- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- II-75-108/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01294-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jonas Špelveris
- Pažeidėjas
- S. Š.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Jurgitai Pocienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. Š., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusio organo - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovui R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro eismo įvykių tyrimo grupės 2013-03-13 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-2405179-13,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro eismo įvykių tyrimo grupės specialistas M. B. 2013-03-13 S. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 30N-2405176-13 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., nes ji, 2012-06-19 14.30 val., vairuodama automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, užvažiavo ant kelkraščio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į metalinius atitvarus. Eismo įvykio metu apgadinti atitvarai ir automobilis. Tokiais veiksmais S. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punktą. Šie jos veiksmai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį (b.l. 5).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro eismo įvykių tyrimo grupės specialistas M. B. 2013-03-13 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-2405179-13 S. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą paskyrė administracinę nuobaudą – 100 litų dydžio baudą (b.l. 4).
Šalies argumentai
S. Š. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013-03-13 nutarimą ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad teisės pažeidimo ji nepadarė, nes eismo įvykis kilo dėl to, kad kitas automobilis kliudė jos automobilį, dėl ko jis tapo nevaldomas ir todėl ji atsitrenkė į kelio atitvarą ir jį bei savo automobilį apgadino.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras pateikė atsiliepimą į skundą ir nurodė, kad su skundu nesutinka, nes S. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių ir taip įvykdė administracinį teisės pažeidimą, jos kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais. Prašo nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir kelių policijos atstovas R. P..
Teismo posėdžio metu S. Š. prašė tenkinti jos skundą, panaikinti Kelių policijos biuro nutarimą, neskirti jai baudos ir bylą jos atžvilgiu nutraukti, kadangi dėl eismo įvykio ji nekalta. Paaiškino, kad eismo įvykio metu ji lenkė kitą transporto priemonę, t.y. buvo bepradedanti lenkimo manevrą ir pradėjusi išvažiuoti iš savo eismo juostos, tačiau pilnai į kairę juostą nebuvo išvažiavusi, ir tuo metu iš paskos dideliu greičiu atvažiavo juodos spalvos „Audi“ markės automobilis, kurio valst. Nr. skaičiai 999, kuris garsiai signalizavo ir ją išgąsdino, ją aplenkė ir užkabino jos automobilio galinį bamperį dėl to jos automobilį užnešė, jo nesuvaldė ir ji atsitrenkė į kelio atitvarus priekine automobilio dalimi ir jį apgadino bei apgadino ir kelio atitvarą.
Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl eismo įvykio jis surašė protokolą. Paaiškino, kad jo nuomone jei ir buvo „Audi“ markės automobilis tai tarp jo ir S. Š. automobilio kontakto negalėjo būti, nes ant jos automobilio galinio bamperio kairio šono yra pastebėtas tik nežymus įbrėžimas, o tai niekaip neatitinka eismo įvykio aplinkybių. Pagal įvykio situaciją užfiksuotą įvykio vietoje Peugeot vairuotoja užvažiavo ant kairiojo kelkraščio pagal jos važiavimo kryptį, kur ją sumėtė ir tuomet ji automobilio priekine dalimi atsitrenkė į dešinėje kelio pusėjė kelio atitvarą. Nurodė, kad peržiūrėjo 3 val. trukmės vaizdo įrašą iš Rimkų geležinkelio pervažos ir nenustatė, kad Klaipėdos link būtų pravažiavęs koks automobilis. Jo nuomone eismo įvykis kilo dėl pačios pareiškėjos nesaugaus greičio ar jos kaip vairuotojos patirties trūkumo.
Liudytojas B. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012-06-19 apie 14.00 val., Rimkuose, važiuojant link Rimkų gyvenvietės pusės susidarė automobilių eilė. S. Š. norėjo lenkti nedidelį sunkvežimį, truputį išvažiavo iš savo eismo juostos, tuo metu atvažiavo juodas automobilis ir S. Š. lyg truputį pasitraukė, o šiam automobiliui tik pravažiavus ji staigiai metėsi į kairę, dviem ratais užvažiavo ant žalios vejos ir dėl to sumėtė automobilį ir pasuko į dešinę atsitrenkdama į kelio atitvarus priekine automobilio dalimi. Įvykio vietoje nematė ir nepastebėjo, kad kokia nors kita transporto priemonė būtų atsitrenkusi į jos automobilį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
LR ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Skundžiamu nutarimu S. Š. buvo paskirta minimali administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Byloje pateikta 2012-12-12 Klaipėdos miesto eismo reguliavimo priemonių eksploatacijos bei įrengimo darbų lokalinė sąmata iš kurios matyti, kad apsauginių sijinių atitvarų demontavimas ir įrengimas įvertinti 1164,56 Lt.
