Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-07-22 · Administracinė byla Nr. eI-1583-342/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-07-22
Bylos Nr.
eI-1583-342/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00377-2016-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
L. L.
Atsakovas
Kretingos rajono savivaldybės administracijai
Advokatai
Donatas Lengvinas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1583-342/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00377-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjai L. L., jos atstovui advokatui Donatui Lengvinui,atsakovės atstovei D. V.,

2016 m. liepos 13 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos L. L. skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo Nr. A1-179 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja L. L. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-03-07 įsakymą Nr. A1-179 dėl L. L. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (toliau – ir Įsakymas).

Skunde pareiškėja nurodė, kad 2016-03-07 Įsakymu Nr. A1-179 Kretingos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė) įrašė jos šeimą į Kretingos rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (toliau – ir Apskaita). Mano, jog priimtas įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas, nes buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas bei pagrindines teisės aktų priėmimo procedūras. Teigia, jog pareiškėjai nebuvo žinoma ir tinkamai išaiškinta, kokiu pagrindu jos šeima įtraukiama į Apskaitą; nebuvo informuota, kad yra sudaryta komisija, kuri svarstys jos šeimos situaciją; nebuvo sudarytos galimybės ginti savo teises komisijos posėdžių metu. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja nebuvo gavusi nė vieno įspėjimo apie tai, kad jos dukra yra neprižiūrėta ar kaip nors kitaip yra pažiedžiamos nepilnametės mergaitės teisės. Pažymi, jog Įsakymas priimtas, atsižvelgiant į Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-03-03 teikimą Nr. (15.2.30)V1-246 (toliau – ir Teikimas), kuris surašytas pateikiant netikslius duomenis apie pareiškėją. Nurodo, jog Teikime nurodyta, kad pareiškėja ne kartą bausta administracine tvarka: 1) 2014-04-03 pagal Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 178 straipsnio 1 dalį; 2) 2015-11-16 pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį; 3) 2015-12-02 pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Atkreipia dėmesį, jog 2014-04-03 ir 2015-11-16 administracinės teisės pažeidimai nesusiję su vaiko nepriežiūra, o 2015-11-16 nutarimas dėl administracinės teisės pažeidimo yra apskųstas aukštesnės instancijos teismui, todėl nėra įsiteisėjęs. Pažymi, jog nuo 2014-04-03 pažeidimo ir nuobaudos paskyrimo iki kito administracinės teisės pažeidimo padarymo dienos buvo praėję daugiau nei vieneri metai. Akcentuoja, jog Teikime galimai nurodytos administracinės teisės pažeidimų protokolų surašymo, o ne patraukimo administracinėn atsakomybėn ar paskirtų administracinių nuobaudų įsiteisėjimo datos. Teigia, jog Įsakymo metu nebuvo teisinio dokumento, kuris pagrįstų pareiškėjos nesirūpinimą nepilnamečiu vaiku. Mano, jog aplinkybė, kad pareiškėja administracinės teisės pažeidimo metu buvo neblaivi, nesuteikia pagrindo teigti, kad ji nuolatos girtauja, dėl ko netinkamai rūpinasi vaiku. Teikia teismui 2015-09-15 Medicininį pažymėjimą Nr. 442, kuris patvirtina, jog pareiškėja nėra įrašyta į VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centro ligų statistinę apskaitą dėl psichikos sutrikimų ir priklausomybės ligų. Paaiškina, jog Teikime nurodytu informacijos apie pareiškėjos dukters L. L. teisių pažeidimus gavimo laikotarpiu pareiškėja gyveno santuokoje su nepilnametės dukters tėvu R. L., kuris sutuoktinės atžvilgiu ne kartą smurtavo. Nurodo, jog pareiškėjai nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki skundo surašymo dienos taikoma emocinė, informavimo, įgalinimo, konsultavimo ir psichologinė pagalba, esant reikalui – tarpininkavimas. Mano, jog Kretingos rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Kretingos rajono VTAS) turėjo atsižvelgti į R. L. buvusį poveikį nepilnametei dukrai ir buvusiai sutuoktinei. Teigia, jog pareiškėjos buvęs sutuoktinis lankėsi įvairiose įstaigose tam, kad suformuotų neigiamą nuomonę apie pareiškėją, šmeižė ją dėl girtavimo, darė psichologinį spaudimą pareiškėjai bei stengėsi sumenkinti jos reputaciją. Paaiškina, jog Kretingos rajono VTAS specialistų vizitų pas pareiškėją metu jos nebūdavo namie, todėl išvados surašytos remiantis prielaidomis. Argumentuoja, jog Kretingos rajono VTAS specialistai apsilankydavo po pareiškėjos konfliktų su buvusiu sutuoktiniu, po kurių ji nedrįsdavo likti namie ir išvažiuodavo pas drauges. Akcentuoja, jog nors specialistų susitikimų su pareiškėja metu nebuvo tikrintas jos girtumas, tačiau kai kuriuose raštuose užfiksuota, jog ji turi problemų su alkoholiu. Nurodo, jog po santuokos nutraukimo pareiškėjai buvo diagnozuota netoksinė difuzinė struma bei hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, ji buvo konsultuota dėl kraujo spaudimo, po ko buvo išrašyti kraujo spaudimą mažinantys vaistai – širdies lašai, kurių sudėtyje yra 70 proc. alkoholio. Atkreipia dėmesį, jog visą laiką nepilnametė pareiškėjos dukra nebuvo palikta be priežiūros, apleista, prieš ją nebuvo smurtauta, nebuvo gauta nusiskundimų dėl mergaitės elgesio iš ugdymo įstaigos ar meno mokyklos. Mano, jog dėl nurodytų aplinkybių Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas Įsakymą, privalėjo išreikalauti komisijos protokolą, iš kurio būtų galima nustatyti, ar pareiškėja turėjo galimybę būti išklausyta ir būti tinkamai įvertinta komisijos metu. Skundą grindžia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-07-28 įsakymu Nr. A1-212 „Dėl socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo patvirtinimo” patvirtinto Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5, 6, 7, 8 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis.

