- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-16
- Bylos Nr.
- N-62-1703-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas, Antanas Ablingis (pran.)
Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nutarimo V. V. ir G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus vyr. darbo inspektorius 2006 m. kovo 14 d. surašė V. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2006 m. kovo 9 - 10 d., inspektuojant uždarąją akcinę bendrovę „Medonos mėsa“ (toliau – UAB „Medonos mėsa“) buvo nustatyta, kad direktorius V. V. , būdamas įmonės administracijos vadovu ir darbdaviu, esant Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbo užmokesčio, darbo funkcijų, darbovietės, darbo tvarkos ir kitų darbo sutarties sąlygų), laikotarpiu nuo 2005 m. vasario l d. iki 2006 m. kovo 6 d, leido dirbti UAB „Medonos mėsa“ (Medelyno g.4, Jūrės k., Kazlų Rūdos sav.) K. K. galąstojo-sargo-kūriko darbą (susijusį su materialaus objekto sukūrimu - įmonės mėsos ceche naudojamų darbo įrenginių darbinių dalių galandinimą, mėsos gaminių rūkyklose saugojimą, krosnies kūrenimą), nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties, t. y. nelegaliai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau - DK) - 98 straipsnio l dalies l punktą, 99 straipsnio 2 dalies 3 punkto normas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41 ³ straipsnio 1 dalyje. Įmonės administracijos vadovas V. V. padarė pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, nes žinojo, kad įmonėje K. K. dirba nelegaliai, žinojo apie sutartą jam mokėti užmokestį, kitas aplinkybes, bet nesiėmė jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti, nors tą privalėjo atlikti pagal galiojančius įstatymus, įmonėje galiojančią faktinę darbo organizavimo tvarką. Be to, tą pačią dieną Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus vyr. darbo inspektorius surašė G. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2006 m. kovo 9 - 10 d. inspektuojant UAB „Medonos mėsa“ buvo nustatyta, kad direktorius gamybai - vienintelis įmonės akcininkas G. M. , pagal įmonėje galiojančią faktinę darbo organizavimo tvarką, būdamas darbdaviu - įmonės administracijos atstovu, esant Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbo užmokesčio, darbo funkcijų, darbovietės, darbo tvarkos ir kitų darbo sutarties sąlygų), laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2006 m. kovo 6 d. leido dirbti UAB „Medonos mėsa“ K. K. , galąstojo-sargo-kūriko darbą (susijusį su materialaus objekto sukūrimu - įmonės mėsos ceche naudojamų darbo įrenginių darbinių dalių galandinimą, mėsos gaminių rūkyklose saugojimą, krosnies kūrenimą), nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties, t. y. nelegaliai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso - 98 straipsnio l dalies l punktą, 99 straipsnio 2 dalies 3 punkto normas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 ³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nutarimu V. V. ir G. M. administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta.
