- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- e2S-633-896/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21900-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- M. R.
- Ieškovas
- N. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Vidmantas Ravinis, Justas Jankauskas
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui M. R. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija duodanti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui M. R. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtintą sutartį ir priteisti iš atsakovo M. R. išlaikymą K. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 2 407,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Šalies argumentai
2. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatytą išlaikymo dydį nepilnametei K. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą dukrai po 2 187,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kadangi po nutarties priėmimo paaiškėjo, jog atsakovo teikiamo išlaikymo dukrai nepakanka.
3. Ieškovė prašyme nurodė, kad dėl 2017 m. liepos 18 d. įvykusio eismo įvykio patirtų sunkių sužalojimų, specialieji K. R. poreikiai ypač padidėjo. Atsakovo ir pačios ieškovės teikiamo išlaikymo 440 Eur (po 220 Eur kiekvieno tėvo) pakanka tik jos būtinųjų poreikių, o ne specialiųjų poreikių patenkinimui. K. R. gydymui ir su tuo susijusioms išlaidoms ieškovė turi išleisti ne mažiau kaip 4 375 Eur per mėnesį.
4. 2019 m. sausio 30 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtintą sutartį ir priteisti iš atsakovo M. R. išlaikymą K. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 592,18 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti 1 053,10 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui K. R., gim. (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovo M. R. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui K. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur nuo 2018 m. gruodžio 13 d. (prašymo padavimo dienos) iki sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1672-717/2019 dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę N. S. paskyrė K. R., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, kitoje dalyje prašymą atmetė.
6. Teismas nurodė, kad negali laikinai padidinti išlaikymą vaikui iki 2 187,50 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, kadangi byla dar yra neišnagrinėta ir teismas neturi visų įrodymų nei apie abiejų šalių turtinę padėtį ir turtinius įsipareigojimus, nei vaiko poreikius. Teismas pažymėjo, kad nei vaiko poreikiai, nei tėvų galimybės juos patenkinti nebuvo teismo analizuoti ir įvertinti, kadangi tiek dėl išlaikymo, tiek dėl išlaikymo dydžio pakeitimo šalys buvo susitarę gera valia. Teismas, siekdamas bent preliminariai nustatyti atsakovo turtinę padėtį, savo iniciatyva byloje užklausė Nekilnojamojo turto registrą, Kelių transporto priemonių registrą ir Sodrą ir nustatė, kad atsakovui nuo 2006 m. nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, kuriam nuo 2006 m. gruodžio 22 d. įregistruota hipoteka; transporto priemonė BMW 3ER REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m.; atsakovas verčiasi individualia veikla. Teismas duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas neturi.
7. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, vaiko amžių, sveikatos būklę, ekonominę situaciją šalyje, atsakovo turtinę padėtį, taip pat tai, kad įstatymas numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sprendė, kad šioje bylos stadijoje protinga iš atsakovo priteisina laikino išlaikymo suma yra 250 Eur kas mėnesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas M. R., atstovaujamas advokato Vidmanto Ravinio, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
8.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų bei motyvų, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės šioje konkrečioje byloje neturėtų būti taikomos. Atsiliepimą į ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas pateikė teismo nustatytu laiku, t. y. pateikė 2019 m. sausio 10 d. naudodamasis elektroninių ryšių priemonėmis (EPP).
8.2. Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl materialinio išlaikymo dukrai padidinimo išimtinai sieja su 2017 m. liepos 18 d. eismo įvykio metu patirtos turtinės žalos (patirtų išlaidų) atlyginimo klausimu, su 2017 m. liepos 18 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota dukros sveikata, pasekmėmis. Todėl minėtos išlaidos yra turtinė žala, patirta dėl eismo įvykio, kurios atlyginimo ieškovė turi teisę reikalauti iš už žalą atsakingo subjekto, dėl kurio veiksmų ir atsirado ieškovės ieškinyje nurodomos pasekmes (sveikatos sužalojimas) bei su tuo susijusi žala (išlaidos sveikatos sugrąžinimui). Todėl ieškovė šiuo pagrindu turėtų reikšti ne reikalavimą atsakovui dėl išlaikymo dukrai padidinimo, kuris po įvykusio eismo įvykio jau buvo padidintas 2018 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-14748-748/2017 patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, o reikalavimą žalą padariusiam asmeniui bei jo kaip transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo kompanijai dėl turtinės žalos atlyginimo, t. y. kad būtų atlyginta su dukros gydymu bei jos sveikatos grąžinimu susijusios bei būtinos išlaidos. Todėl ieškinio reikalavimas atsakovui tikėtinai nėra pagrįstas ir toks ieškinys teismo preliminariai negalėtų būti tenkinamas, dėl ko nėra pagrindo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
8.3. Teismas turėjo įvertinti, kad eismo įvykis, kurio metu sužalota dukros sveikata bei su kuriuo išimtinai yra siejamas išlaikymo padidinimo klausimas, įvyko 2017 m. liepos 18 d., o išlaikymas dukrai padidintas 2018 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-14748-748/2017, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Išlaikymas dukrai padidintas jau po įvykusio eismo įvykio, kurio metu ir buvo sužalota dukros sveikata. Šalys, spręsdamos taikiai dėl išlaikymo dukrai padidinimo ryšium su 2017 m. liepos 18 d. įvykusiu įvykiu, sutarė, kad atsakovas, kaip tėvas teiks 220 Eur sumą per mėnesį, ir kad dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovė kreipsis į eismo įvykio kaltininką bei jo kaip transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo kompaniją dėl patirtos žalos atlyginimo.
