensijos dalies sumą būtų patenkintas, prašo priteisti šią sumą išmokėti dalimis (b. l. 25–29).
Paaiškino, kad iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo to dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą gali būti skundžiami Fondo valdybai. Pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi pareiškėjas apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. Pareiškėjas su skundu dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. (10.1-02) 3-53439 ir įpareigojimo išmokėti 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo negautą senatvės pensijos dalį į Fondo valdybą kreipėsi tik 2013 m. balandžio 30 d. Fondo valdyba įvertino tai, kad pareiškėjas, kreipdamasis su 2013 m. balandžio 30 d. skundu, praleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą bei nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124, 1.127 straipsniais, reikalavimui dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo senaties terminas skaičiuotinas būtent nuo 2010 m. sausio mėnesio. Pareiškėjo argumentas, kad toks senaties termino skaičiavimas yra nepagrįstas, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotai praktikai. Be to, LVAT 2003 m. birželio 27 d. nutartyje (adm. byla Nr. A5-264/2003) konstatavo, jog Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimai neišmokėti pareiškėjui visos paskirtos pensijos iki Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimo paskelbimo dienos yra įvykdyti, todėl Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata neišmokėtai pareiškėjo pensijos daliai negali būti taikoma. Pareiškėjui pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas dėl draudžiamųjų pajamų sumažinta pensija išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo apie mokamą ne visą paskirtą pensiją, taigi sprendimai mokėti ne visą paskirtą senatvės pensiją jam jau yra įvykdyti. Todėl, remiantis LVAT suformuota praktika, ir nagrinėjamu atveju pareiškėjui neišmokėtos pensijos dalies atžvilgiu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata netaikytina. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ oficialiai paskelbtas ir įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d., todėl jis taikytinas į ateitį.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui K. K. nuo 2009-03-09 paskirta 1 271,82 Lt per mėnesį dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, tačiau ji nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo mokama perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 str. nuostatas (b. l. 17, 23-24).
Nustatyta, kad pareiškėjas 2013-04-24 prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyrių, prašydamas išmokėti 2010-01-01–2011-12-31 laikotarpiu negautą Pensijos dalį, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatų taikymo (b. l. 22).
VSDFV Vilniaus skyrius 2013-04-30 sprendimu Nr. (10.1-02) 3-53439 pateikė pareiškėjui duomenis apie jam nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 paskirtos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 str. ir 8 str. 1 dalių nuostatas senatvės pensijos ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies dydžius, nurodydamas, jog dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėjui apskaičiuota 15 861,62 Lt neišmokėtos Pensijos dalies suma. Paaiškino, kad, nesant įstatymo, nustatančio VSDFV teritoriniams skyriams išmokėti pensijų gavėjams dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo 2010-2011 metais negautą senatvės pensijos dalį, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir išmokėti negautą senatvės pensijos dalį už 2010–2011 m. (b. l. 23–24).
Pareiškėjas 2013-04-30 kreipėsi į VSDFV, prašydamas panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-04-30 sprendimą Nr. (10.1-02) 3-53439 bei įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti 2010-01-01–2011-12-31 laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį (15 861, 62 Lt), kuri susidarė dėl neteisėto Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatų taikymo (b. l. 30).
Fondo valdyba 2013-05-08 sprendimu Nr. (6.5) I-3050 nurodė, jog pareiškėjas, kreipdamasis į Fondo valdybą, praleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) numatytą 3 metų Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo terminą, todėl skundą nagrinėti atsisakė ir nurodė, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas iki 2013-05-30 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo, taip pat pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2013-04-30 rašte Nr. (10.1-02) 3-53439 pareiškėjui pateikė išsamią ir teisingą informaciją (b. l. 31-32).
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl to, ar yra pagrindas priteisti pareiškėjui sumažintos senatvės pensijos dalį.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal minėto straipsnio 4 dalį Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m.. lapkričio 13 d. išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje adm. byloje Nr. AS520-789/2013 išaiškino, jog reikalavimas priteisti pensijos nepriemoką teisme negali būti nagrinėjamas, kol klausimas nėra iš esmės išnagrinėtas Fondo valdyboje.
