Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1308-673/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-30
Bylos Nr.
1-1308-673/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Civilinis ieškovas
V. P.
Kaltinamasis
E. P.
Advokatai
Antanas Jarašius
Baudžiamoji byla Nr. 1-1308-673/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25254-2017-1

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.9.6.; 1.2.14.1.2.1.; 1.2.26.2.; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.9.; 2.1.16.1.10.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.6.1.

(S)Kauno apylinkės teismas

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 30 d.

KėdainiaiKauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei,dalyvaujant prokurorui Stasei Svetickienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. P.,kaltinamojo E. P. gynėjui advokatui Antanui Jarašiui,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio (duomenys neskelbtini) šaulys, neteistas,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimu).

E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, nedirbantis, teistas 5 kartus: 1) 2007-05-29 pagal BK 180 str. 1 d., 140 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 m. 7 mėn.; 2) 2010-02-26 pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; 3) 2012-09-21 pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn.; 4) 2013-01-10 pagal BK 178 str. 1 d. (2 epizodai) - 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, BK 63 str. bausmę subendrinat su 2012-09-21 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo; 5) 2017-11-07 pagal BK 178 str. 2 d. ir BK 281 str. 7 d. - 60 parų areštu ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metus bei konfiskuojant 900 Eur į valstybės biudžetą, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimu) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (atviru svetimo turto pagrobimu),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. gegužės 18 d. apie 21.50 val., M. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - prie Kėdainių r. savivaldybės pastato, esančio Kėdainių m., J. Basanavičiaus g. 36, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimti ir tvarką, tai yra tyčia sudavė kumščiu į veidą nukentėjusiajam V. P. ir išmušė du dantis, tuo šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

2017 m. gegužės 18 d. apie 21.50 val., E. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie Kėdainių r. savivaldybės pastato, esančio Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 36, matant nukentėjusiajam V. P. ir kitiems asmenims, dėl M. G. nukentėjusiajam suduoto smūgio nukentėjusiajam parvirtus ant grindinio, atvirai pagrobė nukentėjusiojo iškritusius 3 (tris) eurus.

Be to, 2017 m. gegužės 18 d. apie 21.52 val., E. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - prie Kėdainių r. savivaldybės pastato, esančio Kėdainių m., J. Basanavičiaus g. 36, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimti ir tvarką, tai yra tyčia dešinės rankos alkūne sudavė nukentėjusiajam V. P. į veidą, jį pargriovė bei vieną kartą įspyrė į veidą ir išmušė vieną dantį, tuo šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. G. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2017 m. gegužės 18 d. apie 21.50 val., būdamas šiek teik apsvaigęs nuo alkoholio, prie Kėdainių r. savivaldybės pastato, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia sudavė kumščiu į veidą anksčiau nepažįstamam V. P.. Kiek prisimena, nukentėjusysis jam pasakė kažką įžeidžiančio, bet ką – neprisimena. Nukentėjusysis buvo nugriuvęs. Pripažįsta, kad galėjo išmušti nukentėjusiajam dantis, nes sudavė jam į veidą. Kitas kaltinamasis, kurio nepažinojo, toje vietoje buvo su savo draugų kompanija, o jis buvo su dviem draugais K. ir E. Su kitu kaltinamuoju jokio susitarimo sumušti nukentėjusįjį nebuvo. Ant galvos jis dėvėjo juodą kepuraitę su snapeliu, buvo su mėlynu megztiniu. Sutinka atlyginti nukentėjusiajai 2000 Eur neturtinę žalą. Labai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, susitarė dėl žalos atlyginimo, prašo bylą nutraukti, pasižada ateityje nenusikalsti. Žada likti tarnauti armijoje, šiuo metu jo draugė laukiasi vaiko.

Kaltinamasis E. P. kaltu padaręs abu nusikaltimus prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2017 m. gegužės 18 d. apie 21.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie Kėdainių r. savivaldybės pastato, matant nukentėjusiajam, dėl kito kaltinamojo (M. G.) nukentėjusiajam suduoto smūgio, kurį matė, nukentėjusiajam parvirtus ant grindinio, jis, matydamas, jog nukentėjusysis kraujuoja, atvirai pagrobė iš nukentėjusiojo rūbų iškritusius 3 Eur, o po kelių minučių, tyčia dešinės rankos alkūne sudavė nukentėjusiajam į veidą, jį pastūmė, dėl ko vyriškis nugriuvo, lyg spyrė jam į veidą. Pripažįsta, kad galėjo nukentėjusiajam išmušti dantį. Toje vietoje buvo dvi atskiros kompanijos žmonių. Jis buvo penkių asmenų kompanijoje, o kitas kaltinamasis buvo su dviem draugais. Toje vietoje buvo ir nukentėjusysis, kurio anksčiau nepažinojo, nepažinojo ir kito kaltinamojo. Jis pats vilkėjo baltą džemperį, mūvėjo džinsinius bridžus, buvo per petį persimetęs juodą rankinę. Ant kūno turi tatuiruotes, tatuiruotes turi ant kaklo, ant kojos. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam 1000 Eur neturtinę žalą. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Žada pradėti dirbti. Pažada daugiau nenusikalsti.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

