Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims V. Ž., R. Ž. ir antstolei Astai Lukšienei dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys V. Ž. ir R. Ž. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (el.b.l. 15,22).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad antstolės Astos Lukšienės žinioje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0140/12/01327 ir Nr. 0140/12/01943 dėl skolų išieškojimo iš skolininko V. Ž. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.6-633-610/2012 ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. birželio 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (23.17-08)-320-29621. Antstolė Asta Lukšienė 2017 m. gegužės 9 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0140/12/01327/S-5269 ir Nr. 0140/12/01943/S-5266 areštuoti skolininko sutuoktinei priklausantį darbo užmokestį, nustatė, jog skolininko sutuoktinė R. Ž. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna atlyginimą. Vedybų sutarčių registro duomenimis vedybų sutartis tarp sutuoktinių nėra sudaryta.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2003-01-01 iki 2017-07-01) numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstama bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė tol, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis).

Byloje duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų V. Ž. ir R. Ž. teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal CK 3.101–3.108 straipsnių nuostatas, nėra. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad santuoka tarp V. Ž. ir R. Ž. nėra nutraukta. Vedybų sutarties jie nėra sudarę. Teismui nėra žinoma jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos, susijusios su darbo santykiais, yra jos vienos asmeninė nuosavybė. Remiantis tuo, preziumuojama, kad skolininko sutuoktinės R. Ž. darbo užmokestis yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui V. Ž. priklauso ½ jo sutuoktinės R. Ž. gaunamų pajamų iš darbinės, ar intelektinės veiklos, ar pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad antstolė 2017 m. gegužės 9 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0140/12/01327 ir Nr. 0140/12/01943 areštavo tik skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį, skolininko turto dalis nustatytina tik areštuotame ir aprašytame turte, kaip to reikalauja CPK 667 straipsnis.

Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalį turto. Tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais galima nukrypti nuo šio lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 2 dalis, 3.118 straipsnio 4 dalis). CK 3.123 straipsnyje pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Vaikų interesai yra vienas iš teisinių gėrių, kurį gindamas teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus bei atsižvelgiant į tai, kad iš skolininkės sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio yra išlaikoma nepilnametė dukra A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytina, kad skolininkui V. Ž. priklauso 1/3 sutuoktinės R. Ž. gaunamo darbo užmokesčio, kitoje dalyje pareiškimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo 2003-01-01 iki 2017-07-01), teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/3 dalis sutuoktinės R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio.

Kitoje dalyje pareiškimo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.