Teismas išnagrinėjęs administracinę bylą, išklausęs traukiamų administracinėn atsakomybėn asmenų paaiškinimus, apklausęs liudytojus A. Z. , E. K. , J. S. , O. D. K., ištyręs administracinės bylos rašytinius įrodymus, pripažino, kad nenustatyta, jog V. V. padarė inkriminuotą pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, žinodamas, kad įmonėje K. K. dirba nelegaliai, žinodamas apie sutartajam mokėti užmokestį, kitas aplinkybes, bet nesiėmė jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti, nors tą privalėjo atlikti pagal galiojančius įstatymus, įmonėje galiojančią faktinę darbo organizavimo tvarką, o G. M. , pagal įmonėje galiojančią faktinę darbo organizavimo tvarką, būdamas darbdaviu - įmonės administracijos atstovu leido dirbti UAB „Medonos mėsa“ K. K. galąstojo-sargo-kūriko darbą (susijusį su materialaus objekto sukūrimu - įmonės mėsos ceche naudojamų darbo įrenginių darbinių dalių galandinimą, mėsos gaminių rūkyklose saugojimą, krosnies kūrenimą), nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties, t. y. nelegaliai. Nei liudytojų parodymais, nei bylos rašytinės medžiagos pagalba teismas nenustatė, kad K. K. įmonėje būtų dirbęs galąstojo-sargo-kūriko darbą, kuris kaltinime traukiamiems administracinėn atsakomybėn asmenims apibūdinamas kaip susijęs su materialaus objekto sukūrimu - įmonės mėsos ceche naudojamų darbo įrenginių darbinių dalių galandinimu, mėsos gaminių rūkyklose saugojimu, krosnies kūrenimu. Patrauktųjų administracinėn atsakomybėn asmenų V. V. bei G. M. parodymais nustatyta, kad K. K. įmonei „Medonos mėsa“ reikalui esant atliko peilių galandinimą pagal šalių sudarytą 2005 m. vasario 1 d. paslaugų sutartį (b. l. 14). Tai yra, periodiškai, iškilus poreikiui, buvo pakviečiamas į įmonę atlikti galandinimo darbus. Tai reiškia, kad buvo periodiškai, priklausomai nuo poreikio, atliekama šalių iš anksto sulygta ir apibrėžta užduotis. Jos metu kiekvieną kartą pasiekiamas konkretus rezultatas. Minėtą aplinkybę patvirtino ir visi apklausti liudytojai. Nė vienas iš jų nepatvirtino, jog K. K. darbas būtų turėjęs reguliarų pobūdį, nustatytas darbo valandas ar darbo vietą. K. K. neprivalėjo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Nė vienas iš liudytojų neparodė, jog K. K. be epizodiško įrankių galandimo, atsiradus poreikiui, būtų dar vykdęs kūriko bei sargo funkcijas. Tai reiškia, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o ne darbo teisiniai santykiai. Juos reglamentavo šalių sudaryta civilinė sutartis, kurią šalys įvardino kaip paslaugų teikimo sutartį, o ne darbo sutartį. (Šiuo atveju šalių pasirinkto civilinės sutarties pavadinimo ir jos turinio atitikimo pavadinimui klausimo teismas nenagrinėja, kadangi sutartis nėra ginčijama). Teismas nenustatė, kad K. K. būtų susitaręs dėl darbo užmokesčio, darbo funkcijų, darbovietės, darbo tvarkos ir kitų darbo sutarties sąlygų, kas yra privalu darbo teisinių santykių atveju. K. K. , atlikdamas galandinimo veiksmus, neprivalėjo laikytis darbo tvarkos, paklusti darbdavio nurodymams, t. y. tarp šalių nebuvo pavaldumo santykių, būdingų tik darbo teisiniams santykiams. Nors nustatyta, kad K. K. neturėjo verslo liudijimo, tačiau teismas atsižvelgia į teisminės praktikos nuostatą, kad verslo liudijimo nebuvimas nėra nelegalaus darbo požymis ir dokumentas neturi reikšmės veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, K. K. savo darbo panaudojimas sudarius civilinę sutartį, negali būti traktuojamas kaip nelegalus darbas (DK 98 straipsnis), o yra jo per civilinius teisnius santykius realizuota individuali veikla.
II.
Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Manoma, kad teismas neteisingai įvertino inspekcijos pateiktus įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Apelianto nuomone yra įrodyta, kad K. K. laikotarpiu nuo 2005 m. vasario l d. iki 2006 m. kovo 6 d. UAB „Medonos mėsa“ interesais vykdė darbines funkcijas, dėl kurių privaloma tvarka turėjo būti sutaryta rašytinė darbo sutartis. V. V. ir G. M. kaltė yra įrodyta įstatymo leistinomis priemonėmis - liudytojų, administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų rašytiniais bei bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). Su K. K. buvo sudaryta paslaugų sutartis. Teismo nuomone tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Teismas neatsižvelgė, kad esminiai darbo sutarties požymiai, skiriantys ją nuo kitų sutarčių, yra darbo funkcijų atlikimas ir įsipareigojimas paklusti darbo tvarkai. Darbuotojo įsipareigojimas dirbti tam tikrą darbą reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o darbo sutarties galiojimo laiku vykdyti tam tikrą jam pavestą darbo funkciją, nesusijusią su gaunamu rezultatu. Tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai pagrįsti pavaldumu (subordinacija). Tai nustatyta ruošiant bylos medžiagą bei nagrinėjant bylą teisme. V. V. paaiškino, kad esant būtinumui jis arba kas nors kitas iškviesdavo K. K. atlikti darbą į savaitę apie 2, 3 kartus. K. K. kartais ateidavo iš ryto, kartais po pietų, esant reikalui K. K. pakeisdavo sargą (b. 1. 9). G. M. paaiškino, kad K. K. darbą prižiūrėjo meistrė. Dokumentaliai K. K. darbas niekur nebuvo fiksuotas (b. l. 91). Todėl nepagrįstas teismo motyvas, kad K. K. atlikdamas galandinimo veiksmus neprivalėjo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams. Darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (DK 24 straipsnio l dalis). Nurodymai, kada atvykti į darbą, jo kontrolė ir kitoks pavaldumas bei aplinkybės tokius darbo santykius eliminuoja iš Civilinio kodekso normomis reglamentuotų civilinių santykių (CK 6.716 straipsnio 2 dalis). Teismas nutarime nurodė, kad K. K. neprivalėjo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Manoma, kad nereikėtų įrodyti visiems žinomų aplinkybių. Bendrovės pagrindinė veikla mėsos gaminių gamyba. Darbo procese, be kita ko, naudojami darbo įrenginiai - peiliai, kurių darbinė dalis (ašmenys) praranda savo savybes, todėl reguliariai reikia atlikti galandinimo darbus. Šias darbo funkcijas bendrovėje atlikdavo K. K. . Įmonės veikloje pridėtinę vertę kūrė ne tik, pvz.: mėsos rūkytojas E. K. , pardavėja I. B. , vairuotojas A. K. , buhalterė E. K. , bet ir galąstojas-sargas-kūrikas K. K. . Todėl jo, kaip ir bet kurio kito bendrovės darbuotojo atliekamas darbas, buvo susijęs su materialaus objekto sukūrimu. Matomai, tik vienam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. M. šios aplinkybės buvo nežinomos, nes teisme duoti parodymai priminė akmens amžiaus laikus - „peilių galandinimas nebuvo būtinybė" (b. l. 119). Nepaneigtos liudytojo E. K. raštu bei teisme nurodytos aplinkybės, kad K. K. UAB „Medonos mėsa“ dirbo galąstoju, kad jis sargaudavo, saugodavo bendrovės mėsos gaminius rūkyklose, bei pakurdavo pečių (b. l. 12), kad turėjo savo darbo vietą. (b. l. 92). Fotonuotraukose užfiksuotos aplinkybės, kurių darbo inspektoriai, ruošę bylos medžiagą, nežinojo. V. V. parodo bendrovėje esančią darbo vietą, kurioje K. K. dirbdavo galąstojo darbą, persirengimo spintelę, kurioje jis laikydavo darbo ir kitus drabužius (b. 1. 17, 18). Kazlų Rūdos policijos komisariato pareigūnai 2006 m. kovo 7 d. 6.30 - 7.30 val. baudžiamojoje byloje dėl mirties priežasties nustatymo, fotonuotraukoje užfiksavo bendrovės pastatų viduje esantį staliuką, ant kurio buvo sudėti įvairūs daiktai, priklausę K. K. . Teismas nutarime pažymėjo, kad nė vienas liudytojas nepatvirtino, jog K. K. būtų turėjęs darbo vietą. Organas (pareigūnas) nagrinėdamas bylą vadovaujasi ne tik įstatymu, bet ir vidiniu įsitikinimu. V. V. paaiškino, kad tuo metu įmonėje sargų nebuvo ir signalizacijos nebuvo (b. l. 91). Žuvusiojo žmona liudytoja O. D. K. D. K. paaiškino, kad iš vyro pokalbių suprasdavo, jog