V. P. protokole - pareiškime nurodyta, kad 2017-05-18 apie 23.00 val., prie buvusio metrikacijos skyriaus J. Basanavičiaus gatvėje, Kėdainių m., jį sumušė nepažįstami jauni vyrai, suduodami kumščiais į veidą ir įspirdami į įvairias kūno vietas. Jam išmušti 3 apatiniai priekiniai dantys (t.1, b. l. 25-26).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad įvykio vieta prie J. Basanavičiaus g. 36, Kėdainių m., yra vieša vieta (t.1, b. l. 27-33).

Tyrimui buvo pateiktas kompaktinis diskas su filmuota įvykio medžiaga (t.1, b. l. 41-42).

Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad jame užfiksuotas vaizdas nuo 2017-05-18 21.41 val. Vaizdo įraše matyti tokie aktualūs vaizdai: vyriškis Nr. 3, ant kurio kojų, rankos ir kaklo matyti dėmės, panašios į tatuiruotes. Vyriškis Nr. 2 praplikęs. Vyriškis Nr. 7 vilki ilgomis rankovėmis džemperį, kelnes, dėvi kepurę su snapeliu. 21.50.09 val. prie vyriškio Nr. 2 prieina vyriškis Nr. 7 ir dešine ranka suduoda 1 smūgį šiam į veidą, po smūgio vyriškis Nr. 2 nugriūna ant sėdmenų. Prie jo prieina vyriškis Nr. 3 ir pasilenkęs prie minėto vyriškio kažką ima nuo žemės. Vyriškis Nr. 7, tarpe kitų dviejų, nueina į dešinę pusę. Iš paskos jų nueina ir vyriškis Nr. 3. Nuo laiptų pakyla moteris ir priėjusi prie vyriškio Nr. 2 žiūri jam į veidą. Vyriškis Nr. 2 vis spjaudo ant žemės, matyti kaip kairėje rankoje kažką laiko ir rodo. Moteris vyriškiams Nr. 1 ir Nr. 4, kurie sėdi ant laiptų, kažką pasako ir vyriškis Nr. 4 nubėga į tą pačią pusę, kur nuėjo minėti vyriškiai. 21.51.19 val. iš dešinės pusės pasirodo vyriškis Nr. 4, iš paskos jo greitu žingsniu link vyriškio Nr. 2 eina vyriškis Nr. 3, iš paskos šio vyriškio eina vyriškis ir Nr. 7. Vyriškis Nr. 3 prie minėtų laiptų kažką sako vyriškiui Nr. 2 ir netrukus 21.51.25 val. dešinės rankos alkūne ar dilbiu 1 kartą suduoda vyriškiui Nr. 2 į veidą, šis nuo smūgio kelis žingsnius paeina atgal ir apsisukęs eina link kairės pusės į priekį. Vyriškis Nr. 3 jį iš nugaros pasiveja vyriškį Nr. 2 ir pargriauna jį ant trinkelėmis išklotos aikštelės dangos. Tada vyriškis Nr. 3 pasilenkia, kažką sako vyriškiui Nr. 2, paskui vyriškis Nr. 3 atsistoja ir 21.51.57 val. iškėlęs dešinę koją sukamu judesiu smūgiuoja vyriškiui Nr. 2 į galvą, tačiau nepataiko. Vyriškis Nr. 6 ramina vyriškį Nr. 3, kuris 21.52.15 val. dešine koja spiria 1 kartą į galvą sėdinčiam ant žemės vyriškiui Nr. 2. Po smūgio vyriškis Nr. 2 atsistoja ir nueina į kairę pusę, iš paskos jo eina vyriškis Nr. 3 ir iškėlęs koją bando vėl jam įspirti, tačiau nepataiko ir nugriūna ant žemės. Vyriškis Nr. 2 nueina. Vėl matyti vyriškis Nr. 7, kuris 21.53.09 val. 1 kartą kumščiu suduoda vyriškiui Nr. 1 į kairę veido pusę ir jį truputį užveja. Vyriškis Nr. 1 pabėga (t.1, b. l. 43-47).

