Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, atstovaujamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, atstovei D. J., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei M. S., trečiajam suinteresuotam asmeniui M. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, atstovaujamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, prašymą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. S. dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Utenos skyrius 2016-05-23 elektroninių ryšių priemonėmis per EPP kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) 223,93 Eur M. S. išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos (toliau – ir nedarbo draudimo išmoka) permoką.

Paaiškino, kad Vilniaus apskrities VPK 2014-05-30 elektroniniu pranešimu informavo pareiškėją, kad darbuotoja M. S. atleista iš darbo 2014-05-26, pranešimo laukelyje A33 nurodė, kad išeitinė išmoka arba išeitinė kompensacija apdraustajai M. S. nebuvo sumokėta. Remdamasis nurodytu pranešimu ir Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Lietuvos darbo birža) pateiktais duomenis, jog bedarbio statusas M. S. buvo suteiktas 2014-05-28, pareiškėjas priėmė sprendimą, kuriuo M. S. buvo paskirta 650 Lt (188,25 Eur) nedarbo draudimo išmoka, mokama nuo 2014-06-05 iki 2014-09-04, ir 530,88 Lt (153,75 Eur) nedarbo draudimo išmoka, mokama nuo 2014-09-05 iki 2014-12-04. Atsakovas 2014-11-03 VSDFV Vilniaus skyriui pateikė elektroninį prašymą, kurio priede nurodė, jog M. S. vis dėlto buvo priskaičiuota vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija už 3 mėnesius. Todėl, atsižvelgdamas į Vilniaus apskrities VPK pateiktų dokumentų pagrindu patikslintus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenis bei vadovaudamasis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas 2014-12-04 priėmė patikslintą sprendimą, kuriuo M. S. paskyrė 650 Lt (188,25 Eur) nedarbo draudimo išmoką nuo 2014-09-01 iki 2014-11-30 ir 530,88 Lt (153,75 Eur) nedarbo draudimo išmoką nuo 2014-12-01 iki 2015-03-03. Atsakovas 2015-11-03 ir 2015-11-18 pateikė 2 elektroninius prašymus, kurių pagrindu Registre buvo patikslintas 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinių kompensacijų mokėjimo M. S. laikotarpis, t. y. vietoj 2014-06-01 – 2014-08-31 nurodant 2014-05-27 – 2015-08-26. Atsižvelgdamas į patikslintus Registro duomenis, pareiškėjas priėmė 2016-03-01 sprendimą NI_SP5-443, kuriuo buvo nustatyta 223,15 Eur nedarbo draudimo išmokos permoka. Atsižvelgdamas į tai, kad M. S. nedarbo draudimo išmokos permoka susidarė dėl atsakovo kaltės, t. y. neteisingai nurodytų duomenų, pareiškėjas 2016-03-08 raštu Nr. R3-10527 pateikė atsakovui pretenziją dėl 223,93 Eur padarytos žalos, tačiau atsakovas permokos negrąžino.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Bylos duomenims nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK 2014-05-30 elektroniniu pranešimu Nr. 10-20-PAZ1-648 apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą pranešė pareiškėjui, kad trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. atleista iš darbo, valstybinio socialinio draudimo pabaigos data – 2014-05-26. Pranešimo laukelyje A33, kuriame žymima už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba išeitinė kompensacija apskaičiuota, draudėjas Vilniaus apskrities VPK nurodė „0“, t. y., kad minėta išmoka apdraustajai M. S. nebuvo apskaičiuota ir išmokėta.

Pagal Lietuvos darbo biržos pateiktus duomenis, bedarbio statusas M. S. buvo suteiktas nuo 2014-05-28.

VSDFV Utenos skyrius 2014-06-09 sprendimu Nr. NI SP1-2045 nusprendė skirti M. S. 650 Lt (188,25 Eur) nedarbo išmoką nuo 2014-06-05 iki 2014-09-04 ir 530,88 Lt (153,75 Eur) nuo 2014-09-05 iki 2014-12-04.

Vilniaus apskrities VPK 2014-07-10, 2014-08-11, 2014-09-09 pateiktų pranešimų Nr. 10-20-PAZ-660, Nr. 10-20-PAZ-742, Nr. 10-20-PAZ-819 apie apdraustuosius už 2014 m. birželio –rugpjūčio mėn. prieduose SAM3SDP nurodyta, kad apdraustajai M. S. laikotarpiais nuo 2014-06-01 iki 2014-06-30, nuo 2014-07-01 iki 2014-07-31 ir nuo 2014-08-01 iki 2014-08-31 buvo priskaičiuota išeitinė kompensacija.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2014-11-03 VSDFV Vilniaus skyriui pateikė elektroninį prašymą Nr. PT-11-03 dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo, kurio priede PT-2-SD nurodė, kad M. S. buvo priskaičiuota vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija už 3 mėnesius.

