Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui K. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta įstatymo nustatyta tvarka, apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis teismo informavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, iš ko darytina išvada, kad atsakovas visiškai nėra suinteresuotas šios bylos baigtimi, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Institucijos, duodančios išvadą byloje, - Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus - atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant. Raštu teismui pateiktoje 2012-09-28 išvadoje Nr. VT2-1187 (b.l. 26) Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad palaiko ieškinį dalyje dėl vaikų J. K., gim. 1995-05-14, J. K., gim. 1999-05-22, ir I. K., gim. 2003-11-05, gyvenamosios vietos nustatymo su motina (ieškove) ir išlaikymo iš tėvo (atsakovo) priteisimo. Nurodė, kad ieškovė su vaikais gyvena jos motinai prilausančiame name, užima vieną kamabrį, namas be patogumų, sąlygos vaikams gyventi ir vystytis patenkinamos, ieškovė rūpinasi vaikais ir namų ūkiu, stengiasi sudaryti vaikams geras gyvenimo sąlygas. A. K. K. gyvena atskirai, sename, mediniame name, namuose netvarka ir nešvara, jis nedirba, nėra registruotas darbo biržoje, piktnaudžiauja alkoholiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalys susituokė 1983-02-12 Trakų rajono valdybos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 46 (b.l. 5). Santuokoje šalims gimė devyni vaikai, iš kurių trys nepilnamečiai - 1995-05-14 gimė J. K. (b.l. 7), 1995-05-22 - J. K. (b.l. 8), 2003-11-05 - I. K. (b.l. 9).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

CK 3.60 ir 3.61 str. str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos numatytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.); tai – lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima ir kt. Taigi, pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę, esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Ieškovė paaiškino, jog šalys nuo 2012 m. gegužės mėnesio gyvena skyrium, atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda, kartais duoda kišenpinigių, niekur nedirba. Atsakovas šalims gyvenant kartu pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, kelti konfliktus namuose, prasidėjo nesutarimai. Ieškovės atžvilgiu atsakovas naudojo fizinį smurtą 5 kartus per visą jų bendro gyvenimo laiką, tačiau ji į policiją ji nesikreipė. Jai (ieškovei) atsakovas reikšdavo prikaištus dėl to, kad ji neduodavo jam pinigų alkoholiui ir cigaretėms. Nurodė, kad atsakovas ir šiuo metu piktnaudžiauja alkoholiu. Savo kaltės dėl santuokos iširimo ieškovė nemato, tačiau prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymima, kad ieškovės nurodytos vienos iš šalių šeimos iširimo priežasčių - charakterių skirtumai, skirtingas požiūris į šeimą, gyvenimo vertybes, santuokines pareigas, nėra nuo vieno sutuoktinio priklausančios aplinkybės, todėl teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės, todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės yra pagrįstas ir tenkintinas. Nutraukus santuoką K. K. paliekama jo pavardė – K., V. K. – santuokinė pavardė K.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, visų pirma vadovaujasi CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Todėl, vadovaujantis minėtais straipsniais, teismas turi aiškinti ir CK 3.174 ir 3.192-3.200 str. str. nuostatas.

Kaip paaiškino ieškovė ir tai patvirtinama byloje esančia Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-09-28 išvada Nr.(VT2-1187), ieškovė su vaikais gyvena ieškovės motinos namuose, užima vieną kambarį, namas be patogumų, sąlygos vaikams gyventi ir vystytis patenkinamos. Vaikų tėvas nuo 2012 m. gegužės mėnesio negyvena su šeima, išlaikymo vaikams neteikia, tik kai turi pinigų, duoda vaikams po 2 Lt kišenpinigių. Ieškovė rūpinasi vaikais, stengiasi jiems sudaryti geras gyvenimo sąlygas, rūpinasi vaikų ugdymu, sveikata. Ieškovė kreipėsi į Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrių dėl nemokamo maitinimo vaikams skyrimo, mokyklinių prekių įsigijimo, lankosi mokyklos tėvų susirinkimuose. Vaikai lanko Rūdiškių gimnaziją, nusiskundimų dėl vaikų priežiūros lankomumo, netinkamo elgesio ugdymoje įstaigoje negauta. Rūdiškių seniūnijos socialinei darbuotojai lankantis atsakovo namuose nustatyta, kad jis gyvena apleistame mediniame sename namelyje, namuose netvarka ir nešvara, antisanitarinės sąlygos, jis nedirba, neregistruotas darbo biržoje, piktnaudžiauja alkoholiu. Ieškovės mėnesio pajamos yra 400 - 450 Lt. Institucijos manymu, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina (ieškove) geriausiai atitiks vaikų interesus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove yra pagrįstas ir tenkintinas, šalių nepilnamečių vaikų J. K., gim. 1995-05-14, J. K., gim. 1999-05-22, ir I. K., gim. 2003-11-05 gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina, t.y. ieškove V. K. (CK 3. 174 str.).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.192 str. 3 d. nustato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Sprendžiant išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Byloje esančios gimimo liudijimų kopijos patvirtina, kad atsakovas yra šalių vaikų J. K., gim. 1995-05-14, J. K., gim. 1999-05-22, ir I. K., gim. 2003-11-05 tėvas (b.l. 7-9), todėl privalo teikti išlaikymą vaikams iki jų pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d.). Kad šalių vaikai gyvena kartu su ieškove, kuri ir išlaiko vaikus, patvirtinama ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, ieškovės ir jos atstovės teismo posėdyje duotais paaiškinimais, Trakų rajono savivaldybės administracijos Rūdiškių seniūnijos 2012-07-25 pažyma apie šeimos sudėtį Nr. 5-78(b.l. 10), Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-09-28 išvada Nr. VT2-1187 (b. l. 33).