Nukentėjusysis V. P. parodė, kad 2017 m. gegužės 18 d. apie 20 val., kartu su pažįstamu E., kurio pavardės nežino, ant laiptų į centrinį turgų, gėrė alų. Apie 22 val. prie buvusio metrikacijos skyriaus atėjo lyg tai 5 asmenys. Jį pas juos ateiti pakvietė iš matymo pažįstama V. E. nuėjo namo. Iš minėtos kompanijos pažino M., kurio vardo nežino. Tuo metu jautėsi išgėręs, todėl ne viską gerai atsimena ir gali netiksliai nupasakoti įvykio aplinkybes. Visi gėrė jo alų. Pamena, kad vienas iš vyriškių laikė rankoje kažkokį prožektorių, kurį jis paprašė parodyti, tačiau jis parodyti nenorėjo. Netrukus prie jo priėjo apie 20 metų amžiaus vaikinas ir kažką sakydamas, 1 kartą kumščiu sudavė jam į veidą. Po smūgio jis nugriuvo ant trinkelių dangos ant sėdmenų. Iš kelnių kišenės pabiro 5 eurai monetomis. Kažkuris iš vyriškių pasilenkė ir nuo žemės paėmė jo 3 eurus. Kai jis atsistojo, minėtos vyriškių kompanijos šalia nebuvo. Prie jo priėjo V. ir klausė ar nereikia pagalbos, jai atsakė, kad jam išmušė du apatinius dantis, kuriuos paėmė nuo žemės ir jai parodė. V. sušuko, kad jam išmušė dantis. Netrukus ta pati kompanija vėl sugrįžo ir kažkuris iš minėtų vyriškių kažką jam sakydamas, lyg 1 kartą kumščiu sudavė jam į veidą. Nuo smūgio jam pradėjo klebėti ir trečias apatinis dantis. Po šio smūgio jis nenugriuvo, apsisuko ir ėjo link laiptų, vedančių į miestą. Netrukus pajuto, kad jį kažkas sugriebė už drabužių ir parvertė ant žemės bei lyg 1 kartą spyrė į veidą. Kas jį mušė negali pasakyti, buvo apsvaigintas nuo smūgių ir nelabai orientavosi aplinkoje. Norėjo kuo greičiau nuo jų pasišalinti. Sugrįžus į namus iškrito ir trečias išmuštas apatinis dantis. Visus minėtus dantis pateikė tyrėjai. Dėl kokios priežasties buvo sumuštas nežino, kiek pamena, tai jį mušusiems asmenims nieko blogo nesakė ir nedarė, nei vienam iš jų niekur nesudavė. Parodė, kad įvykio metu išmušti trys apatiniai priekiniai dantys prieš įvykį buvo sveiki ir neklibėjo. Dėl išmuštų dantų ir patinusių dantenų skausmo mėnesį laiko negalėjo normaliai valgyti, valgė tik košę. Dėl šio įvykio patyrė didelius išgyvenimus, iki šiol dėl išmuštų dantų jaučia didelį diskomfortą, nepatogumus, švepluoja, vengia bendrauti, šypsotis ir pan. Dėl išmuštų 3 dantų reiškia 3000 eurų vertės civilinį ieškinį (t.1, b. l. 52-58).

Nukentėjusysis pateikė tris dantis, kurie buvo apžiūrėti (t.1, b. l. 76-77, 79-82).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialistų išvadose nurodyta, kad V. P. viršutinės lūpos kairėje konstatuota beveik sugijusi apie 0,5 cm muštinė žaizda stambiai dantytais kraštais, padengta baltu apnašu. Apatiniame žandikaulyje nėra pirmų ir kairio antro dantų. Dėl apatinių pirmų ir kairio antro dantų vainikų pilnų lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nurodyta, kad vieno danties ir dviejų dantų netekimas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Trijų dantų netekimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b. l. 67, 71).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis V. P.atpažino V. M. ir nurodė, kad V. M. buvo įvykio metu prie Kėdainių raj. savivaldybės pastato, tačiau jo nemušė (t.1, b. l. 85-87).