Pagal Kelių eismo taisyklių 133 punktą pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.
Kaip matyti iš byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, taip pat jų duotų paaiškinimų Kelių policijos biurui, tarp paaiškinimų yra prieštaravimai dėl to, ar S. Š. vairuojamas automobilis eismo įvykio metu buvo kliudytas nenustatytos ją lenkiančios transporto priemonės.
Pagal ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad iš paminėtos teisės normos seka, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Byloje pateiktas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro eismo įvykių tyrimo grupės specialisto M. B. 2013-01-08 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad peržiūrėjus Rimkų geležinkelio pervažos stebėjimo kamerų vaizdo įrašus 2012-06-19 laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 15.00 val. per geležinkelio pervažą nevažiavo „Audi“ markės automobilis, pagal eismo įvykio dalyvių aprašymą (b.l. 6). Teismo posėdžio metu liudytojas M. B. patvirtino savo tarnybiniame prenešime nurodytas aplinkybes.
Liudytojas B. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nematė, kad kitas automobilis būtų atsitrenkęs į S. Š. vairuojamą automobilį. Teismui nėra jokio pagrindo abejoti liudytojo B. R. objektyvumu ir nešališkumu, jo asmeniniu suinteresuotumu dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn. B. R. teismo metu duoti paaiškinimai dėl eismo įvykio aplinkybių yra logiški, nuoseklūs ir neprieštaraujantys jo paaiškinimams duotiems Kelių policijos biuro pareigūnams po eismo įvykio, todėl teismas pripažįsta nesant įrodyta, kad eismo įvykio metu S. Š. vairuojamą automobilį kliudė nenustatyta transporto priemonė, dėl kurios vairuotojų veiksmų galėjo kilti šis autoįvykis. S. Š. pažeidimas įrodytas ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, foto lentelėmis bei pažymomis apie kelio atitvaro sugadinimus, dėl kurio Klaipėdos miesto savivaldybei padaryta 1164,56 Lt. žala (b.l.56-58).
Nagrinėjamu atveju S. Š. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., yra įrodyta visiškai aukščiau nurodytais duomenimis, nes ji protokole ir nutarime nurodytomis aplinkybėmis vairuodama automobilį, prieš pradėdamas kitos transporto priemonės lenkimo manevrą, privalėjo vadovautis Kelių eismo taisyklių 133, 141 punktais ir pasirinkdama važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą bei įsitikinti, kad nėra kliūčių pradėti lenkimo manevrą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir šios aplinkybės buvo pagrindinė salyga techniniu požiūriu, šiam autoįvykiui kilti.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu S. Š. paaiškino, kad kad eismo įvykio metu ji lenkė kitą transporto priemonę, t.y. buvo bepradedanti lenkimo manevrą ir pradėjusi išvažiuoti iš savo eismo juostos, tačiau pilnai į kairę juostą nebuvo išvažiavusi, ir tuo metu iš paskos dideliu greičiu atvažiavo juodos spalvos „Audi“ markės automobilis, kurio valst. Nr. skaičiai 999, kuris garsiai signalizavo ir ją išgąsdino, ją aplenkė ir užkabino jos automobilio galinį bamperį dėl to jos automobilį užnešė ir ji atsitrenkė į atitvarus. Teismo posėdžio metu liudytojas B. R. taip pat paaiškino, kad eismo įvykio metu S. Š. norėjo lenkti nedidelį sunkvežimį, truputį išvažiavo iš savo eismo juostos, tuo metu atvažiavo juodas automobilis ir S. Š. lyg truputį pasitraukė, o šiam automobiliui tik pravažiavus ji staigiai metėsi į kairę, dviem ratais užvažiavo ant žalios vejos ir dėl to sumėtė automobilį, dėl ko jis atsitrenkė į dešinės kelio pusės, pagal pareiškėjos važiavimo kryptį, atitvarus. Nurodytos aplinkybės šiuo atveju taip pat suponuoja išvadą, kad S. Š. eismo įvykio metu nesilaikė Kelių eismo taisyklių 141.1. punkto pagal kurį prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų, kuriems galėtų būti sukliudyta, nepradėjo lenkti.
Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad S. Š. padarytas pažeidimas yra įrodytas ir kvalifikuotas tinkamai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013-03-13 nutarimas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis turi būti paliktas nepakeistas ir skundas netenkintas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013-03-13 nutarimą palikti nepakeistą ir S. Š. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.