Iš byloje esančių išlaikymo paskaičiavimų matyti, kad šalių nepilnamečių vaikų J. K., ir J. K. poreikiams tenkinti per mėnesį reikia kiekvienam po 415,00 Lt (b.l. 11), I. K. - 770 Lt (b.l. 12).

Teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose, yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Kaip paaiškino Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) kambarine jos darbo užmokestis – 400 - 450 Lt per mėnesį. Tą patvirtina Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-09-28 išvada Nr. VT2-1187 ir (duomenys neskelbtini) 2012-05-17 pažyma apie priskaičuotą ir išmokėta darbo užmokestį bei kita išmokas (b.l. 13). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys neturi, šalių vardu nėra įregistruota transporto priemonių, ieškovės santaupos AB DNB banke – 3,10 Lt (b.l. 14-17).

Taigi, iš byloje esančių įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį matyti, kad ieškovė neturi santaupų ar turto, kurie galėtų turėti įtakos nustatant šalių vaikams priteistino išlaikymo dydį.

Kaip nurodė ieškovė teismo posėdžio metu ir kaip matyti iš Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-09-28 išvados Nr. VT2-1187, atsakovas yra bedarbis, neregistruotas darbo biržoje, dirba atitiktinius darbus. Byloje duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra, įrodymų apie savo turtinę padėtį atsakovas nepateikė.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove, kuri juos ir išlaiko. Ieškovė nurodė, jog atsakovas išlaikymo vaikamas neteikia, tik kai turi pinigių, duoda vaikams po 2 Lt kišenpinigių.

Duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali teikti ½ dalies šalių vaikams reikalingo išlaikymo, byloje nėra.

CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Todėl esant abejonėms dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaikų interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, šalių pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, taip pat atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį bei į tai, kad byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas yra nedarbingas, nėra, darytina išvada, kad abi šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų išlaikymo (CK 3.156, 3.192 straipsniai).

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju 300,00 Lt išlaikymo suma, priteistina iš atsakovo kiekvienam vaikui, prisidės prie ieškovės teikiamo išlaikymo ir leis įgyvendinti vaikų poreikius, skirtus maistui, aprangai, higienos ir sveikatos reikmėms, auklėjimui bei mokymui, todėl ieškovės reikalavimas dėl 300,00 Lt dydžio kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvienam šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185-3.186 str. str., 3.203 str. 1 d.), todėl ieškovei pavedama nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys santuokos metu bendro nekilnojamojo turto, kuris turėtų būti dalijamas nutraukiant santuoką, neįgijo; tai patvirtina VĮ „Registrų centras“ 2012-05-23 raštas Nr. TS (12.14.2.13)-15046, kuriame nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, kurie gali būti laikomi V. K. ir K. K. bendrąja jungtine nuosavybe, nėra (b.l. 14). Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto ir dalytino kilnojamojo turto taip pat nėra, todėl nesant santuokoje šalių įgyto turto, jis nėra dalijamas.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, todėl jis nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 96 str. 1 d. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-06-23 sprendimu Nr. (1.7.)-S-1466-12 (b. l. 18-19) ieškovė yra 100 proc. atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 806,22 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei: 395,50 Lt žyminio mokesčio (71,50 Lt (143 Lt : 2) - už ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo – įvertinus tai, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir 324,00 Lt - už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo (900,00 Lt x 12 mėnesių x 3 procentai)); 400,00 Lt išlaidų už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą ir 10,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 150, 177-178, 270, 282, 375-386 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės santuoką, sudarytą 1983 m. vasario 12 d. Trakų rajono valdybos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 46) tarp K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. K. (Ogulevič), a.k. (duomenys neskelbtini)

Nutraukus santuoką V. K. palikti pavardę – K., K. K. -K.

Nustatyti nepilnamečių vaikų J. K., gim. 1995 m. gegužės 14 d., J. K., gim. 1999 m. gegužės 22 d., ir I. K., gim. 2003 m. lapkričio 5 d. gyvenamąją vietą su jų motina V. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1961-05-20, Trakų r. sav., išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. K., gim. 1995 m. gegužės 14 d., J. K., gim. 1999 m. gegužės 22 d., ir I. K., gim. 2003 m. lapkričio 5 d., kiekvienam vaikui po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams J. K., J. K. ir I. K. priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš K. K. 400 Lt 00 ct bylinėjimosi išlaidų už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, pervedant lėšas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5630, „Swedbank“, AB, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei 406 Lt 22 ct kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.