Pareiškėja L. L. bei jos atstovas advokatas Donatas Lengvinas teismo posėdžio metu prašo skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti visa apimtimi, kaip nepagrįstą. Paaiškina, jog remiantis Aprašo 5 punktu, šeima į apskaitą įrašoma savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, Vaiko teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir VTAT) teikimu. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos nurodyti Aprašo 7 ir 8 punktai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-03-27 įsakymu Nr. A1-84 buvo pakeisti: 7 punkte įtvirtinta, jog VTAT, įvertinusi ir išanalizavusi gautą informaciją apie šeimą, jei reikia, išklauso šeimos narių bei kitų asmenų paaiškinimus, o 8 punkte įtvirtinta, jog VTAT, įvertinusi visą surinktą informaciją apie šeimą ir nustačiusi vaiko teisių ir interesų pažeidimus šeimoje, teikia direktoriui įsakymo dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą projektą. Nurodo, jog Kretingos rajono savivaldybės VTAS, gavęs informaciją iš R. L. apie L. L. galimus teisių pažeidimus, 2015-03-03 organizavo L. ir R. L. šeimoje augančio nepilnamečio vaiko situacijos aptarimą. Teigia, jog aptarimo metu dalyvavo pareiškėja, kuriai buvo išaiškintas teisės aktuose apibrėžtas tėvų valdžios turinys bei atsakomybė už tėvų valdžios nevykdymą. Pažymi, jog po 2015-07-23 gauto L. L. paaiškinimo, kuriame nurodoma, kad nepilnametė mergaitė su mama nenori bendrauti, nes pareiškėja vartoja alkoholį, 2015-07-31 VTAS buvo surengtas nepilnametės mergaitės situacijos šeimoje aptarimas, kurio metu, dalyvaujant pareiškėjai, buvo analizuojama situacija šeimoje, įvardintos problemos, suteikta reikalinga informacija, bei išaiškinta, jog situacijai nesikeičiant, šeima bus įrašyta į Apskaitą. Paaiškina, jog nurodyto aptarimo metu buvo konstatuota, jog situacija nesikeičia, todėl dėl pareiškėjos girtavimo ir tėvų konfliktų vaikas priverstas patirti nuolatinį stresą, nesaugumo jausmą. Pažymi, jog Kretingos rajono VTAS 2015-08-10 raštu Nr. V1-826 „Dėl informacijos pateikimo” pareiškėjai siuntė informaciją dėl šeimos problemų, bei atvykimo į VTAS pokalbiui, kuriame nurodyta, jog nepasikeitus situacijai, šeima bus įrašyta Apskaitą. Akcentuoja, jog VTAS specialistės 2016-02-08 rašte Nr. V4-7 nurodyta, jog pareiškėja, pagal iškvietimą atvykusi į VTAS, buvo supažindinta su surinktais dokumentais dėl girtavimo vaiko akivaizdoje ir nepriežiūros, Administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis, bei jai buvo išaiškinta, jog jos šeima bus įrašyta į Apskaitą. Argumentuoja, jog tėvų tarpusavio konfliktus bei pareiškėjos girtavimą patvirtina pačios pareiškėjos teismui pateikti dokumentai (nutarimai dėl ikiteisminių tyrimų), Kretingos mokyklos – darželio „(duomenys neskelbtini)” 2015-09-11 raštas Nr. (1.7)-R2-208 „Dėl informacijos apie mokinę”, kuriame nurodyta, jog mergaitė teigia, kad mama geria, palieka ją vieną, 2015-08-10 šeimos aplankymo aktas Nr. V5-258, kuriame užfiksuota, jog mergaitė išsigando, verkė, nes pareiškėja bandė ją įsitempti į automobilį. Nurodo, jog mažametės mergaitės gyvenamoji vieta 2015-11-24 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu, sutarus tėvams, nustatyta su motina. Remiasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau - ir Socialinių paslaugų įstatymas) 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžta socialinės rizikos šeimos sąvoka, pagal kurią tik nustačius bent vieną straipsnyje nurodytą socialinės rizikos veiksnį, keliantį pavojų vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, šeimą galima įrašyti į Apskaitą. Argumentuoja, jog VTAS surašytame Teikime aptariamas netinkamas pareiškėjos, su kuria nepilnametis vaikas gyvena elgesys: nuolatinis girtavimas, registruoti administracinės teisės pažeidimai. Pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-14 nutartimi, kuria paliko Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-02-08 nutarimą nepakeistą, pažymėjo, jog alkoholio matuoklio užfiksuota didesnė alkoholio koncentracija negalėjo atsirasti dėl patirto streso, spirituotų vaistų poveikio, bei sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėja turi problemų dėl alkoholinių gėrimų vartojimo. Daro išvadą, jog pareiškėjos šeimos įrašymo į Apskaitą pagrindas atitinka Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, reglamentuojančias vieno iš tėvų piktnaudžiavimą alkoholiu, kaip vieną iš įrašymo į Apskaitą, pagrindų.

Atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovė prašo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. A1-179 „Dėl L. L. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje nustatyta, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius) 2016 m. kovo 3 d. teikimu Nr. (15.2.30)V1-246 „Dėl L. L. įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ (toliau – ir Teikimas) Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlė svarstyti L. L. įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Teikime nurodyta, kad L. L. tris kartus bausta administracine tvarka: 2014 04 03, 2015 11 16, 2015 12 02, protokolų surašymo metu buvo neblaivi. Teikime pažymėta, jog gavę šią informaciją, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai bendravo su tėvais bei jų dukra, lankėsi šeimos gyvenamojoje vietoje, teikė tėvams rekomendacijas.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. A1-179 „Dėl L. L. įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ dėl girtavimo pareiškėją L. L. įrašė į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Teisiniu įsakymo priėmimo pagrindu nurodytas Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. A1-212, 5 punktas. Faktiniu įsakymo priėmimo pagrindu nurodytas Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. kovo 3 d. teikimas Nr. (15.2.30)V1-246.

Pareiškėja, nesutikdama su minėtu Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. A1-179, padavė skundą prašydama minėtą įsakymą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Pareiškėja skunde nurodė, jog neaišku kokiu pagrindu ji įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Dėl pagrindo pareiškėją įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą

Šeimų, auginančių vaikus, įrašymo į socialinės rizikos apskaitą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja atitinkamos savivaldybių tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (tarnybos), policijos nepilnamečių (jaunimo) reikalų inspektoriai, taip pat mokyklos ir kitos institucijos, kurios rengia ir įgyvendina vaiko teisių apsaugos, vaikų teisės pažeidimų prevencijos priemones.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212 patvirtintas Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašas (minėta, toliau – ir Aprašas) detalizuoja šeimų, auginančių vaikus, įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą sąlygas bei tvarką.

Socialinės rizikos šeimos sąvoka, jos požymiai yra pateikti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, kurioje nustatyta, kad socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui.

Byloje nagrinėjamu atveju aktualus yra tas socialinės rizikos šeimos požymis, susijęs su vieno ar abiejų tėvų nemokėjimu ar negalėjimu tinkamai prižiūrėti vaikų dėl girtavimo. Socialinės rizikos šeimos sąvokos apibrėžimas leidžia spręsti, kad socialinės rizikos šeimų kategorijai priskiriama ne bet kokia tėvų veikla, o tik ta veikla dėl kurios atsiranda neigiamos pasekmės, o būtent, „iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui“ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-113-438/2015).

Pagal Aprašo 8 punktą, faktinį pagrindą šeimą įrašyti į socialinės rizikos šeimų apskaitą sudaro vykdomi toje šeimoje vaiko teisių ir interesų pažeidimai, kuriuos nustatyta tvarka konstatuoja atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnyba (skyrius).