Liudytojas V. M. parodė, kad 2017 m. gegužės mėnesį, vakare, dienos ir valandos nepamena, buvo įvykio vietoje, kurioje buvo ir nukentėjusysis V., kur visi gėrė alkoholį, matė, kaip iš atėjusių trijų nepažįstamų vaikinų, tas, kuris vilkėjo mėlynos spalvos megztinį, pirmas sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veidą, į burnos sritį. Po smūgio nukentėjusysis nugriuvo ant nugaros ant plytelių, o paskui nuo žemės surinko du išmuštus dantis. Po to, prie nukentėjusiojo priėjo E. ir, kažką jam pasakęs, sudavė kumščiu 1 kartą V. į veidą, po to nusivijo einantį link laiptų V. ir pradėjo spardyti kojomis, spyrė į veidą. Kiek sudavė, įspyrė ir kur pasakyti negali. Dėl ko tie du vaikinai mušė V. nežino, tačiau V. tą vakarą tikrai nebuvo agresyvus ir neprovokavo konflikto. Minėtų vaikinų elgesiu buvo šokiruotas, jautė baimę, kad be jokios priežasties gali prisikabinti ir prie jo (t. 2, b. l. 10-13).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad V. M. atpažino E. P. ir nurodė, kad tai jos apklausoje E. įvardintas asmuo, kuris prie buvusio metrikacijos pastato mušė V. Matė, kad E. 1 kartą kumščiu sudavė jam į veidą bei kelis kartus spyrė į nugarą. E. ant kaklo buvo skorpiono tatuiruotė ir tatuiruotės ant vienos ar abiejų rankų ir kojų (t. 2, b. l. 17-21).

Liudytoja V. Š.parodė, kad 2017 m. pavasarį, buvo vakaras, ji, V. M., brolis A. K., kuris išvykęs gyventi ir dirbti į Daniją, ir E., prie savivaldybės pastato gėrė alų. Begeriant prie jų priėjo pažįstamas V. ir kartu su jais gėrė alų. Kažkuriuo momentu nuo miesto pusės, užlipę laiptais, prie jų priėjo jai nepažįstami trys jaunuoliai, kurie turėjo alaus ir jį gėrė atskirai nuo jų. Juos matė pirmą kartą, todėl atpažinti negalėtų. Vienas iš jų vilkėjo mėlynos spalvos megztinį, dėvėjo tamsią kepurę su snapeliu. Kažkuriuo momentu, be jokios priežasties, vaikinas, vilkėjęs mėlynu megztiniu, priėjo prie V. ir 1 kartą kumščiu sudavė jam į veidą. Po smūgio V. nugriuvo ant žemės. Kai minėti jaunuoliai nuėjo nuo V., ji priėjo prie jo ir paklausė, kaip jis jaučiasi. Matė, kaip V. spjaudė krauju ir savo delne laikė 2 dantis. Suprato, kad minėtas jaunuolis išmušė V. 2 dantis. Ji nuėjo toliau gerti alų ir pamatė, kaip netoli laiptų, vedančių į apačią, prie nueinančio V. priėjo E. ir 1 kartą spyrė V., kur pataikė nematė. Ant E. kūno yra daug tatuiruočių. Buvo labai išsigandusi ir sutrikusi dėl prie savivaldybės pastato įvykusių muštynių, bijojo, kad nebūtų pati primušta (t.1, b. l. 106-108).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytoja V. Š. atpažino E. P. ir nurodė, kad jis prie buvusio metrikacijos pastato sumušė V., matė, kad E. 1 kartą jam kažkur įspyrė (t.1, b. l. 111-115).

Liudytojas E. N. parodė, kad 2017-05-18 apie 20 val., su V. P. nuėjo prie buvusio CMS pastato, kur sėdėjo ir kalbėjosi. Matė, kaip grupė jaunuolių pradėjo mušti kitą žmogų. V. P. jaunuoliams šūktelėjo, kad jie to žmogaus neužmuštų. Jis apie 22.30 val. su V. P. išsiskyrė ir nuėjo į miesto centrą (t.1, b. l. 98-99).

Liudytojas K. K. parodė, kad 2017 m. gegužės mėnesį, dienos nurodyti negali, su pažįstamais M. G. ir E. V. gėrė alų prie CMS. Toje vietoje buvo ir kita 4-5 žmonių kompanija, kurioje buvo ir moteris, kurie taip pat gėrė. Kažkuriuo momentu pamatė, kaip M. G. priėjo prie vieno vyresnio amžiaus vyriškio ir nieko jam nesakęs sudavė 1 kartą kumščiu šiam į veidą, po smūgio vyriškis nugriuvo. Su minėtais draugais nuėjo link turgaus pusės, tačiau matė, kaip netoli laiptų, vedančių į apačią link J. Basanavičiaus g., tatuiruotas vyriškis lyg tai 1 kartą spyrė į galvą ar šoną tam pačiam vyriškiui, kuriam prieš tai sudavė M.. Tą tatuiruotą vyriškį ramino, sakė, kad liautųsi mušti. Tatuiruotas vyriškis mūvėjo bridžus. M. G. vilkėjo lyg tai pilkos spalvos treningą, dėvėjo kepurę su snapeliu. Nei jis, nei E. V. niekam nesudavė. Dėl šio įvykio jautėsi nekaip, tai buvo gan nemaloni situacija, kadangi į muštynes niekada nesivelia ir prieš nieką smurto nenaudoja. Dėl kokios priežasties M. sudavė tam vyriškiui nežino (t.1, b. l. 136-139).

