Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-08-02 · Byla Nr. N-261-1402-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-08-02
Bylos Nr.
N-261-1402-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
Administracinė byla Nr. N18-1402/2007Procesinio sprendimo kategorija 32;26.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugpjūčio 2 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 5 d. nutarties panaikinimo A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s tatė:

I.

2006-11-22 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato vyresnysis patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl A. J. padaryto pažeidimo, numatyto LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str.2d. Protokole nurodoma, kad 2006-11-22, 16.40 val., A. J. , vairuodamas Vilniuje, Kareivių g.9, automobilį „Mazda 626“ valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 153 punkto reikalavimus, kadangi sukdamas į kairę ne sankryžoje nedavė kelio automobiliui važiuojančiam priešinga kryptimi tiesiai dėl ko susidūrė ir abu automobilius apgadino.

2006-12-15 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos komisaro inspektoriaus nutarimu dėl padaryto pažeidimo A. J. pagal ATPK 127 str.2d. buvo paskirta administracinė nuobauda-160 Lt bauda.

2006-12-27 A. J. nutarimą dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos ir 2006-12-15 nutarimą, kuriuo buvo paskirta administracinė nuobauda kitam eismo įvykio dalyviui G. N. , apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui Teismo prašė panaikinti 2006-12-15 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos komisaro inspektoriaus nutarimus ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Skunde teismui nurodė, kad Kelių eismo taisyklių 153 punkto reikalavimo nepažeidė. Nurodė, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio „BMW“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini)vairuotojo kaltės, kuris važiavo tiesiai nors eismo juostoje pagal kelio ženklo reikalavimą buvo leidžiama važiuoti tik į dešinę dėl to ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį „Mazda 626“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pasekmės sukėlė būtent automobilio „BMW“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris nevykdė Kelio ženklo 507 (eismo kryptis sankryžoje) reikalavimų. A. J. prašė skirti byloje autotechninę ekspertizę, kad nustatyti kokiu greičiu važiavo automobilis „BMW“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) iki susidūrimo, tačiau ekspertizė nebuvo paskirta. Taip pat nurodė, kad šaukimas atvykti į bylos nagrinėjimą buvo gautas 2006-12-18, nors byla buvo išnagrinėta 2006-12-15 tuo buvo pažeista jo teisė į gynybą. Taip pat skunde nurodė, kad skiriant administracinę nuobaudą nebuvo tinkamai įvertintos eismo įvykio aplinkybės, nesivadovauta ATPK 257 straipsnio ir 280 straipsnio reikalavimais, todėl nepagrįstai buvo pripažinta, kad jis, A. J. , pažeidė Kelių eismo taisykles ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 5 d. nutartimi A. J. skundo nepatenkino ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos komisaro inspektoriaus 2006-12-15 nutarimus dėl administracinės nuobaudos paskyrimo A. J. ir G. N. paliko nepakeistus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad A. J. nedalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka nėra pakankamas pagrindas naikinti nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo institucijai priėmusiai nutarimą. Taip pat teismas konstatavo, kad A. J. padarytas pažeidimas yra įrodytas, nes jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 153 punkto reikalavimą ir dėl to įvyko susidūrimas, kuris sukėlė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes. Todėl jam nuobauda paskirta pagrįstai. Taip pat teismas paliko nepakeistą nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo G. N. pagal ATPK 124¹straipsnio 2 dalį, pripažindamas, kad jo padarytas pažeidimas nebuvo kilusio pažeidimo tiesiogine priežastimi.

II.

