- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-22
- Bylos Nr.
- 2A-890-153/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Algimantas Kukalis, Neringa Venckienė
- Atsakovas
- E. A.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Business Corparation“
- Trečiasis asmuo
- E. Ž.
Procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 45.1.
2011 m. liepos 22 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės “Baltic Business Corparation“ atstovui UAB „Valnetas“ įgaliotam asmeniui A. G., atsakovui E. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Business Corparation“ apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo ir 2011 m. sausio 7 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1522-399/2010 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Businness Corparation” ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams E. A. individualiai įmonei, E. A., trečiajam asmeniui E. Ž. dėl piniginių lėšų grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB “Baltic Business Corparation“ ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo E. A. IĮ ir subsidiariai iš atsakovo E. A. ieškovės naudai 5 550,15 Lt, sumokėtus už pirktą, bet ieškovei neperduotą statybinę medieną, priteisti iš atsakovės E. A. IĮ ir subsidiariai iš atsakovo E. A. bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad iš atsakovės E. A. IĮ pirko statybinės medienos iš viso už 10 209,90 Lt, skaičiuojant po 570 Lt už kubinį metrą. Ieškovė 2009-05-19 pavedimu Nr. 1033, 2009-06-18 pavedimu Nr. 1069, 2009-07-10 kasos pajamų orderiu TSO Nr. 0331639 sumokėjo atsakovei 10 209,90 Lt pagal atsakovės pateiktas sąskaitas: 2009-05-14 AE Nr. 0057, 2009-05-27 AE Nr. 0059, 2009-06-29 AE Nr. 61. Atsakovė E. A. IĮ, gavusi visą apmokėjimą neperdavė visos užsakytos statybinės medienos, o perdavė tik 8,175 kubinius metrus, iš viso už 4 659,75 Lt. Ieškovė, pasirinkdama vieną iš savo teisių gynimo alternatyvų, pasirinko teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą.
Atsakovė E. A. IĮ su ieškiniu sutiko iš dalies, pripažino 777,80 Lt įsiskolinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei 787,80 Lt už nepateiktą medieną iš atsakovės E. A. IĮ ir subsidiariai iš atsakovo E. A., kitą ieškovo reikalavimų dalį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovės E. A. IĮ ir subsidiariai iš E. A. 23,64 Lt žyminį mokestį ir 81,57 Lt ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad tarp šalių, nors ir nebuvo sudarytos rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, buvo susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Ginčo, kad buvo sumokėti pinigai, byloje nekilo. Atsakovė E. A. IĮ ieškovei išrašė šias sąskaitas faktūras: 2009-05-14 2000,70 Lt, 2009-05-27 – 4 998,90 Lt, 2009-06-29 – 3 210,30 Lt. Kasos pajamų orderiu 2009-07-10, pasirašytu E. A. ir E. Ž., sumokėta E. A. 3 209,90 Lt už medieną. Vietinio mokėjimo nurodymais 2009-06-18, 2009-06-19 ieškovė sumokėjo atsakovei 50 000 Lt ir 2 000 Lt.
Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus bei atsakovo E. A. paaiškinimą ir rašytinius įrodymus, laikė labiau tikėtina, kad E. A. IĮ perdavė ieškovei prekes CK 6.318 str. 2 d. 1 p. ir 3 p. nustatytu būdu. Teismo nuomone, mediena buvo perduota vežėjai E. A. IĮ ir buvo pateikta ieškovės įgaliotam asmeniui E. Ž. bei nuvežta jo nurodytu adresu. E. Ž. pas ieškovę dirbo vadybininku ir su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, iš darbo atleistas 2009-09-30 darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Teismas nesutiko su argumentu, kad ieškovės ir atsakovo sudarytu aktu patvirtinta, jog buvo atvežta tik 8,175 kubiniai metrai medienos. Teismas nurodė, kad šis aktas negali patvirtinti minėtos aplinkybės, nes aktas sudarytas tik 2009 m. lapkričio mėn. pabaigoje, o mediena buvo vežama 2009 m. gegužės ir birželio mėn., ir per tiek laiko galėjo būti tiek sunaudota objekto (fermų) rekonstrukcijai, dalis jos kiekio galėjo sumažėti dėl netinkamo saugojimo. Teismas sprendė, kad E. Ž. turėjo įgaliojimus nuvežti ir iškrauti medieną, nes jis sumokėjo pinigus E. A. įmonei grynais už dalį medienos. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė E. A. IĮ jai neperdavė medienos už 5 550,15 Lt, ieškovė per mažai bendradarbiavo su pardavėja, todėl už dalies medienos praradimą yra atsakinga pati.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 7 d. papildomu sprendimu išsprendė išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo klausimą – priteisė trečiojo asmens E. Ž. naudai 50 Lt iš atsakovės E. A. IĮ ir subsidiariai iš E. A. bei 250 Lt iš ieškovės advokato pagalbai apmokėti.
Teismas nustatė, kad tretysis asmuo E. Ž. prašė priteisti iš ieškovės ir iš atsakovės proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai jo naudai 1 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas sprendė, kad trečiojo asmens prašymas turi būti tenkinamas iš dalies. Tretysis asmuo nereiškė byloje savarankiškų reikalavimų, byloje teikė tik atsiliepimą, trečiojo asmens atstovas dalyvavo tik dviejuose teismo posėdžiuose, todėl teismo nuomone, trečiajam asmeniui turi būti priteista 300 Lt advokato išlaidoms apmokėti iš ieškovės ir iš atsakovo proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Baltic Business Corparation“ pateikė apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo ir dėl 2011 m. sausio 7 d. papildomo sprendimo, prašė abu skundus nagrinėti kartu, vienoje byloje.
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Baltic Business Corparation“ prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kurioje buvo atmestas jo reikalavimas ir priimti naują sprendimą – patenkinti reikalavimą priteisti subsidiariai iš atsakovų E. A. IĮ ir E. A. 5 550,15 Lt ginčijamą sumą bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė tokius motyvus:
1) teismas netinkamai vertino įrodymus bei nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė neperdavė jai medienos už 5 550,15 Lt. Teismo argumentacija sudaro pagrindą teigti, kad atsakovė skolinga ieškovei tiek, kokį įsiskolinimą nurodė pati atsakovė už negrąžintą medieną. Neteisingas ir nepagrįstas teismo sprendimas suteikė galimybę atsakovei, nepateikusiai dalies medienos, priverstinai perkelti ieškovei nuostolius ir nepagrįstai pagerinti savo finansinę būklę ieškovės sąskaita. Tai prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams;
Žemesnės instancijos teismas
2) teismas nustatęs, kad buvo pateikti netinkamai įforminti rašytiniai įrodymai, turėjo teisę ir pareigą jų nepriimti arba išaiškinti kokiu būdu tinkamai pateikti, tačiau to nepadarė ir tai turėjo būti išspręsta bylos parengiamojo proceso stadijoje. Jeigu pateiktų įrodymų neužteko, teismas galėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. l d.). Nebuvo vertinta atsakovės finansinė atskaitomybė, kur atsakovė būtų nurodžiusi, ar veda sandėlio prekių apskaitą, ar turi pirktos (įsigytos) ir parduotos medienos sąskaitų faktūrų, kur matytųsi atsiskaitymo dieną prekių likutis įmonėje. Nebuvo teismo vertinta ar pristatyta mediena buvo naudojama, ar liko visa nepanaudota. Tokiais veiksmais teismas pažeidė CPK 8 str. numatytą kooperacijos principą;