Liudytojas E. V. parodė, kad 2017 m. gegužės mėnesio gale, prieš M. G. gimtadienį, kartu gėrė alkoholį, gėrė ir prie savivaldybės pastato. Toje vietoje buvo 5 nepažįstami asmenys, tarp jų buvo viena moteris, jie taip pat gėrė. Kažkuriuo momentu vyresnio amžiaus plikas vyriškis pradėjo šūkauti, kažką jiems sakyti. Ką konkrečiai jis pasakė, nepamena. M. G., nieko nepasakęs, priėjo prie to vyriškio ir 1 kartą kumščiu sudavė jam į veidą. Po smūgio vyriškis atsisėdo ant žemės. Po to jis, M. ir Klaudijus ėjo link turgaus pusės namo. Taip pat dar matė, kaip vyras iš tos kitos kompanijos prie laiptų mušė tą patį vyriškį - ranka sudavė smūgį į veidą. Negali pasakyti dėl kokios priežasties vaikinas sudavė tam vyriškiui. Vyriškį mušęs vaikinas ant rankų turėjo tatuiruotes. Jis pats nieko nemušė ir neužgauliojo (t.1, b. l. 146-149).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra pačių kaltinamųjų prisipažinimais, ištirtais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais, vaizdo medžiaga, parodymų atpažinti protokolais, teismo medicinos specialistų išvadomis, kitais aukščiau paminėtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

2017 m. gegužės 18 d. apie 21.50 val., M. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - prie Kėdainių r. savivaldybės pastato, esančio Kėdainių m., J. Basanavičiaus g. 36, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimti ir tvarką, tai yra tyčia sudavė kumščiu į veidą nukentėjusiajam V. P. ir išmušė du dantis, tuo šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

2017 m. gegužės 18 d. apie 21.50 val., E. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie Kėdainių r. savivaldybės pastato, esančio Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 36, matant nukentėjusiajam V. P. ir kitiems asmenims, dėl M. G. nukentėjusiajam suduoto smūgio nukentėjusiajam parvirtus ant grindinio, atvirai pagrobė nukentėjusiojo iškritusius 3 (tris) eurus, be to, 2017 m. gegužės 18 d. apie 21.52 val., E. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - prie Kėdainių r. savivaldybės pastato, esančio Kėdainių m., J. Basanavičiaus g. 36, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimti ir tvarką, tai yra tyčia dešinės rankos alkūne sudavė nukentėjusiajam V. P. į veidą, jį pargriovė bei vieną kartą įspyrė į veidą ir išmušė vieną dantį, tuo šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Viešosios tvarkos pažeidimas. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią be kaltininko leidimo turi teisę patekti kiti asmenys ir BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta, kurioje būnančiam asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamieji M. G. ir E. P. kaltais pažeidę viešąją tvarką prisipažino visiškai, patvirtino, jog atskirai, skirtingu laiku ir nesusitarę atliko jų kaltinimuose nurodytus veiksmus prieš tą patį nukentėjusįjį.

