- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-17
- Bylos Nr.
- 2S-1207-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04081-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., Vilniaus miesto savivaldybė
- Kategorijos
- 3.1.9Teismo nuobaudos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio V. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo A. V., suinteresuotasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Antstolis prašė skirti skolininkui baudą už 2014 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo dokumento Nr. 2-10873-535/2013 neįvykdymą, skiriant po 5 € už kiekvieną neįvykdymo dieną, pradedant baudą skaičiuoti nuo 2015 m. gegužės 19 d. (raginime nurodyto sprendimo įvykdymo termino pabaigos). Nurodė, jog vykdo 2014 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-10873-535/2012 dėl įpareigojimo A. V. grąžinti 13,82 kvadratinių metrų negyvenamąją patalpą išieškotojui, Vilniaus miesto savivaldybei. Atliekant iškeldinimo veiksmus, 2015 m. vasario 10 d. nustatyta, kad vykdomajame dokumente nurodytomis patalpomis naudojasi P. U., o ne skolininkas A. V.. Antstolis 2015 m. vasario 10 d. surašė aktą dėl vykdymo veiksmų atlikimo. Išieškotojas pateikė informaciją, kad A. V. įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra įgijęs teisę į P. U. iškeldinimą iš patalpų. Antstolis 2015 m. kovo 30 d. priėmė patvarkymą, kuriuo nuspręsta tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Skolininkui raginimas įvykdyti sprendimą įteiktas 2015 m. gegužės 6 d., tai yra per dešimt dienų nuo raginimo gavimo dienos grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei 13,82 kvadratinių metrų negyvenamąją patalpą, tačiau skolininkas sprendimo per raginime nustatytą terminą neįvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi antstolio prašymą tenkino visiškai. Paskyrė A. V. baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-10873-535/2013 neįvykdymą, skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 27 d. raginime nurodyto termino įvykdyti vykdomąjį dokumentą pasibaigimo dienos 2015 m. gegužės 19 d. iki 2016 m. vasario 8 d. – 1 325 Eur ir už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 9 d. iki raginimo įvykdymo – 5 Eur už kiekvieną dieną.
Teismas nustatė, kad antstolis vykdo 2014 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-10873-535/2013 dėl A. V. iškeldinimo iš 13,82 kvadratinių metrų negyvenamosios patalpos bei įpareigojimo A. V. grąžinti šią patalpą išieškotojui – Vilniaus miesto savivaldybei. Vykdant iškeldinimą iš nurodytų patalpų, nustatyta, kad vykdomajame dokumente nurodytomis patalpomis naudojasi P. U., o ne skolininkas A. V., todėl 2015 m. vasario 10 d. priimtas aktas dėl vykdymo veiksmų atlikimo. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovo P. U. ieškinį atmetė, o atsakovo A. V. priešieškinį patenkino iš dalies ir nutarė iškeldinti ieškovą P. U. iš atsakovui A. V. priklausančių patalpų dalies, kitoje dalyje (dėl nuostolių atlyginimo) atsakovo priešieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje 3K-3-561/2012 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. A. V. 2015 m. gegužės 6 d. įteiktas 2015 m. balandžio 27 d. raginimas įvykdyti sprendimą, tai yra per dešimt dienų nuo raginimo gavimo dienos grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei 13,82 kvadratinių metrų negyvenamąją patalpą. Antstolis 2015 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į antstolį R. K. su prašymu informuoti, kokioje stadijoje yra vykdomoji byla užvesta pagal 2012 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-121-592. Antstolis R. K. 2015 m. lapkričio 10 d. informavo, kad 2013 m. kovo 21 d. patvarkymu vykdomoji byla Nr. 0055/12/01258 sustabdyta. Todėl teismas konstatavo, kad skolininkas A. V. neįvykdė vykdomojo dokumento, tai yra negrąžino 13,82 kvadratinių metrų negyvenamosios patalpos išieškotojui, pripažino antstolio reikalavimą dėl baudos skyrimo skolininkui pagrįstu ir tenkintinu.