A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 5d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyrė visų bylos aplinkybių ir dėl to priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį. Nurodo, kad pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus eismo dalyviai neprivalo numatyti kitų eismo dalyvių Kelių eismo taisyklių reikalavimo nesilaikymo. Jis, A. J. , sukdamas į kairę praleido tiesiai važiuojančias transporto priemones ir negalėjo numatyti, kad „BMW“ automobilio vairuotojas važiuodamas eismo juosta, kurioje pagal Kelio ženklo 507 reikalavimą galima važiuoti tik sukant į dešinę, pažeis Kelio ženklo reikalavimą ir važiuos tiesiai. Mano, kad būtent „BMW“ vairuotojo Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje dėl neigiamų pasekmių, nes jis atsitrenkė į jo, A. J. , sustojusį automobilį. Policijos pareigūnai atvykę į eismo įvykio vietą neteisingai nubraižė autoįvykio schemą. Neteisingai nurodė kelio ženklinimą, nepažymėjo, kad „BMW“ automobilis važiavo pirma eismo juosta, kuri yra lėtėjimo juosta, nenurodė, kad sankryžoje yra kelio ženklas 304, draudžiantis krovininių automobilių eismą. Šių neatitikimų teismas nevertino. Eismo priežiūros tarnybai jis 2006-11-28 teikė prašymą ir nurodė, kad susidūrimas įvyko sankryžoje ir jam suformuluotas kaltinimas neatitinka faktinių įvykio aplinkybių. Taip pat prašė skirti byloje autotechninę ekspertizę, kad nustatyti kokiu greičiu važiavo automobilis„BMW“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) iki susidūrimo ar vairuotojas turėjo galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį. Apeliantas nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir juos įvertinti. Pasisakyti, kodėl vienus įrodymus atmeta kitais remiasi. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi policijos padarytomis apgadintų automobilių fotonuotraukomis, nes jos nėra įvertintos specialistų, todėl apgadinimai nepatvirtina autoįvykio. Teismas taip pat rėmėsi policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kurie nėra išsamus, surašyti nesilaikant Policijos generalinio komisaro įsakymu Nr.600 patvirtintos policijos patrulių veiklos instrukcijos 85.13 punkto reikalavimų. Policijos pareigūnai nutarime skirti nuobauda G. N. nenurodė ATPK 286 straipsnyje numatytų duomenų, tai yra nenurodė, kokį automobilį vairavo G. N. , nenurodė įvykio vietos ir laiko. Nurodo, kad jo, A. J. , veika buvo kvalifikuota kaip padaryta ne sankryžoje, o G. N. sankryžoje. Tas pats eismo įvykis negali būti kvalifikuotas skirtingai. Pareigūnas nagrinėdamas bylą nesivadovavo ATPK 257 ir 280 straipsnių reikalavimais, nesiaiškino ar teisingai surašytas protokolas ar tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą asmenims dalyvaujantiems nagrinėjant bylą.

Atsiliepimas

Institucija priėmusi nutarimą, Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariato Eismo priežiūros tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, priimtas įvertinus bylos įrodymų visumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n statuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Viena iš procesinio sprendimo teisėtumo garantijų yra asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn teisės į gynybą užtikrinimas. Apeliantas savo teisės į gynybą pažeidimą sieja su tuo, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą Eismo priežiūros tarnyboje.

ATPK 272 straipsnis numato, kad byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn yra tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byla išnagrinėta tinkamai nepranešus A. J. apie jo bylos nagrinėjimą ir tuo buvo pažeista ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatyta bylų nagrinėjimo tvarka, tačiau pripažino, kad padaryti pažeidimai ikiteisminio nagrinėjimo metu gali būti pašalinti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl to naikinti nutarimą pagrindo nėra. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės yra pagrįsta, kadangi A. J. dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, turėjo atstovą, teikė paaiškinimus, turėjo teisę reikšti prašymus, tuo jam buvo užtikrintas ir procesinių teisių, numatytų ATPK 272 straipsnyje, įgyvendinimas. A. J. skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde nurodė tik formalų jo teisės į gynybą pažeidimą, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ikiteisminio nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad netinkamas pranešimas apie bylos nagrinėjimą ikiteisminėje nagrinėjimo institucijoje nėra formalus pagrindas naikinti pirmosios instancijos tesimo nutartį ir kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas ryšyje ir su kitomis, asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn, teisėmis, numatytomis ATPK 272 straipsnyje. Apeliantas nenurodo ir teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių remiantis, kuriomis būtų pagrindas pripažinti, kad dėl apelianto nurodyto procesinio teisės pažeidimo buvo apribotos ar liko neįgyvendintos jo kitos teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje ir dėl to buvo neteisingai išspręsta byla. Šioje dalyje apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.

