Alytaus apylinkės teismo sprendimas, 2-600-743/2019

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-04-23
Bylos Nr.: 2-600-743/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Vailionienė
Ieškovas: A. D.
Atsakovas: V. P.
Advokatai: Vytautas Tučkus, Mečislovas Norvaišas

Kategorijos

2.4.4.1Servitutas
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-600-743/2019Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00223-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.2.6.5 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 23 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei,dalyvaujant ieškovei A. D., jos atstovui advokatui Vytautui Tučkui,atsakovui V. P., jo atstovui advokatui Mečislovui Norvaišui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui V. P. su trečiaisiais asmenimis nepareiškusiais savarankiškų reikalavimų Lazdijų rajono savivaldybės administracija, AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ dėl kelio servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus prašo: 1) nustatyti 11,8000 ha žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), viešpataujantį kelio servitutą S-114, suteikiantį teisę važiuoti, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius 3,1991 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tarnaujantį 4 m pločio, 600 kv. m ploto kelio servitutą S-1-114, suteikiantį teisę važiuoti, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius, S. K. firmos ,,Korika“ 2019 m. kovo 1 d. servituto nustatymo schemos XY koordinatėse 2-3-4-5-6-7-8-9-1; 2) nustatyti A. D. nuostolių, atsiradusių dėl 600 kv. m ploto tarnaujančio kelio servituto nustatymo po 20 centų mėnesinio atlyginimo mokėjimo pareigą (t. 2, b. l. 21-32).

