- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-06-28
- Bylos Nr.
- I-525-513/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00348-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- L. Ž.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Ž. prašymą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas L. Ž. 2010-05-14 prašymu prašo priteisti iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, iš viso – 5 213,99 Lt, už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų, ribojusių darbo užmokesčio priedų mokėjimą, taikymo. Reikalavimo sumą įrodinėja darbuotojo asmeninių uždarbio kortelių duomenimis (b.l. 3, 4-6, 7-8).
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinė atsiliepimu pareiškėjo prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovė apskaičiuodama ir išmokėdama pareiškėjui darbo užmokestį vadovavosi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis ir jas tinkamai taikė. Prašo atsižvelgti į tai, kada pareiškėjas kreipėsi į teismą, todėl atitinkamai turėtų būti skaičiuojamas ir trejų metų senaties terminas tenkinant reikalavimus. Prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą byloje vieneriems metams. Tokį prašymą grindžia tuo, kad finansiniai asignavimai įstaigai yra ženkliai sumažinti, todėl įvykdžius teismų sprendimus, institucijos finansinė padėtis taptų itin komplikuota, ir tai atsiliepimų visiems įstaigos pareigūnams ir darbuotojams. Informuoja, kad bylą nagrinėjant teismo posėdyje nedalyvaus (b.l. 13-15).
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su pareiškėjo prašymo reikalavimais nesutinka ir prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Konstitucinio Tesimo nutarimai nukreipiami į ateitį ir taikomi tiems sprendimams, kurie yra neįvykdyti. Taip pat prašo atsižvelgti į senaties terminus pareikštiems reikalavimams tenkinti, dėl ko, prašoma priteisti suma atitinkamai turėtų būti mažinama. Taip pat prašo būsimo teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams, tai argumentuoja teismų praktika iš esmės analogiškose bylose, sunkia, visiems žinoma aplinkybe apie Lietuvos valstybės turtinę padėtį bei nurodo į LR Vyriausybės 2009-10-21 nutarimą Nr. 1295 (b.l. 20-21).
Proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, dalyvaujantys byloje asmenys ir (ar) jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 79 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).
Byloje spręstinas administracinis ginčas dėl 5 213,99 Lt darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31, kai atsakovas (darbdavys) nemokėjo pareiškėjui visos priedų ir priemokų sumos. Reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių. Nustatyta, kad pareiškėjas su prašymu į teismą kreipėsi 2010-05-17 (b.l. 3, 4-5).
Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėjas L. Ž. ginčo laikotarpiu dirbo statutiniu valstybės tarnautoju Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinėje jaunesniuoju specialistu (b.l. 7-8). Iš darbuotojo asmeninės uždarbio kortelių duomenų už 2007 m. sausio - gruodžio mėn. ir už 2008 m. sausio - gruodžio mėn. Nustatyta, kad nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 pareiškėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą nesumokėta, viso – 5 213,99 Lt (b.l. 7-8). Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.
Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? ir Įstatymas) VI skyriaus (23 - 26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas). Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą Įstatymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Toks Konstitucinio teismo aiškinimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. To nepadarius, laikytina, kad atsakovė (darbdavys) iki šiol už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.
KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku ir valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.
LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.
Pažymėtina, kad bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų būti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiškėjas formuluodamas savo reikalavimus prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais, tuo tarpu pareiškėjas prašo priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl atsakove byloje pagrįstai nuodytas tiesioginis pareiškėjo darbdavys, t.y. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinė.
Kreipimasis į teismą teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004; A1-638/2005).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas ir reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Įvertinus faktą, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą 2010-05-17, laikytina, kad prašymas priteisti 396,09 Lt darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-04-30 paduotas praleidus senaties terminą, todėl ši prašymo dalis atmestina, kaip nepagrįsta. Prašymas priteisti 4 817,90 Lt darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007-05-01 iki 2008-12-31 pateiktas nepraleidus senaties terminų, todėl tenkintinas.
Atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens prašymai atidėti sprendimo vykdymą, laikytini nepagrįstais, kadangi tai nenumatyta įstatymu (ABTĮ 97 straipsnis). Byloje nėra konkrečių įrodymų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas negalės būti įvykdytas laiku ir tinkamai dėl objektyvių, nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių, todėl teismas netaiko ir įstatymo analogijos. Sprendimo vykdymo tvarkos klausimas gali būti išspręstas šalių susitarimu, valstybinės valdžios ir (ar) valdymo organų sprendimais ar priverstinio vykdymo procese, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo prašymą patenkinti iš dalies, priteisti L.Ž. iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės nesumokėto darbo užmokesčio dalį, iš viso – 4 817,90 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus septyniolika litų ir 90 centų), už laikotarpį nuo 2007-05-01 ki 2008-12-31 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti).
Kitą prašymo dalį atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.