3) teismas praktiškai neanalizavo ir nevertino nei įrodymų viseto, nei kiekvieno įrodymo reikšmės, t. y. netinkamai vykdė CPK 179 str. nuostatų. Teismas negali pagrįsti savo sprendimo įvairiomis prielaidomis, spėliojimais, kitokio pobūdžio išvedžiojimais apie bylos aplinkybes.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB “Baltic Business Corparation“ prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. papildomo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės priteista 250 Lt trečiajam asmeniui advokato pagalbos išlaidoms apmokėti. Apeliantė nurodė, kad teismas nevertino, ar trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų buvo reikalinga advokato pagalba rašant atsiliepimą. Neatsižvelgė į tokias reikšmingas aplinkybes kaip nagrinėjamos bylos sudėtingumas, ginčo pobūdis, bylos nagrinėjimo laikas, ieškov atliktus procesinius veiksmus, parengtus procesinius dokumentus, teisinių paslaugų teikimo kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, dalyvavimą byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, skolos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų klausimų naujumą. Rengiant tik vieną atsiliepimą, nebuvo būtinas specialus pasirengimas ir dėl to advokato darbo sąnaudos nebuvo didelės. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 300 Lt. Priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nors ir neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, tačiau jos akivaizdžiai per didelės ir nepagrįstos. Teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat neatsižvelgė į ieškovės finansines galimybes sumokėti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovai E. A. IĮ ir E. A. prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą palikti nepakeistus, apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodė, kad apeliantės teiginiai apeliaciniuose skunduose yra nesuprantami. Apeliantė nenurodė, kokius konkrečius įrodymus teismas vertino pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir kuo pažeidimas pasireiškia. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas galėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus. Teismas ne kartą pasiūlė šalims papildomai pateikti įrodymus, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, įrodymams teikti buvo sudarytos sąlygos ir pakankamai laiko.
Atsiliepimų į apeliacinius skundus tretysis asmuo E. Ž. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškinio pagrįstumo, tačiau su tuo sutikti negalima. Apeliantė kritikuoja teismo sprendimo motyvus taip pat tuo pagrindu, jog teismas neanalizavo šalių santykių atsižvelgiant į CK 1.5 str. nuostatas, tačiau su tuo taip pat negalima sutikti, nes pati apeliantė elgėsi lengvabūdiškai, neprotingai, tad ir neteisingai. Apeliantė sudarė su atsakove E. A. ĮĮ žodinę sutartį dėl medienos pirkimo ir pristatymo į apeliantės nurodytus objektus. Bylos duomenimis, ginčo šalys žodžiu susitarė dėl kiekio perkamos medienos, apmokėjimo tvarkos ir produkcijos pristatymo sąlygų. Tad šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatinėjo remdamasis byloje surinktais įrodymais. Ginčo tarp šalių, kad ieškovė nupirko iš atsakovės statybinės medienos už 10 209,90 Lt, skaičiuojant po 570 Lt už kubinį metrą, ir sumokėjo atsakovei visus pinigus už produkciją (b. l. 9-11), nėra. Atsakovė medienos pristatymo tvarką ir kiekį įrodinėjo atsakovės įmonės savininko paaiškinimu, rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais. Tad remiantis pateiktomis byloje sąskaitomis faktūromis, atsakovė 2009-05-27 pareikalavo sumokėti už ieškovei tiekiamą medieną (17 912 kub. m) 10 209,9 Lt. Atsakovės atstovo paaiškinimu, klausimas dėl tiekiamos medienos kiekio ir pristatymo vietos buvo suderintas iš anksto, o produkciją priėmė tretysis asmuo ieškovės įmonės vadybininkas E. Ž.. Ieškovės atstovė iš esmės neginčijo, jog tartis dėl medienos pardavimo, pristatymo, priėmimo tretysis asmuo E. Ž. galėjo. Nustačius byloje, jog ieškovė nurodymus, dėl medienos užsakymo, apmokėjimo ir pristatymo davė trečiajam asmeniui E. Ž., o ne atsakovės atstovui (b. l. 121-123), laikoma, jog atsakovės atstovai pagrįstai vykdė trečiojo asmens E. Ž. nurodymus. Tad nėra pagrindo netikėti atsakovės atstovo paaiškinimu, jog ieškovės vadybininkas E. Ž. nurodė atsakovės atstovui, kur ir kiek medienos pristatyti, tai atsakovės atstovas ir padarė. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog atsakovė netinkamai įvykdė užsakymą, nes nėra nuginčytas atsakovės paaiškinimas, jog ieškovės atstovo E. Ž. nurodymus atsakovė įvykdė tinkamai. Atsakovės atstovo pateiktais krovinio važtaraščiais (b. l. 45-48) nustatyta, kad atsakovė nuvežė medieną į Kauno rajone esančius Subatiškių ir Narto kaimus, tačiau važtaraščiuose ieškovės vadybininkas nepasirašė, nors atsakovės atstovai prašė jį važtaraščiuose pasirašyti. Toks atsakovės atstovo paaiškinimas atitinka ieškovės atstovės paaiškinimą, duotą teismo posėdyje, kad E. Ž., nors galėjo, tačiau važtaraščių nepasirašinėjo (b. l. 122). Taigi tikėtina, jog atsakovė, būdama priklausoma nuo ieškovės atstovo, negalėjo tinkamai įforminti medienos pristatymo fakto, nes ieškovės atstovas nepasirašė važtaraščių. Atsakovės nurodytus įrašus važtaraščiuose dėl medienos pristatymo vietos teismo posėdyje patvirtino apklausti liudytojai J. V., G. J. (b. l. 123). Liudytojai nurodė, jog pakrovė ir vežė medieną į Kauno rajone esančius Subatiškių ir Narto kaimus. Pristatytą medieną, anot liudytojo G. J., trečiojo asmens E. Ž. nurodymu jie buvo palikę Narto kaime, o kitą dalį vėžė į Subatiškių kaimą, atvežę medieną į Subatiškių kaimą, jie ją paliko. Kaip matyti iš ieškovės atstovės paaiškinimo, į Subatiškių kaimą pristatytos medienos nei užsakovė, nei ieškovės darbuotojai nesaugojo, medienos apskaitos nedarė, tik vėliau lapkričio mėnesį ieškovės iniciatyva buvo surašytas aktas ir nustatytas medienos trūkumas (b. l. 14). Ieškovės atstovė teismo posėdyje patvirtino, jog įmonės atstovas vadybininkas E. Ž. netinkamai atliko savo pareigas, nors įmonė jam nepareiškė turtinio reikalavimo, tačiau iš darbo ieškovė E. Ž. atleido. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, jog labiau tikėtina, kad ieškovė nuostolius, susijusius su tiekiamos medienos trūkumu, patyrė dėl ieškovės darbuotojų aplaidumo, o ne dėl atsakovės veiksmų (CPK 185 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 787,80 Lt, šią sumą, anot atsakovės atstovo, ji jau sumokėjo ieškovei, nelaukdama teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Taip pat atmestinas apeliantės motyvas, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui. Bylos medžiaga patvirtina, kad trečiojo asmens interesams byloje atstovavo advokatė V. J. (b. l. 94), kuri E. Ž. vardu surašė procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinio pareiškimą), atstovavo trečiajam asmeniui byloje teismo posėdžiuose, byloje yra kvitas, kuris patvirtina, jog E. Ž. advokatei už teisinės paslaugas sumokėjo 1 000 Lt (b. l. 104). Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs advokatės darbo sąnaudas byloje, pagrįstai priteisė E. Ž. protingo dydžio bylinėjimosi išlaidas (250 Lt), kurios atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 7 punkte nurodytų rekomenduojamų priteisti užmokesčių už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino minimaliosios mėnesinės algos dydį – 800 Lt. ir neviršija šiose aktuose nustatyto advokatams užmokesčio dydžio.
Kiti apeliacinių skundų motyvai yra teoriniai samprotavimai apie teisinės problemas, visiškai abstraktūs ir nesusiję su bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, kuriais grindžiami sprendimų neteisėtumai, teisėjų kolegija dėl jų nutartyje nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimus.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija apeliacinių skundų netenkina, skundžiamų sprendimų nekeičia (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. papildomo sprendimo nekeisti.