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 11,8000 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Šiame sklype yra upelis (melioracijos griovys), kuris žemės sklypą dalija į dvi dalis ir iš vienos žemės sklypo dalies norint patekti į kitą dalį, būtina pereiti per upelį (melioracijos griovį), jokio privažiavimo prie šios žemės sklypo dalies nėra. Greta šio žemės sklypo, piečiau, yra atsakovo 3,1991 ha ploto žemės sklypas. Anksčiau atsakovo žemės sklype buvo keliukas, kuriuo ieškovė galėjo privažiuoti iki savo žemės sklypo dalies, esančios kitoje upelio pusėje, tačiau atsakovas šį keliuką suarė, todėl ieškovė negali jokiu transportu privažiuoti prie šios žemės sklypo dalies ir jį apdirbti. Atliekant kadastrinius matavimus ieškovė prašė, kad būtų nustatytas kelio servitutas, kuriuo ji galėtų patekti į upelio atskirtą žemės sklypo dalį, tačiau administraciniu aktu atsisakyta nustatyti kelio servitutą. Lazdijų rajono savivaldybės komisija nurodė, kad įrengti ieškovės žemės sklype pralaidą per melioracijos griovį nėra galimybės, ieškovė savo lėšomis įrengti pralaidą nesutinka. Ieškovei negalint privažiuoti prie dalies žemės sklypo, ji prašo ieškinį tenkinti ir nustatyti kelio servitutą. Ieškovė sutinka atsakovui mokėti piniginę kompensaciją – 0,20 Eur kiekvieną mėnesį. Kompensacija nustatyta įvertinus sandorius dėl žemės sklypų nuomos Lazdijų r. sav.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Atsakovas pripažįsta tą aplinkybę, kad jo ir ieškovės žemės sklypai yra gretimi, kad ieškovės žemės sklype yra upelis (melioracijos griovys), dalijantis jos žemės sklypą į dvi dalis, o privažiavimo prie antrosios žemės sklypo dalies nėra. Kadangi piečiau atsakovo žemės sklypo yra bendrojo naudojimo kelias, nuo šio kelio, pervažiavus per atsakovo žemės sklypą, ieškovė galėtų patekti į melioracijos griovio atskirtą žemės sklypo dalį, tačiau tuo būtų pažeistos jo teisės, kadangi ieškovė patekimą į šią žemės sklypo dalį gali užsitikrinti įsirengusi pralaidą per melioracijos griovį. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką servituto nustatytas yra galimas tik tuomet, kai jis yra objektyviai būtinas, o šios aplinkybės ieškovė neįrodė. Atsižvelgus į šiuos argumentus atsakovas prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad ieškovei A. D. nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties 11,8000 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui V. P. priklauso žemės ūkio paskirties 3,1991 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra piečiau ieškovės žemės sklypo. Šalių žemės sklypuose yra melioracijos griovys, sklypus dalijantis į dvi dalis. Atsakovo V. P. pietinėje žemės sklypo pusėje yra bendrojo naudojimo kelias. Kelio, privažiuoti prie ieškovės žemės sklypo dalies, atskirtos melioracijos griovio, nėra. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad ieškovei A. D. nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties 11,8000 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); specialiosios naudojimo sąlygos – žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Atsakovui V. P. priklauso žemės ūkio paskirties 3,1991 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); specialiosios naudojimo sąlygos –žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai (t. 1, b. l. 10,12). Žemės sklypų planai patvirtina, kad ieškovės A. D. ir atsakovo V. P. žemės sklypai ribojasi, atsakovo žemės sklypas yra piečiau ieškovės žemės sklypo; atsakovo žemės sklypo pietinėje pusėje, žemės sklypo pakraščiu eina viešo naudojimo kelias (t. 1, b. l. 11,13). UAB ,,Aginro“ pranešimas ir sprendimas patvirtina, kad atliekant kadastrinius atsakovo V. P. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, ieškovė A. D. pateikė prašymą tikslinti šiuos matavimus ir nustatyti servitutinį kelią atsakovo žemės sklype tam, kad ji galėtų patekti į savo žemės sklypą, tačiau atsisakyta patikslinti kadastrinius matavimus šioje dalyje, nes nuosavybės teisių atkūrimo ir teritorijų planavimo dokumentuose servitutinio kelio žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra (t. 1, b. l. 14-16). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) Lazdijų skyrius raštu nurodė ieškovei, kad išnagrinėjus jos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. P., nuosavybės dokumentus bei Šventežerio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus galima daryti išvadą, kad į ieškovės žemės sklypą nurodytas privažiavimas vietinės reikšmės keliu, tačiau nėra nurodytas privažiavimas vietinės reikšmės keliu ar servitutu per gretimą žemės sklypą; administraciniu aktu privačiame žemės sklype nustatyti servituto nėra galimybės, pasiūlė ieškovei dėl šio kelio servituto nustatymo tartis su atsakovu arba kreiptis į teismą (t. 1, b. l. 17,18). Pirminį pasiūlymą dėl kelio servituto nustatymo pagal 2017 m. gruodžio 12 d. parengtą servituto nustatymo schemą 2017 m. gruodžio 20 d. raštu ieškovė pateikė atsakovui V. P., siūlė susitarti dėl jos siūlomo servituto jo žemės sklype (t. 1, b. l. 20). Dėl kelio servituto suderinimo ieškovė kreipės į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, kuri jos prašymą persiuntė NŽT prie ŽŪM bei į NŽT prie ŽŪM (t. 1, b. l. 21-23). NŽT prie ŽŪM 2018 m. sausio 25 d. pranešimu bei NŽT prie ŽŪM Lazdijų skyrius 2018 m. sausio 17 d. pranešimu nurodė, kad V. P. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra teisinio pagrindo nustatyti kelio servitutą, pasiūlė dėl to kreiptis į teismą (t. 1, b. l. 24,25). Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 9 d. įsakymu sudaryta komisija A. D. prašymui privažiuoti prie žemės sklypo išnagrinėti. Komisija, apžiūrėjusi ir įvertinusi situaciją vietoje nutarė: nesant galimybės įrengti pralaidos per melioracijos griovį, skiriantį žemės sklypą į dvi dalis, atsižvelgiant į tai, kad prie A. D. priklausančios žemės sklypo dalies, kurią skiria melioracijos griovys NŽT prie ŽŪM Lazdijų skyriaus žemėtvarkos projekte privažiavimas ar servitutai gretimuose žemės sklypuose nenustatyti, siūloma žemės sklypo savininkei teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl privažiavimo gretimame sklype servituto nustatymo; komisijos protokole nurodyta ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 3D-271 ,,Dėl valstybės biudžeto specialiosioms tikslinėms dotacijoms einamiesiems tikslams finansuojamų melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėje prioritetų“ naujų pralaidų per melioracijos griovius įrengimas iš valstybės biudžeto lėšų melioracijai nefinansuojamas (t. 1, b. l. 28-30). Liudytojas G. Ž., dalyvavęs šios komisijos veikloje, nurodė, kad išvadą dėl negalimumo įrengti pralaidą A. D. žemės sklype komisijoje pateikė jis, jokių matavimų ar tyrimų dėl to neatliko, išvadą pateikė apžiūrėjęs melioracijos griovį (t. 1, b. l.). Tai, kad šalių žemės sklypai yra gretimi, kad tiek per ieškovės, tiek per atsakovo žemės sklypą eina melioracijos griovys, kurio plotis – 8,84 m, patvirtina ir situacijos schema bei matavimai (t. 1, b. l. 31-33). Iš 2018 m. rugsėjo mėnesį darytų fotonuotraukų matyti, kad A. D. žemės sklype, per melioracijos griovį yra nutiestas medinis lieptas, užtikrinantis perėjimą iš vienos sklypo dalies į kitą (t. 1, b. l. 90-92). Sandorių paieškos ataskaitos patvirtina, kad nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. Lazdijų r. sav. buvo penkiolika sandorių dėl žemės ūkio paskirties žemės nuomos; šių sandorių metinė nuomos kaina svyruoja nuo 5 iki 80 Eur/ha (t. 1, b. l. 54-57). Ištrauka iš Alytaus apskrities Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 59-1370 bei Ištrauka iš Alytaus apskrities Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto 2003 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 59-1102Ž patvirtina, kad šiuose teritorijų planavimo dokumentuose kelio per atsakovo žemės sklypą iki ieškovės žemės sklypo nėra (t. 1, b. l. 26,27). Topografinių žemėlapių sutartinių ženklų lentelė, 1949 m. žemėlapiai patvirtina, kad punktyrine linija, priklausomai nuo brūkšnelio ilgio ir tarpo tarp brūkšnelių santykio, žemėlapiuose žymimi lauko ir miško keliai, takai; ieškovės pateiktuose 1949 m. žemėlapiuose, (duomenys neskelbtini) k. vietovėje, yra pažymėta ieškovės žemės sklypo buvimo vieta ir kelias, kuris, kaip nurodo ieškovė, yra anksčiau buvęs; teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad vieta ir kelias pažymėti apytiksliai, šias atžymas padarė jis, jis nenaudojo jokių skaičiavimų, žymėjimas neįklotas remiantis žemės sklypo koordinatėmis (t. 1, b. l. 86-88, 120-123). Šį ieškovės pateiktą 1949 m. žemėlapį su ieškovės atstovo žymomis sugretinus su 1947 m., 1957 m., 1986 m., 1987 m., 1972 m., 1995 m. žemėlapiais bei juose pagal koordinates įklotais šalių žemės sklypais matyti, kad šalių žemės sklypuose, už melioracijos griovio, nė vienu laikotarpiu kelio (lauko kelio) nebuvo (t. 1, b. l. 143-148). 