Išnagrinėjus byloje esančių įrodymų visumą nustatytą, jog abiejų kaltinamųjų veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiai, nes dėl akivaizdžiai chuliganiškų paskatų, elgdamiesi ypatingai įžūliai, viešoje vietoje, matant ir stebint kitiems asmenims, abu, skirtingu laiku, nesant duomenų apie asmenų susitarimą veikti bendrai, prieš tą patį nukentėjusįjį kiekvienas pavartojo fizinį smurtą, kurio metu M. G. nukentėjusiajam išmušė du dantis, o E. P. išmušė vieną dantį, kiekvienas iš kaltinamųjų savo atskirais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, sukėlė jam fizinį skausmą. Šias aplinkybes, be pačių kaltinamųjų prisipažinimo, patvirtino ištirti ir teismo posėdyje patvirtinti nukentėjusiojo parodymai, kad po pirmojo vaikino suduoto smūgio jam buvo išmušti du dantys, o vėliau, jį sumušus antrajam vaikinui, jam buvo išmuštas ir trečias dantis. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvados, kuriose taip pat nurodyta, kad vieno danties ir dviejų dantų netekimas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusysis tyrimui pateikė išmuštus dantis, kurie buvo apžiūrėti. Kaltinamųjų veiką akivaizdžiai iliustruoja byloje esantis įvykio vaizdo įrašas, kuris vienareikšmiškai patvirtina kaltinamųjų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Liudytojai V. M., V. Š., K. K., E. V., tiek duodami parodymus, o liudytojai M. ir V. Š. ir asmenų parodymo atpažinti procesinio veiksmo metu patvirtino, kad du asmenys – kaltinamieji, skirtingu laiku prieš tą patį nukentėjusįjį pavartojo fizinį smurtą, kad nukentėjusiajam buvo išmušti dantys, nukentėjusįjį charakterizavo kaip neagresyvų ir neprovokavusį konflikto. Liudytojai V. M., V. Š., K. K. patvirtino, kad kaltinamųjų veiksmai juos šokiravo, išgąsdino, privertė jaustis nemaloniai. Kadangi dėl tokio kaltinamųjų elgesio nukentėjusysis buvo sužalotas, jautė fizinį skausmą, įvykį matę asmenys buvo šokiruoti, išgąsdinti, akivaizdu, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Įrodymų visuma nustatyta, kad viešąją tvarką kaltinamieji pažeidė veikdami tiesiogine tyčia, nes jie, būdami suaugę ir psichiškai sveiki, suprato, kad savo įžūlius smurtinius veiksmus žmogaus atžvilgiu atlieka viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, turėjo suprasti ir suprato, kad dėl jų pavojingos smurtinės veikos nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata ar/ir sukeltas fizinis skausmas bei to siekė, o ir viešoje vietoje buvę kiti asmenys jausis pažeminti ir išgąsdinti, ir viso to norėjo. Kaltinamųjų psichinį santykį su jų veika įrodo kaltinamųjų veiksmų demonstratyvumas, akivaizdus savęs priešpastatymas aplinkiniams. Neteisėtais veiksmais kaltinamieji ne tik nukentėjusiajam bet ir aplinkiniams siekė pademonstruoti savo tariamą viršenybę, kas, gyvenant teisinėje visuomenėje, yra visiškai netoleruotina. Nusikaltimas baigtas, nes nukentėjusysis buvo sužalotas – jam buvo išmušti dantys, sukeltas fizinis skausmas, buvo išgąsdintas, pažemintas, įvykį matę žmonės buvo sutrikdyti, išgąsdinti, jautėsi nemaloniai - visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta.

Kadangi nusikalstamus veiksmus kaltinamieji padarė veikdami atskirai, nesat duomenų, kad jie veikė tarpusavyje susitarę, jų veika vertintina kaip atskiri nusikaltimai, kaltinamiesiems neveikiant bendrininkų grupėje.

Vagystė – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę. Vienas iš požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra atviroji vagystė. Atvirosios vagystės esminis požymis yra tas, kad kaltininkas veikia atvirai, viešai, esant daikto savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą ir kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę.

Kaltinamasis E. P. prisipažino, kad atvirai - matant nukentėjusiajam, pagrobė iš nukentėjusiojo rūbų išbyrėjusius 3 eurus, kurie iškrito po to, kai kitas kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė smūgį ir jis nugriuvo ant žemės. Iš ištirtų nukentėjusiojo V. P. parodymų, kuriuos jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad jis matė, kaip kaltinamasis, jam nugriuvus ir gulint ant žemės dėl kito kaltinamojo suduoto smūgio, atvirai pasiėmė iš jo iškritusius 3 eurus. Kaltinamojo kaltę dėl atvirosios vagystės patvirtina ir vaizdo medžiagoje užfiksuota bei aprašyta turto paėmimo aplinkybė.

Kaltinamojo elgesys, pasireiškęs neteisėtai, neatlygintinai, atvirai paimant svetimą turtą ir taip jį pasisavinant, neginčytinai apibrėžia objektyviąją atviros vagystės pusę. Taip elgdamasis kaltinamasis, turėdamas ankstesnės kriminalinės patirties, suprato, kad elgiasi nusikalstamai ir norėjo taip veikti, todėl nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikaltimas baigtas, nes iš nukentėjusiojo pagrobtu turtu kaltinamasis turėjo galimybę naudotis ir disponuoti pagal savo valią. Nors įstatymu ir teismų praktika nesivadovaujantis kaltinamojo E. P. gynėjas ir bandė tvirtinti, kad tik trijų eurų atviroji vagystė turėtų būti pripažinta mažareikšmiu nusikaltimu ir asmuo išteisintas, teismas išaiškina, kad pagrobto turto vertė jokios įtakos kaltinamojo veikos kvalifikacijai pagal BK 178 str. 2 d. neturi, nes tik dėl pačios vagystės padarymo būdo – veikiant atvirai, įstatymo leidėjas šią veiką priskyrė apysunkei nusikalstamai veikai, be to, kaltinamojo veikos, kai pinigai atvirai pagrobiami po to, kai kitas asmuo, matant E. P., prieš nukentėjusįjį jau buvo pavartojęs fizinį smurtą, išmušęs jam dantis, matydamas, kad akivaizdžiai fiziškai silpnesnis nukentėjusysis bejėgiškai guli ant žemės, kraujuoja, ką patvirtino ir pats kaltinamasis, kuo kaltinamasis pasinaudojo pagrobdamas nukentėjusiojo pinigus - kategoriškai negali būti vertinamas kaip mažareikšmė nusikalstama veika, juolab, kad po kelių minučių ir pats kaltinamasis E. P., užuot nukentėjusiajam suteikęs pagalbą, jį taip pat sumuša, spardo, išmuša nukentėjusiajam dar vieną dantį.