jis išeidavo į UAB „Medonos mėsa“ padirbėti - sargauti, pakurti rūkyklą, galąsti peilius. Naktimis išeidavo sargauti ne kasdien, o pagal kokį tai grafiką. Išeiginėm dienom išeidavo sargauti visą parą (b. l. 13, 118). Liudytojas A. Z. parodė, kad kitų galąstojų įmonėje nebuvo (b. l. 106). Policijos pareigūnui tiriant vietos ir laiko atžvilgiu konkrečias aplinkybes ir liudytoju apklausus G. M. , pastarasis paaiškino, kad K. K. paklausęs, ar galėtų vietoj jo prižiūrėti UAB „Medonos mėsa" teritoriją (b. l. 71). Šių asmenų parodymų visuma patvirtina nelegalaus darbo faktą. Be abejo, žuvusiojo neapklausi. Lieka tik vidinis įsitikinimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktasis V. V. teisme prarado atmintį. Jis nežinojo kiek K. K. buvo žadėta pagal paslaugos sutartį. (b. l. 91), nors 2006 m. kovo 10 d. paaiškinime raštu nurodė, kad sulygtas atlygis 100 litų (b. l. 9). Akivaizdu, kad nemokamai dirbtas konkretus darbas negalėjo būti atliekamas. Manoma, kad paslaugų sutartis yra vienas iš atlygintinumo įrodymų. G. M. aiškinimas, kad pinigai pagal minėtą sutartį buvo išmokėti O. D. K. tik po K. K. žūties (b. l. 119), kelia pagrįstą įtarimą, kaip darbuotojas metus laiko dirbdamas bendrovėje negavo jokio atlyginimo. Tai pasakytina ir apie G. M. duotus parodymus teismo posėdžio metu, kad K. K. kategoriškai pareiškęs, kad jis nenori būti apiformintas pagal darbo sutartį (b. l. 91, 106, 119).
Atsiliepimas
G. M. ir V. V. atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinkama su apelianto argumentais. Teigiama, kad apylinkės teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teisingai nustatė, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o ne darbo teisiniai santykiai. Prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Pagal Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 93 straipsnyje pateiktą darbo sutarties sąvoką, būtinieji ir esminiai darbo sutartį apibūdinantys elementai yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikrą darbą, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį. Pagal DK 98 straipsnio l dalies l punktą, nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Viename administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad įmonės administracijos vadovas V. V. padarė pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, kad nesiėmė jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti. Kitame, kad direktorius gamybai, vienintelis įmonės akcininkas G. M. , būdamas darbdaviu - įmonės administracijos atstovu, nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2006 m. kovo 6 d. leido dirbti bendrovėje K. K. , galąstojo-sargo-kūriko darbą. Kaip matyti, kaltinimai neatitinka įprasto kaltinimo darbdaviams dėl nelegalaus darbo. Kalbama apie darbo įstatymų reikalavimų pažeidimą. Taigi, tokia situacija gali būti priežastimi nubausti darbdavį už nepakankamą darbuotojų kontrolę, tačiau tai nėra nelegalus darbas. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra nelegalaus darbo įvykio.
Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama tik protokole suformuluotų aplinkybių apimtimi ir apylinkės teismas turėjo nustatyti, ar patrauktųjų administracinėn atsakomybėn asmenų veikoje yra inkriminuotų pažeidimų sudėtys. Tokią išvadą galima buvo padaryti tik įvertinus surinktus įrodymus. ATPK 257 straipsnis numato, kad bylos nagrinėjimo metu įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinė pozicija, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Kaip matyti, apylinkės teismas šių nuostatų nepažeidė. Todėl apeliantui iškyla pareiga neginčytinais ir nereikalaujančiais vertinimo duomenimis paneigti teismo nutarime padarytas išvadas. Tačiau apeliaciniame skunde vertinami įrodymai iš apeliantui priimtinų pozicijų ir toks vertinimas negali būti priežastimi paneigti teismo padarytąsias išvadas. Pareiga įrodyti pažeidimą tenka institucijai, kurios darbuotojas surašė apkaltinamuosius dokumentus.
Kadangi apylinkės teismo priimtas nutarimas atitinka šiam dokumentui keliamus pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimus, todėl jis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.