A. J. buvo pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Atsakomybės pagrindas pagal šią normą yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Teisės norma yra materialinė ir kad patraukti asmenį atsakomybėn yra būtina nustatyti normoje nurodytas pasekmes ir priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad eismo įvykio pasekmes sukėlė A. J. veika. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad eismo įvykis kilo sankryžoje, nes eismo įvykio vietoje kelių jungimosi vieta atitinka Kelių eismo taisyklių 37 punkte numatytą sankryžos sąvoką. Remiantis eismo įvykio vietos schemoje nurodytais kelio ženklais bei kelių jungimosi vieta, sankryža pripažintina nelygiareikšmių kelių sankryža. Todėl A. J. pažeidimas vertintinas kaip padarytas sankryžoje. Įvertinusi bylos įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. J. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 199 punkto reikalavimą, nes pagal šią taisyklę jis vairuodamas automobilį sankryžoje privalėjo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę. A. J. inkriminuoto pažeidimo perkvalifikavimas į kitą Kelių eismo taisyklių punktą nėra pagrindas naikinti institucijos nutarimą skirti nuobaudą bei pirmosios instancijos teismo nutartį, nes eismo įvykio aplinkybės nekelia abejonių ir pažeidimo esmė nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole iš esmės nesikeičia. Todėl teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytus įrodymus daro išvadą, kad A. J. veika yra tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Eismo įvykio vietos 2006-11-22 schemoje užfiksuota automobilių padėtis po susidūrimo patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. J. nedavė kelio G. N. vairuojamam automobiliui „BMW“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Pagal Kelių eismo taisyklių 8 punkto sąvoką „duoti kelią“ turi būti toks vairuotojo privalančio duoti kelią elgesys, kuriuo nebūtų sukliudyta kito dalyvio eismui. Šiuo atveju G. N. vairuoto automobilio stabdymo kelias iki susidūrimo užfiksuotas schemoje yra 12 metrų. Tai įrodo, kad A. J. iš anksto nepasirinko saugaus eismo elgesio, įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, privertė kitą eismo dalyvį staigiai stabdyti tuo sukeldamas eismo įvykį. Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog būtent A. J. veika buvo tiesioginiame ryšyje su eismo įvykio pasekmėmis. Tuo pačiu pagrįstai pripažinta, kad G. N. padarytas pažeidimas yra formalus ir nėra tiesioginiame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Tokiai išvadai neturi įtakos ar G. N. vairuojamas automobilis važiavo tiesiai ar būtų daręs posūkį į dešinę, nes būtent A. J. pirmiausia turėjo įvykdyti Kelių eismo taisyklių 199 ir 8 punktų reikalavimus ir tokią pareigą bei galimybę A. J. turėjo ir tuo būtų išvengta susidūrimo. Todėl šioje situacijoje nereikšmingas pažeidimo kvalifikavimui apelianto teiginys, jog jis negalėjo numatyti, kito automobilio vairuotojo daromo pažeidimo, nes G. N. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kuri jis patrauktas atsakomybėn, tik sąlygojo eismo įvykio kylimą.

Šiam eismo įvykiui įvertinti specialių žinių nereikia, todėl pagrįstai byloje nebuvo paskirta ekspertizė. Apelianto nurodyti eismo įvykio vietos schemos neatitikimai neturi įtakos pažeidimo kvalifikavimui.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybės tinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėm apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

A. J. apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Artūras Drigotas

Teisėjai

Stasys Gagys

Virgilijus Valančius