Kadangi be kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina byloje pateiktų aukščiau išvardintų įrodymų visuma, teismas daro kategorišką išvadą, kad M. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimą), o E. P. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimą) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (atvirą svetimo turto pagrobimą).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jie prisipažino ir gailėjosi. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ko nepaneigė ir patys kaltinamieji. Kaltinamojo E. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą).

Proceso dalyvių pozicija dėl kaltinamojo M. G.. Nukentėjusysis teismui nurodė, jog kaltinamasis M. G. jo atsiprašė ir jis jam atleido, jie susitarė dėl žalos atlyginimo, teismui pateikė susitarimo protokolą (3 t., b. l. 69). Prokurorė, nukentėjusysis prašė teismą kaltinamąjį M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir bylą nutraukti nukentėjusiajam susitaikius su kaltinamuoju.

Teismo pozicija. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis M. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri yra nesunki, gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiuoju, susitarė dėl žalos dydžio ir atlyginimo termino, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę – neteistas, pasižada daugiau nenusikalsti, jauno amžiaus, atlieka privalomąją karo tarnybą, kuri, kaip matyti iš charakterizuojančios medžiagos – kaltinamajam padarė teigiamą įtaką, siekia likti tarnyboje dirbti, daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad M. G. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo ir prokuroro išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius bei patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam.

Atsižvelgdamas į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad darant nusikalstamą veiką žmogaus atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, teismas mano, jog jauno amžiaus, sveikam ir darbingam kaltinamajam yra būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę - nemokamus darbus (BK 67 str. 2 d. 5 p.), paskiriant atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant kaltinamąjį nemokamus darbus pradėti dirbti ne vėliau kaip per 2 mėnesius (privalomoji pradinė karo tarnyba baigiasi 2018-04-30, 3 t., b. l. 21) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir atlikti ne vėliau kaip per 3 mėnesius, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 16 valandų.

Bausmės skyrimo nuostatos E. P.. Teismas, skirdamas bausmę E. P., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – teisiamas už du nusikaltimus, kurių vienas nesunkus, kitas apysunkis, abu nusikaltimai baigti, tyčiniai; į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – kaltinamasis atvirai apvogė, po to sumušė tą patį nukentėjusįjį; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes; į jo asmenybę (b. l. 103-136): teistas viso 5 kartus, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, paskutiniu nuosprendžiu paskirtą bausmę už vėlesnį nusikaltimą atlikęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba, kaltinamojo tvirtinimu, registruotas darbo biržoje, laukiantis kvietimo pradėti dirbti, šiuo metu neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, nesaistomas jokiais svarbiais socialiniais ryšiais, sveikas; į nukentėjusiojo poziciją, kad jis atleido kaltinamajam.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam turi būti paskirtos tik terminuotos laisvės atėmimo bausmės (BK 50 str.), bausmes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str. 3 d.), paskiriant mažesnes, nei sankcijoje numatytos galimos skirti bausmės vidurkis, bausmes tarpusavyje subendrinant įstatymo leidėjo nurodytu pirmuoju būdu - visiško sudėjimo būdu (BK 63 str. 3 d., kuriuo bendrinant motyvų įstatymas nurodyti nereikalauja), nes nėra jokių duomenų, kad abu nusikaltimus sieja vieninga kaltinamojo tyčia paremtas tęstinumas, padarytiems nusikaltimams iš esmės nesiskiriant pagal savo pavojingumą, nes nesunkiu nusikaltimu padaryta žala sumušant žmogų iš esmės yra net didesnė, nei padaryta apysunkiu nusikaltimu, subendrintą bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), ir suteikiant kaltinamajam paskutinę galimybę šį kartą pasikeisti be patalpinimo į pataisos namus, tai yra viliantis, kad bausmės tikslą dirbti ir žalą nukentėjusiajam atlyginti norinčiam kaltinamajam galima leisti pabandyti pasiekti be iš karto jam skiriamos bausmės realaus atlikimo (BK 75 str.) - laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir atidedant maksimaliam terminui, kaltinamajam skiriant pareigas (BK 75 str. 2 d., 3 d.), kurios per teismo paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įtakotų jo elgesį, kurį, teismo įsitikinimu, esminiai sąlygoja ir alkoholio vartojimas.

