Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį 10 MGL dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 1 metams ir 10 MGL dydžio bauda;

3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 281 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams ir 10 MGL dydžio bauda;

4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 285 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir 10 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 10 MGL dydžio bauda;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (6 veikos), 187 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 284 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 285 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį areštu 40 parų;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis P. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena su savo sugyventiniu N. A. nuo 2023 m. gruodžio mėn., nuomojasi butą. 2024 m. kovo 3 d. po pietų jie apsistojo svečių namuose (duomenys neskelbtini), vienai parai. Ten vartojo alkoholinius gėrimus, kartu išgėrė 1,5 l degtinės. Buvo kambaryje ir vakare tarp jų prasidėjo konfliktas, dėl ko tiksliai prasidėjo konfliktas nepamena, nes buvo girtas. Konflikto metu galimai sudavė jam 10 smūgių kumščiais į įvairias jo kūno vietas, dėl to, kad buvo girtas. Kur tiksliai pataikė nepamena, mušė nestipriai. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. A. parodė, kad 2024 m. kovo 3 d. apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo neblaivaus sugyventinio P. G. kilo žodinis konfliktas dėl to, jog jis jam pasakė, kad jis jam nenurodinėtų kaip ir ką daryti ir pasakė: „tu manęs nefilmuosi“, nes jis darė socialinės programos „TIK TOK“ gyvą transliaciją. Šios transliacijos metu jis sudavė jam daugybę smūgių kumščiais į veido bei galvos sritį ir įvairiais kūno vietas, dėl ko patyrė fizinį skausmą. Kiek smūgių jam sudavė, jis negali nurodyti, tačiau jų buvo ne mažiau dešimties. Įvykio vietoje atvyko greitoji medicinos pagalba, tačiau nuo medikų apžiūros jis atsisakė. Jo sumušimas buvo filmuojamas gyvai „TIK TOK“ programoje, tai buvo gyva transliacija, todėl jis išsaugoto vaizdo įrašo neturi. Jie yra netradicinės seksualinės orientacijos ir yra pora, jie kartu gyvena apie mėnesį laiko, veda bendrą ūkį, jo sugyventinis P. G. yra finansiškai priklausomas nuo jo ir jis jį išlaiko. Nuomoja kambarį adresu (duomenys neskelbtini), kur kartu ir gyvena.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis N. A. parodė, jog 2024 m. kovo 3 d. apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini), jo sugyventinis P. G. sudavė jam daugybę smūgių kumščiais į veidą, galvą ir įvairiais kūno vietas ir tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą.

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Perklausomas bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kurio trukmė 2.47 min.

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas policijos pareigūnų dėvimų kamerų (past. – „Bodycam“) vaizdo įrašai.

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2024 m. kovo 3 d. 19.10 val. P. G. nustatytas 2,39 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo P. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis P. G. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. kovo 3 d. po pietų su savo sugyventiniu N. A. apsistojo svečių namuose (duomenys neskelbtini), vienai parai. Ten vartojo alkoholinius gėrimus, kartu išgėrė 1,5 l degtinės. Buvo kambaryje ir vakare tarp jų prasidėjo konfliktas, dėl ko tiksliai prasidėjo konfliktas nepamena, nes buvo girtas. Konflikto metu galimai sudavė jam 10 smūgių kumščiais į įvairias jo kūno vietas, dėl to, kad buvo girtas. Kur tiksliai pataikė nepamena, mušė nestipriai. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo N. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo P. G. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu P. G. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusiajam apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta.

IV. Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį P. G. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis.

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 84 parų arešto bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis P. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

P. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 84 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. G. galutinę bausmę – 56 paras arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio P. G. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

P. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2. Ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371, elektroninio pašto adresas info@kaunoti.lt).

4. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, laisvės atėmimo vietų įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.