8.4. Dukros sveikata po priteisto išlaikymo (po 2018-05-14) nepablogėjo, priešingai sveikata yra pagerėjusi, todėl ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kodėl turėtų būti pakeistas 2018 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-14748-748/2017 nustatytas išlaikymo dydis.
8.5. Ieškovė, siekdama sugrąžinti dukrai sveikatą, turi teisę iš atsakingo už žalą subjekto prisiteisti ne tik jos realiai patirtas išlaidas, tačiau ir būsimas išlaidas.
8.6. Iš ieškovės pateikto „Swedbank“, AB sąskaitos išrašo matyti, kad draudimo kompanija ADB „Gjensidige“ ieškovei kaip žalos atlyginimą jau yra pervedusi kelias draudimo išmokas, kas patvirtina, kad ieškovė jau kreipėsi į atsakingo subjekto draudiką, reikalaudama žalos atlyginimo, ir draudikas atlieka draudimo išmokas, kuriomis kompensuoja patirtą žalą. Atsakovui nėra žinoma kokias išlaidas ieškovė yra prašiusi kompensuoti draudiko ir kokias jai išlaidas draudikas jau yra kompensavęs, kadangi tokių duomenų ieškovė ieškinyje aplamai nėra nurodžiusi.
9. Ieškovė N. S., atstovaujama advokato Justo Jankausko, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo M. R. atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tokio atsiliepimo teismui atsakovas tiesiog nepateikė.
9.2. Ieškovė ne kartą kreipėsi į draudimo bendrovę ADB „Gjensidige“ (toliau - Draudimo bendrovė) dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo ir vis dar kreipiasi su naujais prašymais, nes gydymosi išlaidos yra patiriamos kas mėnesį, tačiau Draudimo bendrovė neatlygina visų patiriamų išlaidų ir atlygina tik tas, kurios jau yra patirtos, o ne būsimos išlaidos. Ieškovė kas mėnesį turi iš savo lėšų K. R. gydymui skirti apie 4 375 Eur, o paskui mėnesį ar net du laukti, kol Draudimo bendrovė atlygins šias patirtas išlaidas, arba atlygins tik dalį jų. Ieškovė niekur nedirbdama, o vien prižiūrėdama ir slaugydama dukrą, neturi finansinių galimybių gauti tokių lėšų.
9.3. Šiuo atveju yra neįmanoma apskaičiuoti būsimų išlaidų dukros gydymui konkrečia pinigų suma (vienkartine išmoka), periodinėmis išmokomis, kai išlaidų dydis vos ne kas mėnesį svyruoja ar įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą, kai Draudimo bendrovė ir taip turi pareigą atlyginti patirtą turtinę žalą. Be to, kiekvienas kreipimasis į teismą ieškovei sukeltų papildomas išlaidas, kurioms jau nepakanka lėšų, nes lėšų nepakanka net dukros specialiųjų poreikių visiškam patenkinimui.
9.4. Ieškovė nesiekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, o reiškia reikalavimą tuo pagrindu, jog atsakovas, būdamas dukros tėvas, proporcingai prisidėtų prie dukros specialiųjų poreikių tenkinimo: proporcingai padengtų pusę kas mėnesį patiriamų dukros gydymosi išlaidų, kadangi jų padengti ieškovė neturi finansinių galimybių, dėl ko nukenčia dukra, nes trūkstant pinigų ir nesulaukiant Draudimo išmokos, esant jos vėlavimui, arba Draudimo bendrovei atsisakius atlyginti tam tikras išlaidas, nėra galimybės dukrai užtikrinti tam tikrų procedūrų atlikimo. Vėliau atsakovas galėtų kartu su ieškove arba vienas kreiptis į teismą dėl šių patirtų išlaidų susigrąžinimo iš už Eismo įvykį atsakingų asmenų. Ieškovė nesiekia perkelti atsakovui pareigos atlyginti turtinę žalą, kuri atsirado dėl Eismo įvykio, o siekia prisiteisti didesnį išlaikymo dydį iš atsakovo, nes dėl susiklosčiusių aplinkybių nepajėgia viena patenkinti dukros specialiųjų poreikių. Visos šios aplinkybės yra puikiai žinomos atsakovui, tačiau jis ignoruoja savo, kaip tėvo, pareigą prisidėti prie savo dukros išlaikymo, ir, mano, jog visu tuo (tiek teisminių procesų inicijavimu, tiek ir atsirandančiomis skolomis dėl negalėjimo patenkinti dukros specialiųjų poreikių) turi rūpintis viena ieškovė.
9.5. Teismas nepriteisė visos ieškovės prašomos priteisti laikino išlaikymo sumos, o tik 250 Eur kas mėnesį, t. y. tik 30 Eur daugiau nei kad kas mėnesį moka atsakovas. Tačiau ir 30 Eur didesnė išlaikymo suma atsakovui, žinančiam, jog šių pinigų ypač reikia jo dukros specialiųjų poreikių tenkinimui, kurių ieškovė viena finansiškai nėra pajėgi patenkinti, neva yra per didelė, nors atsakovo finansinė padėtis, priešingai nei jis teigia, yra pakankamai gera, jog jis galėtų teigti laikiną išlaikymą 250 Eur sumai.
9.6. Teismas nutartyje ne tik įvertino visas aplinkybes, tačiau ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą dėl tinkamo vaiko poreikių užtikrinimo, t. y. vienareikšmiškai pasisakė, kad šiuo metu priteistas (220 Eur) išlaikymas neatitinka mergaitės poreikių ir yra tikslinga priteisti didesnį laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai iš atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - laikino išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo.
Dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo nepilnamečiui priteisimo
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
13. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.
14. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4237-802/2014 iš atsakovo priteistas išlaikymas K. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 115,84 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-14748-748/2017 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, iš atsakovo priteistas išlaikymas K. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtintą sutartį ir priteisti iš atsakovo M. R. išlaikymą K. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 2 407,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė nurodė, kad 220 Eur atsakovo teikiamo išlaikymo dukrai pakanka tik būtinųjų, o ne specialiųjų poreikių tenkinimui, ypač padidėjo specialieji poreikiai (išlaidos gydymui – speciali avalynė, įtvarai, masažai, vaistai, vitaminai, įvairios gydomosios procedūros ir kt.) po 2017 m. liepos 18 d. eismo įvykyje dukros patirtų sunkių sužalojimų. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - iš atsakovo M. R. priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis K. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur. 2019 m. sausio 30 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtintą sutartį ir priteisti iš atsakovo M. R. išlaikymą K. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 592,18 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti 1 053,10 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
15. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria iš jo priteistas laikinas išlaikymas dukrai po 250 Eur, nurodydamas, ieškovė šiuo pagrindu turėtų reikšti ne reikalavimą atsakovui dėl išlaikymo dukrai padidinimo, kuris po įvykusio eismo įvykio jau buvo padidintas 2018 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-14748-748/2017 patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, o reikalavimą žalą padariusiam asmeniui bei jo kaip transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo kompanijai dėl turtinės žalos atlyginimo, t. y. kad būtų atlyginta su dukros gydymu bei jos sveikatos grąžinimu susijusios bei būtinos išlaidos. Todėl ieškinio reikalavimas atsakovui tikėtinai nėra pagrįstas ir toks ieškinys teismo preliminariai negalėtų būti tenkinamas, dėl ko nėra pagrindo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai dėl ieškovės pareikšto nepagrįsto ieškinio atsakovui yra nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių dukra eismo įvykio metu yra patyrusi sunkią traumą, ji yra iki šiol gydoma, todėl dukra turi specialiųjų poreikių, ieškovė apmoka gydymo išlaidas. Atsakovas teikia dukrai išlaikymą po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, papildomai prie dukros išlaikymo neprisideda. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. sausio 2 d. išvadoje Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad dukros poreikiai yra pasikeitę, t. y. mergaitei yra nustatytas sunkus neįgalumas bei teikiama intensyvi specialistų pagalba, todėl šiuo metu priteistas (220 Eur) išlaikymas neatitinka mergaitės poreikių, yra tikslinga priteisti didesnį išlaikymą.
17. Įvertinus tai, kad išlaikymą vaikams turi teikti abu tėvai proporcingai tėvų turtinei padėčiai, kad atsakovas turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kad atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas, ir nepateikė įrodymų, jog atsakovo galimybės dirbti ir gauti pajamas yra apribotos, kad atsakovas teikia išlaikymą po 220 Eur, teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas po 250 Eur iki teismo sprendimo priėmimo yra protingo ir racionalaus dydžio ir pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnametės poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnametės interesai.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai (įvertinant, ar vaikas turi specialiųjų poreikių ir kokios jie apimties), kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kt.
19. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.