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, tai, jog skolininko A. V. nepagrįstas neveikimas (negyvenamųjų patalpų neperdavimas išieškotojui) daro žalą vykdymo procesui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, A. V. skyrė 5 € bauda už kiekvieną 2015 m. balandžio 27 d. raginimo nevykdymo dieną.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo A. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį. Nurodo, jog nėra pagrįsta jam skirti baudą už tai, kad jis, nors ir nesinaudojo patalpomis, tačiau yra atsakingas už joje veiklą vykdančių asmenų iškeldinimą. Skiriama 5 Eur bauda šioje situacijoje nėra sąžininga, teisinga ir neatlieka kompensavimo funkcijos. Tuo labiau, kad 2014 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojai, susitikę su A. V. prie patalpų, patys patvirtino, kad situaciją spręs patys (A. V. pats negali patekti į patalpas). Pažymėtina, kad antstolis R. K. dėl minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, pagal kurią nurodoma, kad patalpos nepriklauso A. V., negalėjo toliau tęsti vykdymo veiksmų. Nepaisant to, antstolis V. M. teigia, kad A. V. turėjo toliau tęsti vykdymo veiksmus. Antstolių veiksmai yra griežtai reglamentuoti. Dėl ginčų teismuose antstolis R. K. sustabdė vykdomąją bylą Nr. 0055/12/0125. CPK 629 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas. Nėra suprantama, kokiu pagrindu A. V. galėjo ir turėjo reikalauti antstolio R. K. vykdyti iškeldinimą iš patalpų, kurios jam nepriklauso (ir niekada nebuvo naudojamos). Tai patvirtino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. CPK 771 straipsnio 5 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), arba jei juos atliekant kitiems asmenims iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 5 dalis). Šioje situacijoje skolininkas nėra asmuo, kuris gali išimtinai atlikti veiksmus. Todėl nėra sąžininga A. V. skirti baudą už jo veiksmus ar neveikimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad A. V. nebuvo asmuo, kuris nepagrįstai neveikė. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo A. V. praktiškai neturėjo galimybių veikti kitaip (patalpų klausimas išspręstas ne jo naudai, vykdomoji byla sustabdyta, nebėra teisinio intereso į patalpas). Tuo labiau patys Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojai patikino, kad A. V. jokių veiksmų atlikti nebereikia. Skolininkas nėra teisininkas, neturi teisinio išsilavinimo, gyvena kaime. Nesuprasdamas antstolio reikalavimų ir negalėdamas jų įvykdyti, skolininkas neiškeldino P. U. iš ne savo patalpų, tačiau jokiais tyčiniais ar neteisėtais veiksmais netrukdė šių veiksmų atlikti. Nei antstolis V. M., nei Vilniaus miesto savivaldybės atstovai į jį nesikreipė, nesiekė bendradarbiauti ir formaliai reikalauja skirti ženklią baudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į suinteresuotojo asmens A. V. skundą išieškotojas Vilniaus miesto savivaldybė nesutinka su skundu, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog antstolio R. K. vykdomoje vykdomojoje byloje dėl skolininko P. U. iškeldinimo suinteresuotasis asmuo, kaip išieškotojas, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, tai yra nesikreipė į antstolius, nesiaiškino tikrosios padėties, kad iškeldintų iš patalpų P. U. bei grąžintų patalpas Vilniaus miesto savivaldybei, nors turėjo tokią pareigą pagal teismo sprendimus. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-542-910/2016 pagal P. U. ir J. U. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, kuriuo ieškovai prašo pripažinti jų teisę privatizuoti ginčo patalpą pagal sudarytą buto pirkimo-pardavimo sutartį. Ši civilinė byla sustabdyta, kol ginčo patalpa nebus perduota Vilniaus miesto savivaldybei bei įregistruota viešame registre. Vilniaus miesto savivaldybė negali perimti šios negyvenamosios patalpos ir įregistruoti jos nuosavybės teise, kol šios patalpos negrąžina skolininkas, kuris yra pateikęs vykdomąjį raštą dėl P. U. iškeldinimo antstoliui.