Apibendrinus šį teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad šeima gali būti įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą tais atvejais, kai nustatoma šių požymių visuma: bent vienas iš tėvų dėl girtavimo negali tinkamai prižiūrėti vaikų; dėl šios tėvų veiklos yra pažeidžiamos vaiko (vaikų) teisės bei teisėti interesai; šis vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimas(ai) sukelia pavojų vaiko (vaikų) fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-113-438/2015).

Bylos medžiaga nustatyta, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016 m. kovo 3 d. teikimu Nr. (15.2.30.)-VI-246 „Dėl L. L. įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ nutarė siūlyti L. L. šeimą įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, nurodant, kad L. L. tris kartus bausta administracine tvarka : 2014 04 03 – pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį, 2015 11 16- ATPK 181 straipsnio 1 dalį, 2015 12 02 –ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nurodant, kad administracinius teisės pažeidimus padarė būdama neblaivi. Teikime konstatuota, kad paskutinis pranešimas apie galimus vaiko teisių pažeidimus gautas 2016 02 04, tačiau neanalizuotas, koks pranešimas ir kokios vaiko teisės galimai pažeistos. Šis pranešimas su teikimu nebuvo pateiktas Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui, atsakovas jo nepateikė ir teismui, todėl teismas vertina, kad toks pranešimas Vaiko teisių apsaugos skyriuje nebuvo gautas ir institucija nepagrįstai juo rėmėsi teikime. Teikime abstrakčiai nurodoma, kad galimi vaiko teisių pažeidimai, visiškai nevertinta medžiaga, gauta iš įvairių institucijų, šeimos aplankymo aktai, situacija šeimoje, neatsižvelgta, kad visą tą laikotarpį vyko tarp sutuoktinių ginčas dėl santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, neanalizuoti tėvo veiksmai, kad visi patikrinimai buvo inicijuoti vadovaujantis pirminiais pranešimais R. L. apie sutuoktinės tėvų valdžios nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų, atliktuose šeimos aplankymo aktuose, kurie nevertinti teikime, nurodoma, kad lankantis 2015 10 21, 2015 10 23, 2015 11 02 L. L. šeimoje adresu (duomenys neskelbtini), vaiko L. L. teisių pažeidimų nenustatyta. Teikime nenurodyta, kaip pareiškėja nevykdė tėvų valdžios ar ją panaudojo priešingai vaiko interesams, todėl laikytina, kad nėra nurodyti pagrindai, kuriais vadovaujantis atsakovas galėjo pareiškėją įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo: sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo; užtikrinti gyvenimo sąlygas būtinas vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi; sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis (įstatymo 6; 11; 21 straipsniai).

Byloje duomenų, kad pareiškėja savo veikla sukeltų pavojų vaiko protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi nenustatyta. Iš esmės tokių aplinkybių nenurodo ir atsakovas. Į bylą pateikti duomenys iš Kretingos mokyklos-darželio „(duomenys neskelbtini)“ apie vaiko pasiekimus mokykloje patvirtina, kad vaiko pasiekimai mokymosi bei elgesio srityje yra geri. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad L. L. mokykloje atsisakė su mama vykti pas gydytoją, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidžia vaiko teises bei sukelia pavojų jos protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Priešingai, aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja savo pareigas vaiko atžvilgiu vykdo tinkamai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Teikime nurodyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 11 24 sprendimu santuoka tarp L. L. ir R. L. nutraukta, tačiau nepažymėta, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. L., su kuria pareiškė norą gyventi L. L., ir tam yra tinkamos vaiko gyvenimo ir buities sąlygos.

Aprašo 5 punktas nustato, kad šeima įrašoma į apskaitą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Vaiko teisių apsaugos tarnybos teikimu. Aprašo 6 punkte nurodyta, jog Vaiko teisių apsaugos tarnyba aplanko šeimas, auginančias vaikus, surašo šeimos aplankymo aktą (1 priedas), jeigu gavo rašytinę ar žodinę informaciją iš: <...> 6.2. švietimo ir ugdymo įstaigų – apie tėvų nesirūpinimą vaikų mokymu, auklėjimu, vaikų poreikiais, nepasiėmimą iš švietimo ir ugdymo įstaigų arba neišleidimą į jas ir kt. Vaiko teisių apsaugos tarnyba įvertina ir išanalizuoja gautą informaciją apie šeimą ir, jei reikia, išklauso šeimos narių bei kitų asmenų paaiškinimus (Aprašo 7 punktas). Aprašo 1 priede pateikta šeimos aplankymo akto forma, kuri privalo būti užpildyta Vaiko teisių apsaugos tarnybai aplankius šeimas, auginančias vaikus. Remiantis Aprašo 1 priedu, Šeimos aplankymo akte turi būti nurodyta: aplankyta (vardas, pavardė, gimimo data), vaikai (vardai, pavardės, gimimo datos, užimtumas), gyvenamoji vieta (faktinė gyvenamoji vieta), aplankymo tikslas (priežastis), tėvų (sugyventinių) užimtumas ir pajamos, buities sąlygos lankymosi metu (sanitarinės sąlygos, tvarka, namų apyvokos daiktai, patalynė, maistas) ir kt. Pagal Šeimos aplankymo akto formą, Šeimos aplankymo akte turi būti nurodytas Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas, kuris lankėsi šeimoje bei asmuo, kuris surašo Šeimos aplankymo aktą.

