- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-19
- Bylos Nr.
- I-2403-95/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01266-2009-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Petras Viščinis, Liuda Arlauskienė
- Pareiškėjas
- D. L.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 33.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Petro Viščinio, sekretoriaujant Violetai Tamošiūnaitei, dalyvaujant pareiškėjui D. L., atsakovės atstovėms Renatai Skyrelienei ir Agatai Koženevskai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. L. (toliau – pareiškėjas) su skundu (b. l. 3-5) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovė, Agentūra) 2009-06-18 raštą Nr. BP6-(10.51)-8312 „Dėl paramos pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą už 2008 m. neskyrimo“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę išmokėti pareiškėjui tiesiogines išmokas už 2008 m. pagal „Agrarinės aplinkosaugos“ Ekologinio ūkininkavimo programą.
Skunde nurodė, kad su Sprendimu nesutinka, laiko jį neteisėtu ir nepagrįstu bei naikintinu. Paaiškino, kad mokėjimo prašymą išsiuntė laiku, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių Agentūra jo negavo. Apie tai, kad mokėjimo prašymo atsakovė negavo, jis buvo informuotas tik 2009 m. birželio mėn. Agentūros tarnautojų nurodymu užpildė naują mokėjimo prašymą ir 2009-06-17 pristatė jį į Agentūrą. Tačiau atsakovė padarė išvadą, kad pareiškėjas laiku nepristatė mokėjimo prašymo ir skyrė jam sankciją – neskirti paramos už 2008 m. Pareiškėjo nuomone, Agentūra nesuteikė jam galimybės apginti galimai jo pažeistas teises ir tokiais veiksmais pažeidė Viešojo administravimo įstatyme bei Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos aprašo 5 p. įtvirtintus principus. Todėl Sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Tvirtino, kad pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės neproporcingos galimai jo padarytam pažeidimui, nes jis mokėjimo prašymą išsiuntė laiku, o dėl kokių priežasčių Agentūra jo negavo, jis nežino. Pastebėjo, kad kasmetinį prašymą Agentūrai išsiuntė ir jinai jį gavo laiku, t. y. 2008-06-11. Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programoje dalyvauja nuo 2006 m., visada reikalingus dokumentus pateikia laiku, nėra pažeidęs Taisyklių reikalavimų, todėl, mano, kad jų nepažeidė ir dabar. Pažymėjo, kad mokėjimo prašymą jis turėjo pateikti iki 2008-11-01, o apie netinkamą įsipareigojimo vykdymą ir priimtą Sprendimą buvo informuotas tik 2009-06-23, t. y. praėjus aštuoniems su puse mėnesio. Jokio kito priminimo apie mokėjimo prašymo iki 2009 m. birželio mėn. negavo. Taisyklėse labai griežtai reglamentuojami ūkininko įsipareigojimai, atsakomybė, tinkamumo kriterijai, reikalavimai pagal programas, tačiau Agentūros funkcijos taip pat negali apsiriboti tik administravimu. Daro išvadą, kad Agentūra, administruodama Priemonės programas ir jų administravimui naudodama informacines sistemas, matė ir žinojo apie tai, kad pareiškėjo pateikti dokumentai turi trūkumų. Teigė, kad Agentūra, nepranešdama, jog negavo jo kasmetinio mokėjimo prašymo, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 4 str. 5 p. įtvirtintą tarnybinio bendradarbiavimo principą.
Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad mokėjimo prašymą Agentūrai jis išsiuntė neregistruotu laišku ir nesidomėjo, ar Agentūra jo mokėjimo prašymą gavo, ar negavo (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo D. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 40-42) nurodė, kad pareiškėjas 2006-06-14 Agentūrai pateikė paraišką pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą ir deklaravo 71,51 ha plotą. Pareiškėjas įsipareigojo laikytis Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Pažymėjo, kad pareiškėjas, pateikdamas paraišką, įsipareigojo ne trumpiau kaip penkerius metus tame pačiame plote laikytis priemonės nustatytų reikalavimų, nemažinti paraiškoje numatyto agrarinei aplinkosaugai skirto ploto ir veiklą vykdyti tame pačiame žemės ūkio naudmenų plote, t. y. tuose pačiuose paraiškoje nurodytuose blokų laukuose. Vadovaujantis Taisyklėmis, pareiškėjas privalo kasmet iki lapkričio 1 d. atsiųsti nustatytos formos mokėjimo prašymą, ekologinio ūkio sertifikato kopiją ir ataskaitą iš ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo apie realizuotą produkciją, taip pat kasmet iki birželio 15 d. atsiųsti Agentūrai nustatytos formos kasmetinį prašymą ir prašymą dėl ploto didinimo (kai einamaisiais metais plotas didinamas iki 2 ha), žemėlapį (kontrolinių žemės sklypų žemėlapio fragmentą, kuriame įbraižyti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių laukai) su pažymėtais plotais, kuriuose atliekami agrarinės aplinkosaugos veiksmai. Jeigu paramos gavėjas nepateikia einamaisiais metais nustatytos formos mokėjimo prašymo, parama einamaisiais metais nemokama. Jei paramos gavėjas pakartotinai nepateikia mokėjimo prašymo, parama nutraukiama, pareiškėjas netenka teisės pateikti paraišką pagal priemonę vienerius ateinančius metus. Pareiškėjas 2008-06-11 pateikė kasmetinį prašymą ir jam 2008-07-04 buvo išsiųstas užklausimas „Dėl duomenų tikslinimo“, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie nustatytus neatitikimus. 2008-07-17 pareiškėjas pateikė patikslintą kasmetinį prašymą. 2009-06-17 jis pateikė mokėjimo prašymą, tačiau jį pateikė pavėluotai. Kadangi pareiškėjas mokėjimo prašymą pateikė pavėluotai, todėl jam, vadovaujantis Taisyklių 39 p., buvo pritaikyta sankcija. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2009-06-18 raštu (skundžiamu Sprendimu). Pabrėžė, kad 2 proc. išmokos mažinimo sankcija už kiekvieną pavėluotą dieną yra paskaičiuojama nuo visos pareiškėjui priklausančios sumos, todėl, jei pareiškėjui priklausanti suma yra didelė, atitinkama yra ir sankcija. Agentūra negali savavališkai taikyti kitokių (mažesnių ar didesnių) sankcijų, negu numatyta Taisyklėse, todėl pareiškėjo teiginys, kad pritaikyta sankcija yra per griežta ir neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, ir kad Agentūra turėjo pritaikyti mažesnę sankciją, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismo posėdyje atsakovės atstovės patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad Agentūra negavo jokių pareiškėjo siųstų dokumentų. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas laiku išsiuntė mokėjimo prašymą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2009-06-18 rašto Nr. BR6-(10.51)-8312 „Dėl paramos pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ už 2008 m. neskyrimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo nuspręsta pareiškėjui neskirti paramos už 2008 m., nes D. L. už 2008 m. nustatytu laiku mokėjimo prašymo nepateikė (b. l. 7-8, 63-64).
Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 3 str. 2 d. įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėjas 2006-06-14 Agentūrai pateikė paraišką (registracijos Nr. 06101011431138) (toliau – Paraiška) pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą (toliau – Programa) ir deklaravo 71,51 ha plotą (b. l. 84-92, 136-143). D. L. 2008-06-11 pateikė Kasmetinį prašymą (b. l. 9-12, 66-75). Jam 2008-07-04 buvo išsiųstas Užklausimas Nr. AGRO/UDT-158 „Dėl duomenų tikslinimo“, kuriuo jis buvo informuotas apie nustatytus neatitikimus (b. l. 70-71). Pareiškėjas 2008-07-17 pateikė patikslintą Kasmetinį prašymą (b. l. 65), o mokėjimo prašymą pateikė 2009-06-17 (b. l. 22-29, 53-60). Kadangi mokėjimo prašymą pareiškėjas pateikė pavėluotai (159 d.), todėl jam buvo pritaikyta sankcija. Apie pritaikytą sankciją pareiškėjas informuotas 2009-06-18 raštu Nr. BR6-(10.51)-8312 „Dėl paramos pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ už 2008 m. neskyrimo“, t. y. pareiškėjo skundžiamu Sprendimu (b. l. 7-8, 63-64).
Byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėjas, gavęs skundžiamą Sprendimą, 2009-07-20 kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu dėl termino atnaujinimo ir paramos pagal Programą už 2008 m. skyrimo (b. l. 49-50). Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2009-07-30 raštu Nr. BR-(1.14)-11549 „Dėl atsakymo į prašymą“ (toliau – Raštas) informavo pareiškėją, kad Sprendimas laikytinas negaliojančiu o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004-08-13 įsakymu Nr. 3D-482 patvirtintų Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis, nuspręsta jam neskirti paramos už 2008 m. (b. l. 47-48).
Ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad pareiškėjo atžvilgiu Agentūra priėmė du iš esmės savo turiniu analogiškus sprendimus, atitinkančius individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, įtvirtintus Viešojo administravimo įstatymo 8 str. Pareiškėjo skundžiamas Sprendimas Raštu, nagrinėjamos bylos kontekste tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukeliančiu, buvo panaikintas, tačiau Rašto teisėtumo ir pagrįstumo klausimo pareiškėjas savo skunde nekelia. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo teisme buvo gautas 2009-07-30, t. y būtent tą dieną kai buvo priimtas Raštas.
ABTĮ 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Pagal minimo įstatymo 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Šių teisės normų sisteminė analizė teisėjų kolegijai suponuoja, kad įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės iš tikrųjų buvo pažeistos, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, kad atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Konstatavimas, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Taigi, išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą.
Apibendrinusi tai, kas anksčiau pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad, ginčo atveju, Sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes jis Raštu buvo panaikintas, o Rašto pareiškėjas panaikinti neprašo. Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Raštas buvo priimtas dėl to pačio dalyko kaip ir Sprendimas, tik jį priėmė kitas įgaliotas atsakovės pareigūnas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė pati savo priimto Sprendimo pripažinti negaliojančiu negalėjo, tačiau kadangi pareiškėjas teismo neprašo Raštą panaikinti, todėl teismas negali peržengti nagrinėjamos bylos ribų ir pats savo iniciatyva kelti klausimą dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Raštas gali būti skundžiamas Viešojo administravimo įstatymo 36 str. nustatyta tvarka.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad Sprendimas neturi įtakos pareiškėjo materialinėms teisėms ir/ar pareigoms, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjo D. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.