Atsiliepimu į suinteresuotojo asmens A. V. skundą antstolis V. M. nesutinka su skundu, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu skolininkas privalo grąžinti negyvenamąją patalpą išieškotojui. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog skolininkas nesinaudoja šiomis patalpomis, nėra pagrįstas ir motyvuotas pagrindas nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Nėra jokio kito sprendimo ar vykdomojo dokumento, kurio pagrindu Vilniaus miesto savivaldybė galėtų iškeldinti iš patalpų jas užėmusius asmenis ar reikalauti, kad šie asmenys jas grąžintų. Patalpas Vilniaus miesto savivaldybei gali grąžinti tik skolininkas.
Šalies argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancjos teisme metu antstolis pateikė pareiškimą, jog atsisako nuo pareiškimo dėl baudos skyrimo A. V., atsisakymo teisinės pasekmės jam yra žinomos. Nurodo, jog 2016 m. birželio 3 d. gavo išieškotojos Vilniaus miesto savivaldybės prašymą grąžinti vykdomąjį dokumentą ir užbaigti vykdomąją bylą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkui pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį buvo paskirta 5 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Nagrinėjamoje byloje procesas pirmos instancijos teisme buvo pradėtas pagal antstolio pareiškimą dėl baudos skolininkui skyrimo. Anststolis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo pareiškimo dėl baudos skyrimo.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog antstolis vykdo 2014 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-10873-535/2013 dėl A. V. iškeldinimo iš 13,82 kvadratinių metrų negyvenamosios patalpos bei įpareigojimo A. V. grąžinti šią patalpą išieškotojui, Vilniaus miesto savivaldybei. Vykdydamas iškeldinimą, antstolis nustatė, jog vykdomajame dokumente nurodytomis patalpomis naudojasi ne skolininkas, o P. U..
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 9 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir nutarė iškeldinti P. U. iš A. V. priklausančio patalpos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2012 minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo palikta nepakeista. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 3 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-121-592/2010 iškeldinti skolininką P. U. iš išieškotojui A. V. priklausančių patalpų dalies. A. V. šį vykdomąjį raštą pateikė vykdyti antstoliui R. K., kuris pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0055/12/01258. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis A. V. buvo uždrausta perleisti, išnuomoti, leisti kitiems asmenims kokiu nors budu naudotis negyvenamąja patalpa, taip pat skolininkas P. U. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą atidėti vykdomojo dokumento Nr. 2-121-592 vykdymą, antstolis R. K. 2013 m. kovo 21 patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-121-592.
Bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese metu išieškotojas A. V. 2016 m. balandžio 14 d. davė sutikimą dėl reikalavimo perelidimo naujam išieškotojui Vilniaus miesto savivaldybei, kuris įgijo reikalavimo teisę į P. U. iškeldinimą pagal vykdymui pateiktą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-121-592/2012. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-22510-294/2016 antstolio R. K. prašymą tenkino ir pakeitė išieškotoją A. V. į naują išieškotoją Vilniaus miesto savivaldybę vykdomojoje byloje Nr. 0055/12/01258 pagal vykdymui pateiktą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-121-592/2012 (skolininkas P. U.). Minėta nutartis įsiteisėjo. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė antstoliui V. M. prašymą grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. išduotą vykdomąjį dokumentą ir užbaigti vykdomąją bylą. Todėl pripažintina, kad antstolio atsisakymas nuo pareiškimo dėl baudos skolininkui skyrimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis, kuria buvo skirta bauda A. V., panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, priimant antstolio atsisakymą nuo prašymo dėl baudos skyrimo ir nutraukiant civilinę bylą pagal antstolio V. M. prašymą dėl baudos skyrimo A. V..
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 334-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Priimti anstolio V. M. atsisakymą nuo prašymo skirti baudą ir nutraukti civilinę bylą pagal anstolio V. M. prašymą dėl baudos skyrimo A. V., suintersuotasis asmuo – Vilniaus miesto savivalsybė.