1949 m. žemėlapyje ieškovės atstovo pažymėtas kelias ir žemės sklypas neatitinkantis faktinės jo buvimo vietos: šiame žemėlapyje ieškovės žemės sklypo ribos pažymėtos taip, kad į ieškovės žemės sklypą patenka mokyklos pastatas (žemėlapyje trumpinys rusų kalba ,,šk.“), tačiau iš ieškovės žemės sklypo plano, 1947 m., 1957 m., 1986 m., 1987 m., 1972 m., 1995 m. žemėlapiuose pagal koordinates įklotų šalių žemės sklypų matyti, kad ieškovės žemės sklypas baigiasi apie 300 m į vakarus nuo mokyklos pastato, pažymėtas kelias net nepatenka į ieškovės žemės sklypo ribas, todėl šiame žemėlapyje ieškovės atstovo padarytais žymėjimais negalima vadovautis, nes jie neatitinka faktinės situacijos ir nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovo žemės sklype kuriuo nors laikotarpiu buvo kelias. Liudytoja R. F. (ieškovės sesuo) patvirtino, kad per V. P. žemės sklypą, per A. D. žemės sklypą buvo kelias nuo Smetonos laikų, kelias buvo ir Lietuvos laikais, kol jo nesuarė V. P. (t. 1, b. l. 93,96). Tačiau iš liudytojo A. V. (t. 1, 71,72), liudytojo A. P. (t. 1, b. l. 70,72) parodymų matyti, kad jie ilgą laiką dirbo Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) kolūkyje, taip pat (duomenys neskelbtini) kolūkyje, todėl žino, kad jokio kelio per atsakovo žemės sklypą nebuvo: kai reikėjo nuimti derlių, važiuodavo per laukus, todėl laikinai būdavo nuvažinėtas keliukas. Liudytojai M. V., J. U. tai pat nepatvirtino, kad per atsakovo žemės sklypą buvo kelias (t. 1, b. l. 93,95). Išvados, schemos, griovio išilginio profilio duomenys patvirtina, kad pagal 2017 m. gruodžio 12 d. servituto nustatymo schemą suprojektuotas kelio servitutas negalimas. Esamas melioracijos griovys yra įrašytas į upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą, todėl remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 Dėl paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakarančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių patvirtinimo, jam nustatyta 2,5 m pločio pakrančių apsaugos juosta, kurioje draudžiama tiesti kelius. Pagal 2017 m. gruodžio 3 d. sudarytą servituto nustatymo schemą servitutinis kelias suprojektuotas 15 m. atstumu nuo melioracijos griovio krašto, tačiau kelias kerta melioracijos drenažo sistemas, todėl esant keramikiniams drenažo surinktuvams, kelio statyba virš jų negalima. Atlikus melioracijos griovio tyrinėjimus, žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš melioracijos griovio pašalinus sąnašas, nuo griovio šlaitų pašalinus augančius krūmus, per melioracijos griovį galima įrengti pralaidą (t. 1, b. l. 104-112, 139-142). Liudytojas E. N. patvirtino ir tai, kad pagal 2017 m. gruodžio 3 d. servituto nustatymo schemą kelio įrengimas 15 m nuo melioracijos griovio be papildomų investicijų melioracijos sistemai (būtina keramikinius melioracijos sistemos surinktuvus pakeisti plastikiniais) nebus galimas, kadangi kelias projektuojamas virš keramikinių melioracijos surinktuvų, kurie važinėjant gali būti pažeisti ir taip bus sugadinta melioracijos sistema; be to projektuojamas kelias kerta elektros kabelį, todėl įrengiant kelią turi būti užtikrinta šio kabelio apsauga, ką turės atlikti pati ieškovė. Jo preliminariais skaičiavimais pralaidos įrengimas gali kainuoti apie 6 000 Eur, tačiau jeigu ieškovė įstatymų nustatyta tvarka ketintų atsakovo žemės sklype įrengti kelią, jos išlaidos būtų dar didesnės dėl melioracijos drenažo sistemos ir elektros kabelio apsaugos užtikrinimo (t. 1, b. l. 130,132). Iš A. D. susirašinėjimo su AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ matyti, kad elektros įrenginių iškėlimo ir pertvarkymo išlaidas privalo padengti suinteresuotas asmuo (t. 2, b. l. 7,8).

