Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-08-08 · Civilinė byla Nr. e2S-1099-479/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-08
Bylos Nr.
e2S-1099-479/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žydrūnas Bertašius
Atsakovas
A. L.
Ieškovas
A. L.
Trečiasis asmuo
Luminor Bank, O. Š., A. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1099-479/2019Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02012-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.13; (S) 3.1.14.6; 3.2.9.12; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei A. L., tretiesiems asmenims Luminor Bank, AB, O. Š., A. Š. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu atsakovei prašė atidalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklausantį turtą 1664/3327 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis ir gyvenamąjį namą (baigtumas 38 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: A. L. pripažinti nuosavybės teisę į A. L. 832/3327 žemės sklypo dalį ir į ½ gyvenamojo namo dalį, A. L. išmokant 16 107,38 EUR ir laikyti, kad A. L. įvykdė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-12-06 nutartimi prisiimtus įsipareigojimus padengti ½ dalį A. L. nuo 2016 m. balandžio 1 d. sumokėtų kredito įmokų pagal 2015 m. spalio 30 d. kreditavimo sutartį Nr. 2300- 2015-107716.

2. Gautas ieškovo prašymas dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovas nurodo, kad atsisako ieškinio ir prašo nutraukti civilinę bylą, nes mano, kad gali su atsakove rasti taikų bylos sprendimo būdą neteismine tvarka.

3. Gautas atsakovės atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir 2019 m. balandžio 12 d. prašymas ieškovo prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio nagrinėti atsakovei ir jos atstovui nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi prašymo dėl ieškinio atsisakymo netenkino, ieškinį paliko nenagrinėtą, priteisė iš ieškovo A. L. 480 EUR teisinės pagalbos išlaidų atsakovei A. L., grąžino ieškovui A. L. 2018 m. rugsėjo 14 d. mokėjimu sumokėtą 550 EUR žyminį mokestį (ZG97855), jo grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, grąžino atsakovei A. L. 2019 m. kovo 18 d. mokėjimu sumokėtą 35 EUR žyminį mokestį (ZH34670), jo grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalis sieja tęstiniai santykiai, jie yra nekilnojamojo turto bendrasavininkai. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Nesant duomenų, kad šalių ginčas yra išspręstas taikiai neteismine tvarka (pvz. sudarant atitinkamus notarinius sandorius), atsižvelgiant į civilinės bylos nutraukimo teisines pasekmes, abiejų šalių interesais, nagrinėjamu atveju civilinės bylos nutraukti negalima. Ieškovo prašymas dėl ieškinio atsisakymo netenkintinas, ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Atsakovė patyrė 1 200 EUR teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo surašymą ir atstovavimą teisme. Jos atstovas prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovo. Sąskaitoje išlaidos daugiau nedetalizuotos. Bylos nagrinėjimas iš esmės nepradėtas, atsakovės atstovas dalyvavo viename teismo posėdyje, kuris truko mažiau nei 10 minučių. Atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytą atsakovės poziciją dėl ieškinio, akivaizdu, kad ieškinys dėl atidalinimo nėra nepagrįstas. Atsižvelgiant į šalių pozicijas, proceso eigą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovei priteistina 40 procentų, t. y. 480 EUR, jos patirtų teisinės pagalbos išlaidų. Už ieškinį sumokėtas 550 EUR žyminis mokestis. Už priešieškinį, kurį protokoline nutartimi atsisakyta priimti, sumokėtas 35 EUR žyminis mokestis. Ieškovui ir atsakovei grąžintini už ieškinį ir priešieškinį sumokėti žyminiai mokesčiai .

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskirajame skunde atsakovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį – prašymą dėl ieškinio atsisakymo tenkinti ir civilinę bylą nutraukti, priteisti iš ieškovo 1 200 EUR teisinės pagalbos išlaidų atsakovei, grąžinti ieškovui 412,50 EUR žyminio mokesčio nuo sumokėto 550 EUR žyminio mokesčio, grąžinti atsakovei sumokėtą 35 EUR žyminį mokestį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą. Gavęs ieškovo atsisakymą nuo ieškinio, pirmosios instancijos teismas, nustatęs CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, galėjo bylą išnagrinėti iš esmės, tačiau negalėjo palikti ieškinio nenagrinėto.

6.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Atsakovė bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl ieškovo kaltės ir ieškovo atsisakymas nuo ieškinio negali būti pateisinama priežastimi sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.

7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paliktas ieškinys nenagrinėtas bei priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumas ir pagrįstumas.

10. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo dėl ieškinio atsisakymo, ieškinį paliko nenagrinėtą, bei priteisė iš ieškovo 480 EUR teisinės pagalbos išlaidų atsakovei, grąžino šalims jų sumokėtus žyminius mokesčius.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu (ne)teisėtumo

11. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovas pateikė teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, jog atsisako ieškinio, nes mano, kad yra galimybė sudaryti taikos sutartį su atsakove ne teisminiu keliu, prašė civilinę bylą nutraukti, grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio.

12. CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka.

13. Ieškinio ar jo reikalavimų dalies ieškovo atsisakymas yra dispozityvumo principo civiliame procese įgyvendinimo išraiška, nes teisminis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis šalių ar vienos iš jų iniciatyva. Tam tikrais atvejais šalies pareiškimas, kad ji pageidauja atsisakyti ieškinio, teismui nėra privalomas. CPK 42 straipsnio 2 dalimi teismas įpareigotas nepriimti ieškinio atsisakymo, jeigu šis veiksmas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Ieškovo atsisakymas ieškinio ir kasacinio skundo teismui nėra besąlyginis pagrindas bylai nutraukti, teismas neturi priimti atsisakymo ieškinio ar kasacinio skundo, jei toks atsisakymas prieštarauja įstatymams ir pažeidžia asmens teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2013). Gavęs pareiškimą atsisakyti ieškinio ar jo reikalavimo dalies teismas turi nustatyti, ar nėra nustatyta aplinkybių, sudarančių nurodytą pagrindą teismui nepriimti atsakymo nuo ieškinio. Prieš priimdamas nutartį priimti ieškinio atsisakymą teismas turi įsitikinti, ar toks atsisakymas neprieštarauja įstatymui, viešajai tvarkai, ar išreikšta atsisakiusios šalies laisva valia, ar nėra klaidos ar apgaulės.

14. Iš pirmosios instancijos teismo motyvų, kurių pagrindu buvo netenkintas prašymas dėl ieškinio atsisakymo, matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad tarp šalių ginčas vis dar nėra išspręstas. Todėl padarė išvadą, jog patenkinus ieškovo prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir nutraukus civilinę bylą, atsiradusios teisinės pasekmės gali turėti įtakos abiejų šalių interesams.

15. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, šalies pareiškimas, jog ji pageidauja atsisakyti ieškinio teismui nėra privalomas. Todėl pirmosios instancijos teismui nustačius, jog ginčas tarp šalių neišspręstas, pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl ieškinio atsisakymo. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovas po pertraukos teismo posėdyje nedalyvavo, teismui netenkinus prašymo dėl ieškinio atsisakymo tęsti bylos nagrinėjimą pareigos nebuvo, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas paliko ieškinį nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 1 dalies pagrindu – kai ieškovas neatvyksta į teismo posėdį, kai jam apie teismo posėdį yra žinoma, nesant ieškovo prašymo posėdį atidėti ir atsakovei neprašant priimti sprendimą už akių.

16. Esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta skundžiamos nutarties dalis teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ne)pagrįstumo

17. Bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, susidariusių šioje byloje, atlyginimą reglamentuoja CPK 94 ir 98 straipsniai. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Prielaidos klausimui dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo spręsti yra atitinkamo prašymo bei išlaidų realumą ir dydį patvirtinančių įrodymų pateikimas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

18. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas reiškė reikalavimus atsakovei atidalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklausantį turtą 1664/3327 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis ir gyvenamąjį namą (baigtumas 38 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskeltini), tokiu būdu: A. L. pripažinti nuosavybės teisę į A. L. 832/3327 žemės sklypo dalį ir į ½ gyvenamojo namo dalį, A. L. išmokant 16 107,38 EUR ir laikyti, kad A. L. įvykdė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-12-06 nutartimi prisiimtus įsipareigojimus padengti ½ dalį A. L. nuo 2016 m. balandžio 1 d. sumokėtų kredito įmokų pagal 2015 m. spalio 30 d. kreditavimo sutartį Nr. 2300-2015-107716.

19. Vertinant dėl kurios šalies veiksmų susidarė bylinėjimosi išlaidos yra svarbu tai, jog iš atsiliepimo į ieškinį matyti, jog atsakovė sutiko su ieškinio reikalavimais dėl turto atidalinimo ir kompensacijos išmokėjimo, ginčas kilo tik dėl reikalavimo, susijusio su įskaitymu. Be to, atskirajame skunde atsakovė teigia, jog tarp šalių ginčo dėl turto atidalinimo nebuvo, tačiau ieškovas nesiekė išspręsti ginčą taikiai, o iniciavo teisminius ginčus. Remiantis CPK 3 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog dėl ieškovo veiksmų (kreipimosi teismą, kai tarp šalių nebuvo ginčo dėl turto atidalinimo), atsakovė buvo priversta ginti savo pažeistas teises (naudotis advokato pagalba, ruošti atsiliepimą į ieškinį), dėl to darytina išvada, jog ieškovas yra atsakingas už bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė įgijo teisę reikalauti tik dalies savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

20. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovės bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas sudaro 1 200 EUR už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei atstovavimą teisme.

21. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

22. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, teismas priteistinų advokato išlaidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus advokatų paslaugų įkainius (aktualios redakcijos). Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Iš byloje esančių teismo posėdžių protokolų matyti, jog atsakovės atstovas dalyvavo viename teismo posėdyje, kurio trukmė buvo 8 minutės. Vadovaujantis rekomendacijomis, laikytina, jog už atstovavimą teismo posėdžio metu išlaidos negali būti priteistos. Papildomai atsakovės atstovas parengė atsiliepimą į ieškinį. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2. punktu, maksimali advokato atlyginimo suma galėtų būti: 2,5 x 935,7 x 1, tai yra, 2 339,25 EUR. Taigi, darytina išvada, jog išlaidos už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra protingos, adekvačios suteiktai teisinės pagalbos apimčiai.

23. Atsižvelgiant į tai, jog bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos įrodymais, neviršija nustatytų rekomendacinių dydžių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl yra pagrindas pakeisti nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, padidinant iš ieškovo atsakovei priteistiną sumą iki 1 200 EUR.

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 94, 98 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį - priteisti iš ieškovo A. L. papildomai 720 EUR teisinės pagalbos išlaidų atsakovei A. L..

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas Žydrūnas Bertašius