Teismas pažymi, kad nors šiuo atveju Fondo valdyba 2013-05-08 sprendimu Nr. (6.5) I-3050 atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013-04-30 skundą kaip paduotą praleidus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo terminą, tačiau šiame administraciniame akte Fondo valdyba taip pat pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2013-04-30 rašte Nr. (10.1-02) 3-53439 pareiškėjui pateikė išsamią ir teisingą informaciją. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą analogiškų bylų nagrinėjimo praktiką (2014 m. balandžio 22 d. nutartis Nr. A143-816/2014, 2014 m. gegužės 26 d. nutartis Nr.A502-633/2014, 2014 m. birželio 19 d. nutartis Nr.A602-686/2014, 2014 m. birželio 19 d. nutartis Nr.A756-811/2014, 2014 m. liepos 2 d. nutartis Nr.AS822-450/2014 ir kt.) laikytina, kad nagrinėjamu atveju, Fondo valdybai konstatavus, jog iš esmės Vilniaus skyrius 2013-04-30 raštu Nr. (10.1-02) 3-53439 teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui atsisakė išmokėti senatvės pensijos nepriemoką, šiuo atveju privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra buvo baigta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2013-05-08 priėmus sprendimą Nr. (6.5) I-3050, todėl šiuo atveju pareiškėjui nėra procesinės kliūties inicijuoti ginčą teisme dėl senatvės pensijos nepriemokos priteisimo.
1994 m. liepos 18 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 7 str. nustatyta, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.
2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – Laikinasis įstatymas), kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., 5 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą bei asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas. Pastariesiems Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas - iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį. Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 2 d., pensijų gavėjams, kurie privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už šios stažo metus. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, jeigu pensijos gavėjas yra individualios įmonės savininkas, tikrosios ūkinės bendrijos narys ar komanditinės ūkinės bendrijos narys, tačiau individualioji įmonė ar ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka (3 d.). Draudėjai duomenis apie dirbančių pensijų gavėjų mėnesio draudžiamąsias pajamas privalo teikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams kas mėnesį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka (4 d.).
Laikinojo įstatymo 8 str. buvo panaikintas ir neteko galios nuo 2012-09-01.
Konstitucinis Teismas 2012 m.. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d. tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Pažymėtina, kad šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d., tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.
Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str., 107 str., Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. A-575-1831/2011).
Pareiškėjui nuo 2009-03-09 paskirta 1 271,82 Lt per mėnesį dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, tačiau ji nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo mokama perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 str. nuostatas (b. l. (b. l. 17, 23-24). Kaip minėta, Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Tuo tarpu ginčo dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatų nėra, be to, Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatų konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Remiantis Vilniaus skyriaus pateiktais duomenimis, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 str. taikymo susidarė 15 861, 62 Lt senatvės pensijos nepriemoka (b. l. 23-24).
Dėl aukščiau nurodytų motyvų darytina išvada, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2013 m. balandžio 30 d. sprendime Nr. (10.1-02) 3-53439 ir Fondo valdyba 2013 m. gegužės 8 d. sprendime Nr. (6.5) 1-3050 nepagrįstai konstatavo, jog teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnių nuostatų taikymo susidariusią senatvės pensijos nepriemoką nėra. Taigi, Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. (10.1-02) 3-53439 ir Fondo valdybos 2013 m. gegužės 8 d. sprendimas Nr. (6.5) 1-3050 naikintini kaip neteisėti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 3 p. pagrindu.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei aplinkybes, konstatuotina, kad siekiant užtikrinti realią ir veiksmingą asmens pažeistų teisių gynybą, pareiškėjui kilusios pasekmės dėl prieštaraujančių Konstitucijai Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo perskaičiuojant jo senatvės pensiją, turi būti visiškai pašalintos, t. y. turi būti priteista visa senatvės pensijos nepriemoka, susidariusi dėl antikonstitucinių Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo ir tuo pagrindu pareiškėjui iš Vilniaus skyriaus priteistina 15 861, 62 Lt, kas sudaro 4593,84 €, senatvės pensijos nepriemoka.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartimi adm. byloje Nr. A143-816/2014, darytina išvada, kad yra būtinybė atidėti šio teismo sprendimo vykdymą ir nustatyti, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo K. K. (K. K.) skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. (10.1-02) 3-53439 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. (6.5) 1-3050.
Priteisti K. K. (K. K.) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4 593,84 € (keturis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus 84 euro centus) valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį.
Nustatyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui šio sprendimo įvykdymo terminą iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.