Teismas konstatuoja:

pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau.

Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Taigi, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005, 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007, 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009, 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010, 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).

Dėl servituto nustatymo sąlygų

Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir teisminės praktikos kontekste pažymėtini šie aspektai. Žemės sklypo planai, žemės reformos žemėtvarkos projektai ir žemėlapiai patvirtina, kad per ieškovės žemės sklypą tekantis upelis (melioracijos griovys), jos sklypą padalija į dvi dalis ir privažiuoti iki antrosios, rytinės žemės sklypo dalies, nėra galimybės. Fotonuotraukos patvirtina, kad ieškovė, patekimui į šią sklypo dalį yra pasidariusi lieptą, tačiau juo privažiuoti tam, kad būtų apdirbta žemės ūkio paskirties žemė negalima. Tačiau servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu: jeigu pateikti įrodymai protingo žmogaus požiūriu leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Šiame kontekste vertinant byloje esančius įrodymu, pažymėtina, kad iš E. N. firmos ,,Edmeta“ išvadų, prie jos pridėtų vietovės schemų, liudytojo E. N. parodymų matyti, kad iš melioracijos griovio pašalinus sąnašas ir nuo griovio šlaitų pašalinus augančius krūmus yra galima įrengti pralaidą per melioracijos griovį. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad per ieškovės žemės sklype esantį melioracijos griovį galima įrengti pralaidą. Liudytojo G. Ž., 2018 m. vasario 14 d. posėdžio protokole ir teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad pralaidos per melioracijos griovį įrengti negalima nepakankami tokiai išvadai pagrįsti: liudytojas nurodė, kad neatliko jokių skaičiavimų bei matavimų, išvadą pateikė tik apžiūrėjęs ieškovės žemės sklype esantį melioracijos griovį, todėl niekuo nepagrįsta išvada nepakankama tvirtinamai aplinkybei įrodyti, ši liudytojo nuomonė negali atsverti motyvuotos, brėžiniais ir projektinėmis schemomis pagrįstos E. N. firmos ,,Edmeta“ išvados dėl pralaidos įrengimo galimumo. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad per ieškovės sklype esantį melioracijos griovį galima įrengti pralaidą, kuri leistų ieškovei patekti į rytinę žemės sklypo dalį bet kokiu transportu ir taip jai būtų užtikrintas tinkamas nuosavybės teisės naudojimo būdas neapribojant kito asmens – atsakovo nuosavybės teisės, pripažintina, kad servitutas nėra objektyviai būtinas, t. y. daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Nenustačius šios sąlygos, nustatyti servitutą atsakovo žemės sklype nėra teisinio pagrindo.

Iš aukščiau aptartų žemėlapių, žemės sklypo planų bei žemėtvarkos projektų analizės matyti, kad atsakovo žemės sklype, už melioracijos griovio, niekada nebuvo jokio kelio, todėl ieškovės tvirtinimas, kad atsakovas neteisėtai suarė kelią, niekuo nepagrįstas ir neįrodytas. Vien ta aplinkybė, kad iki nuosavybės teisės atsakovui atkūrimo, nuimant derlių kolūkiuose, atsakovo žemės sklypo buvimo vietoje buvo nuvažinėjami laikini keliai derliui suvežti, nereiškia jo pareigos įgijus žemės sklypą nuosavybėn tokį kelią užtikrinti.

Ieškovė nurodo, kad pralaidos įrengimas jai yra didelė finansinė našta, todėl šia galimybe ji neketina pasinaudoti. Iš liudytojo E. N. parodymų matyti, kad preliminariais jo skaičiavimais pralaidos įrengimas, atsižvelgiant į tai, kad tam būtinas projekto parengimas, melioracijos griovio ir jo pakrančių išvalymas bei pralaidos įrengimas, gali kainuoti apie 6 000 Eur. Sutiktina, kad tai finansiškai reikšminga investicija į turtą, tačiau teisės aktuose yra numatyta galimybės gauti šių išlaidų kompensaciją. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-886 Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo, būklės įvertinimo ir melioracijos darbų finansavimo taisyklių patvirtinimo 30.2 punkte numatyta galimybė gauti išlaidų, skirtų melioracijos grioviui įrengti, kompensaciją, jeigu įrengiama bendrojo naudojimo pralaida melioracijos grioviuose, kai suinteresuoti žemės naudotojai savo lėšomis parengia pagal nustatytus reikalavimus būtiną techninę-sąmatinę dokumentaciją. Iš byloje esančių schemų matyti, kad ieškovė turi galimybę įrengti bendrojo naudojimo pralaidą melioracijos griovyje, jeigu ji ją įrengtų melioracijos griovyje ties vieta, kur jos žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su šiauriau esančiu žemės sklypu, kadastro Nr. 5945/0005:102, tačiau ieškovė šia galimybe nenori pasinaudoti.