Nagrinėjamoje byloje Šeimos aplankymo aktai, atitinkantys Aprašo 1 priede nurodytą formą, yra vienas iš pagrindų asmenį įrašyti į apskaitą, tačiau aktuose pateikta informacija teikime nesivadovauta, aktuose nurodytos aplinkybės nevertintos, todėl teismas laiko, kad teikimas nepagrįstas.

Byloje pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog pareiškėja buvo ir yra socialiai aktyvi, turinti atitinkamus socialinius įgūdžius. Tai, kad ji tam tikru metu turėjo problemų dėl administracinių teisės pažeidimų, kurie padaryti esant neblaiviai, nesudarė pagrindo konstatuoti, kad ji netinkamai prižiūrėjo vaiką ir dėl to buvo iškilęs pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Nustatyta, kad tik vienas administracinis pažeidimas 2015 11 16 yra susijęs su nepilnamečiu vaiku, kai pareiškėja buvo namuose su nepilnamete dukra neblaivi (1,27 promilės girtumas). Toks pareiškėjos elgesys netoleruotinas, vertintinas neigiamai, tačiau nėra nustatyta, kad toks pareiškėjos tuo metu elgesys sukėlė vaikui pavojų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui ar kitaip pažeidė jo teises.

Apibendrinus visa tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog Teikime nurodytos kai kurios aplinkybės neatitiko esamos situacijos, o kitos aplinkybės (administraciniai teisės pažeidimai, esant neblaiviam) nesudarė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėją būtina dėl girtavimo įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Teismas atkreipia dėmesį, kad institucija priimdama administracinį aktą dėl motinos įrašymo į Apskaitą išsamiai turi išnalizuoti bei įvertinti visas aplinkybes, vaiko ir motinos santykiusi, aplinkybes dėl kurių susiklostė tokia situacija, nustatyti ar vaikui buvo sukeltas pavojus fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui, nes tai tiesiogiai liečia ir mažametės mergaitės interesus.

Pažymėtina tai, kad šeima būtų įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, privalo būti nustatoma šių požymių visuma: bent vienas iš tėvų dėl girtavimo nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų; dėl šios tėvų veiklos yra pažeidžiamos vaiko (vaikų) teisės bei teisėti interesai; šis vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimas(ai) sukelia pavojų vaiko (vaikų) fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Šiuo atveju atsižvelgus į šeimoje susiklosčiusias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja minėtų požymių visuma. Atsakovas privalėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su vaiko priežiūra, t. y. ar motina stokoja tam tikrų socialinių įgūdžių, ar dėl girtavimo negali vykdyti savo kaip motinos pareigų, ar ji savo veiksmais ar neveikimu pažeidžia vaiko teises bei interesus ir dėl to jam kelia pavojų. Visa tai įvertinus, spręstina, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius nebuvo nustatęs minėtų požymių visumos, kurių pagrindu būtų galėjęs siūlyti Kretingos rajono savivaldybės direktoriui įrašyti pareiškėją į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nesant minėtų pagrindų atsakovas negalėjo L. L. įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, todėl priimtas 2016 m. kovo 7 d. įsakymas Nr. A1-179 „Dėl L. L. įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ naikintinas kaip nepagrįstas.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016, 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009 ir kt.). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A756-2197/2011 ir kt.). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas nemotyvuotas, jame neanalizuoti teisės aktai ir faktinės aplinkybės, todėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 7 d. įsakymas Nr. A1-179 „Dėl L. L. įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“, kuriuo pareiškėja įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nenustačius įrašymo į šią įskaitą pagrįstumo požymių visumos, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsniu (galiojusiais iki 2016 m. liepos 1 d.), teismas

nusprendžia:

pareiškėjos L. L. skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. A1-179 „Dėl L. L. įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui

Teisėjai Aušrelė MažrimienėEglė KiaurakytėLaimutė Jokubauskaitė