VSDFV Utenos skyrius priėmė 2014-12-04 sprendimą, kuriuo M. S. nedarbo išmoką paskyrė nuo 2014-09-01, t. y. (650 Lt (188,25 Eur) nuo 2014-09-01 iki 2014-11-30 ir 530,88 Lt (153,75 Eur) nuo 2014-12-01 iki 2015-03-03.

Draudėjas Vilniaus apskrities VPK 2015-11-03 ir 2015-11-18 pateikė du 2015-11-03 elektroninius prašymus Nr. 10-IL-19666 ir Nr. 10-S-1511037, kurių pagrindu Registre buvo patikslintas 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinių kompensacijų mokėjimo M. S. laikotarpis, t. y. iš 2014-06-01 – 2014-08-31 į 2014-05-27 – 2015-08-26.

VSDFV Vilniaus skyrius 2015-11-26 sprendimu Nr. 5-27-13377 nusprendė tikslinti registre pagal Vilniaus apskrities VPK gautų elektroninių pranešimų Nr. 10-IL-19666 ir Nr. 10-S-1511037 priedus pateiktus duomenis, įrašant į registrą, kad apdraustosios, kaip valstybės tarnautojos, gaunančios kompensaciją, valstybinio socialinio draudimo laikotarpį nuo 2014-05-27 iki 2014-05-31 ir už jį priskaičiuotą draudžiamųjų pajamų sumą 120 Lt ir VSD įmokų sumą 47,98 Lt; keičiant apdraustosios valstybinio socialinio draudimo laikotarpio nuo 2014-08-01 iki 2014-08-31 pabaigos datą iš 2014-08-31 į 2014-08-26 bei draudžiamųjų pajamų sumą iš 630 Lt į 510 Lt ir VSD įmokų sumą iš 251,87 Lt į 203,9 Lt.

VSDFV Utenos skyrius 2016-03-01 priėmė sprendimą, kuriame nustatyta 223,15 Eur nedarbo išmokos permoką už 2014-06-05 – 2014-07-31 laikotarpį.

VSDFV Utenos skyriaus 2016-03-07 sprendimu Nr. NI_SP5-483 nustatyta 0,78 Eur nedarbo išmokos permoką už 2015-02-27 – 2015-03-03 laikotarpį.

Byloje yra kilęs ginčas dėl asmeniui išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos priteisimo.

Socialinio draudimo teisinius santykius, asmenų, kurie draudžiami nedarbo draudimu kategorijas, teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką, jos skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, šios draudimo rūšies finansavimą, administravimą ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2013-12-30) (toliau- ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymas). Be to, nedarbo socialinio draudimo išmokų bedarbiams skyrimą atsižvelgiant į atleidimo iš darbo priežastis, bedarbio nedarbo socialinio draudimo stažo ir draudžiamųjų pajamų apskaičiavimą, duomenų, kurių reikia nedarbo draudimo išmokai skirti ir mokėti, pateikimą, nedarbo draudimo išmokos apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, svarbias priežastis, kurių nesant nedarbo draudimo išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, taip pat įstaigų, mokančių nedarbo draudimo išmokas, atsakomybę nustato Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai (redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01) (toliau – ir Nuostatai). Ginčo teisinius santykius taip pat reglamentuoja valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus nustatantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2013-12-30).

Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 ir 6 straipsnius, teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi asmenys, teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę bedarbiais (t. y. atleisti iš darbo ar valstybės tarnybos), kuriems nebuvo pasiūlytas tinkamas darbas ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, jeigu jie per paskutinius 36 mėnesius iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą. Kompetencija apskaičiuoti, skirti ir mokėti nedarbo draudimo išmokas priklauso Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams, o šias funkcijas VSDFV teritoriniai padaliniai atlieka nedarbo draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka (Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 str. 1 d.).

Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 str. 3 d. nustato, kad bedarbiui, atleistam iš darbo (tarnybos) ir gavusiam išeitinę išmoką arba šalių susitarimu kompensaciją, nedarbo draudimo išmoka skiriama ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jam buvo išmokėta. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, kad negalima tokia situacija, kuomet asmeniui, atleistam iš darbo, nedarbo socialinio draudimo išmoka būtų mokama tą mėnesių skaičių, už kurį paskirta išeitinė kompensacija. Tuo atveju, jeigu nedarbo draudimo išmoka būtų apskaičiuota ir sumokėta neteisingai, klaidingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 str. 3 d.).

Valstybinio socialinio draudimo 18 str. nustato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Nuostatų 60 ir 61 punktuose nustatyta, kad neteisingai išmokėtos sumos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka, o, nustačius, kad nedarbo draudimo išmokos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, išmokų permokos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus.

Valstybinio socialinio draudimo 10 str. 3 d. įtvirtina, kad visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 str., draudėjai turi pareigą teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis. Tuo tarpu Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 25.2 p. detalizuota, kad draudėjas privalo pateikti teritorinei Registro tvarkymo įstaigai duomenis apie asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigą bei valstybinio socialinio draudimo pabaigos kalendorinio mėnesio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, sumą ir įmokų sumą. Jeigu apdraustajam valstybinis socialinis draudimas baigiasi dėl apdraustojo atleidimo iš darbo, nurodomas atleidimo iš darbo pagrindas ir už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija apdraustajam išmokėta.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, kad pareiga pateikti teisingus duomenis apie M. S. išmokėtas išmokas teko draudėjui Vilniaus apskrities VPK. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog Vilniaus apskrities VPK 2014-05-30 elektroniniu pranešimu nurodė, kad darbuotoja M. S. atleista iš darbo 2014-05-26, o pranešimo laukelyje A33 detalizavo, kad išeitinė išmoka arba išeitinė kompensacija apdraustajai M. S. nebuvo sumokėta. Vadovaujantis atsakovo pateiktais duomenimis, kad išeitinė išmoka arba išeitinė kompensacija M. S. nebuvo išmokėta, pareiškėjas priėmė sprendimą skirti atleistam iš darbo asmeniui nedarbo socialinio draudimo išmoką. Taigi susidarė situacija, kuomet M. S. buvo sumokėta tiek išeitinė išmoka, tiek už tuos pačius mėnesius buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka, būtent dėl to ir susidarė išmokos permoka. Teismo vertinimu, pareiškėjas, atsižvelgdamas į VPK 2014-05-30 elektroniniu pranešimu nurodytus duomenis, pagrįstai padarė išvadą, kad išeitinė išmoka ar kompensacija M. S. nebuvo išmokėta. Nors atsakovas 2014-05-30 elektroniniame pranešime nurodė, kad M. S. atleista Darbo kodekso 129 str. 1 d. pagrindu, vien ši aplinkybė nesudarė pagrindo spręsti, kad M. S. išeitinė išmoka buvo sumokėta, nes laukelyje A33, kuriame žymimas išeitinės išmokos dydis buvo pažymėta „0“. Pažymėtina, kad pareiškėjui nėra nustatytos pareigos tikrinti draudėjų pateikiamų duomenų teisingumą, taigi preziumuojama, kad pateikti duomenys yra teisingi, kol nėra patikslinti ar nuginčyti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas, pagal pateiktus duomenis įvertinęs, kad M. S. išeitinė išmoka nebuvo skirta, pagrįstai priėmė sprendimą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos išmokėjimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamos bylos atveju neteisėti atsakovo Vilniaus apskrities VPK veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovas nevykdė nustatytos pareigos pateikti teisingus duomenis apie apdraustuosius asmenis. Šiais savo veiksmais atsakovas pažeidė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 str. bei Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 25.2 p. Dėl nustatytos pareigos nevykdymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui buvo padaryta žala, t. y. susidarė 223,93 Eur dydžio nedarbo socialinės išmokos permoka. Nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka susidarė dėl Vilniaus apskrities VPK kaltės, nes jis nevykdė savo pareigos pateikti teisingus duomenis apie trečiajam suinteresuotam asmeniui M. S. išmokėtą nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Pagal ankščiau nurodytas nuostatas socialinio draudimo išmokų permokų išieškojimas nukreipiamas į kaltus dėl žalos biudžetui susidarymo juridinius arba fizinius asmenis (18 str. 1 d.). Todėl remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas – iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK, priteistina 223,93 Eur M. S. išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus naudai 223,93 Eur (du šimtai dvidešimt trys eurai 93 euro centai) M. S. išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.