Ieškovė nurodo, kad servitutinio kelio nustatymas atsakovo žemės sklype yra jai priimtinas kaip pigesnis būdas tinkamai naudotis nuosavybe: ji neketina įrenginėti tam tikrus reikalavimus atitinkančio kelio, o tiesiog važinėti servituto nustatymo schemoje nurodyta vieta kaip keliu. Tokie ieškovės argumentai negali būti pripažinti pagrįstais. Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais (Kelių įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu būtų nustatytas servitutas atsakovo žemės sklype keliui įrengti, ieškovės rengiamas kelias turėtų atitikti keliui nustatytus projektavimo normatyvinius dokumentus, keliui įrengti turėtų būti parengtas atitinkamas projektas, gautas statybą leidžiantis dokumentas, o kelias turėtų būti įrengtas pagal projekte numatytus reikalavimus, todėl tam taip pat reikėtų nemažų finansinių investicijų. Pažymėtina ir tai, kad pagal ieškovės patikslintą reikalavimą, ji siekia, kad servitutinis kelias būtų įrengtas atsakovo rytiniu žemės sklypo pakraščiu. Sugretinus jos pateiktą patikslintą 2019 m. kovo 1 d. servituto nustatymo schemą (t. 2, b. l. 32) su vietovės schema, atspindinčia melioracijos drenažo, elektros kabelių išsidėstymą (t. 1, b. l. 141), matyti, kad projektuojamas kelias kirs elektros tiesimo kabelį ir melioracijos drenažą. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1996 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 283 patvirtintų Techninės sąlygos statiniams melioruotoje žemėje projektuoti išdavimo taisyklių 18.2 punktu ieškovei, įrengiant kelią reikės arba melioracijos statinius iškelti į kitą vietą, arba juos pertvarkyti, be to, ieškovei reikės užtikrinti ir kabelio tinkamą apsaugą savo lėšomis, todėl investicijos į kelią dėl to padidės. Iš liudytojo E. N. parodymų matyti, kad finansine prasme kelio tokioje vietoje įrengimas taptų brangesnis nei pralaidos įrengimas. Atsižvelgus į tai, ieškovės argumentai, kad pralaida jai yra per didelė finansinė našta lyginant su pralaidos įrengimu, niekuo nepagrįsti.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovės siekia nustatyti servitutinį kelią atsakovo žemės sklype ir per jį važinėti iki savo žemės sklypo be jokių finansinių investicijų kelio įrengimui, už tai sutikdama atsakovui mokėti 0,20 Eur mėnesinę kompensaciją už jo patiriamus nuostolius. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo, tačiau toks ieškovės siekis sutaupyti savo lėšas atsakovo sąskaita pažeidžia šią interesų pusiausvyrą ir yra nesąžiningas atsakovo atžvilgiu.

Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus, ieškovės ieškinys pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 642 Eur: 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 68,117,149), kurias patvirtina kvitai (t. 1, b. l. 69,118,150) bei išlaidos išvadai dėl pralaidos įrengimo pateikti, kurios sudaro 242 Eur, yra pagrįstos PVM sąskaitomis faktūromis ir mokėjimo dokumentais (t. 1, b. l. 113-115, 151-153).

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad atsakovo atstovas surašė atsiliepimą į ieškinį, raštu išdėstė argumentus pakeitus ieškinio dalyką, atstovavo šešiuose teismo posėdžiuose, kurie truko 6 val., yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš ieškovės, nes ieškinys atmestas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Kitos, aukščiau aptartos išlaidos, kurios buvo reikalingos atsikirtimams į ieškinį parengti - 242 Eur, pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis šioje byloje ir priteistinos iš ieškovės, nes ieškinys atmestas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6,10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 12,33 Eur, taip pat priteistinos iš ieškovės, nes ieškinys atmestas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 642 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt du eurus), bylinėjimosi išlaidų V. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 12,33 Eur (dvylika eurų 33 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja Asta Vailionienė