Ankstesniu 2017-11-07 nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos ir vykdomos atskirai, nes nuosprendžiu bendrinamos tik paskirtos bausmės (BK 63 str.).

Kardomosios priemonės. Kaltinamieji sulaikyti nebuvo. M. G. paskirta kardomoji priemonė – karinio dalinio vadovybės stebėjimas, o E. P. - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys. Nukentėjusysis V. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 61), dėl viso 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis prašė 2000 Eur priteisti iš kaltinamojo M. G., o 1000 Eur iš E. P..

Abu kaltinamieji sutiko su iš jų prašomais priteisti neturtinės žalos dydžiais.

Akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė pakankamai didelę neturtinę žalą, nes kaltinamieji jį sumušė, išmušė jam dantis, nukentėjusiajam ilgai skaudėjo, jis buvo pažemintas, išgąsdintas, dėl netektų dantų negalėjo, o ir šiuo metu negali normaliai maitintis, pergyveno, jautė diskomfortą, kuris išliko, nes dantys nėra atstatyti, švepluoja, vengia bendrauti, šypsotis.

Kaltinamieji yra jauno amžiaus ir darbingi.

Turtinės žalos nukentėjusysis priteisti neprašė.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl prašomos iš kaltinamųjų priteisti neturtinės žalos yra adekvatus patirtai žalai, protingas, realaus dydžio. Mažinti ieškinio sumos dėl neturtinės žalos dydžio pagrindo nėra.

Nukentėjusysis ir kaltinamasis M. G. teismui pateikė rašytinį susitarimą dėl žalos atlyginimo, kurį prašė patvirtinti (3 tomas, b. l. 69).

Atsižvelgiant į nustatyta kaltinamųjų kaltę ir jų nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, į nukentėjusiojo poziciją dėl neturtinės žalos dydžio paskirstymo, nustačius, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, reikalaujamos neturtinės žalos sumos dydžiams esant realiems, atitinkantiems protingumo ir sąžiningumo kriterijus, kaltinamiesiems sutikus su prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo V. P. ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo E. P. priteisiant 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; bei tvirtintinas nukentėjusiojo V. P. susitarimas su kaltinamuoju M. G. dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iki 2019-04-01 ((duomenys neskelbtini) str.).

Daiktiniai įrodymai. Trys dantys, saugomi byloje (1 t., b. l. 83), ir kompaktinis diskas su įvykio vaizdo įrašu, saugomas prie bylos 1 tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (viso 3,99 Eur), kurios turi būti priteisiamos po lygiai iš kiekvieno kaltinamojo (po 1,99 Eur), neviršija 3,00 Eur kiekvienam kaltinamajam, todėl iš kaltinamųjų valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-307 str. teismas

nusprendžia:

remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, M. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas), ir baudžiamąją bylą M. G. atžvilgiu nutraukti;

remiantis BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str., paskirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, paskiriant atlikti 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant kaltinamąjį nemokamus darbus pradėti dirbti ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir atlikti ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 16 (šešiolika) valandų.

Išaiškinti kaltinamajam, kad: BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Išaiškinti kaltinamajam, kad už baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymą kaltinamajam gali būti iškelta baudžiamoji byla pagal BK 243 str.

Kardomąją priemonę – karinio dalinio vadovybės stebėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Patvirtinti 2018 metų kovo 21 d. tarp nukentėjusiojo/civilinio ieškovo V. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir kaltinamojo M. G. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo susitarta, kad M. G. iki 2019-04-01 (dalimis pagal galimybes) atlygins V. P. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) neturtinę žalą.

Nukentėjusiajam ir kaltinamajam išaiškinti, kad jei kaltinamasis gera valia žalos neatlygins iki teismo patvirtintoje sutartyje nurodyto termino, nukentėjusysis po 2019-04-01 turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir vykdomąjį raštą pateikti antstoliui dėl priverstinio išieškojimo. Tokiu atveju kaltinamasis antstoliui papildomai turės atlyginti išlaidas dėl priverstinio žalos išieškojimo.

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (atviras svetimo turto pagrobimas), ir nuteisti:

pagal BK 284 straipsnį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 63 str. 1 d., 3 d. - bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis BK 64¹ str., subendrintą bausmę 1/3 sumažinti ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

remiantis BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikui, ir viso bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti E. P.:

1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir viso bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis priklausomybės ligą – gydytis dėl alkoholio vartojimo;

2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje;

3) neišeiti iš namų nuo 19 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo E. P. 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) neturtinę žalą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Daiktinius įrodymus: tris dantis ir kompaktinį diską su įvykio vaizdo įrašu, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti toliau saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė