Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-223-628-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-24
Bylos Nr.
1A-223-628-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigita Vainauskiene, Ryšardas Skirtunas, Laureta Ulbiene
Nuteistasis
K. M.
Kategorijos

Pranešeja Sigita Vainauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-223/2010

Teisejas Renaldas Adamonis Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.6.6., 1.1.7.2.6., 1.2.29.1., 2.1.7.4., 2.4.6., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. vasario 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Ryšardo Skirtuno, Lauretos Ulbienes, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorui Kestuciui Bieliauskui, nuteistajam K. M., jo gynejai adv. Jurgitai Lucinskaitei, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo K. M. apeliacini skunda del Ukmerges rajono apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 25 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu, padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. ir nuteistas 50 paru arešto, bausme atliekant areštineje.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

K. M. nuteistas už tai, kad suklastojo tikra vairuotojo pažymejima ir žinomai suklastota tikra vairuotojo pažymejima laike, gabeno ir panaudojo, o butent: jis 2009 m. vasario 6 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, Vokieciu gatveje, rado vairuotojo pažymejima Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2002 m. spalio 4 d. Vilniaus VPK KP ES V. Š. vardu, kuriame ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, ipjoves apsaugine plevele ir po fotonuotrauka esanti blanka bei pakeles apsaugines pleveles dali virš fotonuotraukos ir pašalines pirmine fotonuotrauka, i jos vieta iklijavo savo fotonuotrauka, tokiu budu suklastodamas tikra dokumenta, t.y. vairuotojo pažymejima, kuri 2009 m. vasario 7 d. gabeno, laikydamas jo vairuojamame automobilyje „Alfa Romeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki to laiko, kuomet ta diena, apie 22.30 val., Ukmergeje, Vilniaus gatveje ivykusio patikrinimo metu ši dokumenta pateike Vilniaus apskrities VPK Ukmerges raj. PK VT VTS vyr. patruliui V. R., tokiu budu ji panaudodamas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. M. prašo panaikinti Ukmerges rajono apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 25 d. nuosprendi ir ji išteisinti. Netenkinus šio prašymo, mineta nuosprendi pakeisti ir sušvelninti jam paskirta bausme, paskiriant su trumpalaikiu laisves atemimu nesusijusia bausme.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagristas, nes nuosprendyje išdestytos išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, priimdamas nuosprendi teismas vadovavosi spelionemis ir prielaidomis.

Nurodo, kad byloje nera jokiu irodymu, kurie leistu daryti pagrista išvada, jog butent jis suklastojo kaltinime minima vairuotoja pažymejima. Nuo pirmosios apklausos jis nuosekliai tvirtino, kad ši dokumenta jis rado, jo nepadirbinejo ir nežino kieno nuotrauka jame iklijuota. Apie tai, kad dokumentas yra padirbtas, sužinojo iš policijos pareigunu. Atkreipia demesi i tai, kad šia aplinkybe patvirtina ir registru centro pažyma (b.l. 21), kurioje nurodyta, kad jo rastas vairuotojo pažymejimas galioja iki 2002 11 07, o negaliojimo priežastis – keitimas pametus, pavogus ar dingus. Apelianto teigimu, byloje neirodyta, kad vairuotojo pažymejime jis iklijavo savo nuotrauka.

Apeliantas taipogi nesutinka su kaltinimu del žinomai suklastoto vairuotojo pažymejimo laikymo, gabenimo ir panaudojimo, nes apie tai, kad minetas dokumentas yra suklastotas, jis nežinojo. Teigia, kad surades ši dokumenta, ketino ji nešti i policija. Jam nekilo abejoniu del šio dokumento tikrumo. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog tam, kad suklastoti ši dokumenta, reikejo specialiu žiniu, o jis tik turi vidurini išsilavinima, dirba paprastu darbininku. Del šiu priežasciu jis taipogi negalejo pastebeti, jog dokumentas gali buti suklastotas.

Atkreipiamas demesys i tai, kad priešingai nei yra nurode liudytojais apklausti policijos pareigunai, jokiu dokumentu, tame tarpe ir suklastoto vairuotojo pažymejimo, jis nepateike. Apelianto teigimu, minetas dokumentas buvo rastas ir išimtas jo asmens kratos metu, kartu su kitais dokumentais. Radus dokumenta, buvo pakviesta pareigune, kuri ji ir paeme. Ši aplinkybe ir buvo užfiksuota, nors jo asmens krata del jam nežinomu priežasciu i byla neitraukta.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, teismas negalejo apkaltinamojo nuosprendžio gristi prieštaringais ir nenuosekliais liudytoju V. R. ir G. Ž. parodymais. Pažymi, kad V. R. savo tarnybini pranešima suraše ne ivykio vietoje, kaip tai atsispindi byloje, o pristacius ji i komisariata ir galimai tik atlikus jo asmens krata. Tiketina, kad tarnybinis pranešimas yra suklastotas. Tarnybiniame pranešime (b.l. 4) nurodyta, kad jis pateike vairuotojo pažymejima, taciau net neužsimenama, jog jis prisistate svetima pavarde. Gi, tik apklausiamas liudytoju V. R. parode, kad jis prisistate V. Š. vardu, kalbejo nesamones (b.l. 6). Papildomai apklaustas, šis liudytojas jau teige, kad jis kalbejo rišliai, užtikrintai. Apklausiamas teisme, V. R. parode, kad akivaizdžiai mate, jog vairuotojo pažymejime esanti nuotrauka yra perklijuota, buvo panaši i vairuotoja (b.l. 87). Akivaizdu, kad kiekvienoje apklausoje duoti parodymai yra skirtingi, juolab, i akis krenta tai, kad pirmoje apklausoje šis pareigunas nenurodo visu ivykio aplinkybiu, o praejus ilgam laikotarpiui – jau nurodo ir detales. Apelianto teigimu, iš esmes analogiški pirmoje apklausoje duoti G. Ž. parodymai rodo, kad galimai jie yra nurašyti nuo V. R. apklausos protokolo. Pažymi, kad abu pareigunai teisme ivykio aplinkybiu net neatsimine. Taigi esant aukšciau nurodytoms aplinkybems ir byloje nesant jokiu kitu jo kalte patvirtinanciu irodymu, prašo ji iš kaltinimo pagal BK 300 str. 2 d. išteisinti. Teigia, kad visos abejones turi buti vertinamos kaltinamojo naudai.

Apelianto nuomone, skirdamas bausme, teismas nepakankamai atsižvelge BK 54 str. numatytus bausmes skyrimo pagrindus. Nurodo, kad yra teisiamas pirma karta, neturi galiojanciu drausminiu nuobaudu, dirba, o tai yra ji teigiamai charakterizuojancios aplinkybes. Labai gailisi, kad pateko i tokia situacija. Visgi, šis nusikaltimas nera pavojingas. Pažymi, kad teismui buvo pateiktas prašymas del laidavimo, taciau teismas ji atmete net neapsvarstes. Paskirdamas arešto bausme, teismas neivertino to, kad jis gali netekti darbo ir pragyvenimo šaltinio.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gyneja praše skunda patenkinti jame išdestytais motyvais.

Prokuroras praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. M. skundas atmestinas.

Del nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyre nuteistajam K. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados del nusikalstamo ivykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudeties, jo kaltes padarius nusikalstama veika, numatyta BK 300 str. 2 d., bei jam paskirtos bausmes, pagristos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai nuosprendyje ivertintais irodymais, kas nepagristai gincijama nuteistojo apeliaciniame skunde.

Nors nuteistasis K. M. neigia padares jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 300 str. 2 d., taciau jo kalte irodyta liudytoju G. Ž. ir V. R. parodymais, kuriu pagristumu ir objektyvumu teismui netiketi nebuvo pagrindo, juolab, kad juos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti irodymai: iš dalies paties nuteistojo K. M. parodymai, vairuotojo pažymejimo pateikimo ir apžiuros protokolo duomenys, specialisto išvados duomenys bei kiti bylos irodymai.

Apelianto argumentas, kad teismas, grisdamas pastarojo kalte nepagristai remesi nenuosekliais ir melagingais liudytoju G. Ž. ir V. R. parodymais, nepagristas. Analizuojant byloje užfiksuotus minetu liudytoju parodymus, priešingai nei teigia nuteistasis, juose jokiu esminiu prieštaravimu, irodinejant apelianto kalte del tikro vairuotojo pažymejimo suklastojimo ir žinomai suklastoto tikro vairuotojo pažymejimo laikymo, gabenimo ir panaudojimo, nera, juolab, kaip jau buvo mineta, šiu liudytoju parodymus, vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kiti byloje ištirti irodymai.

Taigi, iš liudytojo G. Ž. parodymu matyti, kad šis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iš esmes nuosekliai aiškino, jog ivykio diena su kolega V. R. patruliavo Ukmerges mieste. Patikrinimui buvo sustabdytas automobilis Alfa Romeo, kurio vairuotojas buvo paprašytas pateikti dokumentus. Šalia kitu transporto priemones dokumentu buvo pateiktas ir vairuotojo pažymejimas, išduotas pil. V. Š. vardu. Tokia pavarde prisistate ir transporto priemone vairaves jaunuolis, kuris kalbejo itikinamai ir nesimete. Vizualiai apžiurejus pateikta vairuotojo pažymejima, matesi, kad jame esanti fotonuotrauka yra perklijuota, todel kilo itarimas, kad šis dokumentas gali buti suklastotas. Vairuotojui buvo nustatytas girtumas, po ko jis buvo pristatytas i Ukmerges raj. PK budinciaja dali aplinkybiu išsiaiškinimui. Buvo nustatyta, kad vairuotojas buvo prisistates svetima pavarde, nes tikroji jo pavarde yra K. M..

Analogiškas aplinkybes nurode ir liudytoju apklaustas V. R..

Ivertinus aukšciau minetu liudytoju parodymus apie ivykio aplinkybes, matyti, kad jie tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posedyje buvo nuoseklus, pagrindo abejoti šiu liudytoju parodymu patikimumu nera.

Be to, šiu liudytoju nurodytas padaryto nusikaltimo aplinkybes, kaip jau buvo mineta, patvirtina ir byloje esantis daiktu, dokumentu pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad po nuteistojo K. M. pristatymo i Ukmerges raj. PK, ikiteisminio tyrimo pareigunui buvo pateiktas iš kaltinamojo paimtas vairuotojo pažymejimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas pil. V. Š. vardu (b.l. 11). Šis dokumentas buvo apžiuretas ir kaip daiktinis irodymas prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos (b.l. 17-18).

Atlikus vairuotojo pažymejimo tyrima, buvo nustatyta, kad pats pateikto vairuotojo pažymejimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto pil. V. Š. vardu, blankas yra tikras, taciau jame esanti fotonuotrauka nera pirmine, nes jos pakeitimas atliktas, ipjovus apsaugine plevele bei po fotonuotrauka esanti blanka, o po to pakelus apsaugines pleveles dali virš fotonuotraukos ir pašalinus pirmine fotonuotrauka, i kurios vieta buvo iklijuota dabartine, bei užklijavus ant jos pakelta laminavimo pleveles dali (b.l. 14-16).

Taigi, kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ivertines šiuos ir kitus išsamiai teismo nuosprendyje aptartus irodymus, bei ivertines ju visuma, padare pagrista išvada, kad nuteistasis K. M. padare jam inkriminuota nusikaltima, numatyta BK 300 str. 2 d.

Nuteistojo K. M. parodymai apie tai, kad pareikalavus pateikti dokumentus, jis neva per klaida kartu su kitais transporto priemones dokumentais pateike ir rasta vairuotojo pažymejima, kad policijos pareigunams jis prisistate ne svetima pavarde, o savo vardu ir pavarde, kad rasto vairuotojo pažymejimo jis neklastojo, jame savo fotonuotraukos neklijavo, vairuotojo pažymejime yra ne jo fotonuotrauka, - prieštarauja objektyviems byloje nustatytiems duomenims, todel pirmosios instancijos teismas šiuos kaltinamojo parodymus pagristai vertino kaip pasirinkta gynybos pozicija.

Nuteistojo apeliaciniame skunde iškelta versija, kad tikras suklastotas vairuotojo pažymejimas pareigunu buvo paimtas jo asmens kratos metu, o ne patikrinimo metu pateikus ji paciam nuteistajam, paneigta baudžiamosios bylos medžiaga. Kaip jau mineta, iš liudytojo V. R. parodymu nustatyta, kad sustabdžius vairuojama automobili, priejus ir paprašius pateikti reikiamus dokumentus, t. y. tikrinant pateiktus dokumentus, o ne atliekant K. M. asmens krata, buvo pastebetas šio pažymejimo netikrumo požymis, ji pateikes asmuo prisistate V. Š. vardu. Kad asmuo pateikes vairuotojo pažymejima prisistate V. Š. vardu patvirtino ir liudytojas G. Ž.. Apeliaciniame skunde nurodoma nuteistojo versija, kad dokumento policijos pareigunams jis nepateike, vertintina kaip jo pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybes.

Kolegija pažymi, kad nuteistasis netinkamai interpretuoja liudytoju G. Ž. ir V. R. parodymus, kuomet pastarieji apibudino K. M. elgesi, kai pastarasis pateike pareigunams ne jo vardu išduota vairuotojo pažymejima, t.y. kad pateikdamas dokumentus, K. M. iš pat pradžiu itikinamai prisistate pil. V. Š. vardu, jautesi užtikrintai, nesimete. Tokie parodymai užfiksuoti ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinejimo teisme metu. Todel apeliantas yra neteisus nurodydamas, kad pareigunai dave prieštaringus parodymus.

Del nuteistajam paskirtos bausmes

Pirmosios instancijos teismas skirdamas K. M. bausme nepažeide BK 54 str. numatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu bei BK 41 str. itvirtintu bausmes tikslu, atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni ir stadija, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltes forma, kaltininko asmenybe, jo atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Bausme yra valstybes prievartos priemone, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima padariusiam asmeniui. Bausme visais atvejais yra individuali prievartos priemone, t.y. ji skiriama konkreciam asmeniui už konkrecia nusikalstama veika. Bausme turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmes paskirti ir turi buti skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcija, laikantis BK bendrosios dalies nuostatu. Už apysunki nusikaltima – tikro vairuotojo pažymejimo suklastojima ir žinomai suklastoto tikro vairuotojo pažymejimo laikyma, gabenima ir panaudojima, BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik areštas ir terminuota laisves atemimo bausme, kurios maksimali laisves atemimo bausme numatyta 4 metai.

Nagrinejamu atveju už BK 300 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padaryma K. M. yra nubaustas 50 paru arešto. Nustatydamas tokia bausme, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurode išsamius bausmes skyrimo motyvus. Iš byloje nustatytu aplinkybiu matyti, kad teismas ivertino tai, jog S. M. padare nusikaltima, kuris priskiriamas apysunkiu nusikaltimu kategorijai. Taip pat ivertino ir tai, kad nuteistasis neteistas, taciau daugybe kartu baustas administracine tvarka (b.l. 41-42). Svarbu ir tai, kad jis ivykio metu transporto priemone vairavo, neturedamas šios teises, t.y. jam ši specialioji teise jau buvo atimta, ji nubaudus administracine tvarka už ankstesnio keliu eismo taisykliu pažeidimo padaryma. Šios aplinkybes neigiamai charakterizuoja nuteistojo K. M. asmenybe.

Skirdamas nuteistajam K. M. bausme, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurode, jog nera nei nuteistojo atsakomybe lengvinanciu, nei jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu.

Apylinkes teismas, ivertines nurodytu aplinkybiu visuma, K. M. pagristai paskyre sankcijoje numatyta bausmes ruši - arešta, kas leis igyvendinti BK 41 str. itvirtintus bausmes tikslus. Kolegijos nuomone, paskirtoji bausme tiek savo rušimi, tiek dydžiu nera aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus ir paskirta BK 49 str. 3 d. reikalavimu ribose.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagristai nurodo, kad jo atžvilgiu galejo buti taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima institutas.

Kolegija atkreipia demesi i tai, kad BK 40 str. gali buti taikomas tuomet, kai yra asmens, kuris vertas teismo pasitikejimo, prašymas perduoti kaltininka jo atsakomybei pagal laidavima. Asmuo gali buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima tik esant salygu visumai: 1) jis pirma karta padare nusikalstama veika; 2) visiškai pripažino savo kalte ir gailisi padares nusikalstama veika; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padaryta žala arba isipareigojo ja atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padaryta žala, laikysis istatymu ir nedarys nauju nusikalstamu veiku. Šiuo atveju, konstatuotina, kad byloje nera pagrindo taikyti BK 40 straipsni. Iš teisiamojo posedžio protokolo matyti, kad nuteistasis del jam inkriminuoto nusikaltimo prisipažino tik iš dalies, todel teismui nebuvo pagrindo pripažinti šia aplinkybe jo atsakomybe lengvinancia. Be to, galimas K. M. laiduotojas nesikreipe i teisma su prašymu perduoti jam kaltininka pagal laidavima. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas K. M. pagristai neskyre griežciausios BK 300 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmes rušies - laisves atemimo.

Vienas pagrindiniu bausmes skyrimo principu, itvirtintu BK 41 str., yra bausmes teisingumo principas. Bausme yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojinguma ir kaltininko asmenybe. Istatymu leidejas baudžiamojo istatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galetu paskirti teisinga bausme, vadovaudamasis istatymo sankcijoje numatytomis bausmemis ir ju dydžiais. Tik išimtinais atvejais teismas, skirdamas bausme, gali išeiti už baudžiamojo istatymo sankcijos ribu. Šie atvejai numatyti BK 54 str. 3 d. ir 62 str. Paprastai švelnesne negu numatyta istatymo bausme skiriama vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis. BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nera galimybes paskirti švelnesne bausme remiantis BK 62 str. nuostatomis. Taciau šioje byloje nera išimtiniu aplinkybiu, leidžianciu taikyti BK 62 str. ir 54 str. 3 d. Taip pat pažymetina, kad kaip numato LR BK 49 str. 5 d., jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkiu paru arešto, teismas gali atlikti ji poilsio dienomis, tuo tarpu K. M. teismo nuosprendžiu paskirta 50 (penkiasdešimt) paru arešto, atliekant bausme areštineje.

Esant aukšciau išdestytoms aplinkybems apelianto skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

nuteistojo K. M. apeliacini skunda atmesti.

Kolegijos pirmininke Sigita VainauskieneTeisejai Ryšardas SkirtunasLaureta Ulbiene